2021-08-26 Nr. AB-16612-4-44-3-00104-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3846-602/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00104-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigotas (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjams Skaistei Kivci ir Umut Kesici,

užsienietei N. K., užsienietės atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) N. K. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl N. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę N. K. (toliau – ir užsienietė, apeliantė) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. 2021 m. liepos 9 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos budėtojas telefonu buvo informuotas, kad keliu Lazdijai-Galiniai link Lenkijos Respublikos eina 4 tamsaus gymio asmenys. Apie 19.20 val. Lazdijų r. sav. Buniškių k. ribose buvo sulaikyti 5 asmenys, iš jų žodžių (duomenys neskelbtini) piliečiai (2 suaugę ir 3 vaikai), kurie buvo pašalinę iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro. Šie asmenys iki Lazdijų atvyko taksi automobiliu, viena iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietė N. K..

2.2. 2021 m. liepos 9 d. minėta užsienietė buvo sulaikyta VSAT pareigūno sprendimu ne ilgiau kaip iki 48 val., bei 2021 m. liepos 10 d. buvo pristatyta į Užsieniečių registracijos centrą. Nustatant užsienietės teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad minėta užsienietė Lietuvos Respublikoje turi prieglobsčio prašytojo statusą, nuo 2021 m. birželio 14 d. ji kartu su savo šeima buvo apgyvendinta Ruklos pabėgėlių priėmimo centre.

2.3. Atsižvelgdamas į tai, kad minėta užsienietė pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro, bei bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, Užsieniečių registracijos centras darė išvadą, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nėra priėmęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, ir šio sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik sulaikius užsienietę, kadangi minėta užsienietė jau buvo apgyvendinta Ruklos pabėgėlių priėmimo centre su savo šeima, kur galėjo nevaržomai judėti, tačiau, pasinaudodama laisvo judėjimo teise, kartu su savo vyru ir vaikais, nesulaukusi galutinio sprendimo jos prieglobsčio byloje, pasišalino iš Ruklos priėmimo centro bei bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respublikos teritoriją. Centro nuomone, N. K. atžvilgiu pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus tinkamai užtikrinta jos apsauga Užsieniečių registracijos centre ir, atsižvelgus į užsienietės dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, egzistuoja didelė tikimybė, jog ji pakartotinai bandys pasišalinti iš Užsieniečių registracijos centro ir nevykdys šio teismo sprendimo.

2.4. Centras pažymėjo, kad užsienietė turi prieglobsčio prašytojo statusą, nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, taip pat ji bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl yra pagrindas ją sulaikyti.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. liepos 11 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančią N. K. iki 2021 m. spalio 11 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietė N. K., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje sulaikyta 2021 m. birželio 11 d., tą pačią dieną užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas priėmė sprendimą užsienietės prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka, o užsienietę su šeima apgyvendino Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Užsienietė N. K. 2021 m. liepos 9 d. sulaikyta su vyru ir trimis vaikais (irgi prisistatančiais (duomenys neskelbtini) piliečiais) Lazdijų rajone Burniškių kaimo ribose, vykstanti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką.

5. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, užsienietė su Migracijos departamentui nebendradarbiauja, todėl yra pirmoji sąlyga sulaikyti užsienietę. Be to, užsienietės bandymas su šeima išvykti iš Lietuvos rodo, kad yra pagrindas manyti, jog ji gali pasislėpti. Nors užsienietė N. K. teigia, kad neketino bėgti iš Lietuvos, jos sulaikymas su šeima netoli Lenkijos sienos, aiškiai rodo, kad užsienietė su šeima siekė išvengti galimo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti.

6. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad užsienietė, siekdama išvengti galimo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydama išsiaiškinti jos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, todėl vertino, kad egzistuoja užsienietės sulaikymo pagrindai, o nurodytos aplinkybės N. K. atžvilgiu, teismo įsitikinimu, neleido taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.

III. 7. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 11 d. sprendimą – pritaikyti apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

8.2. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.

8.3. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nemotyvavo poreikio sulaikyti ypatingumo ir specialiųjų sąlygų, kurios būtų tiek reikšmingos ir išimtinės, kad egzistuotų būtinumas sulaikyti apeliantę su nepilnamečiais vaikais, teismas nevertino ir nepasisakė, kaip apeliantės sulaikymas atsilieps nepilnamečių vaikų interesams, šeimos susijungimo nepaneigiamumui, nors, remiantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos teismų praktika, šias aplinkybes būtina kruopščiai įvertinti. Sulaikius apeliantę, ji negalės tinkamai rūpintis vaikais, kadangi negalės laisvai judėti, prižiūrėti laisvai judančių savo vaikų, t. y. negalės pilnai įgyvendinti savo kaip motinos teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu.

8.4. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo keltą tikslą užtikrinti, kad apeliantė nepasišalins iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėps siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, galima pasiekti apeliantę apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, t. y. taikant jai alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Apeliantės teigimu, tokiu būdu būtų užtikrintas apeliantės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudalytos sąlygos jai minimaliai judėti Užsieniečių registracijos centro teritorijoje ir rūpintis šeima, vaikais, ir toks jos judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apeliantės, kaip prieglobsčio prašytojos, interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek apeliantės ir jos vaikų interesus naudotis asmens laisve.

9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 11 d. sprendimą.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantės tapatybė nėra nustatyta, kadangi ji valstybės sieną kirto neteisėtai, neturėdama asmens dokumento ar kitų tapatybę patvirtinančių dokumentų, ir tokiais savo veiksmais apsukino galimybę nustatyti jos teisinę padėtį ir asmens tapatybę.

10.2. Apeliantė pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro, bei bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo atveju nėra proporcinga siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo užsienietės prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, todėl, Centro nuomone, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra galimas tik sulaikius užsienietę.

10.3. Centras akcentuoja, kad užsienietė jau buvo apgyvendinta Ruklos pabėgėlių priėmimo centre su savo šeima, kur galėjo nevaržomai judėti, tačiau, pasinaudodama tuo, ir nesulaukusi galutinio Migracijos departamento sprendimo, pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro ir bandė išvykti į Lenkijos Respublikos teritoriją, todėl nekyla abejonių, kad ji piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis, ir tokio elgesio negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su valdžios institucijomis. Tai, kad apeliantė, turėdama judėjimo laisvę, pasišalino iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro, Centro nuomone vertintina kaip ypatinga aplinkybė, dėl kurios galima taikyti asmens sulaikymą.

10.4. Centras kritiškai vertina apeliantės teiginį, kad, jai taikant sulaikymą, yra sudėtinga rūpintis savo vaikais, ir pažymi, jog apeliantė kartu su savo šeima gyveno bendrabučio tipo patalpose, ji galėjo judėti po tam tikrą teritorijos dalį, rūpintis vaikais, t. y. apeliantei buvo užtikrinta teisė rūpintis ir auklėti savo vaikus, o vaikams buvo užtikrintos orios ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Centras atkreipia dėmesį, jog apeliantė su savo šeima šiuo metu apgyvendinta moduliniame namelyje, kur taip pat sudarytos orios sąlygos gyvenimui, apeliantė gali nevaržomai judėti dalyje teritorijos, ji nėra atribota nuo šeimos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusį asmenį N. K. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės prieglobsčio byloje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog užsienietė yra nepilnamečių vaikų (gimusių (duomenys neskelbtini)) motina, taip pat yra besilaukianti moteris.

13. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė užsienietę Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 11 d., atsižvelgdamas į tai, kad užsienietė, jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu būdama apgyvendinta Centre, išvyko iš Centro, siekdama neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos kartu su Lenkijos Respublika sieną. Teismas konstatavo, kad užsienietė su Migracijos departamentu nebendradarbiauja, be to, užsienietės bandymas su šeima išvykti iš Lietuvos leidžia manyti, jog ji gali pasislėpti, o jos sulaikymas su šeima netoli Lenkijos sienos aiškiai rodo, kad užsienietė su šeima siekė išvengti galimo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad, esant tokioms aplinkybėms, didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietė, siekdama išvengti galimo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydama išsiaiškinti jos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, kadangi Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, todėl užsienietės atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

14. Užsienietė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje arba apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115), kuri įgyvendinta Įstatyme, 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės), visų pirma, kai: a) esama pasislėpimo pavojaus, arba b) atitinkamas trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo. Sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui.

17. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktikoje pažymima, kad, direktyvomis 2003/9 ir 2005/85 nedraudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85, po to, kai buvo sulaikytas remiantis Direktyvos 2008/115 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo (2013 m. gegužės 30 d. sprendimo M. A. prieš Policie ČR, Krajské ředitelství policie Ústeckého kraje, odbor cizinecké policie, C-534/11, EU:C:2013:343, 63 p.).

18. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/33), kuri įgyvendinta Įstatyme, konstatuojamosios dalies 20 punkte nustatyta, kad siekiant geriau užtikrinti fizinę ir psichologinę prašytojų neliečiamybę, sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios sulaikymui alternatyvios priemonės. Taikant bet kurią sulaikymui alternatyvią priemonę turi būti gerbiamos prašytojų pagrindinės žmogaus teisės.

19. Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad, kaip nurodyta Direktyvos 2013/33 15 ir 20 konstatuojamosiose dalyse, kitose šios direktyvos 8 straipsnio dalyse nustatomi svarbūs apribojimai, taikomi valstybėms narėms suteiktai teisei vykdyti sulaikymus. Iš tikrųjų iš minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies matyti, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis yra tarptautinės apsaugos prašytojas. Be to, šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įsakymas sulaikyti galimas tik tada, kai jis atrodo būtinas ir kai atskirai įvertinamas kiekvienas konkretus atvejis, jeigu kitos švelnesnės prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos. Pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 4 dalį valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje teisėje būtų nustatytos sulaikymui alternatyvias priemones reglamentuojančios taisyklės, pavyzdžiui, įpareigojimas reguliariai registruotis institucijose, sumokėti piniginį užstatą arba pareiga neišvykti iš nustatytos vietos (2016 m. vasario 15 d. sprendimo J.N. prieš Staatssecretaris voor Veiligheid en Justitie, C-601/15, EU:C:2016:84, 61 p.).

20. Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose. Valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. <...>.

21. Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sulaikytos šeimos apgyvendinamos atskirai, užtikrinant reikiamą privatumą. Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu sulaikomos moteriškos lyties prašytojos, valstybės narės užtikrina, kad jos būtų apgyvendintos atskirai nuo vyriškos lyties prašytojų, išskyrus atvejus, jei pastarieji yra šeimos nariai ir visi susiję asmenys su tuo sutinka. <...>

22. EASO (Europos prieglobsčio paramos organizacija) teismų praktikos ir kitų tarptautinių dokumentų analizėje (Judicial analysis, Vulnerability in the context of applications for international protection, 2021) dėl prieglobsčio prašytojų, būtent pažeidžiamų asmenų, aiškinant Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatas, susijusias su šeimų ir moterų sulaikymu, yra akcentuojamas būtinumas vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei kitais tarptautinių organizacijų dokumentais (4.8.5, 4.8.6 p., 98-100 psl.).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir Teismas) pažymi, kad Teismas privalo nustatyti, ar šeimos laisvės apribojimas, nustatytas tokios trukmės, kaip nagrinėjamoje byloje, buvo būtinas remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 2 dalimi, kitaip tariant, ar buvo pagrįstas atsižvelgiant į skubius visuomenės poreikius, o ypač, ar buvo proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Iš Teismo praktikos matyti, kad tais atvejais, kai yra nagrinėjama byla susijusi su šeima, institucijos, vertindamos proporcingumą, privalo atsižvelgti į vaiko gerovę. Todėl Teismas konstatuoja, kad yra visuotinis konsensusas, taip pat ir tarptautinėje teisėje, kad priimant visus sprendimus dėl vaikų, svarbiausi yra jų interesai. Iš tarptautinių ataskaitų matyti, kad vaiko teisų apsauga apima tiek šeimos gyvenimą kartu, tiek kiek tai yra įmanoma, tiek alternatyvių priemonių taikymo svarstymą, taip, kad nepilnamečių laisvės apribojimas būtų kraštutinė priemonė. Teismas pažymi, kad vaiko gerovės negalima apriboti iki šeimos laikymo kartu, o institucijos privalo imtis visų būtinų veiksmų, kiek tai yra įmanoma, kad būtų ribojamas sulaikymo taikymas šeimoms su vaikais ir būtų efektyviai saugoma teisė į privatų gyvenimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo Bistieva ir kiti prieš Lenkiją 77, 78, 85 p. (pareiškimo Nr. 75157/14)).

24. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) Gairėse dėl sulaikymo (Gairės dėl prieglobsčio prašytojams taikytinų kriterijų ir standartų taikant sulaikymą arba sulaikymui alternatyvias priemones) pažymima, kad paprastai nėščios moterys ir maitinančios motinos neturėtų būti sulaikomos (Gairių 9.3 p., 37 psl.).

V. 25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietė turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

26. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

28. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

VI. 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad užsienietė yra nepilnamečių vaikų (gimusių (duomenys neskelbtini)) motina, yra nėščia moteris; užsienietei pritaikius sulaikymą, kartu su ja gyvena, t. y. faktiškai yra sulaikyti ir jos nepilnamečiai vaikai. Taigi, nagrinėjamos bylos dalyką sudaro ne tik pareiškėjos sulaikymo klausimas, bet ir jos nepilnamečių vaikų sulaikymo klausimas. Todėl nagrinėjamoje byloje yra aktuali Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis.

30. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

31. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Vaiko teisių konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Vaiko teisių konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, vėl siektų išvykti iš Lietuvos. Taip pat nenustatyta, kad užsienietė šiuo metu nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, todėl jos sulaikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Atsižvelgus į tai, kad užsienietei taikytina Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų).

35. Priimdama sprendimą netaikyti sulaikymo bei netaikyti alternatyvios priemonės, susijusios su laisvės apribojimu, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nepaisant to, jog užsienietė su vaikais bandė išvykti iš Lietuvos, nagrinėjamoje byloje institucijos neįrodė, kad yra būtina sulaikyti užsienietę (nėščią moterį) su jos nepilnamečiais vaikais, kad sulaikymas yra proporcinga priemonė. Pabrėžtina ir tai, kad užsienietė su nepilnamečiais vaikais jau yra laikoma sulaikyta nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. (t. y. iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka), šis laikotarpis nevertintinas kaip nereikšmingas ar trumpas, kai yra sulaikomi nepilnamečiai vaikai ir nėščia moteris, todėl toliau sulaikymas negali būti taikomas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepilnamečių vaikų ir nėščios moters tolimesnis laikymas sulaikyme, neatitinka šių asmenų kaip pažeidžiamų asmenų geriausių interesų. Šio vertinimo nekeičia ir faktas, kad šeima yra laikoma kartu, nes kaip minėta, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, vaiko gerovės negalima apriboti iki šeimos laikymo kartu, ir, kad institucijos privalo imtis visų būtinų veiksmų, kiek tai yra įmanoma, kad būtų ribojamas sulaikymo taikymas šeimoms su vaikais ir būtų efektyviai saugoma teisė į privatų gyvenimą.

VII. 36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš Teikimo turinio matyti, kad teismo buvo prašoma sulaikyti užsienietę bei jos nepilnamečius vaikus A. F. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. H. A. gim. (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo Teikimo ribose – t. y. vertino sulaikymo taikymo užsienietei pagrindus, motyvus, tačiau neišsprendė dėl užsienietės nepilnamečių vaikų sulaikymo.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, apribojus užsienietės judėjimo laisvę, turi būti priimtas sprendimas ir dėl jos nepilnamečių vaikų. Europos Žmogaus teisių Teismas byloje Popov prieš Prancūziją priimtame sprendime pripažino, kad nepilnamečiai vaikai, kurių tėvai sulaikyti ir apgyvendinti sulaikymo centre negali atsidurti teisiniame vakuume, jei nėra priimamas sprendimas dėl jų administracinio sulaikymo, kurio teisėtumas galėtų būti patikrintas teismo. Teismas iš esmės konstatavo, kad kai nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti su sulaikytais tėvais nepriėmus sprendimo dėl nepilnamečių vaikų sulaikymo, jiems nebuvo užtikrinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatyta apsauga (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo Popov prieš Prancūziją 124 p. (pareiškimo Nr. 39472/07)).

38. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu teismo sprendimu sulaikymas buvo skirtas tik užsienietei, o ne jos mažamečiams vaikams.

39. Įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. IV- 340 (2017 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1V-376 redakcija) patvirtintame Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta, kad Užsieniečių registracijos centre užsieniečiai apgyvendinami: teismo sprendimu (sulaikyti užsieniečiai, neteisėtai atvykę į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esantys Lietuvos Respublikoje; sulaikyti prieglobsčio prašytojai; prieglobsčio prašytojai, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų), Migracijos departamento sprendimu – prieglobsčio prašytojai, kurie nėra sulaikyti arba jiems nėra skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, bei Užsieniečių registracijos centro viršininko sprendimu – užsieniečiai, atvykę patys ir pateikę centrui prašymus suteikti prieglobstį, iki bus priimtas teismo arba Migracijos departamento sprendimas dėl jų apgyvendinimo centre (Aprašo 2 p.).

40. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad užsieniečiai, taip pat ir prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Centre Migracijos departamento sprendimu arba teismo sprendimu, jei užsienietis yra sulaikomas ar jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Patikrinusi administracinės bylos bei užsienietės asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė, kad dėl užsienietės nepilnamečių vaikų apgyvendinimo Centre Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą.

41. Aprašo 4 punkte nustatyta apgyvendinimo Centre tvarka: sulaikyti užsieniečiai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų prieglobsčio prašytojų; prieglobsčio prašytojai apgyvendinami atskirai nuo sulaikytų užsieniečių ir sulaikytų prieglobsčio prašytojų; vyrai apgyvendinami atskirai nuo moterų, užtikrinant atitinkamą privatumą vienos šeimos nariai apgyvendinami kartu atskiroje gyvenamojoje patalpoje arba greta esančiose, viena nuo kitos neizoliuotose gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai vienas iš šeimos narių prieštarauja tokiam apgyvendinimui ir tam yra objektyvios priežastys; užsieniečiai gali būti apgyvendinami suskirstant į grupes (pagal kilmės valstybę, išpažįstamą religiją, pavojingumą savo ir aplinkinių sveikatai ir kitais pagrindais). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad užsienietis, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, gali būti apgyvendinamas kartu su savo nepilnamečiais vaikais, kuriems nėra taikoma tokia pat alternatyvi sulaikymui priemonė. Tačiau, vadovaujantis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, dėl jų turi būti priimtas Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti Centre.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų sulaikymo, o sprendimą dėl užsieniečių apgyvendinimo priima Migracijos departamentas, taip pat įvertinusi tai, kad, vadovaujantis Aprašu, užsienietė, kuriai taikoma šioje byloje skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, bei jos vaikai, kuriems jokia alternatyvi sulaikymui priemonė nėra skirta, gali gyventi kartu, taip pat siekiant išvengti neaiškumo dėl užsienietės nepilnamečių vaikų teisinio statuso, sprendžia, kad šios nutarties rezoliucinėje dalyje būtina nurodyti, jog, įgyvendinant užsienietei skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, jai turi būti užtikrinta galimybė gyventi su savo nepilnamečiais vaikais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu bus užtikrintos užsienietės nepilnamečių vaikų teisės, ir toks sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3809-502/2021).

43. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 11 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsienietės (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusios N. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti.

Nedelsiant paleisti iš sulaikymo (duomenys neskelbtini) piliete N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) prisistačiusią užsienietę.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliete N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) prisistačiusią užsienietę ir jos nepilnamečius vaikus, kurių asmens duomenys pagal užsienietės žodžius yra A. F. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2021 m. spalio 11 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan