f7c252e7-e7ce-42f1-9556-d27a2f9d1c6c · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011-10-28 sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui; nusprendus, kad pagal pateiktus įrodymus bylÄ galima iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄti apeliacinÄs instancijos teisme, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011-10-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti;
Legislator headnote
AI generatedf7c252e7-e7ce-42f1-9556-d27a2f9d1c6c · Vilniaus apygardos teismas: pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti visiÅ¡kai (b. l. 66). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2011-10-28 priÄmÄ sprendimÄ (taisytas 2011-11-08 nutartimi) ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 100-104, 109-110). Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl Kreditavimo sutarties nutraukimo pagal CPK 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti nagrinÄjamas civilinio proceso tvarka, todÄl atsakovo praÅ¡ymo dÄl bylos nutraukimo netenkintino.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-1631-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01642-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2, 116.1, 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. rugsÄjo 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Aldonos TilindienÄs, kolegijos teisÄjų ir Andriaus Ignoto ir Liudos UckienÄs,kolegijos posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo A. M. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011-10-28 sprendimo, priimto civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S, veikianÄiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , dÄl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojanÄiu ir sutarties sÄ lygų keitimo, tretieji asmenys G. M., G. M. .TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä: GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ su patikslintais reikalavimais:
1) pripažinti kredito sutarties nutraukimÄ neteisÄtu;
2) pakeisti kredito sutarties sÄ lygas, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra, nustatant, kad:
a) kredito grÄ Å¾inimas atidedamas laikotarpiui nuo 2009-01-05 iki galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisÄjimo dienos. Už atidÄjimo laikotarpį Bankui kas mÄnesį mokÄtinos sutartyje numatyto dydžio palÅ«kanos, apskaiÄiuotos nuo likusios negrÄ Å¾intos kredito sumos, yra kapitalizuojamos, t. y. atidÄjimo laikotarpio pabaigoje Å¡ia suma yra padidinama ieÅ¡kovo bankui grÄ Å¾intino kredito suma;
b) galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisÄjimo dienÄ iÅ¡ naujo fiksuojama ieÅ¡kovo grÄ Å¾intino kredito suma (likusi negrÄ Å¾inta kredito suma plisuojama su atidÄjimo laikotarpiu priskaiÄiuota palÅ«kanų suma);
c) ieÅ¡kovas visÄ naujai užfiksuotÄ sumÄ grÄ Å¾ina vienu mokÄjimu termino pabaigoje, t. y. 2015-08-01. Už naudojimÄ si kredito lÄÅ¡omis laikotarpiu nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos iki 2015-08-01 ieÅ¡kovas, kas mÄnesį moka sutartyje nustatyto dydžio palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo visos naujai užfiksuotos kredito sumos, laikydamasis kitų kredito sutartyje numatytų sÄ lygų. NurodÄ, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2005-08-01 sudarÄ kreditavimo sutartį Nr. KVR0110050563 su vÄlesniais pakeitimais (toliau â Kreditavimo sutartis).
Pagal Kreditavimo sutartį atsakovas iÅ¡davÄ ieÅ¡kovui 289 620 EUR dydžio kreditÄ . Kredito lÄÅ¡os turÄjo bÅ«ti panaudotos iki 2006-02-01, o kredito suma turÄjo bÅ«ti grÄ Å¾inama anuitetų metodu iki 2015-08-01. Už naudojimÄ si kreditu ieÅ¡kovas įsipareigojo mokÄti palÅ«kanas, kurias sudaro 6 mÄn. EURIBOR kintamoji dalis bei 2,6 proc. metinių palÅ«kanų dydžio banko marža. Kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas Å¡is turtas: ieÅ¡kovui priklausantis 4 kambarių butas, (duomenys neskelbtini);
G. M. priklausantis 1,6700 ha sklypas, (duomenys neskelbtini); G. M. priklausantis 1,6700 ha ploto sklypas, (duomenys neskelbtini); G. M. priklausantis 1,6700 ha sklypas, (duomenys neskelbtini). Už ieÅ¡kovo prievolių pagal Kreditavimo sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ laidavo jo sutuoktinÄ G. M.. DÄl objektyvių, nepalankiai susiklosÄiusių ir nuo ieÅ¡kovo valios nepriklausanÄių aplinkybių â valdžios institucijų nepateisinamo delsimo patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybÄs teritorijos bendrÄ jį planÄ , pasaulinÄs ekonominÄs krizÄs sÄ lygoto nekilnojamojo turto rinkos sÄ stingio bei kardinalaus žemÄs sklypų bei kito nekilnojamojo turto paklausos sumažÄjimo ieÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai objektyviai negalÄjo įgyvendinti numatytų sklypų iÅ¡vystymo ir pardavimo projektų, negavo planuotų pajamų, ženkliai pablogÄjo jų finansinÄ padÄtis.
IeÅ¡kovas kreipÄsi į bankÄ dÄl kredito grÄ Å¾inimo įmokų sumažinimo ir 2008-04-28 buvo pasiraÅ¡ytas papildomas susitarimas Nr. KVR0110050563-P-2, kuriuo Å¡alys susitarÄ, kad ieÅ¡kovas vienerius metus kreditÄ grÄ Å¾ins mokÄdamas po 1 108,93 EUR. IeÅ¡kovas iÅ¡ turimų resursų įsipareigojimus bankui vykdÄ tinkamai iki 2009 m. sausio mÄn. TaÄiau tuo metu Vilniaus rajono savivaldybÄs teritorijos planas vis dar nebuvo patvirtintas ir nebuvo teisinių prielaidų pradÄti sklypų detaliųjų planų rengimo procedÅ«ras.
Kadangi turimos lÄÅ¡os pastoviai mažÄjo, o naujų dÄl aukÅ¡Äiau iÅ¡vardintų priežasÄių neatsirado, ieÅ¡kovas pakartotinai kreipÄsi į bankÄ praÅ¡ydamas palengvinti Kreditavimo sutarties sÄ lygas. Nepaisant ieÅ¡kovo pastangų susitarti su banku dÄl Kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, bankas 2009-05-14 raÅ¡tu Nr. dnk0907274 nuo 2009-06-15 nutraukÄ Kreditavimo sutartį ir 2009-08-19 kreipÄsi į Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos skyrių reikalaudamas pradÄti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto.
IeÅ¡kovo nuomones, banko Kreditavimo sutarties nutraukimas laikytinas neteisÄtu. Bankas pažeidÄ Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ (b. l. 38-44).Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes reikalavimas dÄl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojanÄiu nenagrinÄtinas teisme, kadangi Å¡is reikalavimas neatitinka ieÅ¡kinio dalykui keliamų reikalavimų, o jo tenkinimas negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių. Antrasis reikalavimas negali bÅ«ti įgyvendinamas ir laikomas tinkamu teisių gynimo bÅ«du, kadangi negalima pakeisti Kreditavimo sutarties, kuri yra negaliojanti.
Atsakovas teisÄ nutraukti sutartį turÄjo tiek pagal paÄiÄ Kreditavimo sutartį, kuri numato, kad ieÅ¡kovui vÄluojant atlikti mokÄjimus, bankas turi teisÄ pareikalauti atlikti mokÄjimus prieÅ¡ galutinį grÄ Å¾inimo terminÄ . IeÅ¡kovui negrÄ Å¾inus skolos po pareikalavimo, bankas pagal sutartį turi teisÄ nutraukti sutartį ir be atskiro įspÄjimo. Teise nutraukti sutartį atsakovas pasinaudojo informuodamas apie tai ieÅ¡kovÄ 2009-05-14 praneÅ¡imu Nr. Dnk0907274. Sutartinius įsipareigojimus teismas gali pakeisti tik ypatingais atvejais ir tik tuomet, kai tenkinamos visos Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.204 straipsnio įtvirtintos sÄ lygos.
Atsakovo manymu, sunki ekonominÄ situacija rinkoje nesudaro pagrindo pakeisti kredito sutartį. Atsakovas veikia taip pat Lietuvos rinkoje, todÄl jis lygiai taip pat kaip ir kiti verslo dalyviai, įskaitant ieÅ¡kovÄ , jauÄia ekonominÄs situacijos įtakÄ savo verslui. Tokie atvejai, kai pasikeiÄia ekonominÄ situacija arba kai valstybÄje pakeiÄiami įstatymai ar valstybÄs institucijos nevykdo savo įsipareigojimų yra ne atsakovo, o ieÅ¡kovo kaip verslo subjekto rizika. IeÅ¡kovas, bÅ«damas verslininkas, turi elgtis protingai, prisiimdamas ilgalaikes prievoles, tinkamai prognozuoti ir protingai vykdyti savo veiklÄ , numanydamas galimus neigiamus tokios veiklos scenarijus bei krizÄs valdymo priemones bei prisiimti visÄ neigiamų savo veiklos padarinių rizikÄ .
Už sutarties nevykdymÄ nesant kitos Å¡alies kaltÄs verslininkas neatsakys tik tokiu atveju, kai prievolÄ neįvykdyta dÄl nenugalimos jÄgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip. Atsakovas teismo praÅ¡Ä civilinÄ bylÄ dalyje dÄl Å¡alių sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojanÄiu nutraukti. Teismui nusprendus nesivadovauti Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 54-60).TreÄiasis asmuo G. M. atsiliepime nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡Ä jį tenkinti, kadangi atsakovas ignoravo ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dÄl kredito grÄ Å¾inimo sÄ lygų palengvinimo ir pažeidÄ Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ (b. l. 65).TreÄiasis asmuo G.
M. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti visiÅ¡kai (b. l. 66). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2011-10-28 priÄmÄ sprendimÄ (taisytas 2011-11-08 nutartimi) ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 100-104, 109-110). Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl Kreditavimo sutarties nutraukimo pagal CPK 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti nagrinÄjamas civilinio proceso tvarka, todÄl atsakovo praÅ¡ymo dÄl bylos nutraukimo netenkintino.
Teismas pažymÄjo, kad atsakovo ieÅ¡kovui 2009-05-14 iÅ¡siųstame praneÅ¡ime (b. l.
26) nurodytų faktinių aplinkybių dÄl negrÄ Å¾into kredito, palÅ«kanų ir delspinigių sumų bei terminų ieÅ¡kovas neginÄijo, t. y. su jomis sutiko (CPK 187 straipsnis), todÄl teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad 2009-05-14 dienÄ buvo Å¡alių Kreditavimo sutartyje numatytos sÄ lygos kredito sutarÄiai nutraukti. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad kreditas buvo paimtas Å¡eimos verslui plÄtoti (b .l. 38, CPK 186 str.), kuriuo jis užsiima nuo 1998 metų kartu su kitais verslo partneriais, su kuriais prekiavo nekilnojamuoju turtu, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turi ne tik elementarius įgÅ«džius versle, todÄl privalÄjo suprasti, kokios pasekmÄs kyla asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, tuo paÄiu turÄjo teisÄ sutikti ar nesutikti su ginÄo kredito sutarties sÄ lygų įraÅ¡ymu.
Tuo atveju, jei ieÅ¡kovo netenkino atsakovo, kaip banko įstaigos, sÄ lygos, jis galÄjo kreiptis į kitas kredito įstaigas dÄl kredito gavimo palankesnÄmis sÄ lygomis ar kredito refinansavimo. IeÅ¡kovui, kaip verslininkui, įvertinant finansinÄ situacijÄ , susiklosÄiusiÄ po 2009-01-05, kai jis nustojo vykdyti ir 2008-04-28 susitarimu pakeistas kredito grÄ Å¾inimo sÄ lygas, galimai turÄjo bÅ«ti svarstytas klausimas dÄl turto perleidimo. IeÅ¡kovas nepateikÄ jokių jo teiginius pagrindžianÄių įrodymų, kad atsakovas sutartį nutraukÄ neteisÄtai.
Teismas pripažino, kad atsakovas, nutraukdamas su ieÅ¡kovu kredito sutartį, nepažeidÄ sutarties nuostatų bei sutarties nutraukimui Å¡alių sulygtų sÄ lygų, ir sutartį turÄjo teisÄ nutraukti. Teismas atmetÄ kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , kad sutarties nutraukimas turi bÅ«ti laikoma neteisÄtu vadovaujantis CK 6.253 straipsniu, kadangi ieÅ¡kovas kaip verslininkas, panaudodamas atsakovo suteiktas lÄÅ¡as įsigyjant naujus objektus verslui, turÄdamas atitinkamos praktikos, turÄjo įvertinti verslo plÄtojimo galimybes ir tai jam nesudaro pagrindo naudotis CK 6.253 straipsnio 3 dalyje numatyta norma, kadangi ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių minÄtoje normoje numatytų sÄ lygų egzistavimÄ (konkreÄių privalomų ir nenumatytų valstybÄs institucijų veiksmų (aktų), dÄl kurių atsakovo atžvilgiu prisiimtÄ prievolÄ ieÅ¡kovui buvo neįmanoma įvykdyti ir kurių neturÄjo teisÄs ginÄyti).
Teismas konstatavo, kad nÄra pagrindo teigti, jog atsakovas neteisÄtai nutraukÄ Kreditavimo sutartį pagal jos 38.1 punkto sÄ lygas. Teismui pripažinus, kad Kreditavimo sutartis nutraukta teisÄtai, reikalavimas dÄl sutarties sÄ lygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu nesvarstytinas. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra iÅ¡imtinÄ priemonÄ. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o:
1) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011-10-28 sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui;
2) nusprendus, kad pagal pateiktus įrodymus bylÄ galima iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄti apeliacinÄs instancijos teisme, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011-10-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti;
3) priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kurioje nusprendžiama, kad praÅ¡ymas dÄl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu gali bÅ«ti nagrinÄjamas civilinio proceso tvarka, yra teisÄta ir galiojanti, todÄl nekeistina. DÄl Kreditavimo sutarties nutraukimo teisÄtumo apeliantas pažymÄjo, kad įvertinus Å¡ios sutarties 38.1 punkto sÄ lygas, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bankui suteikiama visapusiÅ¡ka diskrecijos teisÄ nusprÄsti, kada ir kokiomis sÄ lygomis nutraukti sutartį, t. y. bankas savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra gali nusprÄsti, kuomet atsiranda sÄ lyga sutartį nutraukti ir kokių priemonių jam imtis Å¡iai sÄ lygai atsiradus.
Apeliantas pažymi, kad sÄ lyga, jog kredito gavÄjas âlaiku negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nesumoka palÅ«kanų ar kitų pagal sutartį mokÄtinų sumųâ yra pakankamai neapibrÄžta. Å i sÄ lyga vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta atsakovo ir yra įtraukta į jo parengtas standartines sutarties sÄ lygas. MinÄtos sÄ lygos taikymas priklauso vien tik nuo atsakovo, kuris yra stipresnioji sutarties Å¡alis, valios, todÄl Å¡i sÄ lyga turÄtų bÅ«ti aiÅ¡kinama vadovaujantis CK 6.186 straipsnio 3 dalies, 6.187 straipsnio, 6.188 straipsnio 2 dalies 14 punkto, 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios nagrinÄjamos bylos atveju buvo pažeistos atsakovui nepagrįstai nusprendus, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu egzistuoja Kreditavimo sutarties nutraukimo sÄ lyga.
VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo institutu negali bÅ«ti piktnaudžiaujama. IÅ¡ Kreditavimo sutarties 38.1 punkto sÄ lygos nÄra aiÅ¡ku, kokio dydžio dalies kredito, palÅ«kanų ar kitų mokÄtinų sumų negrÄ Å¾inimas suteikia bankui teisÄ nutraukti sutartį bei koks vÄlavimas mokÄjimuose yra vertinamas kaip âlaiku negrÄ Å¾inaâ. PraneÅ¡imo apie Kreditavimo sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo dienai negrÄ Å¾intas kreditas sudarÄ vos daugiau nei 2 proc. plius palÅ«kanos ir delspinigiai.
IeÅ¡kovas tinkamai vykdÄ sutartį 3 metus. NeaiÅ¡ku, kodÄl bankas pasirinko griežÄiausiÄ ir labiausiai ieÅ¡kovo interesus varžanÄiÄ priemonÄ, t. y. sutarties nutraukimÄ . Kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas hipoteka ir laidavimu. 2009-03-16 praÅ¡yme buvo aiÅ¡kiai ir konkreÄiai iÅ¡dÄstyta, kada ir iÅ¡ kokių lÄšų ieÅ¡kovas planuoja grÄ Å¾inti kreditÄ . Pagrindo 2009-06-15 nutraukti Kreditavimo sutartį nebuvo. Bankas galÄjo nutraukti sutartį tik tuo atveju, kai joje numatyta pažeidimas (t. y. nesavalaikis kredito ar jo dalies, palÅ«kanų ar kitų mokÄjimų grÄ Å¾inimas) yra esminis sutarties pažeidimas.
NagrinÄjamu atveju egzistuoja įstatyme ir paÄioje Kreditavimo sutartyje nustatytos sÄ lygos, kurioms esant tarp ginÄo Å¡alių sudaryta Kreditavimo sutartis turÄtų bÅ«ti vertinama kaip vartojimo sutartis, teismas pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus turÄjo ex officio įvertinti ne tik sutarties nutraukimo aplinkybes, bet ir paÄiÄ sutarties sÄ lygÄ , pagal kuriÄ sutartis buvo nutraukta. Kreditavimo sutarties 38.1 punkto sÄ lyga turÄjo bÅ«ti pripažinta prieÅ¡taraujanÄia bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams ir negaliojanÄia ab initio (CK 188 straipsnio 7 dalis, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-272/2011).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo nei Kreditavimo sutarties 38.1 punkto taikymo pagrindų, nei praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo dienÄ buvusios padÄties ir jos įtakos sutarties nutraukimui. Teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino Kreditavimo sutarties 38.1 punkto sÄ lygÄ , kaip leisianÄiÄ bankui bet kada ir bet kokiais atvejais, t. y. net esant nežymiam uždelsimui mokÄjimuose (pradelsta suma sudarÄ vos 2 proc.), ignoruojant kitos Å¡alies veiksmus siekiant iÅ¡saugoti sutartinius santykius, nutraukti sutartį.
PastebÄjo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas, praleidÄs įmokos sumokÄjimÄ ir atlikÄs turto vertinimÄ , pats kreipÄsi į atsakovÄ dar prieÅ¡ 2 mÄn. iki 2009-05-14 praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo su iÅ¡samiu ir konstruktyviu pasiÅ«lymu peržiÅ«rÄti Kreditavimo sutarties sÄ lygas. Ä® 2009-03-07 praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas negavo jokio atsakovo atsakymo. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Kreditavimo sutartis buvo nutraukta teisÄtai, todÄl patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pripažinus sutartį buvus nutraukta neteisÄtai, reikalavimas dÄl sutarties sÄ lygų pakeitimo svarstytinas iÅ¡ naujo (b. l. 113-119).
Tretieji asmenys G. M. ir G. M. pateikÄ atsiliepimus į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuose nurodÄ, kad su skundu sutinka ir praÅ¡o skundÄ tenkinti (b. l. 138, 140). Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad CK įtvirtina sutarties Å¡alies teisÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį dÄl esminių kitos sutarties Å¡alies padarytų pažeidimų (CK 6.217 â 6.219 straipsniai).
CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad įgyvendinant sutarties laisvÄs principÄ leidžiama sutarties Å¡alims susitarti, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir kitais sutartyje nurodytais atvejais (Kreditavimo sutarties 38, 39 punktai). PažymÄjo, kad atsakovas net tris kartus ragino ir priminÄ ieÅ¡kovui apie jo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ prieÅ¡ tai, kai ÄmÄsi veiksmų dÄl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo. Tiek bylos procesiniuose dokumentuose, tiek žodinio nagrinÄjimo metu buvo aptarta, kodÄl Å¡iuo atveju Kreditavimo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi.
PaÄioje sutartyje aiÅ¡kiai apibrÄžta, kad kreditas yra gautas komerciniais tikslais. IeÅ¡kovas pats patvirtino, kad nekilnojamojo turto vystymas yra Å¡eimos verslas (b. l. 142 -144). ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. TeisÄjų kolegija, nagrinÄdama ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinÄja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dÄl kurio reikÄtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
NagrinÄjamoje byloje teisÄjų kolegija nenustatÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turÄjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino, ar nepažeidÄ kitų įrodinÄjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolÄs forma, skirta patikrinti neįsiteisÄjusio teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinÄti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinÄje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinÄjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkanÄiÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ .
Ä®rodinÄjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu â teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnÄ tikimybÄ manyti tam tikrÄ faktinÄ aplinkybÄ egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-260/2001).
Tuo paÄiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilÄ neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkanÄiÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkreÄioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2011). IeÅ¡kovas praÅ¡Ä teismo pripažinti banko (atsakovo) vienaÅ¡aliÅ¡kÄ su ieÅ¡kovu 2005-08-01 sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimÄ neteisÄtu ir, vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, atitinkamai pakeisti Å¡ios sutarties sÄ lygas, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ .
Pirmosios instancijos teismas pripažino Kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ teisÄtu, todÄl ieÅ¡kinį atmetÄ. IeÅ¡kovas ginÄydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo nei Kreditavimo sutarties 38.1 punkto taikymo pagrindų, nei praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo dienÄ buvusios padÄties ir jos įtakos sutarties nutraukimui. Teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino Kreditavimo sutarties 38.1 punkto sÄ lygÄ , kaip leisianÄiÄ bankui bet kada ir bet kokiais atvejais, t. y. net esant nežymiam uždelsimui mokÄjimuose (pradelsta suma sudarÄ vos 2 proc.), ignoruojant kitos Å¡alies veiksmus siekiant iÅ¡saugoti sutartinius santykius, nutraukti sutartį.
Su minÄtais apelianto argumentais pirmosios instancijos teismas nesutinka dÄl žemiau nurodytų motyvų.Sutarties nutraukimÄ reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Vienas iÅ¡ minÄtame straipsnyje nurodytų atvejų, kai Å¡alis turi teisÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, yra kitos Å¡alies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio ypatumas yra tas, kad nukentÄjusiai Å¡aliai leidžiama nutraukti sutartį nesikreipiant į teismÄ (CK 6.218 straipsnis). TaÄiau tokiu atveju kita Å¡alis turi teisÄ kreiptis į teismÄ ir ginÄyti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrįstumÄ , įrodinÄdama, kad sutarties pažeidimas nÄra esminis.
CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriai remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas suteikia Å¡alims teisÄ susitarti dÄl galimybÄs vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nÄra esminis. Pagal sutarties laisvÄs principÄ Å¡alys gali susitarti dÄl teisÄs vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, ir tai neprieÅ¡tarauja CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyvios teisÄs normos.
NagrinÄjamu atveju apeliantas (ieÅ¡kovas) nepagrįstai save priskiria prie silpnesniosios teisinių santykių Å¡alies, kaip vartotojo, nes Å¡iuo atveju tarp Å¡alių sudaryta Kreditavimo sutartis neatitinka vartojimo sutarties visų trijų bÅ«tinų požymių. Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dÄl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavÄju (tiekÄju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis;
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis Å¡ia vartojimo sutarties samprata, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dÄl savo Å«kinÄsâkomercinÄs ar profesinÄs veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; treÄia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-03-01 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-67/2012; kt.).
Patikslintame ieÅ¡kinyje apeliantas aiÅ¡kiai nurodÄ, kad atsakovo iÅ¡duotos lÄÅ¡os buvo naudojamos einamosioms apyvartinÄms lÄÅ¡oms, susijusioms su ieÅ¡kovo Å¡eimos narių vystomų nekilnojamojo turto prekybos projektų įgyvendinimu, įskaitant kitų paskolų refinansavimÄ , kredito palÅ«kanų mokÄjimÄ , dalies įsigyto turto apmokÄjimÄ (b. l. 38). Tokiu bÅ«du daryta iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovo (fizinio asmens) ir atsakovo (juridinio asmens) sudaryta Kreditavimo sutartis yra susijusi ne su ieÅ¡kovo asmeniniais, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiais, o su ieÅ¡kovo kartu su savo Å¡eimos nariais vykdomo verslo (nekilnojamojo turto prekybos) poreikiais.
Atsižvelgiant į tai, kas anksÄiau iÅ¡dÄstyta, atmestini apelianto argumentai, susijÄ su Kreditavimo sutarties nuostatų aiÅ¡kinimu ieÅ¡kovo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, naudai bei teismo pareiga Å¡ias nuostatas aiÅ¡kinti ex officio. Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas, užsiimdamas nekilnojamojo turto prekyba, turÄjo ne tik elementarius įgÅ«džius versle, todÄl privalÄjo suprasti, kokios pasekmÄs kyla asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, tuo paÄiu turÄjo teisÄ sutikti ar nesutikti su ginÄo kredito sutarties sÄ lygų įraÅ¡ymu.
Tuo atveju, jei ieÅ¡kovo netenkino atsakovo, kaip banko įstaigos, sÄ lygos, jis galÄjo kreiptis į kitas kredito įstaigas dÄl kredito gavimo palankesnÄmis sÄ lygomis ar kredito refinansavimo. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo dienÄ buvusios padÄties, skundžiame sprendime teismas nustatÄ, jog atsakovo ieÅ¡kovui 2009-05-14 iÅ¡siųstame praneÅ¡ime (b. l.
26) nurodytų faktinių aplinkybių dÄl negrÄ Å¾into kredito, palÅ«kanų ir delspinigių sumų bei terminų ieÅ¡kovas neginÄijo, t. y. su jomis sutiko (CPK 187 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad atsakovas, fiksavÄs įsipareigojimų nevykdymÄ nuo 2009-01-05, praneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntÄ tik po 4 mÄnesių â 2009-05-14. ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas sau naudingÄ ekonominÄ veiklÄ ir 2009-03-16 iÅ¡siusdamas atsakovui praÅ¡ymÄ âDÄl kredito sutarÄių peržiÅ«rÄjimoâ, siekÄ naudos dÄl Kreditavimo sutarties pakeitimo.
Tai savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovas, kaip kredito įstaiga, turÄjo atsisakyti savo teisÄtų lÅ«kesÄių ir sudaryti iÅ¡skirtines sÄ lygas ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos narių ekonominei veiklai vykdyti, nes tai neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių pažymÄdamas, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų teikÄs bankui ir kurių pagrindu bankas galÄjo svarstyti klausimÄ dÄl sutarties nenutraukimo po 2009-05-14 praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo.
Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir teismui, įvertinant tai, kad nebuvo pateikti įrodymai ir dÄl siÅ«lomų keitimų sÄ lygų tinkamo įvykdymo galimumo. Byloje nÄra įrodymų apie ieÅ¡kovo vykdomus mokÄjimus pagal atsakovo atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus nuo ieÅ¡kovo ginÄijamo Kreditavimo sutarties nutraukimo momento (2009-06-15) iki Å¡ios dienos. TodÄl teisÄjų kolegija objektyviai neturi galimybÄs sprÄsti, kad ieÅ¡kovas yra suinteresuotas realiai atkurti Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , o padÄtis, kai nÄra atliekami jokie mokÄjimai bankui ir nÄra vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, suponuoja atsakovo nepasitikÄjimÄ , kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.204 straipsnio 3 dalis, 6.186 straipsnio 3 dalis).
Kreditavimo sutarties nutraukimui buvo įstatyminis ir faktinis pagrindas, o byloje nÄra duomenų, kad ieÅ¡kovas turi finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus pagal jo praÅ¡omos pakeisti Kreditavimo sutarties sÄ lygas ir yra atlikÄs aktyvius veiksmus dÄl tolimesnio veiklos projekto, susijusios su nekilnojamojo turto prekyba, vystymo. DÄl kitų apeliacinio skundo argumentų teisÄjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .
Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis iÅ¡dÄstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apelianto A.
M. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nÄra pagrindo. Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dÄl teismo sprendimo atmestinas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r Ä : Apelianto A. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011-10-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkÄ                                                                 Aldona TilindienÄ Kolegijos teisÄjai                                                                     Andrius Ignotas Liuda UckienÄ