Legislator Case Law & Legislation
f7c252e7-e7ce-42f1-9556-d27a2f9d1c6c AI generated

f7c252e7-e7ce-42f1-9556-d27a2f9d1c6c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f7c252e7-e7ce-42f1-9556-d27a2f9d1c6c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; nusprendus, kad pagal pateiktus įrodymus bylÄ galima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti;

Legislator headnote

AI generated

f7c252e7-e7ce-42f1-9556-d27a2f9d1c6c · Vilniaus apygardos teismas: pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti visiÅ¡kai (b. l. 66). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-28 priėmė sprendimÄ (taisytas 2011-11-08 nutartimi) ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 100-104, 109-110). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pagal CPK 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl atsakovo praÅ¡ymo dėl bylos nutraukimo netenkintino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1631-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01642-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2, 116.1, 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų ir Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sÄ lygų keitimo, tretieji asmenys G. M., G. M. .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintais reikalavimais:

1) pripažinti kredito sutarties nutraukimÄ neteisėtu;

2) pakeisti kredito sutarties sÄ lygas, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra, nustatant, kad:

a) kredito grÄ Å¾inimas atidedamas laikotarpiui nuo 2009-01-05 iki galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos. Už atidėjimo laikotarpį Bankui kas mėnesį mokėtinos sutartyje numatyto dydžio palÅ«kanos, apskaičiuotos nuo likusios negrÄ Å¾intos kredito sumos, yra kapitalizuojamos, t. y. atidėjimo laikotarpio pabaigoje Å¡ia suma yra padidinama ieÅ¡kovo bankui grÄ Å¾intino kredito suma;

b) galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienÄ iÅ¡ naujo fiksuojama ieÅ¡kovo grÄ Å¾intino kredito suma (likusi negrÄ Å¾inta kredito suma plisuojama su atidėjimo laikotarpiu priskaičiuota palÅ«kanų suma);

c) ieÅ¡kovas visÄ naujai užfiksuotÄ sumÄ grÄ Å¾ina vienu mokėjimu termino pabaigoje, t. y. 2015-08-01. Už naudojimÄ si kredito lėšomis laikotarpiu nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2015-08-01 ieÅ¡kovas, kas mėnesį moka sutartyje nustatyto dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo visos naujai užfiksuotos kredito sumos, laikydamasis kitų kredito sutartyje numatytų sÄ lygų. Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2005-08-01 sudarė kreditavimo sutartį Nr. KVR0110050563 su vėlesniais pakeitimais (toliau – Kreditavimo sutartis).

Pagal Kreditavimo sutartį atsakovas iÅ¡davė ieÅ¡kovui 289 620 EUR dydžio kreditÄ . Kredito lėšos turėjo bÅ«ti panaudotos iki 2006-02-01, o kredito suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inama anuitetų metodu iki 2015-08-01. Už naudojimÄ si kreditu ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti palÅ«kanas, kurias sudaro 6 mėn. EURIBOR kintamoji dalis bei 2,6 proc. metinių palÅ«kanų dydžio banko marža. Kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas Å¡is turtas: ieÅ¡kovui priklausantis 4 kambarių butas, (duomenys neskelbtini);

G. M. priklausantis 1,6700 ha sklypas, (duomenys neskelbtini); G. M. priklausantis 1,6700 ha ploto sklypas, (duomenys neskelbtini); G. M. priklausantis 1,6700 ha sklypas, (duomenys neskelbtini). Už ieÅ¡kovo prievolių pagal Kreditavimo sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ laidavo jo sutuoktinė G. M.. Dėl objektyvių, nepalankiai susiklosčiusių ir nuo ieÅ¡kovo valios nepriklausančių aplinkybių – valdžios institucijų nepateisinamo delsimo patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ , pasaulinės ekonominės krizės sÄ lygoto nekilnojamojo turto rinkos sÄ stingio bei kardinalaus žemės sklypų bei kito nekilnojamojo turto paklausos sumažėjimo ieÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai objektyviai negalėjo įgyvendinti numatytų sklypų iÅ¡vystymo ir pardavimo projektų, negavo planuotų pajamų, ženkliai pablogėjo jų finansinė padėtis.

IeÅ¡kovas kreipėsi į bankÄ dėl kredito grÄ Å¾inimo įmokų sumažinimo ir 2008-04-28 buvo pasiraÅ¡ytas papildomas susitarimas Nr. KVR0110050563-P-2, kuriuo Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovas vienerius metus kreditÄ grÄ Å¾ins mokėdamas po 1 108,93 EUR. IeÅ¡kovas iÅ¡ turimų resursų įsipareigojimus bankui vykdė tinkamai iki 2009 m. sausio mėn. Tačiau tuo metu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos planas vis dar nebuvo patvirtintas ir nebuvo teisinių prielaidų pradėti sklypų detaliųjų planų rengimo procedÅ«ras.

Kadangi turimos lėšos pastoviai mažėjo, o naujų dėl aukščiau iÅ¡vardintų priežasčių neatsirado, ieÅ¡kovas pakartotinai kreipėsi į bankÄ praÅ¡ydamas palengvinti Kreditavimo sutarties sÄ lygas. Nepaisant ieÅ¡kovo pastangų susitarti su banku dėl Kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, bankas 2009-05-14 raÅ¡tu Nr. dnk0907274 nuo 2009-06-15 nutraukė Kreditavimo sutartį ir 2009-08-19 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių reikalaudamas pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto.

IeÅ¡kovo nuomones, banko Kreditavimo sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu. Bankas pažeidė Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ (b. l. 38-44).Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes reikalavimas dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu nenagrinėtinas teisme, kadangi Å¡is reikalavimas neatitinka ieÅ¡kinio dalykui keliamų reikalavimų, o jo tenkinimas negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių. Antrasis reikalavimas negali bÅ«ti įgyvendinamas ir laikomas tinkamu teisių gynimo bÅ«du, kadangi negalima pakeisti Kreditavimo sutarties, kuri yra negaliojanti.

Atsakovas teisę nutraukti sutartį turėjo tiek pagal pačiÄ Kreditavimo sutartį, kuri numato, kad ieÅ¡kovui vėluojant atlikti mokėjimus, bankas turi teisę pareikalauti atlikti mokėjimus prieÅ¡ galutinį grÄ Å¾inimo terminÄ . IeÅ¡kovui negrÄ Å¾inus skolos po pareikalavimo, bankas pagal sutartį turi teisę nutraukti sutartį ir be atskiro įspėjimo. Teise nutraukti sutartį atsakovas pasinaudojo informuodamas apie tai ieÅ¡kovÄ 2009-05-14 praneÅ¡imu Nr. Dnk0907274. Sutartinius įsipareigojimus teismas gali pakeisti tik ypatingais atvejais ir tik tuomet, kai tenkinamos visos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio įtvirtintos sÄ lygos.

Atsakovo manymu, sunki ekonominė situacija rinkoje nesudaro pagrindo pakeisti kredito sutartį. Atsakovas veikia taip pat Lietuvos rinkoje, todėl jis lygiai taip pat kaip ir kiti verslo dalyviai, įskaitant ieÅ¡kovÄ , jaučia ekonominės situacijos įtakÄ savo verslui. Tokie atvejai, kai pasikeičia ekonominė situacija arba kai valstybėje pakeičiami įstatymai ar valstybės institucijos nevykdo savo įsipareigojimų yra ne atsakovo, o ieÅ¡kovo kaip verslo subjekto rizika. IeÅ¡kovas, bÅ«damas verslininkas, turi elgtis protingai, prisiimdamas ilgalaikes prievoles, tinkamai prognozuoti ir protingai vykdyti savo veiklÄ , numanydamas galimus neigiamus tokios veiklos scenarijus bei krizės valdymo priemones bei prisiimti visÄ neigiamų savo veiklos padarinių rizikÄ .

Už sutarties nevykdymÄ nesant kitos Å¡alies kaltės verslininkas neatsakys tik tokiu atveju, kai prievolė neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip. Atsakovas teismo prašė civilinę bylÄ dalyje dėl Å¡alių sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu nutraukti. Teismui nusprendus nesivadovauti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašė ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 54-60).Trečiasis asmuo G. M. atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, prašė jį tenkinti, kadangi atsakovas ignoravo ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl kredito grÄ Å¾inimo sÄ lygų palengvinimo ir pažeidė Å¡alių bendradarbiavimo pareigÄ (b. l. 65).Trečiasis asmuo G.

M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti visiÅ¡kai (b. l. 66). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-28 priėmė sprendimÄ (taisytas 2011-11-08 nutartimi) ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 100-104, 109-110). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pagal CPK 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl atsakovo praÅ¡ymo dėl bylos nutraukimo netenkintino.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo ieškovui 2009-05-14 išsiųstame pranešime (b. l.

26) nurodytų faktinių aplinkybių dėl negrÄ Å¾into kredito, palÅ«kanų ir delspinigių sumų bei terminų ieÅ¡kovas neginčijo, t. y. su jomis sutiko (CPK 187 straipsnis), todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2009-05-14 dienÄ buvo Å¡alių Kreditavimo sutartyje numatytos sÄ lygos kredito sutarčiai nutraukti. IeÅ¡kovas nurodė, kad kreditas buvo paimtas Å¡eimos verslui plėtoti (b .l. 38, CPK 186 str.), kuriuo jis užsiima nuo 1998 metų kartu su kitais verslo partneriais, su kuriais prekiavo nekilnojamuoju turtu, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turi ne tik elementarius įgÅ«džius versle, todėl privalėjo suprasti, kokios pasekmės kyla asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu turėjo teisę sutikti ar nesutikti su ginčo kredito sutarties sÄ lygų įraÅ¡ymu.

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovo netenkino atsakovo, kaip banko įstaigos, sÄ lygos, jis galėjo kreiptis į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo palankesnėmis sÄ lygomis ar kredito refinansavimo. IeÅ¡kovui, kaip verslininkui, įvertinant finansinę situacijÄ , susiklosčiusiÄ po 2009-01-05, kai jis nustojo vykdyti ir 2008-04-28 susitarimu pakeistas kredito grÄ Å¾inimo sÄ lygas, galimai turėjo bÅ«ti svarstytas klausimas dėl turto perleidimo. IeÅ¡kovas nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai.

Teismas pripažino, kad atsakovas, nutraukdamas su ieÅ¡kovu kredito sutartį, nepažeidė sutarties nuostatų bei sutarties nutraukimui Å¡alių sulygtų sÄ lygų, ir sutartį turėjo teisę nutraukti. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , kad sutarties nutraukimas turi bÅ«ti laikoma neteisėtu vadovaujantis CK 6.253 straipsniu, kadangi ieÅ¡kovas kaip verslininkas, panaudodamas atsakovo suteiktas lėšas įsigyjant naujus objektus verslui, turėdamas atitinkamos praktikos, turėjo įvertinti verslo plėtojimo galimybes ir tai jam nesudaro pagrindo naudotis CK 6.253 straipsnio 3 dalyje numatyta norma, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtoje normoje numatytų sÄ lygų egzistavimÄ (konkrečių privalomų ir nenumatytų valstybės institucijų veiksmų (aktų), dėl kurių atsakovo atžvilgiu prisiimtÄ prievolę ieÅ¡kovui buvo neįmanoma įvykdyti ir kurių neturėjo teisės ginčyti).

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas neteisėtai nutraukė Kreditavimo sutartį pagal jos 38.1 punkto sÄ lygas. Teismui pripažinus, kad Kreditavimo sutartis nutraukta teisėtai, reikalavimas dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu nesvarstytinas. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra iÅ¡imtinė priemonė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui;

2) nusprendus, kad pagal pateiktus įrodymus bylÄ galima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti;

3) priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kurioje nusprendžiama, kad praÅ¡ymas dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu gali bÅ«ti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, yra teisėta ir galiojanti, todėl nekeistina. Dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo apeliantas pažymėjo, kad įvertinus Å¡ios sutarties 38.1 punkto sÄ lygas, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bankui suteikiama visapusiÅ¡ka diskrecijos teisė nuspręsti, kada ir kokiomis sÄ lygomis nutraukti sutartį, t. y. bankas savo iniciatyva ir nuožiÅ«ra gali nuspręsti, kuomet atsiranda sÄ lyga sutartį nutraukti ir kokių priemonių jam imtis Å¡iai sÄ lygai atsiradus.

Apeliantas pažymi, kad sÄ lyga, jog kredito gavėjas „laiku negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nesumoka palÅ«kanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų“ yra pakankamai neapibrėžta. Å i sÄ lyga vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta atsakovo ir yra įtraukta į jo parengtas standartines sutarties sÄ lygas. Minėtos sÄ lygos taikymas priklauso vien tik nuo atsakovo, kuris yra stipresnioji sutarties Å¡alis, valios, todėl Å¡i sÄ lyga turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama vadovaujantis CK 6.186 straipsnio 3 dalies, 6.187 straipsnio, 6.188 straipsnio 2 dalies 14 punkto, 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios nagrinėjamos bylos atveju buvo pažeistos atsakovui nepagrįstai nusprendus, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu egzistuoja Kreditavimo sutarties nutraukimo sÄ lyga.

VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo institutu negali bÅ«ti piktnaudžiaujama. IÅ¡ Kreditavimo sutarties 38.1 punkto sÄ lygos nėra aiÅ¡ku, kokio dydžio dalies kredito, palÅ«kanų ar kitų mokėtinų sumų negrÄ Å¾inimas suteikia bankui teisę nutraukti sutartį bei koks vėlavimas mokėjimuose yra vertinamas kaip „laiku negrÄ Å¾ina“. PraneÅ¡imo apie Kreditavimo sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo dienai negrÄ Å¾intas kreditas sudarė vos daugiau nei 2 proc. plius palÅ«kanos ir delspinigiai.

IeÅ¡kovas tinkamai vykdė sutartį 3 metus. NeaiÅ¡ku, kodėl bankas pasirinko griežčiausiÄ ir labiausiai ieÅ¡kovo interesus varžančiÄ priemonę, t. y. sutarties nutraukimÄ . Kredito grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas hipoteka ir laidavimu. 2009-03-16 praÅ¡yme buvo aiÅ¡kiai ir konkrečiai iÅ¡dėstyta, kada ir iÅ¡ kokių lėšų ieÅ¡kovas planuoja grÄ Å¾inti kreditÄ . Pagrindo 2009-06-15 nutraukti Kreditavimo sutartį nebuvo. Bankas galėjo nutraukti sutartį tik tuo atveju, kai joje numatyta pažeidimas (t. y. nesavalaikis kredito ar jo dalies, palÅ«kanų ar kitų mokėjimų grÄ Å¾inimas) yra esminis sutarties pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir pačioje Kreditavimo sutartyje nustatytos sÄ lygos, kurioms esant tarp ginčo Å¡alių sudaryta Kreditavimo sutartis turėtų bÅ«ti vertinama kaip vartojimo sutartis, teismas pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus turėjo ex officio įvertinti ne tik sutarties nutraukimo aplinkybes, bet ir pačiÄ sutarties sÄ lygÄ , pagal kuriÄ sutartis buvo nutraukta. Kreditavimo sutarties 38.1 punkto sÄ lyga turėjo bÅ«ti pripažinta prieÅ¡taraujančia bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams ir negaliojančia ab initio (CK 188 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo nei Kreditavimo sutarties 38.1 punkto taikymo pagrindų, nei praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo dienÄ buvusios padėties ir jos įtakos sutarties nutraukimui. Teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino Kreditavimo sutarties 38.1 punkto sÄ lygÄ , kaip leisiančiÄ bankui bet kada ir bet kokiais atvejais, t. y. net esant nežymiam uždelsimui mokėjimuose (pradelsta suma sudarė vos 2 proc.), ignoruojant kitos Å¡alies veiksmus siekiant iÅ¡saugoti sutartinius santykius, nutraukti sutartį.

Pastebėjo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas, praleidęs įmokos sumokėjimÄ ir atlikęs turto vertinimÄ , pats kreipėsi į atsakovÄ dar prieÅ¡ 2 mėn. iki 2009-05-14 praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo su iÅ¡samiu ir konstruktyviu pasiÅ«lymu peržiÅ«rėti Kreditavimo sutarties sÄ lygas. Ä® 2009-03-07 praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas negavo jokio atsakovo atsakymo. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Kreditavimo sutartis buvo nutraukta teisėtai, todėl patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pripažinus sutartį buvus nutraukta neteisėtai, reikalavimas dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo svarstytinas iÅ¡ naujo (b. l. 113-119).

Tretieji asmenys G. M. ir G. M. pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuose nurodė, kad su skundu sutinka ir praÅ¡o skundÄ tenkinti (b. l. 138, 140). Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad CK įtvirtina sutarties Å¡alies teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį dėl esminių kitos sutarties Å¡alies padarytų pažeidimų (CK 6.217 – 6.219 straipsniai).

CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad įgyvendinant sutarties laisvės principÄ leidžiama sutarties Å¡alims susitarti, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir kitais sutartyje nurodytais atvejais (Kreditavimo sutarties 38, 39 punktai). Pažymėjo, kad atsakovas net tris kartus ragino ir priminė ieÅ¡kovui apie jo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ prieÅ¡ tai, kai ėmėsi veiksmų dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo. Tiek bylos procesiniuose dokumentuose, tiek žodinio nagrinėjimo metu buvo aptarta, kodėl Å¡iuo atveju Kreditavimo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi.

Pačioje sutartyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kad kreditas yra gautas komerciniais tikslais. IeÅ¡kovas pats patvirtino, kad nekilnojamojo turto vystymas yra Å¡eimos verslas (b. l. 142 -144). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ .

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). IeÅ¡kovas prašė teismo pripažinti banko (atsakovo) vienaÅ¡aliÅ¡kÄ su ieÅ¡kovu 2005-08-01 sudarytos Kreditavimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir, vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, atitinkamai pakeisti Å¡ios sutarties sÄ lygas, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ .

Pirmosios instancijos teismas pripažino Kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ teisėtu, todėl ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo nei Kreditavimo sutarties 38.1 punkto taikymo pagrindų, nei praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo dienÄ buvusios padėties ir jos įtakos sutarties nutraukimui. Teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino Kreditavimo sutarties 38.1 punkto sÄ lygÄ , kaip leisiančiÄ bankui bet kada ir bet kokiais atvejais, t. y. net esant nežymiam uždelsimui mokėjimuose (pradelsta suma sudarė vos 2 proc.), ignoruojant kitos Å¡alies veiksmus siekiant iÅ¡saugoti sutartinius santykius, nutraukti sutartį.

Su minėtais apelianto argumentais pirmosios instancijos teismas nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.Sutarties nutraukimÄ reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Vienas iÅ¡ minėtame straipsnyje nurodytų atvejų, kai Å¡alis turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, yra kitos Å¡alies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio ypatumas yra tas, kad nukentėjusiai Å¡aliai leidžiama nutraukti sutartį nesikreipiant į teismÄ (CK 6.218 straipsnis). Tačiau tokiu atveju kita Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ ir ginčyti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrįstumÄ , įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis.

CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriai remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas suteikia Å¡alims teisę susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Pagal sutarties laisvės principÄ Å¡alys gali susitarti dėl teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, ir tai neprieÅ¡tarauja CK 6.156 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyvios teisės normos.

Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieÅ¡kovas) nepagrįstai save priskiria prie silpnesniosios teisinių santykių Å¡alies, kaip vartotojo, nes Å¡iuo atveju tarp Å¡alių sudaryta Kreditavimo sutartis neatitinka vartojimo sutarties visų trijų bÅ«tinų požymių. Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis;

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis šia vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; kt.).

Patikslintame ieÅ¡kinyje apeliantas aiÅ¡kiai nurodė, kad atsakovo iÅ¡duotos lėšos buvo naudojamos einamosioms apyvartinėms lėšoms, susijusioms su ieÅ¡kovo Å¡eimos narių vystomų nekilnojamojo turto prekybos projektų įgyvendinimu, įskaitant kitų paskolų refinansavimÄ , kredito palÅ«kanų mokėjimÄ , dalies įsigyto turto apmokėjimÄ (b. l. 38). Tokiu bÅ«du daryta iÅ¡vada, kad tarp ieÅ¡kovo (fizinio asmens) ir atsakovo (juridinio asmens) sudaryta Kreditavimo sutartis yra susijusi ne su ieÅ¡kovo asmeniniais, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiais, o su ieÅ¡kovo kartu su savo Å¡eimos nariais vykdomo verslo (nekilnojamojo turto prekybos) poreikiais.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, atmestini apelianto argumentai, susiję su Kreditavimo sutarties nuostatų aiÅ¡kinimu ieÅ¡kovo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, naudai bei teismo pareiga Å¡ias nuostatas aiÅ¡kinti ex officio. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas, užsiimdamas nekilnojamojo turto prekyba, turėjo ne tik elementarius įgÅ«džius versle, todėl privalėjo suprasti, kokios pasekmės kyla asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu turėjo teisę sutikti ar nesutikti su ginčo kredito sutarties sÄ lygų įraÅ¡ymu.

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovo netenkino atsakovo, kaip banko įstaigos, sÄ lygos, jis galėjo kreiptis į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo palankesnėmis sÄ lygomis ar kredito refinansavimo. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo dienÄ buvusios padėties, skundžiame sprendime teismas nustatė, jog atsakovo ieÅ¡kovui 2009-05-14 iÅ¡siųstame praneÅ¡ime (b. l.

26) nurodytų faktinių aplinkybių dėl negrÄ Å¾into kredito, palÅ«kanų ir delspinigių sumų bei terminų ieÅ¡kovas neginčijo, t. y. su jomis sutiko (CPK 187 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas, fiksavęs įsipareigojimų nevykdymÄ nuo 2009-01-05, praneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntė tik po 4 mėnesių – 2009-05-14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas sau naudingÄ ekonominę veiklÄ ir 2009-03-16 iÅ¡siusdamas atsakovui praÅ¡ymÄ â€žDėl kredito sutarčių peržiÅ«rėjimo“, siekė naudos dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo.

Tai savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovas, kaip kredito įstaiga, turėjo atsisakyti savo teisėtų lÅ«kesčių ir sudaryti iÅ¡skirtines sÄ lygas ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos narių ekonominei veiklai vykdyti, nes tai neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių pažymėdamas, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų teikęs bankui ir kurių pagrindu bankas galėjo svarstyti klausimÄ dėl sutarties nenutraukimo po 2009-05-14 praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo.

Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir teismui, įvertinant tai, kad nebuvo pateikti įrodymai ir dėl siÅ«lomų keitimų sÄ lygų tinkamo įvykdymo galimumo. Byloje nėra įrodymų apie ieÅ¡kovo vykdomus mokėjimus pagal atsakovo atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus nuo ieÅ¡kovo ginčijamo Kreditavimo sutarties nutraukimo momento (2009-06-15) iki Å¡ios dienos. Todėl teisėjų kolegija objektyviai neturi galimybės spręsti, kad ieÅ¡kovas yra suinteresuotas realiai atkurti Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , o padėtis, kai nėra atliekami jokie mokėjimai bankui ir nėra vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, suponuoja atsakovo nepasitikėjimÄ , kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.204 straipsnio 3 dalis, 6.186 straipsnio 3 dalis).

Kreditavimo sutarties nutraukimui buvo įstatyminis ir faktinis pagrindas, o byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas turi finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus pagal jo praÅ¡omos pakeisti Kreditavimo sutarties sÄ lygas ir yra atlikęs aktyvius veiksmus dėl tolimesnio veiklos projekto, susijusios su nekilnojamojo turto prekyba, vystymo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apelianto A.

M. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Apelianto A. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                     Andrius Ignotas Liuda Uckienė