2016-01-04 Nr. AB-531-3-61-3-01139-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2500-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01139-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 4.4; 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. S., Z. A., K. A. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja N. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-192 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ kaip neteisėtą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-149 „Dėl Trakų rajono savivaldybės Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalyje dėl kelio servituto nustatymo valstybinės žemės plote, reikalingame pareiškėjos namų valdos žemės sklypo suformavimui Žukiškių kaime, (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, prie nuosavybės teise valdomų pastatų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1960 m. statybos) ir kiti statiniai, esantys Žukiškių kaime, Trakų rajone. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, pareiškėja kreipėsi į teritorinį žemėtvarkos skyrių, prašydama parduoti naudojamą namų valdos žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 56L-(14.46.27.)-30 nusprendė pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti naują žemės sklypą prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pareiškėjos pastatų, buvo išduotos 2013 m. kovo 28 d. planavimo sąlygos. Nurodė, jog pareiškėjos faktiškai valdomame namų valdos žemės sklype Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkto prasme (pareiškėjai žemės sklypas dar nėra suformuotas) planuojama nustatyti 4 m pločio kelio servitutą ir manė, jog toks siekis gali sutrukdyti įsigyti papildomai žemės prie savo nuosavybės teise valdomų pastatų. Pareiškėja teisėtai ir pagrįstai tikėjosi privatizuoti faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą, o pagal esamą situaciją suprojektavus kelią (šiai dienai – kelio servitutą) bei aikštelę, reikalingą automobiliams apsisukti, ji netenka ne tik keliui skirto, bet ir daržui reikalingo ploto.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nesutiko su pareiškėjos reiškiamais reikalavimais.

Nurodė, jog S. S. 2009 m. rugsėjo 10 d. ir 2013 m. rugsėjo 24 d. prašymais kreipėsi į NŽT, prašydamas nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę privažiuoti iki nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Žukiškių k. Trakų r. sav. Z. A. 2013 m. kovo 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 24 d. prašymais kreipėsi į NŽT, prašydamas nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę privažiuoti iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Žukiškių k., Trakų r. sav.

K. A. 2013 m. kovo 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 24 d. prašymais kreipėsi į NŽT, prašydamas nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę privažiuoti iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei jame esančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Žukiškių k., Trakų r. sav. NŽT Trakų rajono Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo aptarimo, vykusio 2013 m. spalio 4 d., posėdžio protokole Nr. 46PRT-54-(14.46.6.), pažymėta, kad buvo nagrinėjamas K. A., Z. A. ir S. S. atstovės pateiktas prašymas dėl kelio servituto nustatymo reikalingo privažiavimui prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

NŽT Trakų skyrius, išnagrinėjęs minėtų piliečių atstovės prašymą, nutarė patenkinti ir privažiavimui prie minėtų žemės sklypų, nuo pagrindinio kelio Trakai – Onuškis, suprojektuoti kelio servitutą šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių pastatų. Viešo svarstymo aptarime, vykusiame 2013 m. spalio 4 d. dalyvavo ir pareiškėjos atstovė advokatė Tatjana Kočegarova, ji jokių pretenzijų ar pareiškimų nepareiškė. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad bendro naudojimo privažiavimo keliai bei žemės servitutai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ taip pat Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, taip pat kai miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančiose mėgėjų sodo teritorijose formuojami valstybinės žemės sklypai ar keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos, vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka.

Pareiškėja 2013 m. kovo 14 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių, prašydama išduoti leidimą rengti formavimo-pertvarkymo projektą tikslu suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų Žukiškių k., Trakų r. sav. NŽT Trakų skyrius 2013 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 46L-(14.46.27.)-30, kuriuo nusprendė pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas, suformuoti naują žemės sklypą prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų – gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini)) ir ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Žukiškių kaime, Trakų rajono savivaldybėje.

Aptariamojoje situacijoje kelio servitutas dar nesuformuotam žemės sklypui, kuriame yra pareiškėjai bendrosios nuosavybės teise priklausantys pastatai, nėra nustatytas skundžiamais administraciniais aktais (t. y. nustatyto ir registruoto servituto nėra) ir todėl ginčyti administracinius aktus, kuriais pareiškėjai nėra sukuriamos teisės ar pareigos – nėra pagrindo.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. S., Z. A. ir K. A. atsiliepime į pareiškėjos skundą nesutiko su pareiškėjos teikiamais reikalavimais.

Pažymėjo, jog tretieji suinteresuoti asmenys 2013 m. rugsėjo mėnesį pateikė prašymus Nacionalinei žemės tarnybai dėl kelio servituto nustatymo, kuriais prašė nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per valstybinę žemę, esančią Žukiškių kaime, Trakų rajono savivaldybėje, viešpataujantiems daiktams (t. y. asmenims nuosavybės teise priklausantiems sklypams ir pastatams). Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra dar nepatvirtintas, tai trečiųjų asmenų minėti prašymai dėl kelio servituto nustatymo nėra galutinai išspręsti, t. y. nėra priimto kompetentingo pareigūno įsakymo, kuriuo būtų nustatytas trečiųjų asmenų prašomas kelio servitutas.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjos daroma išvada, jog planuojamas nustatyti servitutas pažeidžia imperatyvias teisės normas, kadangi kelio servitutas nustatomas neformuojant žemės sklypo valstybinėje žemėje, yra visiškai nepagrįsta ir padaryta per anksti. Kelio servitutas iki šiol nėra nustatytas ir neįregistruotas, pareiškėjos išvada yra tik samprotavimai, kurie neparemti jokiais įrodymais. Šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, jog pažeidimo faktiškai nėra, nes pareiškėja nežino, ar tikrai išleidus administracinį aktą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomo kelio servituto nustatymo, bus neparengti reikiami žemės sklypų planai, ar administracinis aktas dėl kelio servituto nustatymo nebus priimtas kartu su sprendimu dėl žemės sklypo suformavimo.

Kadangi žemės sklypo planas, kuriame turėtų būti įbraižytas kelio servitutas yra dar neparengtas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas galimai dėl to negali priimti sprendimo dėl kelio servituto nustatymo (remiantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ 5,16 p.). Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomo nustatyti kelio servituto vietoje įrengti kelio nereikia, toje vietoje visuomet buvo lauko kelias, tą patvirtina abrisas, ištraukoje iš kadastrinių žemėlapių (ortofoto) matyti faktiškai esantis lauko kelias.

Nepagrįstas ir įrodymais neparemtas pareiškėjos argumentas, jog pareiškėja „netenka“ daržo, dėl aikštelės automobiliams apsisukti įrengimo. Pareiškėja savo prašymą grindžia ne objektyviais duomenimis, o samprotavimais, kurie neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikiamos ištraukos iš kadastrinių žemėlapių (ortofoto) prašomas nustatyti kelio servitutas faktiškai šiuo metu baigiasi ties K. A. nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu ir tęsiasi link S. S. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Žaizdrių k. v., ir Z.

A. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Žaizdrių k. v. Pareiškėjos prašyme minimai apsisukimo aikštelei pakanka vietos tiek prie K. A. gyvenamojo namo, tiek ir S. S. ir/ar Z. A. žemės sklypuose. Tretieji suinteresuoti asmenys neprašė Nacionalinės žemės tarnybos nustatyti servitutą automobilių apsisukimo aikštelei įrengti, buvo prašoma nustatyti tik kelio servitutą. Jokiais kitais pagrindais tretieji suinteresuoti asmenys neketina ir neturi teisių užimti daugiau valstybinės žemės ploto nei reikalinga kelio servitutui nustatyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjos N. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėja turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovė turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.). Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t. y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai). Teismo vertinimu, pareiškėja skunde nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais neįrodė, jog pareiškėjos reikalavimai yra pagrįsti. Atsakovo ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra adekvatūs bylos įrodymų ir aptartų teisės aktų visumai.

Pareiškėja patikslinto skundo argumentais ir reikalavimais prašė panaikinti NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-192 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ kaip neteisėtą; panaikinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-149 „Dėl Trakų rajono savivaldybės Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalyje dėl kelio servituto nustatymo valstybinės žemės plote, reikalingame pareiškėjos namų valdos žemės sklypo suformavimui Žukiškių kaime, (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, prie nuosavybės teise valdomų pastatų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja reikalavimus kildino iš to, jog įregistravus žemės sklype, kur yra nuosavybės teise valdomi pastatai, kelio servitutą, sumažės jos būsimo sklypo ateityje dydis ir vertė.

Pareiškėja su prašymu į NŽT kreipėsi 2014 m. lapkričio 26 d., nors pagal Metodikos reikalavimus visi suinteresuoti asmenys savo pastabas ir pretenzijas raštu dėl suprojektuotų žemės sklypų ribų, ploto ar žemės sklypų išdėstymo, gali pateikti teritoriniam skyriui projekto viešo svarstymo laikotarpiu, t. y. per 20 dienų. Pareiškėja / įgaliota atstovė pastabų ar pretenzijų viešojo svarstymo laikotarpiu nepateikė, nors buvo žinoma apie kelio servituto numatymą žemės reformos žemėtvarkos projekte. Trakų rajono Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešasis svarstymas vyko laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. spalio 3 d.

Pareiškėjos įgaliota atstovė (teisinių paslaugų 2013 m. kovo 14 d. sutartis) Trakų rajono savivaldybės Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, parengto VĮ Valstybės žemės fondo 2013 metais, viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkime dalyvaujančių asmenų, sąraše pasirašė (2013 m. spalio 4 d. protokolo Nr. 46PRT-54-(14.46.6. 1 priedas). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-01-24 sprendime Nr. lSS-(7.5)-192 aptariamoms faktinėms aplinkybėms teisingai, pagrįstai taikyti ir išaiškinti teisės aktai.

Paaiškinta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, bendro naudojimo privažiavimo keliai, žemės servitutai projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m, balandžio 1 d, nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ taip pat Metodika. Pareiškėjos 2014 m. lapkričio 26 d. skunde išdėstyti klausimai išanalizuoti NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-192 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei atsakovo 2014 m. kovo 17 d., 2015 m. vasario 18 d. atsiliepimuose į pareiškėjos skundą.

Suformuluoti klausimai ir motyvacija pareiškėjos 2014 m. lapkričio 26 d. skunde bei skunduose teismui yra tapatūs, todėl NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-192 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ motyvai patvirtinami ir šiame sprendime pakartotinai neišdėstomi. Sprendimo ydingumas neįrodytas t. y. pareiškėja skundo teiginiais nepaneigė ginčo sprendime išdėstytų teisės aktų, pareiškėjos nurodytų aplinkybių vertinimo. Pareiškėja argumentais ir įrodymais nepatvirtino, jog ginčijamas sprendimas yra prieštaringas teisės aktams susijusiems su pareiškėjos teikiamų klausimų (t. y. su ateityje siekiu įsigyti žemės prie pastatų, servituto nustatymu ir t. t.), skundo reikalavimų išsprendimu.

Pareiškėjos reikalavimas – panaikinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 46VĮ(14.46.2.)-149 „Dėl projekto patvirtinimo“ dalyje dėl kelio servituto nustatymo valstybinės žemės plote, reikalingame pareiškėjos namų valdos žemės sklypo suformavimui Žukiškių kaime, (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, prie nuosavybės teise valdomų pastatų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nepagrįstas dėl išdėstytų motyvų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-192 „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja nėra žemės sklypo, kuriame galimai bus įregistruotas kelio servitutas, savininkė. Žemės sklypas (nesuformuotas ir neįregistruotas, motyvacija išdėstyta atsiliepimuose bei NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-192), kuris ateityje gali būti suformuotas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems pastatams aptarnauti, o šiuo metu yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Kelio servitutas dar nesuformuotam žemės sklypui, kuriame yra pareiškėjai priklausantys pastatai, nėra nustatytas skundžiamais administraciniais aktais (t. y. ginčijamais sprendimais). Pagrįsta atsakovo nuostata, jog ginčyti administracinius aktus, kuriais pareiškėjai nėra sukuriamos teisės ir pareigos, nėra pagrindo.

Prašymas trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai priteisti teismo išlaidas netenkintas, nes, nagrinėjamu atveju, nebuvo patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (ABTĮ 44 str. 5 d.; pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų rūpimi klausimai (žemės sklypo įsigijimo, servituto nustatymo ir registravimo ir t.t.) neišspręsti NŽT ir jos struktūrinių padalinių).

III. Pareiškėja N. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad pareiškėjai priklauso 1/2 dalis ginčui aktualaus turto, kita dalis priklauso S. S. paveldėtojai N. Š.. Sprendimas šioje byloje buvo priimtas dėl faktiškai naudojamo namų valdos žemės sklypo, kurio 1/2 dalis tenka minėtam asmeniui. Todėl, pareiškėjos teigimu, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Tvirtina, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas: Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 daliai, 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų „Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių“ 2, 5 punktams, Metodikos 47, 46 punktams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktui, konstitucinės doktrinos teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo principams, Konstitucinio Teismo nutarimams.

Atsakovas NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Mano, jog pareiškėja per apsirikimą nurodė ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Tvirtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, teismas labai aiškiai, tiksliai ir išskiriant punktais išdėstė sprendimo priėmimo motyvus. Mano, jog nebūtų pagrindo pastatų bendrasavininkės N. Š. įtraukti į nagrinėjamą bylą, kadangi ji, kaip ir pareiškėja, nėra žemės savininkė. Be to, pareiškėja neįrodė, kad būtent jos teisės buvo pažeistos. Pareiškėjos skundas, kad sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, yra nepagrįstas ir visiškai neatitinka tikrovės.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. S., Z. A. ir K. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad administracinė byla neturi teisinio ryšio su N. Š. teisėmis ar pareigomis. Kaip ir pareiškėja, N. Š. nėra žemės sklypo, kuriame galimai ateityje bus įregistruotas kelio servitutas, savininkė.

Pažymi, jog nei Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, nei kitame įstatyme nėra nurodytas draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimus ar įsakymus ne administracinės procedūros metu, o pareiškėjos skundas jau buvo atsakovo išnagrinėtas ir pateiktas atsakymas.

Pažymi, kad kelio servitutas iki šiol nėra nustatytas ir įregistruotas, pareiškėjos išvada yra tik samprotavimai, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėja klaidina teismą, teigdama, kad „servitutas, kurį iš esmės dubliuoja nustatytas pareiškėjos namų valdoje, jau nustatytas, tačiau asmenims labiau patinka važinėti per kaimynės valdą“. Pareiškėjos turimas omenyje servitutas yra nustatytas Z. A. naudotis 0,45 ha ploto dalimi tam, kad jis privažiuotų prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų. Nustatytame servitute aiškiai nurodyta, kam yra skirtas servitutas, ir jis nėra skirtas patekti į trečiųjų asmenų sklypus, kurių kadastriniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausantys pastatai, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, todėl pareiškėja savo teises nepagrįstai sutapatina su žemės sklypo savininko teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-192 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-149 dalyje dėl kelio servituto nustatymo (suprojektavimo) valstybinės žemės plote, reikalingame pareiškėjos N. G. namų valdos žemės sklypo suformavimui Žukiškių kaime, (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, prie nuosavybės teise valdomų pastatų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjai N. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalys gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Žukiškių kaime, Trakų rajone. 2013 m. kovo 14 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT Trakų skyrių, prašydama išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektą tikslu suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų. NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu nusprendė pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti naują žemės sklypą prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų.

VĮ Valstybės žemės fondui pradėjus rengti Vilniaus apskrities, Trakų rajono savivaldybės, Trakų seniūnijos, Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, S. S., Z. A. ir K. A. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymus nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis laisvos valstybinės žemės fondui priskirtina žeme, esančia prie pareiškėjai N. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių Žukiškių kaime, Trakų rajono savivaldybėje. NŽT Trakų skyriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104)-2579 pareiškėja buvo kviečiama 2013 m. spalio 4 d. atvykti į NŽT Trakų skyriuje organizuojamą Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą dėl kelio suprojektavimo prie žemės sklypų Žukiškių kaime. Pareiškėja 2013 m. lapkričio 26 d. raštu kreipėsi į NŽT, prašydama uždrausti NŽT Trakų skyriui išleisti įsakymą dėl Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo dalyje dėl kelio servituto nustatymo laisvame valstybinės žemės plote, reikalingame pareiškėjos namų valdos žemės sklypo suformavimui. NŽT, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2014 m. sausio 24 d. sprendime, nurodęs nustatytas aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą, šio prašymo netenkino. NŽT Trakų skyriaus vedėjas priėmė 2014 m. kovo 12 d. įsakymą, kuriuo, be kita ko, patvirtino VĮ Valstybės žemės fondo 2013 metais parengtą Vilniaus apskrities, Trakų rajono savivaldybės, Trakų seniūnijos, Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suprojektuotos žemės sklypų ribas ir plotus, nustatė šiems sklypams pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdus ir pobūdžius, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas pagal pridedamą priedą. Pagal byloje pateiktus duomenis, šiame žemėtvarkos projekte yra suprojektuotas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis laisvos valstybinės žemės fondui priskirtina žeme, esančia prie pareiškėjai N. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių Žukiškių kaime, Trakų rajono savivaldybėje, tačiau sprendimas dėl jo nustatymo nėra priimtas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja neįrodė, jog NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimas prieštarauja teisės aktams, susijusiems su jos teikiamų klausimų, skundo reikalavimų išsprendimu, o pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 46VĮ(14.46.2.)-149 dalį nepagrįstas dėl motyvų, išdėstytų NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendime, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus (toliau – ir žemėtvarkos projektas), kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis Žemės reformos įstatymu ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus (Žemės reformos įstatymo 4 str. 1 d. (2013 m. birželio 27 įstatymo Nr. XII-414 redakcija)), o jai (žemės reformai) reikalingi žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką (Žemės reformos įstatymo 19 str. 1 d. (2010 m. birželio 18 d.

įstatymo Nr. XI-914 redakcija)). Žemėtvarkos projektus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai (Žemės reformos įstatymo 16 str. 3 d. (2013 m. birželio 27 įstatymo Nr. XII-414 redakcija)). Žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. (2010 m. birželio 18 d.

įstatymo Nr. XI-914 redakcija)). Žemės servitutų nustatymą reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas (Žemės reformos įstatymo 19 str. 7 d. (2013 m. birželio 27 įstatymo Nr. XII-414 redakcija)). Apie žemėtvarkos projektus skelbiama viešai, šie projektai svarstomi ir derinami žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatyta tvarka, nepažeidžiant fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesų ir teisių, užtikrinant gamtos ir jos išteklių apsaugą, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir paveldosaugos reikalavimus.

Suderintus žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Žemės reformos įstatymo 20 str. (2013 m. birželio 27 įstatymo Nr. XII-414 redakcija)). Sprendimuose dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nurodomi žemės servitutai ir jų naudojimo sąlygos (Žemės reformos įstatymo 19 str. 1 d. (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija)).

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – ir projektui prilyginamas planas), turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką reglamentuojančios Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-928 redakcija; toliau – ir Metodika), 4 punktas nustato, kad žemėtvarkos projektus ir projektui prilyginamus planus rengia Žemės reformos 16 straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys, sudarę sutartį su Nacionalinės žemės tarnybos vadovu ar jo įgaliotu teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą vedėju dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje (toliau – ir projekto autorius).

Metodikos šeštasis skirsnis, reglamentuojantis žemėtvarkos projekto viešą svarstymą, derinimą ir tvirtinimą, be kita ko, nustato: projekto autorius ne vėliau kaip iki žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pradžios parengia šios Metodikos 78.7–78.9 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir sukomplektuoja žemėtvarkos projekto dokumentacijos bylą, kurią sudaro Metodikos 78.1–78.12 papunkčiuose nurodyti dokumentai (Metodikos 78 p.); žemėtvarkos projektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo projektavimo darbų įvykdymo akto suderinimo dienos pateikiamas visuomenei viešai svarstyti (Metodikos 79 p.); projekto autorius žemėtvarkos skyriaus nustatytu laiku, ne mažiau kaip du kartus, dalyvauja eksponuojant žemėtvarkos projektą, paaiškina suinteresuotiems asmenims žemės įsigijimo bei nuomos sąlygas ir tvarką, žemės sklypų projektavimo, žemėtvarkos projekto viešo svarstymo, derinimo, tvirtinimo bei įgyvendinimo tvarką, žemės sklypų bei daiktinių teisių į juos registravimo tvarką.

Suinteresuotieji asmenys, susipažinę su žemėtvarkos projektu, gali per žemėtvarkos projekto viešo svarstymo laikotarpį reikšti savo pasiūlymus ir pretenzijas raštu, pateikdami jas žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą dėl pasiūlymų ir pretenzijų priima ir juos pateikusius asmenis informuoja Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta tvarka. Pasiūlymai ir pretenzijos registruojamos žemėtvarkos skyriaus tvarkomame pasiūlymų ir pretenzijų registracijos žurnale, kurio lapai turi būti sunumeruoti, antspauduoti ir įrišti (Metodikos 80 p.); viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimo dalyviai registruojami pasirašytinai.

Susirinkimui pirmininkauja žemėtvarkos skyriaus vedėjas ar jo įgaliotas asmuo, o sekretoriauja žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. Žemėtvarkos skyriaus atstovas arba projekto autorius aptaria gautus ir įregistruotus pasiūlymus bei pretenzijas ir paaiškina, į kuriuos iš jų gali būti atsižvelgta tikslinant žemėtvarkos projektą, taip pat kurie pasiūlymai ir pretenzijos atmetamos. Paaiškinama teisė apskųsti sprendimą atmesti pretenzijas ar pasiūlymus. Jeigu išnagrinėjus gautus pasiūlymus bei pretenzijas dėl parengto žemėtvarkos projekto, nustatoma, kad pateikti pasiūlymai bei pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima sprendimą patikslinti ir (ar) papildyti žemėtvarkos projektą ir raštu informuoja projekto autorių, kokius veiksmus jis turi atlikti ir (ar) kokius žemėtvarkos projekto dokumentus turi patikslinti (parengti), nurodant terminą, per kurį šis privalo tai atlikti ir pateikti žemėtvarkos projektą derinti žemėtvarkos skyriui.

Parengtą ir viešai apsvarstytą žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius suderina ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo viešo svarstymo rezultatų aptarimo, o jeigu po viešo svarstymo rezultatų aptarimo žemėtvarkos projektas buvo tikslinamas (ar) pildomas – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemėtvarkos projekto patikslinimo (Metodikos 82–84 p.). Projekto autorius parengtą žemėtvarkos projekto dokumentacijos bylą, kurioje turi būti komplektuojami ir žemėtvarkos projekto derinimo su institucijomis dokumentai, skelbimo vietiniame laikraštyje (jeigu tokio nėra – regioniniame laikraštyje) apie žemėtvarkos projekto viešą svarstymą kopija, pasiūlymų ir pretenzijų registracijos žurnalas, šiame žurnale registruotų pasiūlymų ir pretenzijų originalai, išsiųstų kvietimų dalyvauti viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkime kopijos, žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimo protokolas su priedais, su lydraščiu perduoda žemėtvarkos skyriui (Metodikos 86 p.).

Žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios Metodikos 86 punkte nurodytų dokumentų gavimo šiuos dokumentus patikrina ir parengia išvadą dėl žemėtvarkos projekto tinkamumo. Kai tikrinant šios Metodikos 86 punkte nurodytus dokumentus nustatoma, kad buvo pažeistos teisės aktų nustatytos žemėtvarkos projekto rengimo, svarstymo ar derinimo procedūros, šie dokumentai tokiu pat būdu, kaip buvo gauti, grąžinami projekto autoriui patikslinti, nurodant, kokius veiksmus jis turi atlikti ir (ar) kokius dokumentus turi patikslinti (parengti).

Kai žemėtvarkos skyriaus išvadoje nurodoma, kad žemėtvarkos projektas gali būti teikiamas tvirtinti, žemėtvarkos skyrius per 5 darbo dienas po išvados dėl parengto žemėtvarkos projekto tinkamumo parengimo dienos žemėtvarkos projektą pateikia Nacionalinės žemės tarnybos specialistams, atliekantiems valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (Metodikos 87 p.); Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, atliekantys valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina žemėtvarkos projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei šio projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo žemėtvarkos projektą tvirtinti (visą žemėtvarkos projektą arba dalį žemėtvarkos projekto sprendinių, išskiriant sprendinius, kuriuos netikslinga tvirtinti) arba netvirtinti, taip pat nurodo nustatytus trūkumus ir (ar) teisės aktų pažeidimus, bei žemėtvarkos projekto rengimo procedūras, kurios turi būti pakartotinai atliekamos (jeigu trūkumai ar teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti) (Metodikos 88 p.); kai Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, atliekantys valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, priima išvadą, kad tikslinga tvirtinti žemėtvarkos projektą, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios išvados priėmimo patvirtina parengtą ir patikrintą žemėtvarkos projektą (išskyrus tuos žemėtvarkos projekto sprendinius, kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, atliekantys valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, nurodė, kad netikslinga tvirtinti) (Metodikos 89 p.).

Sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui (Žemės reformos įstatymo 18 str. 1 d. (2010 m. birželio 18 įstatymo Nr. XI-914 redakcija)). Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. (2010 m. birželio 18 įstatymo Nr. XI-914 redakcija)). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3–4 d. (2010 m. birželio 18 įstatymo Nr. XI-914 redakcija)). Skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduotas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas (Žemės reformos įstatymo 18 str. 5 d. (2010 m. birželio 18 įstatymo Nr. XI-914 redakcija)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013, pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškintina tokiu būdu, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl kitų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties), išskyrus sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis.

Tokiu būdu, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus anksčiau minėtus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai.

Žemės reformos proceso metu atliktiems veiksmams ir priimtiems sprendimams, numatytiems Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, su sąlyga, jog šiais sprendimais nėra nusprendžiama atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti valstybinę žemę, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis, apskųsti yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kurios laikymasis bei pasinaudojimas ja suponuoja ir atitinkamų procesinių teisinių pasekmių atsiradimą priklausomai nuo to, kurioje teismo proceso stadijoje nustatoma, jog privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo pasinaudota, ir kokios galimybės šia tvarka pasinaudoti dar egzistuoja.

Jeigu aplinkybė, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, paaiškėja teismui priėmus pareiškėjo skundą, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia atitinkamai dėl ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto arba ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto taikymo. Tais atvejais, kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka nebegalima pasinaudoti, byla nutraukiama vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti – skundas paliekamas nenagrinėtas vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.

Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo 23 str. 1 d. (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija)). Sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 str. 4 d. (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija)). Tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas (Žemės įstatymo 23 str. 5 d. (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija)).

Apibendrinat minėtą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką, pažymėtina, kad: suinteresuotas asmuo, nesutinkantis su žemėtvarkos projekto autoriaus veiksmais (neveikimu) ir sprendimais, juos gali skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams padaliniams, pastarųjų sprendimus (išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą) ar veiksmus (neveikimą) – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, o pastarojo sprendimus – administraciniam teismui. Sprendimai nustatyti (o ne suprojektuoti ar patvirtinti sprendinius dėl servituto suprojektavimo) servitutus skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apskrities, Trakų rajono savivaldybės, Trakų seniūnijos, Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus – VĮ Valstybės žemės fondo – sprendimais (žemėtvarkos projekto sprendiniais), kuriais pastarojo rengiamame žemėtvarkos projekte patekimas į tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančius žemės sklypus suprojektuotas (numatytas) žemės servitutu, nustatytinu žemės sklype, kuris formuotinas laisvos valstybinės žemės fondui priskirtinoje žemėje prie pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų, tačiau jų (VĮ Valstybės žemės fondo sprendimų) NŽT Trakų skyriui neskundusi, taip pat neskundusi NŽT Trakų skyriaus sprendimo, kuriuo patvirtintas Vilniaus apskrities, Trakų rajono savivaldybės, Trakų seniūnijos, Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, NŽT vadovui, nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, todėl jos skundas aspektu, susijusiu su minėto žemėtvarkos projekto sprendiniais, nenagrinėtinas ir dalyje dėl NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-149 „Dėl Trakų rajono savivaldybės Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies, susijusios su kelio servituto suprojektavimu laisvos valstybinės žemės fondui priskirtinos žemės plote, reikalingame namų valdos žemės sklypo suformavimui prie pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų, panaikinimo paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovui atnaujinus terminą paduoti skundą dėl šio įsakymo (ar jos dalies) panaikinimo ir tokį skundą išnagrinėjus, toks ginčas gali būti nagrinėjamas teisme.

Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-192 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo buvo netenkintas jos 2013 m. lapkričio 26 d. rašte nurodytas prašymas uždrausti NŽT Trakų skyriui išleisti įsakymą dėl Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo dalyje dėl kelio servituto nustatymo laisvame valstybinės žemės plote, reikalingame jos namų valdos žemės sklypo suformavimui, pažymėtina, kad žemės reformą įgyvendinanti Nacionalinė žemės tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo principais, o tame tarpe – ir įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.). Kadangi nei Žemės reformos įstatyme, nei Metodikoje nenumatyta, kad Nacionalinės žemės tarnyba, nenagrinėdama Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatytų skundų arba Metodikos nustatyta tvarka neatlikdama valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros, gali savo teritoriniam padaliniui nurodyti atlikti ar uždrausti atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, susijusius su žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimu, pareiškėjos, kuri, kaip jau minėta, nepasinaudojo Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, 2013 m. lapkričio 26 d. rašte nurodyto prašymo NŽT netenkino pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimas keičiamas: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis, kuria atmesta pareiškėjos N. G. skundo dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-149 „Dėl Trakų rajono savivaldybės Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies, susijusios su kelio servituto suprojektavimu laisvos valstybinės žemės fondui priskirtinos žemės plote, reikalingame namų valdos žemės sklypo suformavimui prie pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų, panaikinimo, naikinama ir ši skundo dalis paliekama nenagrinėta; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis, kuria atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas dėl NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. ISS-(7.5)-192 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ panaikinimo, paliekama nepakeista.

Kadangi pareiškėjos skundas dalyje dėl NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-149 „Dėl Trakų rajono savivaldybės Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies yra nenagrinėtinas (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p., 103 str. 1 p.), jos apeliacinio skundo argumentai, susiję su minėto žemėtvarkos projekto sprendiniais, taip pat nėra teisiškai reikšmingi, o likę, kurių dalis suformuluota itin abstrakčiai, yra nepagrįsti: Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jei jis (sprendimas) yra be motyvų.

Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendime yra nurodyti jo motyvai, pareiškėjos teiginiai dėl šio sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog netgi vertinant, kad šiuo atveju padaryta korektūros klaida ir teigta dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo (sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų), įvertinus tai, kad skundas dalyje dėl Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d.

įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-149 „Dėl Trakų rajono savivaldybės Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies panaikinimo buvo ir yra nenagrinėtinas, aplinkybė, kad N. Š. nebuvo įtraukta į šią bylą, nėra svarbi; pareiškėjos teiginiai dėl Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatų nepaisymo, priimant NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. ISS-(7.5)-192 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, nėra svarbūs, kadangi savo 2013 m. lapkričio 26 d. prašyme NŽT jokių reikalavimų dėl administracinės procedūros, susijusios su neteisėtu kelio įrengimu, pradėjimo ji nereiškė, todėl su šia prašymo dalimi susiję NŽT 2014 m. sausio 24 d. sprendimo motyvai yra pertekliniai, nėra svarbūs bei nepažeidžia jos teisių ar teisėtų interesų; kelio servitutas laisvos valstybinės žemės fondui priskirtinoje žemėje prie pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų ginčijamu sprendimu nėra nustatytas, todėl apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu nėra reikšmingi šio ginčo išsprendimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos N. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos N. G. skundo dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-149 „Dėl Trakų rajono savivaldybės Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies, susijusios su kelio servituto suprojektavimu laisvos valstybinės žemės fondui priskirtinos žemės plote, reikalingame namų valdos žemės sklypo suformavimui prie pareiškėjos N. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų, panaikinimo, ir šią pareiškėjos N. G. skundo dalį palikti nenagrinėtą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan