2017-09-21 Nr. AB-17122-3-61-3-02353-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-795-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02353-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. (S. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 10 d. elektroninių ryšių priemonėmis skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-915(00986).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, pareiškėjui 2017 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo bei nurodyti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog jei per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, teismas nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjas S. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Pareiškėjas taip pat prašo priimti papildomus įrodymus ir laikyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai yra pašalinti.

Pareiškėjas iš esmės neginčija skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, tačiau pabrėžia, kad terminas trūkumams pašalinti buvo praleistas dėl žmogiškos klaidos. Nurodo, kad 2017 m. liepos 21 d. vyko pareiškėjo atstovo bendradarbės vestuvės ir visas kontoros kolektyvas ruošėsi dalyvauti. Nors ryte buvo dirbama, tačiau tai buvo praktiškai laisva diena, todėl galimai nutartis buvo peržiūrėta, tačiau neatspausdinta, todėl nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. Pažymi, kad situacija paaiškėjo, gavus 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, todėl trūkumai nedelsiant yra šalinami, t. y. teismui pateikiamas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis kvitas bei nurodoma, kad pareiškėjas pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjo atstovas pripažįsta savo klaida, tačiau mano, kad ši žmogiška klaida neturėtų būti kliūtis pareiškėjui siekti teisingumo, nes skundas buvo paduotas, trūkumai nėra esminiai. Pažymi, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai, kurie šiuo atveju yra pašalinti, neturėtų lemti asmens teisės, ginti savo teises teisme, apribojimo.

Nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).

Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad trūkumai pašalinti, priežastys, susijusios su termino praleidimu, yra žmogiška klaida, ir mano, kad pareiškėjo teisės į pažeistų teisių gynybą neturėtų būti varžomos. Pažymi, kad šioje byloje nėra aplinkybių, kurios grįstų bylos vilkinimą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog S. S. skundas neatitiko jam ABTĮ 35 straipsnyje ir 24 straipsnio 2 dalies 9 punkte keliamų reikalavimų, 2017 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o šių trūkumų pareiškėjui nepašalinus – jo skundą laikė nepaduotu.

Iš pareiškėjo pateikto atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog teismo nustatytu terminu nepašalino 2017 m. liepos 20 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, tačiau teigia, kad nustatyti trūkumai nėra esminiai, taip atsitiko dėl pareiškėjo atstovo klaidos, dėl kurios pareiškėjo teisė į jo pažeistų teisių gynybą neturėtų būti varžoma. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją ir išreiškė savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių laiku nebuvo pašalinti teismo nutartimi nustatyti skundo trūkumai, nagrinėjamu atveju nėra svarbios, nes ABTĮ nenumato procesinės galimybės apeliaciniame teisme pašalinti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė per pakankamai ilgą terminą sumokėti žyminį mokestį ir išreikšti savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, t. y. teismas veikė pareiškėjo naudai ir sudarė visas sąlygas tinkamai inicijuoti teisminį ginčą, tačiau pareiškėjas savo teisės kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka neįgyvendino.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, kaip priimta teisėtai ir pagrįstai konstatavus, kad pareiškėjas nepašalino teismo nurodytų skundo trūkumų. Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. Advokatų profesinė bendrija „Advokat.lt“ sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, kuri paliktina nepakeista, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, teisėjų kolegija sprendžia, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu ir 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. (S. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. sumokėtą 22,50 (dvidešimt dviejų eurų 50 euro centų) Eur dydžio žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė