f7bf7bfa-3e12-49da-a93d-a532f12ead7b · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-795/2021 Proceso Nr. 1-01-1-39667-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.23.1.2; 2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui, nuteistajam D.

J. ir jo gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant dirbti 20 val. per mėnesį.

Pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. J. paskirta galutinė keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant dirbti 20 val. per mėnesį. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas nuteistojo D. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 3 d. 18.30 val. iki 2020 m. spalio 4 d. 11.19 val. (viena diena). Nustatyta, kad paskutinį mėnesį nuteistasis įpareigojamas dirbti 14 val. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. D. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. 2020 m. spalio 3 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., jam priklausančiame Å¡iltnamyje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas: suktinę su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,439 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 9,2%), smulkintuvÄ su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,293 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 12,1%), geltonos spalvos apvalų indelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 2,640 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 11,7%), baltos spalvos plastikinį kibirėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,135 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 9,2%), kol 2020 m. spalio 3 d., apie 19 val., narkotines medžiagas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigÅ«nai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais, perduoti jį laiduotojo atsakomybėn ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies 5 punktu, atleistam nuo atsakomybės D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – keturis mėnesius nemokamų darbų, įpareigojant jį dirbti 20 valandų per mėnesį.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad D. J. anksčiau yra ne kartÄ teistas, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, neatlikęs 2016 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Anot apelianto, tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta bylos duomenimis ir neteisinga. D. J. buvo nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, teismas suklydo nurodydamas ankstesnio procesinio sprendimo datÄ .

Be to, D. J. buvo nuteistas to paties teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu. Pastaruoju nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2016 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant dvejiems metams. 2020 m. kovo 9 d. nuteistasis D. J. buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) registro, pasibaigus 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, pasibaigus laikotarpiui, kuriam buvo atidėtas D. J. paskirtos bausmės vykdymas, išnyko ir jo teistumas. Išnykus teistumui, asmuo laikomas neteistu, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti jo ankstesnių teistumų. 2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 nurodyta, kad pagal BK 304 straipsnį nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodomi tik neišnykę ir nepanaikinti kaltinamojo teistumai. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodydamas D.

J. iÅ¡nykusius teistumus, pažeidė anksčiau minėtÄ nutarimo nuostatÄ . 2.3. D. J. nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo padarymÄ . Ankstesni jo teistumai yra iÅ¡nykę, todėl laikytina, kad apeliantas nusikalto pirmÄ kartÄ . Baudžiamojoje byloje yra asmens, verto teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas atiduoti D. J. jo atsakomybėn. Nuteistojo manymu, teismas turėjo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

D. J. sutinka, kad jam bÅ«tų paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – keturių mėnesių trukmės nemokami darbai. 2.4. Lietuvos Respublikos Seimas pavasario sesijoje nutarė dekriminalizuoti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymÄ nustatyti administracinę atsakomybę. Nuteistojo manymu, dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturėtų skubėti priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ Å¡ioje byloje, kadangi skubotas sprendimas iÅ¡ esmės gali jam pakenkti. 3. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) M.

P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . 3.1. Atsiliepime nurodoma, kad D. J. buvo nuteistas 2016 m. lapkričio 22 d. (teistumo registre neteisingai nurodyta teismo sprendimo data 2016 m. spalio 27 d.) baudžiamuoju įsakymu už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymÄ , jam paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę atliko – 2017 m. lapkričio 22 d.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu, jo teistumas, skaičiuojamas nuo bausmės atlikimo dienos – 2017 m. lapkričio 22 d. –, naujo baudžiamojo nusižengimo padarymo metu – 2020 m. spalio 3 d. – dar nebuvo iÅ¡nykęs. D. J. anksčiau yra ne vienÄ kartÄ teistas už smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje, ir nors kiti jo teistumai naujos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo iÅ¡nykę, tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. 3.2.

Nuteistasis yra linkęs svaigintis alkoholiniais gėrimais ir kitomis psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, o tai turi įtakos jo nusikalstamam elgesiui. 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimais D. J. paskirtos dvi administracinės nuobaudos už nesirÅ«pinimÄ savo mažamečiais vaikais ir už melagingÄ praneÅ¡imÄ policijai. Abu Å¡iuos nusižengimus jis padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad D. J. negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė D. Vaitkevičienė ir pats nuteistasis D. J. nurodė, kad palaiko apeliacinį skundÄ , t. y. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, atleisti D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ . Prokuroras nurodo, kad su apeliaciniu skundu kategoriÅ¡kai nesutinka, ir praÅ¡o palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ skundo argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Å iuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai, tačiau praÅ¡oma D. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl D. J. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Teisėjų kolegija nutartyje aptaria bÅ«tent esminį apeliacinio skundo klausimÄ , t. y., ar nuteistajam D. J. gali bÅ«ti taikomas laidavimo institutas ir jis gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

9. Dėl nuteistojo D. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) 9.1. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016). 9.2. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su iÅ¡vada, jog nagrinėjamojoje byloje yra visos sÄ lygos, bÅ«tinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytÄ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindÄ .

D. J. padaryta nusikalstama veika yra baigtas baudžiamasis nusižengimas. Nuteistojo atsakomybę legvinančia aplinkybe primosios instancijos teismas pagrįstai pripažino aplinkybę, kad jis iÅ¡ tiesų prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atskleidė visas jos aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog D. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

D. J. padarytu baudžiamuoju nusižengimu sukėlė pavojų savo ir visuomenės sveikatai, pažeisdamas teisės aktais nustatytÄ narkotinių medžiagų apyvartos tvarkÄ . Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumas nedidelis, nes D. J. įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, skirtų asmeniniam vartojimui, tačiau tam tikri nuteistojo asmenybę charakterizuojantys bylos duomenys neleidžia teismui sutikti su jo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 9.3.

Pažymėtina, kad D. J. anksčiau yra ne kartÄ teismas, tame tarpe – už sunkesnį padarytÄ nusikaltimÄ negu nagrinėjamu atveju – už smurto vartojimÄ artimoje aplinkoje (prieÅ¡ sugyventinę). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2016 m. lapkričio 22 d., paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę D. J. baigė vykdyti tik 2017 m. lapkričio 22 d., todėl BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčio pagrindu (turinčiais teistumÄ laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ ) iki Å¡iame nuosprendyje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo 2020 m. spalio 3 d.

D. J. teistumas dar nebuvo iÅ¡nykęs (teistumas pagal aptariamÄ baudžiamÄ jį įsakymÄ bÅ«tų pasibaigęs 2020 m. lapkričio 22 d., atsižvelgiant į tai, kad D. J. pagal šį baudžiamÄ jį įsakymÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) registro buvo iÅ¡registruotas 2017 m. lapkričio 22 d.) (t. 1, b. l. 138–139). Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu D. J. paskirta bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tačiau teismas, bendrindamas bausmes, padarė klaidÄ , nes 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio priėmimo metu D.

J. jau buvo atlikęs bausmę pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ , minėtasis subendrinimas teistumo laiko iÅ¡nykimui reikÅ¡mės neturi. Kadangi apeliacinis skundas nebuvo paduotas D. J. padėtį sunkinančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskirti griežtesnę bausmę, tačiau, konstatavus, jog D. J. nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nuteistas 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, padarė, bÅ«damas teistas, atkreiptinas dėmesys, jog turėjo bÅ«ti nustatyta dar viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį D. J. ir yra viena iÅ¡ aplinkybių, kodėl negali bÅ«ti taikomas laidavimo institutas. 9.4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtas 1 (vienerių) metų terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jo vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams, o D. J. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) registro iÅ¡sregistuotas 2020 m. kovo 9 d. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu (teistumÄ turinčiais laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas), 2020 m. spalio 3 d. nusikalstamos veikos padarymo metu D.

J. teistumas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendį buvo pasibaigęs (t. 1, b. l. 139–140). Nors Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje yra paminėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis, pagal kurį D. J. teistumas yra išnykęs, tačiau tai nelaikytina esminiu proceso pažeidimu ar esminiu apkaltinamojo nuosprendžio surašymo trūkumu.

Visų pirma, skirdamas bausmę D. J., pirmosios instancijos teismas apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad teistumas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendį yra pasibaigęs, tad tai neturėjo įtakos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimui už 2020 m. spalio 3 d. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Antra, teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu) negali bÅ«ti suprantamas taip, esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas.

Taigi, sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu D. J. buvo nuteistas ne už pirmÄ kartÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl nesama vienos iÅ¡ sÄ lygų, kuri yra bÅ«tina, norint taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ . 9.5.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti, o Å¡io straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, jog kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiÅ¡kus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad Å¡ioje byloje žalos atlyginimo klausimas nėra aktualus, kadangi nekonstatuota, jog savo neteisėtais veiksmais D. J. padarė žalÄ , kuriÄ pirmosios instancijos teismo bÅ«tų buvęs įpareigotas atlyginti. Taigi nagrinėjamu atveju nereikia nustatyti, kad D. J. bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti. 9.6. Nors nagrinėjamu atveju D. J. 2020 m. spalio 3 d. nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo neiÅ¡nykęs tik pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ , tačiau pažymėtina, kad D.

J. yra buvęs teistas daug kartų už nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu prieÅ¡ sugyventinę, bÅ«nant apsvaigus (t. 1, b. l. 136–140), o tai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Be to, D. J. ne kartÄ yra baustas administracine tvarka, dviem 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimais D. J. paskirtos nuobaudos tebegaliojo 2020 m. spalio 3 d. nusikalstamos veikos padarymo metu (t. 1, b. l. 130–132), o Å¡ių pažeidimų pobÅ«dis – nesirÅ«pinimas savo mažamečiais vaikais, esant vidutiniÅ¡kai apsvaigus nuo alkoholio, ir melagingas praneÅ¡imas policijai apie konfliktÄ tarp jo mamos D.

Jo. ir buvusio jos sugyventinio, esant taip pat apsvaigusiam, – rodo Å¡io asmens priklausomybę nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ir polinkį apsvaigus daryti įvairaus sunkumo teisės pažeidimus, kaip pagrįstai jau buvo konstatavęs pirmosios instancijos teismas. Visos aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo D. J. asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo bÅ«do, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramÄ pagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams.

Taigi apeliacinės instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius duomenis, negali padaryti iÅ¡vados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog D. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 9.7. Vis dėlto, net jei bÅ«tų nustatyti visi kiti pagrindai, bÅ«tini BK 40 straipsnio taikymui, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog D. J. mama D. Jo. negali bÅ«ti laikoma tinkama laiduotoja. Visų pirma, abejonių dėl D. Jo. galimybių daryti tinkamÄ Ä¯takÄ D.

J. kelia palyginus ribotai kartu praleidžiamas laikas, t. y. nors jie, kaip nurodo D. Jo., dažnai bendrauja telefonu, tačiau gyvena atskirai. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog D. Jo. negalėtų stebėti ir kontroliuoti kasdienio D. J. elgesio, t. y. negalėtų D. J. elgesiui daryti teigiamos įtakos ar pabandyti užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų darymui. Antra, anksčiau mama D. J. nesulaikė nei nuo nusikaltimų, nei nuo pažeidimų darymo, be to, ir pati buvo tapusi netinkamo sÅ«naus elgesio taikiniu.

D. J. mama jo nusikalstamas veikas, kurios buvo nukreiptos prieš nuteistojo sugyventinę, bando teisinti ir pačios sugyventinės R. U. netinkamu elgesiu (t. 2, b. l. 3-6), o tai rodo, jog tokia laiduotoja nepadės D. J. padaryti teisingų išvadų iš nusikalstamo elgesio ir kritiškai nevertins nuteistojo veiksmų. Teisiamajame posėdyje D. Jo. nurodyta aplinkybė, kad ji lankosi (duomenys neskelbtini) grupėje (t. 2, b. l. 28), atskleidžia, jog ir D. J. mama yra turėjusi problemų su alkoholio vartojimu, tad vargu ar šiuo klausimu bus tinkamiausias pavyzdys sūnui.

Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemano, kad nustatytos visos bÅ«tinosios D. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, todėl konstatuoja, kad BK 40 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomos. 9.8. Papildomai pastebėtina, kad D. J., atsžvelgus į jo praÅ¡ymÄ dėl sunkios finansinės padėties, buvo paskirta pati Å¡velniausia bausmė – vieÅ¡ieji darbai, kurios dydis nustatytas mažesnis už vidurkį.

Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D. J. už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį. Vien ta aplinkybė, jog ateityje D. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti dekriminalizuota, savaime nesudaro pagrindo nei Å¡velninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, nei taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutÄ .

Jei ateityje Å¡i nusikalstama veika iÅ¡ tiesų bus dekriminalizuota, bausmės vykdymo proceso metu D. J., vadovaudamasis BPK 3621 straipsniu, galės kreiptis į skundžiamÄ nuosprendį priėmusį teismÄ dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumÄ , taikymo tvarkos.

10. Dėl proceso išlaidų atlyginimo 10.1. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. balandžio 22 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 69), jame prašoma valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 81 Eur – iš nuteistojo D.

J. Å is praÅ¡ymas netenkinamas. 10.2. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal pagal nuteistojo D.

J. apeliacinį skundÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Gynėja advokatė D. Vaitkevičienė nuteistajam D. J. buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi (t. 2, b. l. b. l. 61). 10.3. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ bei teisė turėti advokatÄ yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. 10.4. Nuteistasis D. J. negauna nuolatinių (pastovių) pajamų iÅ¡ darbinės veiklos, turi įsiskolinimų kreditoriams. Nurodytos aplinkybės gali apsunkinti finansinių pajamų gavimÄ . Taigi teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidas, atsižvelgiant į nuteistojo D.

J. turtinę padėtį ir aktualų teisinį reglamentavimÄ , t. y., jog, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Tokiam sprendimui pritaria ir gynėja advokatė D. Vaitkevičienė, kuri, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, prašė bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti (t. 2, b. l. 71). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D.

J. apeliacinį skundÄ atmesti. Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus praÅ¡ymÄ priteisti turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidas iÅ¡Â nuteistojo D. J. Teisėjai Regina BertaÅ¡ienė Kristina Kakurinė Savinijus Katauskas