f7bf74e2-0f28-4d5b-9ee2-2008a334e521 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. N2-2257-595/2012                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19064-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 116.4 (S)                                                                                      VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 13 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, sekretoriaujant Neringai Zagurskienei,dalyvaujant ieškovei T.

G., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Natalijai Kaminskienei,atsakovui S. G.,atsakovo atstovui advokatui Domantui Skebui,iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,vertėjai Eglei Smailienei,uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui S. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų AB SEB bankui, UAB „Naujoji Pilaitė“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui bei trečiajam asmeniui pareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kus reikalavimus UAB „Vilniaus energija“, institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, su atsakovo S. G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir n u s t a t ė :

           ieÅ¡kovė T. G. ieÅ¡kiniu, vėliau patikslinusi reikalavimus, patikslintu ieÅ¡kiniu (III tomas, b.l. 17-26), praÅ¡o teismo santuokÄ , sudarytÄ 2003-07-26 Vilniaus miesto CMS , akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo S. G. kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko L. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina T. G., nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sÅ«num tokiÄ tvarkÄ : „tėvas turi teisę paimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos kiekvienÄ pirmadienį nuo 13 val. iki 18 val., tėvas turi teisę paimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 13 val. iki 18 val., tėvas turi teisę paimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 25 d. ir katalikų Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 13 val. iki 18 val., apie savo negalėjimÄ paimti vaikÄ bendravimui arba vėlavimÄ tėvas privalo informuoti vaiko motinÄ raÅ¡tu (sms žinute arba el.paÅ¡tu) mažiausiai prieÅ¡ dienÄ iki numatomo bendravimo laiko.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymui po 600 Lt kas mėnesį iki sÅ«naus pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti 1080 Lt iÅ¡laikymo vaikui įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2011-10-26 iki 2011-12-19, jos asmeninėn nuosavybėn praÅ¡o priteisti butÄ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 162 000 Lt. Taip pat praÅ¡o jos asmeninėn nuosavybėn perkelti bendrÄ su atsakovu prievolę - įsiskolinimÄ AB SEB bankui, praÅ¡o priteisti jai virtuvės baldų komplektÄ (200 Lt), virtuvės kombainÄ (100 Lt), sofÄ lovÄ Å¾ydros spalvos (200 Lt), sofÄ lovÄ raudonos spalvos (100 Lt), spintÄ su kompiuteriniu stalu ( 200 Lt), pakabinamas kambario lentynas su veidrodžiu (100 Lt), Å¡aldytuvÄ (100 Lt).

Viso 1000 Lt vertės turto daiktais. Atsakovui praÅ¡o priteisti bilijardo stalÄ su priedais (300 Lt), skaitmeninį fotoaparatÄ (100 Lt) ir neÅ¡iojamÄ kompiuterį (3000 Lt). Viso 3400 Lt vertės turto daiktais. Padalinus santuokoje įgytÄ turtÄ ir įsipareigojimus jos praÅ¡omu bÅ«du, iÅ¡ atsakovo jos naudai praÅ¡o priteisti 12 902,71 Lt dydžio kompensacijÄ , praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jai 60 240 Lt pinigų sumÄ kaip jai priklausančiÄ asmeninės nuosavybės teise (jai tėvų padovanotÄ ). IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jos naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nutraukus santuokÄ praÅ¡o palikti jai santuokos metu turėtÄ pavardę – G. PraÅ¡o įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį pianinÄ . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2003-07-26, 2010-06-28 gimė sÅ«nus L. Po santuokos bÅ«dami studentais jie gyveno vyro tėvų bendrabučio tipo vieno kambario bute. Butas buvo tuščias ir nepritaikytas gyventi. Jos tėvai jiems įrengė šį butÄ , nupirko virtuvės baldų komplektÄ , buitinę technikÄ , baldus, gyvenimo pradžiai pačius reikalingiausius daiktus. Tuo metu su vyru gaudavo tik stipendijas, niekur nedirbo.

Todėl jų Å¡eimÄ materialiai iÅ¡laikė jos tėvai. Nesutarimai su atsakovu prasidėjo nuo pat pradžios. Atsakovas nemanė, jog turėtų iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , dirbti. Persikrausčius į butÄ gyventi, jos tėvai davė 2000 Lt buičiai susitvarkyti. Buityje vyras visiÅ¡kai atsisakė padėti. Per visÄ laikÄ , kurį gyveno kartu ji viena rÅ«pinosi buitimi. Įžeidimų ir nepagarbos iÅ¡ vyro sulaukdavo kasdien. Jis ne kartÄ yra sakęs, kad ji jam reikalinga tik dėl to, kad prižiÅ«ri namus.

Gyvenant kartu pagrindiniai vyro interesai buvo televizorius, kompiuteris ir gulėjimas ant sofos. Netgi gimus kÅ«dikiui, vyras jai nepadėjo. Kartais palikdavo jÄ vienÄ su vaiku ir namie nenakvodavo. Vyras prie Å¡eimos iÅ¡laikymo prisidėdavo menkai. Studijų metu atsakovas Å¡eimai neduodavo gaunamos stipendijos. Vėliau jis dirbo, bet Å¡eimÄ iÅ¡laikė ji didžiÄ jÄ dalimi viena. IÅ¡ vyro sÄ skaitos buvo mokamas kreditas. Tačiau kiekvienÄ mėnesį jos tėvai duodavo jai apie 1500 Lt kredito mokėjimui.

Å ie pinigai bÅ«davo įneÅ¡ami į atsakovo sÄ skaitÄ ir jais buvo apmokamos Å¡eimos reikmės. Vyras buvo nusiteikęs prieÅ¡ jos mokslus. Tuo tarpu pats baigė bakalauro, magistrantÅ«ros ir doktorantÅ«ros studijas. Net iÅ¡silavinimo įsigijimo klausimu atsakovas jos nepalaikė, moraliai nerėmė, nors tai jai buvo labai svarbu kaip asmenybei. Viena iÅ¡ bjauriausių atsakovo charakterio savybių tai jo pavydas. Ji jam niekada nėra suteikusi progos pavydėti ar nepasitikėti, tačiau jis visur priekaiÅ¡taudavo.

Dėl to ji nustojo bendrauti su savo draugais, labiau užsidarė namuose. Tačiau vyras vienas lankėsi draugų Å¡ventėse, gimtadieniuose. Jautė, kad ji nuolat yra vyro kontroliuojama ir emociÅ¡kai engiama, yra ribojamos jos galimybės bendrauti su draugais. Intymus jų gyvenimas taip pat tapo nepakenčiamas. Vyro poreikiai intymiame gyvenime tapo jai visiÅ¡kai nepriimtini. Dėl savo religijos ji ilgÄ laikÄ kentė vyro psichologinį pažeminimÄ ir smurtÄ . Dar iki santuokos ji domėjosi ikonų tapyba, jos darbai buvo įvertinti, tačiau po santuokos pajuto vyro prieÅ¡iÅ¡kumÄ Å¡iam talentui, jis prieÅ¡taravo, kad dalyvautų parodose, konferencijose.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jos tėvai padovanojo 16 880 Lt sumÄ kaip dalį pradinio įnaÅ¡o už butÄ . Atsakovas 2008 m. atskleidė, kad jis turi sukaupęs apie 50 000 Lt sumÄ , tačiau pinigų butui pirkti vis tiek trÅ«ko. Apie tėvų paskolintus pinigus patvirtina tėvų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir paskolos raÅ¡teliai, atsakovo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Pradiniam įnaÅ¡ui už butÄ jie su atsakovu pasiskolino 10 000 Lt sumÄ iÅ¡ vyro motinos L. G. giminaitės L. Z.. Å iai paskolos sumai grÄ Å¾inti pinigus jai duodavo taip pat jos tėvai.

Todėl su L. Z. yra pilnai atsiskaityta. 2008-11-14 sudarė su banku bÅ«sto paskolos sutartį, paėmė 200 000 Lt kreditÄ , 2008-12-02 nusipirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Jos tėvai iÅ¡ savų pinigų įrengė jiems naujus namus. Jai teko daryti Å¡irdies operacijÄ . Nėštumas ir gimdymas taip pat buvo sudėtingi, visas su gydymusi susijusias iÅ¡laidas padengė jos tėvai. Vyras dirbo keliose darbovietėse, tačiau darbo užmokesčio dydį nuo jos slėpė. Atsakovas nenorėjo, kad ji dirbtų. Atsakovo agresija jos atžvilgiu didėjo. Dėl nuolatinių konfliktų, jo pastangomis sukurtos įtampos ir streso jai teko kreiptis į medikus dėl sveikatos sutrikimo. 2011-10-25 atsakovas vaiko akivaizdoje prieÅ¡ jÄ fiziÅ¡kai smurtavo, dėl ko teko kreiptis į medikus.

Taip pat kreipėsi į policijÄ . Nuo tos dienos ji su vaiku gyvena pas tėvus. Atsakovas vėliau jÄ terorizavo psichologiÅ¡kai, grasino, kad atims vaikÄ . Pradėjo su svetimais žmonėmis veržtis į jos namus, reikalaudamas leisti bendrauti su sÅ«numi. Todėl remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, santuoka turi bÅ«ti nutraukiama dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi atsakovas naudojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ , įžeidinėjo jÄ ir sÅ«nų, negerbė, nevykdė sutuoktinio pareigų, dėl ko ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , psichologinį diskomfortÄ .

Atsakovo asmeniniai interesai buvo aukščiau Å¡eimos interesų. Buvo kontroliuojamas kiekvienas jos žingsnis, pavydima be pagrindo, nepaisoma jos nuomonės, nuolat priekaiÅ¡taujama, prieÅ¡taraujama viskam, kÄ ji bedarytų, buvo kaltinama nebÅ«tais dalykais, neleidžiama augti kaip asmenybei, studijuoti, mokytis, tapyti, siekti savų tikslų. Dėl to, kad santuokoje kentėjo daugiau nei 8 metus, dabar tapo užguita ir pažeminta. Tokia susiklosčiusi situacija neleidžia jai jaustis pilnaverčiu žmogumi.

IeÅ¡kovė nurodė, kad sÅ«nus yra mažametis vaikas, jis yra labai prisirišęs prie jos, nes ji viena nuo pat vaiko gimimo rÅ«pinosi sÅ«numi. JÄ su sÅ«numi sieja glaudus psichologinis ir fizinis ryÅ¡ys. Todėl sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Kadangi dėl vyro bendravimo su sÅ«numi nuolat kildavo konfliktai, todėl turi bÅ«ti nustatyta jos siÅ«loma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. VisapusiÅ¡kam ir harmoningam sÅ«naus vystymuisi yra bÅ«tinas pakankamas iÅ¡laikymas. Jos skaičiavimais, kas mėnesį vaiko iÅ¡laikymui yra skiriama: 450 Lt maistas, 200 Lt vitaminai, skiepai, bendro pobÅ«džio vaistai, higienos prekės, komunaliniai mokesčiai, 150 Lt drabužiai ir avalynė, 100 Lt baseinas, knygos, žaislai, laisvalaikis, pramogos.

Viso 900 Lt. SÅ«nus turi sveikatos sutrikimų, jam yra diagnozuota įgimta rainelės patologija, dėl kurios ji kas pusė metų yra stebimas SantariÅ¡kių ligoninėje. Taip pat jam nustatyta įdubusios krÅ«tinės lÄ stos diagnozė. Dėl Å¡ių sveikatos sutrikimų vaikas yra nukreiptas lankyti baseinÄ , reikia geriau maitintis, labiau rÅ«pintis sveikata. Nurodė, kad jos darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 678,50 Lt be mokesčių. Atsakovo darbo užmokestis yra 2330 Lt. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl iÅ¡ atsakovo sÅ«nui iÅ¡laikyti turi bÅ«ti priteisiama didesnė dalis, t.y. 600 Lt kas mėnesį.

Išėjus iÅ¡ namų, atsakovas nuo 2011-10-25 iki 2011-12-19 iki teismas nutartimi priteisė laikinÄ iÅ¡laikymÄ visiÅ¡kai neprisidėjo prie sÅ«naus iÅ¡laikymo. Todėl turi bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas – 1080 Lt. Nurodė, kad santuokos metu įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), yra gavę iÅ¡ banko paskolÄ jo įsigijimui. Buto rinkos vertė Å¡iuo metu yra 162 000 Lt. Transporto priemonių neturi. Pagrindų, suteikiančių teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, nėra, todėl turtas dalintinas po lygiai.

Bendra su atsakovu įsiskolinimo suma sudaro 185 405,42 Lt. Dėl atsakovo veiksmų jos ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sÄ lygos pablogėjo, teko iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kuriame vaikas nuo jo gimimo gyveno jam įprastomis sÄ lygomis, turėjo savo atskirÄ kambarį, lankė darželį. Å iuo metu jiems gyvenant pas tėvus iÅ¡kilo problema dėl darželio, kadangi Å eÅ¡kinės mikrorajone esantis darželis yra perpildytas ir nepriima vaikų. Taigi, dėl atsakovo veiksmų pablogėjusios jų gyvenimo sÄ lygos bÅ«tų atstatytos, jei ji su vaiku apsigyventų savo bute.

Todėl po santuokos nutraukimo praÅ¡o jai priteisti butÄ ir perkelti turimÄ prievolę bankui. Tokiu bÅ«du jai priklausančio turto vertė nutraukus santuokÄ tampa minusinė (185405,42 Lt – 162000 Lt=23 405,42 Lt). Atsakovui priklausančio turto vertė nutraukus santuokÄ â€“ 0 Lt. Kadangi yra aiÅ¡ki atsakovui ir jai tenkančio turto vertės disproporcija, iÅ¡ atsakovo jos naudai priteistina 11 702,71 Lt kompensacija (23405,42/2). Nurodė, kad pianinas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, vaikystėje ji kartu su seserimi lankė muzikos mokyklÄ ir grojo pianinu.

Senovinį pianinÄ jai padovanojo močiutė T. F. pradedant mokytis muzikos. Nusipirkus butÄ (duomenys neskelbtini), ji atsivežė pianinÄ Ä¯ butÄ . Pianino vertė yra simbolinė, vertina 1 Lt. Kadangi bute esantys baldai yra pritaikyti butui, todėl negalėtų bÅ«ti pritaikyti kitame bÅ«ste. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ji praÅ¡o priteisti jai visÄ butÄ , todėl ir jame esančius baldus praÅ¡o priteisti jai. Kadangi atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančio turto daiktais vertė yra didesnė 2400 litų, todėl praÅ¡o jai priteisti iÅ¡ atsakovo 1200 Lt kompensacijÄ (2400 Lt/2). Taigi, viso iÅ¡ atsakovo priteistina jos naudai 12 902,71 Lt kompensacija. IeÅ¡kovė nurodė, kad viso jos tėvai iÅ¡ savo asmeninių pinigų sumokėjo 16 880 Lt dalį pirmojo įnaÅ¡o už butÄ , 10 000 Lt skolai grÄ Å¾inti L.

Z., 33 360 Lt banko kreditui mokėti, viso 60 240 Lt. FaktÄ , kad jos tėvai buto pirkimui ir skolų grÄ Å¾inimui skolinosi pinigus iÅ¡ pažįstamų, patvirtina paskolos raÅ¡teliai. Taigi, 60 240 Lt pinigų suma turi bÅ«ti priteista iÅ¡Â atsakovo kaip jai asmeninės nuosavybės teise priklausanti suma. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji nepraÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo. Kadangi ji sugrįžo į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl Å¡io reikalavimo, pareikÅ¡to pradiniame ieÅ¡kinyje, ji atsisako.

 Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (III tomas, b.l. 78-91) nurodė, kad jis su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovas S. G. nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikia jokių jos nurodomas aplinkybes dėl jo elgesio santuokos metu patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymu, ieÅ¡kovės argumentai prieÅ¡tarauja vienas kitam ir yra akivaizdžiai nelogiÅ¡ki. Jo teigimu, santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. Nuo 2011 m. spalio mėnesio su ieÅ¡kove jie kartu negyvena, dėl ieÅ¡kovės inicijuojamų konfliktų prarado bendrus interesus, iÅ¡siskyrė jų poreikiai ir požiÅ«ris į gyvenimÄ .

Sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas. Nurodė, kad jis yra iÅ¡silavinęs, dirba dviejose darbovietėse ir tarnauja KASP, kur yra vertinamas ir gerbiamas, deda pastangas vaiko iÅ¡laikymui, vienintelis vykdo prievoles kreditoriams. Po santuokos sudarymo apsigyveno su ieÅ¡kove vieno kambario bute, tuo metu jis gaudavo vardinę kunigaikščio Gedimino stipendijÄ , ieÅ¡kovė tai žinojo. Kadangi mokesčiai tuo metu buvo mažesni Å¡ios stipendijos užtekdavo pragyvenimui. IeÅ¡kovės tėvų paramos 2000 Lt nėra gavęs ir matęs. Apie ieÅ¡kovės tėvų ir kitų asmenų suteiktÄ paramÄ taip pat nieko nežino, Å¡ie pinigai nebuvo panaudoti Å¡eimos interesams tenkinti.

Baigęs studijas, jis įsidarbino (duomenys neskelbtini), darbo užmokestį naudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovė santuokinio gyvenimo laikotarpiu dirbo apie 4 metus, tačiau jos atlyginimas niekada nevirÅ¡ijo minimalaus. IeÅ¡kovės argumentai apie smurtÄ , draudimÄ jai mokytis ir dirbti yra nepagrįsti, nėra duomenų (dokumentų) apie policijos kvietimÄ , kreipimÄ si į medikus. 2011 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovė pasiėmė vaikÄ , ikonÄ , 2 monetas (auksinę ir sidabrinę), paliko namus, apsigyveno pas tėvus. 2011-10-25 ieÅ¡kovė grįžo namo ir pamėgino sukelti kivirÄÄ .

To padaryti nepavyko, tačiau buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai ir buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, kad jis neva muÅ¡a ieÅ¡kovę. Tuo pat metu ieÅ¡kovės sesuo J. K. taip pat melagingai pranešė, kad jis bÅ«damas girtas muÅ¡a žmonÄ . Policijos komisariate jam girtumo nenustatė. Jis yra visiÅ¡kai nevartojantis alkoholio. Ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu yra atsisakyta pradėti, nesant nusikaltimo požymių. Visi ieÅ¡kovės raÅ¡yti skundai ir pareiÅ¡kimai nepagrįsti. IeÅ¡kovė netinkamai vertina policijos pažymų turinį.

To priežastis – ieÅ¡kovei nustatytas psichikos sutrikimas. Kredito įmokos ir komunaliniai mokesčiai yra mokami iÅ¡ jo sÄ skaitos. IeÅ¡kovės tėvai prie to niekaip neprisideda. Ä® jo sÄ skaitÄ buvo įneÅ¡ti 7600 Lt, tačiau 4600 Lt yra jo senelės, o 3000 Lt yra paskolinti iÅ¡ jo sesers. Nurodė, kad jis niekada nebuvo prieÅ¡ žmonos tobulinimasi ir mokslus. Skatino jÄ kurti ir tobulintis. Tačiau ieÅ¡kovės elgesys įrodo, kad ji neketina susirasti geriau apmokamo darbo. Atsakovas nurodė, kad pradiniam buto įnaÅ¡ui 10 000 Lt buvo paskolinti iÅ¡ L.

Z., o 7000 Lt padovanojo jo tėvai ir senelė. IÅ¡ pateiktų jo sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad jo gaunamos pajamos buvo pakankamos pradiniam įnaÅ¡ui butui pirkti surinkti. Pateikti raÅ¡teliai ir banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina ieÅ¡kovės teiginių dėl pinigų davimo. Nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kad ieÅ¡kovės tėvai suteikė jiems paramÄ . Paskolos raÅ¡teliai buvo įforminti tarp artimų draugų, jokio notarinio patvirtinimo apie skolintus ir jam perduotus pinigus nėra.

Dėl 10 000 Lt skolos grÄ Å¾inimo L. Z. – apie ieÅ¡kovės tėvų duodamus pinigus Å¡iai skolai grÄ Å¾inti jis nieko nežinojo. Tuo metu kai buvo paraÅ¡yti skolos raÅ¡teliai jo sÄ skaitoje buvo pakankamai pinigų. IeÅ¡kovė niekada nesirÅ«pino šeimos finansinės padėties gerinimu. Medicinos paslaugos draustiems asmenims yra nemokamos, ieÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kokias sÄ skaitas už gimdymÄ ir operacijÄ sumokėjo jos tėvai. Visi baldai iÅ¡ seno buto buvo atvežti į naujÄ butÄ .

Remontas naujame bute nebuvo darytas. Iš naujų baldų atsirado tik bilijardo stalas, pirktas iš jo uždarbio, 6 lentynos po 2 metų žydros spalvos sofa, dovanota jam disertacijos gynimo proga. Todėl didelio lėšų poreikio naujo buto įrengimui nebuvo. Savo uždarbio jis niekada neslėpė. Ieškovės teiginys, kad jos tėvai duodavo kas mėnesį 1500 Lt yra nepagrįstas. Vien tik pinigų nuėmimas iš bankomato neįrodo, kad tie pinigai buvo panaudoti kredito įmokoms mokėti. Ieškovės sveikatos pablogėjimas sietinas su pablogėjusia jos senelės sveikata, o ne su jo veiksmais.

Nei psichologinio, nei fizinio smurto prieš ieškovę jis niekada nenaudojo. Ieškovei yra nustatytas adaptacijos sutrikimas. Tokia liga sergantis asmuo negalėjo rodyti iniciatyvos darbe, negalėjo įgyvendinti darbo siekių. Būtina atsižvelgti į tai, kad dėl ieškovės ligos su ja sunku bendrauti ir gyventi, jos elgesys yra neadekvatus ir neprognozuojamas. Tačiau medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad ši liga ieškovei atsirado dėl jo elgesio. Todėl nepagrįstas yra ieškovės reikalavimas dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

Nurodė, kad Å¡iuo metu jis bendrauja su sÅ«numi pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . SÅ«nus noriai su juo bendrauja. IeÅ¡kovė visais įmanomais bÅ«dais bando riboti jo bendravimÄ su vaiku, stengiasi nuteikti vaikÄ prieÅ¡ jį, provokuoja konfliktus. IeÅ¡kovei harmoningas vaiko vystymÄ sis nerÅ«pi. Nesutinka, kad jis kaltas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo. Tai įvyko dėl ieÅ¡kovės kaltės, jos nenoro rÅ«pintis Å¡eimos santykiais, bÅ«ti vienas kitam lojaliais, puoselėti jausmus, rÅ«pintis vienas kitu.

SÅ«naus L. G. gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su juo. IeÅ¡kovės fizinė sveikata yra bloga. Jai daryta Å¡irdies operacija. Dėl prastos sveikatos ieÅ¡kovė neturės galimybių rÅ«pintis tinkamai vaiku. IeÅ¡kovei nustatytas psichikos sutrikimas. Todėl vaikui buvimas Å¡alia tokio žmogaus gali bÅ«ti nesaugus. Å i liga gali progresuoti. Vaikas gyvendamas su juo bus tinkamai aprÅ«pintas, prižiÅ«rėtas, gyvens saugioje aplinkoje, turės galimybę bendrauti su giminaičiais ir artimaisiais. IeÅ¡kovė Å¡iuo metu pablogino vaiko gyvenimo sÄ lygas.

Dirbdamas dėstytoju jis turi galimybę koreguoti savo darbo grafikÄ , prisitaikyti prie vaiko priežiÅ«ros poreikių. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su juo, tai iÅ¡ ieÅ¡kovės turi bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas vaikui po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, taip pat nustatyta bendravimo su motina tvarka. Nurodė, kad jis iki 2011-10-25 gyveno kartu su ieÅ¡kove ir vaiku ir kartu iÅ¡laikė vaikÄ . Nuo 2011-10-25 jis teikė vaikui vienkartinį iÅ¡laikymÄ â€“ 600 Lt Taip pat yra perdavęs ieÅ¡kovei vaikui skirto maisto už 330 Lt.

IÅ¡ gaunamo 2330 Lt darbo užmokesčio jis turi vykdyti prievolę bankui pagal paskolos sutartį. Kas mėnesį turi mokėti 1530 Lt. IeÅ¡kovės sudarytas vaiko poreikių sÄ raÅ¡as kelia nuostabÄ . 2 metų vaikas negali suvalgyti maisto už ieÅ¡kovės nurodytÄ sumÄ . Vaiko žaislai yra likę bute, kurių ieÅ¡kovė nepaėmė. Todėl jos reikalavimas skirti lėšų žaislams pirkti yra neracionalus. Drabužiai gali bÅ«ti perkami 2 sezonams. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 1080 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , tačiau tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios.

Todėl ieÅ¡kovė gali reikalauti tik pusės Å¡ios sumos iÅ¡ jo. Atsakovas taip pat nurodė, kad neÅ¡iojamojo kompiuterio niekada neturėjo. Tačiau ieÅ¡kovė iÅ¡ dalytino turto sÄ raÅ¡o nepagrįstai iÅ¡braukė šį turtÄ : ikonÄ â€“ 1 Lt, turi moralinę vertę, pianinÄ â€“ 1 Lt, auksinė 10 rublių caro laikų moneta – 3000 Lt, sidabrinė 1 rublio caro laikų moneta – 300 Lt. IÅ¡ viso bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turi daiktų 4702 Lt sumai. Buto vertė – 162 000 Lt.

Viso bendro turto balansas yra 166 702 Lt. IeÅ¡kovė skaičiuodama kreditorinių įsipareigojimų, nepagrįstai nevertina mokėtinų palÅ«kanų. Todėl skaičiuojant turto balansÄ turi bÅ«ti įvertintos ir mokėtinos palÅ«kanos iki sutarties vykdymo pabaigos. Nurodė, kad turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams: UAB „Vilniaus energija“, UAB „Naujoji Pilaitė“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui. IeÅ¡kovės teiginys, kad ji sugebės iÅ¡laikyti bÅ«stÄ ir mokėti kredito įmokas yra nerealus.

IeÅ¡kovė gauna minimalaus dydžio darbo užmokestį, nurodydama, kad jo neužtenka vaiko poreikiams patenkinti, tačiau asmeniÅ¡kai ketina prisiimti kreditorinį įsipareigojimÄ . Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl iÅ¡ jo yra praÅ¡oma priteisti 60 240 Lt pinigų sumÄ PraÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės.      Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu bei jo patikslinimu (II tomas, b.l. 19-31, III tomas, b.l. 42-44) praÅ¡o teismo nutraukti santuokÄ tarp jo ir ieÅ¡kovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės, praÅ¡o nepilnamečio sÅ«naus L.

G. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo – tėvu S. G., praÅ¡o nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovės su sÅ«numi bendravimo tvarkÄ : ieÅ¡kovė T. G. bendrauja su sÅ«numi L. G. paimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir antrÄ bei ketvirtÄ kiekvieno mėnesio sekmadienį nuo 13 val. iki 18 val., lyginiais metais per sÅ«naus L. G. gimtadienį birželio 28 d. ieÅ¡kovė bendrauja su vaiku nuo 11 iki 18 val., pasiimdama vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos, per lyginių metų Å v.Kalėdas gruodžio 25 d. ieÅ¡kovė bendrauja su vaiku nuo 11 iki 18 valandos, pasiimdama vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos, per nelyginių metų Å v.Velykų dienas ieÅ¡kovė bendrauja su vaiku nuo 11 iki 18 val., paiimdama vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės vaiko iÅ¡laikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas praÅ¡o priteisti jo asmeninėn nuosavybėn šį turtÄ : butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 Lt, virtuvės baldų komplektÄ â€“ 200 Lt vertės, biliardo stalÄ â€“ 300 Lt, virtuvės kombainÄ â€“ 100 Lt, sofÄ lovÄ Å¾ydros spalvos – 200 Lt, sofÄ lovÄ raudonos spalvos - 100 Lt, spintÄ su kompiuteriniu stalu - 200 Lt, pakabinamas lentynas su veidrodžiu - 100 Lt, skaitmeninį fotoaparatÄ - 100 Lt, Å¡aldytuvÄ â€“ 100 Lt, pianinÄ â€“ 1 Lt, 6750 Lt grynųjų pinigų, ieÅ¡kovei praÅ¡o priteisti šį turtÄ : ikonÄ â€“ 1 Lt, auksinę 10 rublių caro laikų monetÄ â€“ 3000 Lt, sidabrinę 1 rublio caro laikų monetÄ â€“ 300 Lt, 6750 Lt grynųjų pinigų, praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 1650 Lt kompensacijos už ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise atitekusias auksinę ir sidabrinę monetas, prievoles AB SEB bankui, UAB „Naujoji Pilaitė“, UAB „Vilniaus energija“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui pripažinti solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis, praÅ¡o priteisti jam turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

   Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko patikslinimÄ (II tomas, b.l. 136-142, III tomas, b.l. 74-77) ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovas ginčydamas jos tėvų teikiamos paramos faktÄ nepaaiÅ¡kino, kaip gaunant kuklius darbo užmokesčius, neturint pakankamai pinigų pragyvenimui, galėjo nusipirkti baldus buitinę technikÄ ir kitus reikalingus daiktus. IÅ¡ namų ji buvo priversta iÅ¡eiti 2011-10-25 po konflikto su atsakovu, kuomet buvo iÅ¡kviesta policija ir jai pareigÅ«nai rekomendavo iÅ¡eiti iÅ¡ namų dėl atsakovo agresyvaus elgesio, saugant savo ir sÅ«naus interesus.

Ä® medikus buvo kreiptasi taip pat dėl atsakovo elgesio. Dėl atsakovo elgesio ji galėtų kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje jÄ Å¡meižia ir bando pažeminti, nurodydamas, kad ji serga psichine liga. BÅ«tent dėl atsakovo nuolat keliamų konfliktų jai ir buvo nustatyta diagnozė – adaptacijos sutrikimas. Å i liga jai buvo diagnozuota tik 2011-10-24. Faktas, kad kredito įmokos ir kiti mokesčiai buvo mokami iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos dar nepatvirtina, kad buvo mokama iÅ¡ atsakovo uždirbtų pinigų.

Be jos tėvų pagalbos jie nebÅ«tų turėję objektyvios galimybės pragyventi iÅ¡ savo gaunamų pajamų. 2009 m. jos metų pajamos buvo 7716 Lt, o atsakovo – 17 755 Lt. 2010 metais bendros metinės pajamos sudarė 29 944 Lt, 2011 m. – (10 mėnesių) bendros pajamos – 25 518 Lt. Jos tėvai yra garbaus amžiaus nesinaudoja kompiuteriu, todėl kas mėnesį po 1500 Lt duodavo grynais pinigais, kurie buvo įdedami į atsakovo sÄ skaitÄ . Tėvai be motinos algos turėjo ir papildomų pajamų: 700 Lt tėvo iÅ¡ankstinė pensija, 800 Lt motinos invalidumo pensija, iki 2009 m. motina turėjo antrÄ darbÄ .

Paskolos suteikimo fakto įrodymas yra paskolos raÅ¡telis, kuris yra tinkamai sudarytas ir pasiraÅ¡ytas. Apie Å¡irdies operacijÄ vyras žinojo, tačiau atsisakė prisidėti prie Å¡ių iÅ¡laidų, taip pat jis buvo prieÅ¡ lankymÄ si pas privatų ginekologÄ . Nurodė, kad nurodytos iÅ¡laidos vaiko poreikiams yra protingos ir pagrįstos. Atsakovas jokios pinigų sumos nėra perdavęs vaiko iÅ¡laikymui, nepateikti įrodymai patvirtinantys Å¡ias aplinkybes. Vaikas atsakovui visiÅ¡kai nerÅ«pi, atsakovas neiÅ¡mano vaiko poreikių.

Nurodė, kad ji nesutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu. Atsakovas nenurodė, kokie jai yra diagnozuoti sveikatos sutrikimai ar konkrečios ligos leidžiančios teigti, jog jos sveikatos bÅ«klė yra bloga. Å irdies operacijos atlikimas tai nėra bloga sveikata. Po Å¡ios operacijos ji visiÅ¡kai pasveiko, dirbo, 2010 m. pagimdė sveikÄ sÅ«nų. Nurodė, kad ji niekada nesigydė Psichikos sveikatos centre. Todėl atsakovas neįrodė, kad ji negalės pasirÅ«pinti vaiku dėl kažkokių sveikatos sutrikimų.

BÅ«tent dėl atsakovo elgesio ir veiksmų ji su sÅ«numi buvo priversta iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namų pas tėvus. Taigi, atsakovas savo veiksmais pablogino vaiko gyvenimo sÄ lygas. Visi atsakovo argumentai apie sÅ«naus socialinę atskirtį yra iÅ¡galvoti ir nepagrįsti. Nurodė, kad sÅ«nus iki Å¡iol nei vienos dienos nėra praleidęs be motinos, jos ir sÅ«naus emocinis ir fizinis ryÅ¡ys yra labai stiprus. Atsakovas klaidina teigdamas, kad ji jam trukdo bendrauti su sÅ«numi. BÅ«tent atsakovas vėluoja paimti vaikÄ arba grÄ Å¾ina jį anksčiau laiko.

BendravimÄ su vaiku atsakovas pripažįsta tik kaip savo teisę, o ne pareigÄ . Atsakovas pusę metų nebendravo su sÅ«numi, todėl 2 metų vaikui reikia priprasti prie jo. Vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su ja – vaiko motina. IeÅ¡kovė nurodė, kad skolos už komunalines paslaugas UAB „Vilniaus energija“, UAB „Naujoji Pilaitė“ susidarė jai išėjus iÅ¡ buto, todėl Å¡ios prievolės pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Nesutinka su reikalavimu priteisti jam pianinÄ , kadangi pianinas yra jos asmeninė nuosavybė, dovanotas jai senelės, todėl atsakovas neturi jokių teisių į jį. Atsakovas melagingai nurodė, kad ji iÅ¡sinešė sidabrinę monetÄ .

Auksinę monetÄ vaikui padovanojo jos senelė, todėl Å¡i moneta priklauso ne vyrui, o vaikui. Todėl nesutinka, kad atsakovui bÅ«tų priteista kompensacija už monetÄ . Melagingi atsakovo teiginiai apie ikonÄ , jos niekada nebuvo bute. PraÅ¡o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.        Tretysis asmuo UAB „Naujoji Pilaitė“ atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (II tomas, b.l. 126-127) nurodė, kad sutuoktinių prievolė jiems yra solidari. IeÅ¡kovė ir atsakovas už jų butui suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-02-29 įsiskolino 414,46 Lt.

      Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir į patikslintÄ ieÅ¡kinį (I tomas, b.l. 148-150, III tomas, b.l. 70-71) nurodė, kad AB SEB bankas su ieÅ¡kove ir atsakovu 2008-11-14 sudarė Kredito sutartį, kurios pagrindu jiems buvo suteiktas kreditas bÅ«stui įsigyti. Sutuoktinių įsigytas butas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui. Sutuoktinių prievolė bankui yra solidari, ir bankas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais perkelti visÄ prievolę jai asmeniÅ¡kai. 2012-07-10 AB SEB bankas yra priėmęs neigiamÄ sprendimÄ Å¡iuo klausimu.

Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus ieškovės gaunamas pajamas ir nustačius, kad jų nepakanka tinkamam finansinių įsipareigojimų vykdymui. Ieškovė ir atsakovas yra kredito gavėjai, kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui, todėl visos prievolės kylančios pagal 2008-11-14 kredito sutartį ir po santuokos nutraukimo turi likti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis AB SEB bankui. Taip pat nurodė, kad bankas neprieštarauja sutuoktinių turto padalijimui teismo nuožiūra.       Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui ieškinį (II tomas, b.l. 116-117, III tomas, b.l. 14-16), kuriuo prašo priteisti solidariai iš T.

G. ir S. G. 1796,70 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ , 10,80 Lt palÅ«kanų, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 54 Lt lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ butui (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams T. G. ir S. G.. Butas yra įgytas santuokos metu, todėl sutuoktinių atsakomybė yra solidari.

Remiantis LR Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų 11 p., CK 6.384 str., 1.71 str., laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su ieÅ¡kove ir atsakovu (vartotojais) neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Už Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-02-29 nemokėta visiÅ¡kai, todėl susidaręs 1796,70 Lt įsiskolinimas.

Pagal CK 6.210 str., 6.261 str. už laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-03-30 paskaičiuotos 10,80 Lt palÅ«kanos. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.  Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, yra pateiktas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant (3 t. b.l. 120).     IeÅ¡kovė T. G. atsiliepime į trečiojo asmens ieÅ¡kinį (II tomas, b.l. 154-156) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu ji sutinka tik iÅ¡ dalies – 149,52 Lt sumai. Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium ir pasibaigus Å¡eimos turto teisiniam režimui, negalima reikalauti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdyti prievoles, susijusias su buto, nesančio Å¡eimos namų Å«kiu, iÅ¡laikymu. Nurodė, kad ji su vaiku bute (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2011-10-25, kuomet iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡io buto dėl atsakovo smurtaujančio elgesio.

Todėl iÅ¡ jos negali bÅ«ti reikalaujama apmokėti iÅ¡laidas butui iÅ¡laikyti. Jis kyla pareiga apmokėti Å¡ildymo iÅ¡laidas tik iki 2011-10-25. Tai dienai skola yra 149,52 Lt. Å ioje dalyje sutuoktinių prievolė yra solidari, o likusioje skolos dalyje tai yra asmeninė atsakovo prievolė trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad nesant Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinėse sÄ lygose nuostatos, suteikiančios UAB „Vilniaus energija“ teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo palÅ«kanų už prievolės vykdymo termino praleidimÄ , ieÅ¡kovė nesutinka su trečiojo asmens reikalavimu priteisti solidariai 10,80 Lt palÅ«kanų iÅ¡ jos ir atsakovo.

Taip pat nurodė, kad ji sutinka dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant jas nuo 149,52 Lt sumos.        Atsakovas S. G. atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškinį (II tomas, b.l. 152) nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka. Butas jam su sutuoktine priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl jų prievolė yra solidari. Nurodė, kad jis neturi galimybės sumokėti susidariusios skolos. Buto bendrasavininkė T. G. nevykdo savo pareigos mokėti mokesčius.

Prašo šį ieškinį tenkinti.       Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo (I tomas, b.l. 205, III tomas, b.l.

98) nurodė, kad buvo lankytasi ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje bute (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė su sÅ«numi gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovės tėvams. BÅ«stas yra tvarkingas ir jaukus, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. L. G. yra ugdomas namuose, vaikas turi sveikatos problemų. Taip pat buvo lankytasi ir atsakovo gyvenamojoje vietoje. Nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į tėvų, bet ir į vaiko interesus, bÅ«tent su kuriuo iÅ¡ tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiÅ«rimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sÄ lygos, kad vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti, į kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas įgyvendinti teisės normose įtvirtintas vaiko teises, Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tėvo ir motinos asmeninius bruožus, realias jų galimybes sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikui vystytis ir augti, vaiko prisiriÅ¡imÄ prie kiekvieno iÅ¡ tėvų ir kitų giminaičių.

IÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turimai turtinei padėčiai. VTAS mano, kad mažamečio L. G. interesus geriau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina.       Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko, prieÅ¡ieÅ¡kinio praÅ¡o netenkinti, taip pat nurodė, kad su trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog su atsakovu santuokoje iÅ¡gyveno 9 metus, prieÅ¡ pusantrų metų prasidėjo nuolatiniai konfliktai, atsakovas jai liepė mesti darbÄ , jÄ nuolat kontroliavo, jis neigė jos kultÅ«rÄ , tikėjimÄ .

Kai gimė vaikas, atsakovas juo visai nesirÅ«pino, neprisidėjo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. FinansiÅ¡kai padėjo jos tėvai. Dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas atsakovas, jos kaltės nėra. Ji neserga jokiomis psichikos ligomis. Dėl konfliktų jai buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas, bet tai ne psichikos liga. Atsakovas naudojo fizinį smurtÄ tiek prieÅ¡ jÄ , tiek prieÅ¡ vaikÄ , naudojo psichologinį smurtÄ , negerbė jos kaip žmonos ir vaiko motinos, įžeidinėjo, Å¡meižė, žemino. Todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vaikui iÅ¡laikymÄ praÅ¡o priteisti atsižvelgiant į gaunamas pajamas: iÅ¡ vyro 66 procentus, iÅ¡ jos 34 procentus. Ji „ į rankas“ gauna 678 Lt, atsakovas – 2330 Lt. Vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su ja. Pastaruoju metu vaiko ir atsakovo bendravimas yra sudėtingas, vaikas tėvo nematė pusė metų. Nurodė, kad ji yra prieÅ¡, jog vaikas bÅ«tų atsakovo paimtas keturiolikai dienų per atsakovo atostogas, nes vaikas gali patirti psichologinę traumÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad ji sutinka iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ .

Ji nepaėmė sidabrinės monetos. Auksinė moneta yra padovanota jos močiutės anÅ«kui. PianinÄ taip pat padovanojo jai su seserimi močiutė. IÅ¡ viso banko kreditui mokėti jos tėvai padovanojo 33 360 Lt. Nurodė, kad Å¡iuo metu jos sveikatos bÅ«klė yra gera. Vaikas turi specialiųjų poreikių: jam yra įdubusi krÅ«tinės lÄ sta, jis turi įgimtÄ akies rainelės patologijÄ , vaikui reikalingas medikamentinis gydymas. Dėl turto padalinimo natÅ«ra ji nesutinka, kadangi nemato galimybių gyventi kartu su atsakovu.

Nurodė, kad atsakovo sesuo negalėjo paskolinti pinigų, kadangi ji pati tuo metu studijavo ir turėjo mokėti už mokslus. Tėvai jai dovanojo pinigus be raÅ¡ytinių sutarčių. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2011-10-22 ji buvo pas tėvus tÄ dienÄ dėl Å¡irdies sutrikimo ji buvo nuvežta į SantariÅ¡kių ligoninę. Jai pasidarė bloga, nes atsakovas skambinėjo tÄ dienÄ ir grasino, kad atims vaikÄ . IÅ¡ ligoninės ji grįžo pas tėvus. Spalio 24 d. grįžo namo, spalio 25 d. su atsakovu kilo konfliktas.

Buvo iÅ¡kviesta policija. Vaikui bÅ«tų geriau gyventi bute Pilaitėje.         IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad byloje yra įrodymai, kad atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojo fizinę prievartÄ (I tomas, b.l. 64, 72-73). Atsakovas nesirÅ«pino sutuoktinės interesais, neigė ir žemino ieÅ¡kovės religines pažiÅ«ras, menkino ieÅ¡kovės darbÄ ir vertė jo atsisakyti, nerėmė ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimo srityje, neleido jai važiuoti mokytis į užsienį.

Atsakovo kaltė pasireiÅ¡kia ir tuo, kad jis vertė ieÅ¡kovę nutraukti vaiko priežiÅ«ros atostogas, t.y. trukdė ieÅ¡kovei įgyvendinti motinystės teisę, vertė jÄ sugrįžti į darbÄ , o pats norėjo likti tėvystės atostogose siekdamas ne vaiko interesų, o savo turtinių interesų, savo pajamų padidinimo gaunant iÅ¡mokas iÅ¡ Sodros. Atsakovas menkai prisidėdavo prie vaiko priežiÅ«ros. Todėl tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo tėvams teko padėti rÅ«pintis vaiku. Atsakovas praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįsta savo kaltę.

IeÅ¡kovės kaltės jis neįrodė, nėra duomenų, kokias kaip sutuoktinės pareigas, ieÅ¡kovė pažeidė. IeÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė fizinės prievartos metu, t.y. skausmas, emocinis sukrėtimas, stresinė bÅ«sena. Atsakovas kaltina ieÅ¡kovę segant psichikos liga, tačiau tai nėra įrodyta. 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti bent iÅ¡ dalies galėtų atlyginti ieÅ¡kovei jos patirtÄ pažeminimÄ , moralinį ir fizinį skausmÄ . Vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su motina, kadangi vaikas labai prisirišęs prie ieÅ¡kovės. VTAS atstovė patvirtino, kad atsakovas nėra pasiruošęs savarankiÅ¡kai rÅ«pintis vaiku.

Atsakovas nebando su vaiku užmegzti betarpiÅ¡ko ryÅ¡io. Taip pat nurodė, kad bendrauti su vaiku taip kaip yra nustatyta yra pakankama atsakovui ir vaikui. Mano, kad bÅ«tina yra nustatyti atsakovui įspėjimÄ bendraujant su vaiku kiekvienÄ kartÄ iÅ¡ anksto el. paÅ¡tu ar sms žinute įspėti ieÅ¡kovę apie tai, kad jis negalės atvykti arba vėluos atvykti bendrauti su vaiku. Atsakovas atostogų laikÄ galėtų leisti su vaiku dienos metu be nakvynių. Vaiko poreikiams kas mėnesį reikia 900 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo gaunamos pajamos yra nelygios, iÅ¡ atsakovo priteistina 60 procentų. Turi bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kadangi nuo to laiko, kai ieÅ¡kovė su vaiku išėjo iÅ¡ namų, atsakovas neteikė iÅ¡laikymo iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

Taip pat praÅ¡o nedalinti turto natÅ«ra, kadangi santykiai tarp Å¡alių yra įtempti ir konfliktiÅ¡ki. Todėl ieÅ¡kovė ir atsakovas bendrai Å¡io turto valdyti negalėtų. Sprendžiant klausimÄ dėl turto padalijimo teismas turėtų atsižvelgti pirmiausia į vaiko interesus. Vaikas gimė ir augo Å¡iame bute iki 1 metų, pagal Å¡ito buto adresÄ Â buvo rezervuota vaikui vieta darželyje. Bute vaikas turi atskirÄ kambarį. Vaiko interesai bÅ«tų labiau apsaugoti jei jis liktų gyventi bute (duomenys neskelbtini).

Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į vieno iÅ¡ sutuoktinių didesnį indėlį į bendrÄ turtÄ . IeÅ¡kovė asmeniniais pinigais prisidėjo prie buto įsigijimo, jos tėvų pinigais buvo mokami įnaÅ¡ai už butÄ . Todėl praÅ¡o priteisti butÄ ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė yra dirbanti. Vaikui pradėjus lankyti darželį, ji galėtų dirbti pilnu etatu. IeÅ¡kovės tėvai yra pasiruošę visapusiÅ¡kai jai padėti. Daiktus, kurie yra likę bute, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai. Kompiuterį, biliardo stalÄ ir fotoaparatÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti atsakovui.

KreditÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei. Auksinė moneta priklauso vaikui, sidabrinė moneta yra padovanota senelės atsakovui. Byloje nėra įrodymų, kad sidabrinę monetÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡sineÅ¡usi iÅ¡ buto. Ikona priklauso ieÅ¡kovės močiutei. Pianinas yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė. Jei teismas priteis butÄ ieÅ¡kovei, praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ buto iÅ¡sikraustyti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. ReikalavimÄ dėl 60 240 Lt kompensacijos priteisimo grindžia CK 3.98 str. 2 d. 60 240 Lt ieÅ¡kovei padovanojo jos tėvai.

Å i pinigų suma buvo panaudota bendram jungtiniam sutuoktinių turtui įsigyti ir jį iÅ¡laikyti. Taip pat praÅ¡o UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Kiti tretieji asmenys nėra pareiÅ¡kę savarankiÅ¡kų reikalavimų, o atsakovas nėra pateikęs į bylÄ Ä¯rodymų, kad tas skolas sumokėjęs. Todėl praÅ¡o netenkinti atsakovo reikalavimų dėl skolų priteisimo UAB „Naujoji Pilaitė“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui. IeÅ¡kinį palaiko pilnai, prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti.

    Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prieÅ¡ieÅ¡kinį palaiko, trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį palaiko. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad santuoka nutrauktina dėl ieÅ¡kovės kaltės. IeÅ¡kovė nurodo teismui neteisingas aplinkybes, jis prisidėjo prie buities tvarkymo ir vaiko priežiÅ«ros, prie Å¡eimos iÅ¡laikymo. Policijos iÅ¡kvietimas rodo, kad ieÅ¡kovė yra nelojali Å¡eimai. Sidabrinę monetÄ ieÅ¡kovės motina padovanojo jam magistro baigimo proga.

Auksinę monetÄ jam padovanojo ieÅ¡kovės motina vaiko krikÅ¡tynų proga. IkonÄ gavo dovanų vestuvių proga. Pianinas buvo atvežtas į butÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės motinos namų, jį padovanojo ieÅ¡kovės mama. 10 000 Lt padovanojo jo teta, 7000 Lt padovanojo jo tėvai ir senelė. Kai senelė atsigulė į ligoninę ji davė 4600 Lt, kad pasaugotų. 3000 Lt paskolino jo sesuo. Nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis. Dalį pinigų tetai atidavė jo tėvai. Jie su ieÅ¡kove atidavė 3000-4000 Lt skolos tetai. Per visus metus, kai buvo susituokę jo ir ieÅ¡kovės tėvai jiems padovanojo iÅ¡ viso apie 12 000 Lt – 15 000 Lt. Nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina yra netikslinga dėl jos psichinio sutrikimo. Priteistus butÄ ieÅ¡kovei, ji negalės jo iÅ¡laikyti, atsiskaityti su banku.

Jei vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo, vaikÄ padėtų prižiÅ«rėti jo mama. Santykiai su vaiku yra geri. Nurodė, kad nesutinka dėl buto padalinimo lygiomis dalimis, nes įmokas bankui mokėtų tik jis. Savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo jis nemato. IeÅ¡kovės jis nemušė tÄ dienÄ , kai buvo iÅ¡kviesta policija. IeÅ¡kovei yra nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas. Nurodė, kad jis kategoriÅ¡kai nesutinka, kad butas bÅ«tų dalijamas natÅ«ra arba bÅ«tų pripažintas ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe jį palikus bendraskoliu, nes tokiu bÅ«du jam vienam teks mokėti įmokas.

Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su ieÅ¡kovės kaltinimais, kad jis prieÅ¡ jÄ naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ . Policijos iÅ¡kvietimas buvo suplanuota akcija. PraÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, ieÅ¡kinį atmesti (III tomas, b.l. 185-189).       Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino (III tomas, b.l. 190-194), kad nėra konstatuota atsakovo kaltė. Matyti, kad ieÅ¡kovė ir vaikas turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau tai nesusieta su atsakovo elgesiu. Vertinant sutuoktinių elgesį ir kaltę bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės ligos su ja bendrauti ir gyventi yra sudėtinga, jos elgesys dėl Å¡io sutrikimo neadekvatus ir neprognozuojamas.

BÅ«tent ieÅ¡kovė nebuvo lojali, paliko Å¡eimÄ ir nebandė atkurti Å¡eimos santykių. IeÅ¡kovės elgesys – nuolatinis skundų raÅ¡ymas, atsakovo juodinimas rodo, kad yra priimtas sprendimas palikti atsakovÄ ir su juo negyventi. IeÅ¡kovės santuokinės pareigos pažeidimas laikytinas esminiu, o jo pasekmė - Å¡alių negalėjimas toliau kartu gyventi. Atsakovo argumentai, kad vaikui yra nesaugu gyventi su motina, kuri turi psichologinių problemų – jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas yra pagrįsti.

IÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų su kuriuo vaikas nuolat negyvens vaikui turi bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas po 400 Lt kas mėnesį. Vaikas dar yra mažametis ir dar neturi poreikių, susijusių su mokymosi priemonių įsigijimu, sportavimu, užklasiniu ugdymu. Vaikui diagnozuotas akies rainelės defektas savaime nelemia didesnių iÅ¡laidų. Butas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti padalintas natÅ«ra. Tam prieÅ¡tarauja abi Å¡alys. Sutuoktinių prievolės kreditoriams Å¡iuo atveju paliktinos solidariosiomis. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ ne kartÄ teikė teismui praÅ¡ymus ieÅ¡kinį nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu nėra teisinio pagrindo.

Ieškovės pateikti skolos ir dovanojimo rašteliai turi būti vertinami kritiškai, jų galima prirašyti kiek nori. Liudytojos akcentavo, kad pinigus duodavo šeimai, o ne dovanodavo asmeniškai. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso tik vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei turi būti įrodytas rašytiniais įrodymais (III tomas, b.l. 190-194).        Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad buvo lankytasi dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad vaikui yra sudarytos pakankamai geros sÄ lygos gyventi, vaikas auga prižiÅ«rėtas, mylimas, yra viskuo aprÅ«pintas. Taip pat lankytasi bute (duomenys neskelbtini), kur Å¡iuo metu gyvena atsakovas. Skyriaus vertinimu, vaikui bÅ«tų sudarytos geros sÄ lygos gyventi tiek viename, tiek ir kitame bute. (duomenys neskelbtini) bÅ«tų geresnės sÄ lygos, nes vaikas ten turėtų atskirÄ kambarį. Vertinant tėvų materialines galimybes auginti vaikÄ , galima bÅ«tų teigti, kad tėvų galimybės yra apylygės. Vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos.

Motina geriau žino vaiko poreikius, pastebėtas labai glaudus motinos ir vaiko ryšys, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatydamas su motina geriau atitiktų vaiko interesus. Tėvas nepakankamai vertina vaiko sveikatos būklę. Tėvas nepajėgus rūpintis vaiko maitinimu, niekada nesiveda vaiko į savo namus, niekada neprižiūri vaiko vienas. Susidaro įspūdis, kad susitikimai su vaiku vyksta močiutės iniciatyva. Vertinant išlaikymo dydį, prašomas priteisti 600 Lt dydžio išlaikymas yra pakankamai geras, dydis, kurį ieškovė pagrindė pateikdama vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę.

Vertinant specialius vaiko poreikius, toks iÅ¡laikymo dydis ne per didelis. Buto priteisimas ieÅ¡kovei labiau atitiktų vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos - praÅ¡omas nustatyti atostogų laikas yra per ilgas, nes tėvas ne visiÅ¡kai pajėgus užtikrinti normalias vaiko gyvenimo sÄ lygas. Kol vaikas yra mažas, atostogų laikas turėtų bÅ«ti mažinamas. Atsakovas su vaiku galėtų bendrauti daugiau dienÄ , bet be nakvynės, nes vaikas yra labai prisirišęs prie motinos, turi sveikatos sutrikimų, ypatingų maitinimosi poreikių.

       Liudytoja T. F. (III tomas, b.l. 118-119) yra raÅ¡tu nurodžiusi, kad ji anÅ«kėms T. G. ir J. K. įstojimo į muzikos mokyklÄ proga padovanojo senovinį juodÄ užsienietiÅ¡kÄ pianinÄ , kurį nupirko, pardavusi karvę. Per savo proanÅ«kio L. G. krikÅ¡tynas jam padovanojo auksinę caro Nikolajus 1900 metų 5 rublių monetÄ . Ikona „Šventoji trejybė“ yra jos asmeninė nuosavybė, ji ikonÄ gavo iÅ¡ savo tėvų vestuvių proga, niekam jos niekada nedovanojo ir neperdavinėjo.

Norėdama palaiminti anÅ«kės T. G. Å¡eimÄ laikinai Å¡iÄ ikonÄ buvo perdavusi saugoti anÅ«kei T. IkonÄ anÅ«kė jai grÄ Å¾ino, kada – neprisimena. Ikona Å¡iuo metu yra jos namuose.        Liudytoja teismo posėdyje apklausta J. K. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai nebuvo geri nuo pat santuokos pradžios. Atsakovas nepadėdavo jai tvarkytis buityje. Paskutiniu metu atsakovas tapo labai agresyvus. Konfliktai dažniausiai kildavo dėl atsakovo gobÅ¡umo. Žino apie jų konfliktÄ 2011-10-25.

Ji tÄ dienÄ ilgai negalėjo sesei prisiskambinti. Kai ji atsiliepė, nekalbėjo, girdėjosi triukÅ¡mas, atsakovas rėkė, vaikas verkė, tuomet ji iÅ¡kvietė policijÄ . Pranešė mamai apie konfliktÄ . 2011-10-22 sesuo buvo pas tėvus, tÄ pačiÄ dienÄ ji pateko į ligoninę. Jai pasidarė bloga dėl Å¡irdies. Sesers Å¡eima negalėjo savęs iÅ¡silaikyti, todėl tėvai padėdavo jiems finansiÅ¡kai. Ji žinojo, kad tėvai duoda seseriai pinigų. Pinigus duodavo atsakovo akivaizdoje.

Sesuo atiduodavo pinigus atsakovui, o jis įdėdavo juos į savo sÄ skaitÄ , mokėdavo už butÄ . Pradiniam įnaÅ¡ui tėvai jiems padovanojo 17 000 Lt. Po to duodavo sesei po 1500 Lt kas mėnesį. Aukso monetÄ senelė per krikÅ¡tynas padovanojo proanÅ«kiui, sidabrinę monetÄ tėvai padovanojo atsakovui magistro baigimo proga. Pinigus pianinui nusipirkti padovanojo seneliai joms su sese. Jai nėra žinoma, kad sesuo turi kažkokių sveikatos sutrikimų. Vienintelis sveikatos sutrikimas buvo paÅ¡alintas per Å¡irdies operacijÄ .

Ieškovė bijo smurtaujančio atsakovo, kai jis ateina aplankyti vaiko, ji viena bijo su juo būti. Atėjęs aplankyti sūnaus atsakovas elgiasi agresyviai, reiškia pretenzijas ieškovei, kelia konfliktus, nepagarbiai elgiasi. Jis atneša vaikui žaislų, o išeidamas juos išsineša. Vaikas nenori eiti kartu su tėvu. Nepagarba tikėjimui buvo visada iš atsakovo. Sesuo negalėdavo lankytis cerkvėje. Atsakovas jai neleido važiuoti mokytis į S. P..         Liudytoja M. P. paaiškino, kad ji ieškovės motina.

Problemos dukros Å¡eimoje prasidėjo nuo santuokos pradžios, nes atsakovas yra egoistas. Jis neprižiÅ«rėjo vaiko, vaikui sergant jis net nenakvodavo namuose. Todėl jie važiuodavo padėti dukrai. Atsakovas naudojo moralinę ir fizinę prievartÄ . Jai vyresnioji dukra pranešė apie ieÅ¡kovės ir atsakovo konfliktÄ spalio 25 d. Ji iÅ¡važiavo pas dukrÄ . Matė kaip atsakovÄ policijÄ vedė „užlaužtom“ rankom. Policija sakė, kad reikia iÅ¡vesti motinÄ su vaiku kur ramu ir saugu. IeÅ¡kovė buvo kruvina, jai buvo sulaužyta nosis.

Vaikas labai verkė. Nurodė, kad jie teikė didelę finansinę paramÄ , nes vaikai buvo studentai ir negalėjo savęs iÅ¡laikyti. IÅ¡ atsakovo tėvų pusės nebuvo jokios finansinės paramos. Vaikui bute bÅ«tų geriau gyventi, jis netoli buto lanko darželį. Vaikas turi problemų su skrandžiu, pagal gydytojų rekomendacijas vaikui reikia pirkti specialų maistÄ . Duodami pinigus jie neėmė jokių raÅ¡telių. Kai ieÅ¡kovė su atsakovu norėjo imti kreditÄ butui, norėjo įkeisti jų butÄ bankui, tačiau jie nesutiko.

Padovanojo dukrai 16 880 Lt pradiniam įnaÅ¡ui už butÄ . Atsakovas iÅ¡ savo giminių pasiskolino 10 000 Lt, jie duodavo po 1000 Lt kas mėnesį, kad galėtų grÄ Å¾inti skolÄ . Jie visada dovanodavo pinigus dukrai, o dukra juos atiduodavo atsakovui. Po to kiekvienÄ mėnesį duodavo po 1500 Lt. Nurodė, kad ji dirbo trijuose darbuose. Mėnesio pajamos buvo apie 5000 Lt, dirbo be iÅ¡eiginių. IeÅ¡kovė mokėsi Vilniaus universitete apie religines ir tautines mažumas, piešė ikonas, atsakovui tai buvo nepriimtina, jis nenorėjo, kad ji toliau tęstų mokslus.

Jis neleido jai mokytis S. P., neleido jai eiti į cerkvę. Nurodė, kad jos vyras dirbo, gaudavo apie 2500 Lt. IeÅ¡kovei buvo VPV sindromas, po operacijos jai sveikata pagerėjo. IeÅ¡kovė neturi jokių psichologinių problemų. Kai dukra gydėsi SantariÅ¡kėse, vaikÄ jie prižiÅ«rėjo, atsakovas buvo tik vienÄ kartÄ aplankyti. Atsakovas 2011-10-22 ieÅ¡kovei skambinėjo ir grasino, ieÅ¡kovei pasidarė blogai, ji buvo iÅ¡vežta į ligoninę, po ligoninės grįžo gyventi pas juos. PaaiÅ¡kino, kad jie padės ieÅ¡kovei iÅ¡laikyti butÄ .

        Liudytoja L. G. paaiÅ¡kino, kad ji yra atsakovo motina. Bute (duomenys neskelbtini) gatvėje jie vaikams padarė remontÄ . SÅ«nus mokėsi magistrantÅ«roje ir gaudavo stipendijÄ . Mokydamasis jis pradėjo dirbti kraÅ¡to apsaugoje. 6 metus ieÅ¡kovė su atsakovu gyveno pas juos ir nemokėjo už butÄ . Nurodė, kad jie padovanojo 2500 Lt, močiutė – 5000 Lt. 10 000 Lt jie paskolino iÅ¡ giminaičių. Dalį pinigų grÄ Å¾ino patys. Kai močiutė 2009 m. atsigulė į ligoninę, ji davė atsakovui pasaugoti 5000 Lt, vėliau tie pinigai taip ir liko pas atsakovÄ . Gimus anÅ«kui ji padėjo vaikams.

Sūnus taip pat paėmė atostogas. Visi rūpesčiai buvo ant jų pečių, nes ieškovė turėjo atsigauti po gimdymo. Per 8 metus ji negirdėjo šioje šeimoje nei ginčų, nei pakelto tono. Tačiau iki vaiko gimdymo ieškovė atrodė keista, nedirbo jokio kūrybinio darbo, nematė, kad grotų pianinu. Ji buvo uždara, bendravo pagrinde tik su seserim, buvo labai priklausoma nuo tėvų. Po konflikto atsakovas bandė bendrauti su vaiku, tačiau po kiekvieno jo apsilankymo ieškovė su tėvais jį apkaltindavo blogu elgesiu.

Ji pati du kartus matė, kaip atsakovo neleido bendrauti su vaiku. IeÅ¡kovės teiginiai apie atsakovo elgesį neatitinka tikrovės. Kai atsakovas nenakvodavo namuose, tuomet jis dirbdavo. Per 8 metus ji nematė, kad ieÅ¡kovės tėvai duotų jai pinigų. Kai gimė anÅ«kas ji mėnesį gyveno vaikų Å¡eimoje. Po to per metus laiko ji ateidavo pas juos 5-6 kartus per savaitę. Santykiai su ieÅ¡kove buvo geri. Tai, kas įvyko spalio mėnesį, jÄ labai nustebino. Nurodė, kad atsakovas norėjo, kad ieÅ¡kovė nutrauktų vaiko priežiÅ«ros atostogas, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko, todėl ir kilo konfliktas pas juos.

Atsakovo santykiai su vaiku labai geri. Jei vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su tėvu, jie padėtų jam vaikÄ prižiÅ«rėti.  Pinigus įnaÅ¡ui už butÄ ji padovanojo 2008 m. pabaigoje. Žino, kad atsakovui skolino pinigus ir sesuo. Pinigus sÅ«nui jie duodavo per Å¡ventes. Netiesa, kad atsakovas nesirÅ«pino vaiku, jis dalyvavo gimdyme. AnÅ«kÄ ji mato kas antrÄ savaitgalį. IeÅ¡kovė su ja nebendrauja.        Liudytoja J. G. paaiÅ¡kino, kad santuokoje Å¡eima gyveno labai gerai, nepamena, kad bÅ«tų kokie pas juos pykčiai.

Jai sunku patikėti, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje galėjo taip paraÅ¡yti apie jos brolį. Nei karto ji negirdėjo, kad jos brolis bÅ«tų įžeidinėjęs, mušęs savo žmonÄ ar vaikÄ . Brolis visada buvo savarankiÅ¡kas, iÅ¡laikydavo savo Å¡eimÄ . Broliui pinigus ji paskolino prieÅ¡ tris metus. Tuomet brolis sakė, kad nori įsigyti butÄ . Tuo metu ji mokėsi I kurse, gaudavo apie 1500 Lt. Gyveno su tėvais. Mokėjo už studijas, bet padėjo tėvai. 3000 Lt buvo sutaupiusi. Paskutiniais metais su brolio Å¡eima bendraudavo kartÄ per mėnesį, kartÄ Ä¯ pusantro mėnesio.

Iki 2011 m. spalio mėnesio konflikto ji nėra pastebėjusi jokių konfliktų jų Å¡eimoje. Ji dalyvavo viename susitikime, kai brolis atėjo aplankyti vaiko. Brolis nekėlė balso, nebuvo jokių skandalų. IeÅ¡kovės mama įsileido tik atsakovÄ . Tačiau brolis vienas be liudininkų į butÄ nėjo.             IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.            PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. Trečiojo asmens reikalavimas tenkintinas.             Teismas, surinkęs, iÅ¡tyręs ir įvertinęs į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausęs Å¡alis ir jų atstovus, nustatė, jog Å¡alys susituokė 2003-07-26 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 11).

Santuokoje 2010-06-28 gimė sÅ«nus L. G. (1t. b.l. 12). Po Å¡eimoje kilusio konflikto sutuoktiniai neveda bendro Å«kio, nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iÅ¡ sutuoktinių. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog santuokos iÅ¡saugoti nebegalima.Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir neturtinės žalos            Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iÅ¡ esmės (CK 3.60 str.).

Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

           CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiÅ¡kia, kad, įrodžius vienÄ ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovė praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kadangi jis jos atžvilgiu naudojo fizinę prievartÄ , nesirÅ«pino sutuoktinės interesais, neigė ir žemino ieÅ¡kovės religines pažiÅ«ras, menkino ieÅ¡kovės darbÄ ir vertė jo atsisakyti, nerėmė ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimo srityje, neleido jai važiuoti mokytis į užsienį.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau savo atsiliepime į ieÅ¡kinį bei teismo posėdyje praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, kaltindamas ieÅ¡kovę nelojalumu jo atžvilgiu, nesugebėjimu tarpusavyje iÅ¡spręsti Å¡eimoje kilusių konfliktų, policijos iÅ¡kvietimu bei nepagrįstų skundų dėl jo raÅ¡ymu policijai bei vaiko teisių apsaugos institucijoms. Nors Å¡eimos teisinių santykių specifika ir Å¡eimos teisės normomis ginamos vertybės lemia Å¡eimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau Å¡alims iÅ¡lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Å alys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iÅ¡irimÄ dėl vieno iÅ¡ sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). Å alių liudytojų parodymai dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių vertintini kritiÅ¡kai, kadangi liudytojai yra Å¡alims artimi asmenys, kurie bet kokiu atveju siekia apginti savo artimų asmenų interesus. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė dėl fizinės prievartos naudojimo jos atžvilgiu laikytina neįrodyta, kadangi atsakovo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t. b.l. 72-73), o ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ji bÅ«tų kreipusis privataus kaltinimo tvarka dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto, be to, byloje nėra pateikti ir raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad atsakovei konflikto metu buvo padaryti sužalojimai.

IeÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad atsakovas neigė ir žemino jos religines pažiÅ«ras, paneigia aplinkybė, patvirtinanti ir Å¡alių pripažinta, kad Å¡alių sÅ«nus buvo krikÅ¡tytas sentikių bažnyčioje.             Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rÅ«pinimusi vienas kitu, pagal galimybes prisidėjimu prie Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Viso to nebuvo Å¡ioje Å¡eimoje. Abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė Å¡eimos gyvenimo klausimų bendru sutarimu.

Å eimoje neliko santarvės, dėl ko sutuoktiniai teisme kaltina vienas kitÄ . Kilę tarpusavio konfliktai, kurių sutuoktiniai nesugebėjo iÅ¡spręsti privertė sutuoktinius gyventi atskirai. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trÅ«ko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia iÅ¡spręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų teismas negali konstatuoti esminio pareigų pažeidimo, kurio nors sutuoktinio atžvilgiu.

Teismas mano, kad abu sutuoktiniai neieÅ¡kojo bendro sutarimo ir kompromiso, kaip iÅ¡spręsti Å¡eimoje kilusius nesutarimus. Teismas vertina, kad pagrindiniai konfliktai Å¡eimoje prasidėjo 2011 metų spalio mėnesį, kada atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pakeisti jai darbÄ , manydamas, kad sutuoktinės darbas yra prastai apmokamas ir taip siekdamas pagerinti Å¡eimos biudžetÄ . Tokie sutuoktinio veiksmai negali bÅ«ti laikomi pažeidžiančiais sutuoktinės interesus. Po paskutinio konflikto įvykusio 2011-10-25 ieÅ¡kovė paliko Å¡eimos namus ir su vaiku persikėlė gyventi pas savo tėvus.

Nei vienas iÅ¡ sutuoktinių nedėjo pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santykius.                           Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes apie Å¡alių Å¡eiminį gyvenimÄ , teismas pripažįsta, kad santuoka tarp Å¡alių iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos iÅ¡saugojimÄ tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam pakantÅ«s ir lojalÅ«s ir dėti pastangas santuokai iÅ¡saugoti. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).

Konstatavus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem buvus nepakankamai atidiems vienas kitam, lojaliems, rÅ«pestingiems ir siekiantiems stiprinti Å¡eiminius santykius, kurti ne tik Å¡eimos ateitį bei visapusiÅ¡kai rÅ«pintis vaiku, Å¡eimos gerove, bet ir Å¡eimos iÅ¡saugojimu.Nutraukdamas santuokÄ teismas pripažįsta abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iÅ¡irimo (CK 3.61str.2d.). Teismui pripažinus, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas.Dėl pavardžių             Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliktina pavardė G, atsakovui dėl to neprieÅ¡taraujant bei atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad Å¡alys turi nepilnametį vaikÄ (CK 3.69 str.).Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo             Nenustačius, jog atsakovei bÅ«tų reikalingas iÅ¡laikymas, po santuokos nutraukimo atsakovei sau iÅ¡laikymo nereikalaujant, jai iÅ¡laikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.                          Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuokÄ , turi bÅ«ti iÅ¡spręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.). Tarp Å¡alių, kilo ginčas dėl sÅ«naus L. G. gyvenamosios vietos nustatymo. IeÅ¡kovė viso proceso metu palaikė reikalavimÄ , kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja. Atsakovas reikalavimÄ nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo iÅ¡kėlė tik pateikdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio patikslinimÄ ( 3 t. b.l. 42-44).Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios.

Å i nuostata yra įtvirtinta CK 3.156 straipsnyje. Pagrindinis kriterijus vaiko gyvenamajai vietai nustatyti yra vaiko interesai: vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sÄ lygas, į bÅ«stÄ , socialinės teisės. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta yra ir pagal mÅ«sų teisę - Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. IÅ¡ Vaikų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vados matyti, kad ieÅ¡kovė yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sÄ lygas, motina tinkamai rÅ«pinasi mažamečio vaiko priežiÅ«ra, jam sudarytos sÄ lygos augti ir vystytis, todėl vaiko gyvenamoji vieta atitinka jo interesus. IÅ¡klausius posėdžio metu atsakovo paaiÅ¡kinimus, iÅ¡tyrus raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausius iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovės iÅ¡vados, teismui, yra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, vaiko tėvas, Å¡iuo metu negalėtų užtikrinti vaikui geresnių sÄ lygų negu motina.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alių vaikas dar yra kÅ«dikis, labai prisirišęs prie motinos, jam yra tik du metai, todėl jam reikalinga atidesnė priežiÅ«ra, atsakovas iki Å¡io momento nė karto su vaiku nebuvo vienas pasilikęs visÄ parÄ , atsakovas netgi bendravimo su vaiku laiku nepasilieka su savo vaiku vienas, o bendrauja savo tėvų bute, padedamas močiutės. Be to, teismas vertina, kad atsakovo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo buvo nenuosekli, kadangi atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina ir tik teisme priėmus patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė reikalavimÄ Å¡alių šeimos turtÄ priteisti jai, kadangi taip bus geriau užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai, atsakovas tikslino prieÅ¡ieÅ¡kinį, reikalaudamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo. Pažymėtina, kad vaikas nuo pat mažens yra auginamas ir prižiÅ«rimas mamos.

Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Taigi vienas iÅ¡ kriterijų keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo atveju, kai jis daugiau nei vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, - aplinkos pakeitimo pateisinimas, aplinka turi neatitikti vaiko poreikių, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustačius jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir byloje jų nėra.

Atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovė dėl savo ligos negalės tinkamai pasirÅ«pinti vaiko priežiÅ«ra, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į Å¡alių mažamečio vaiko interesus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina.                                       Pažymėtina, kad teisiniai santykiai dėl vaikų auklėjimo yra tęstinio pobÅ«džio. Pasikeitus aplinkybėms, kita Å¡alis, Å¡iuo atveju vaiko motina, gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo (CK3.169 str.3d.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatÄ , kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).Å ioje byloje tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas kelia reikalavimÄ Â nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ .Atsižvelgiant į tai, kad netenkinamas atsakovo reikalavimas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo,  atsakovo reikalavimas nustatyti vaiko bendravimo tvarkÄ su motina nenagrinėtinas.

Tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos (1 t. b.l. 74-76, 78-80, 86-87), todėl tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginÄÄ teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaikÄ (CK 3.175 str. 2 d.).Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , t. y. kad byloje įrodytas reikalavimo nustatyti bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , pagrįstumas.

Tarp tėvų susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, dėl ko kenčia mažametis sÅ«nus. CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi bÅ«ti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str,2d.).

Pažymėtina, jog atsakovo noras bendrauti su sÅ«numi neprieÅ¡tarauja vaiko interesams,tėvo neigiamos įtakos vaiko ugdymui nenustatyta. Atsakovui bendraujant su vaiku užtikrinama ir jo artimųjų giminaičių teisė bendrauti su Å¡alių sÅ«numi. IeÅ¡kovės pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai, kad tėvas pažeidžia vaiko interesus bendraudamas su vaiku ( 1 t. b.l. 86,87) laikytini nepatvirtintais, kadangi institucijos, kurioms ieÅ¡kovė rašė pareiÅ¡kimus nenustatė, kad atsakovo veiksmai bendraujant su vaiku, pažeistų vaiko interesus.Teismas vertina, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡alių sÅ«naus bendravimas su tėvu prieÅ¡tarautų vaiko interesams, dėl ko turėtų bÅ«ti nustatoma minimali tėvo bendravimo su sÅ«numi tvarka.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo. Atsižvelgiant į tai ieškovės ir atsakovo pateikta teismui bendravimo su sūnumi tvarka keistina - atsakovui suteiktina galimybė daugiau dalyvauti vaiko auklėjime. Teismas vertina, kad dėl mažo vaiko amžiaus tėvo bendravimui su vaiku atostogų metu, turi būti nustatomas pereinamais laikotarpis, siekiant, kad tėvo kasdienis bendravimas su sūnumi taptų kuo glaudesnis ir atsirastų artimesnis tėvo ir sūnaus ryšys.           Nustatytina sekanti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka: atsakovas su sūnumi L.

G. bendrauja kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 20 val. pasiimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir jį grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ .Atsakovas su sÅ«numi L. G. bendrauja antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 13 val. iki 19 val. pasiimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir jį grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ .Atsakovas su sÅ«numi L. G. bendrauja kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 25 dienÄ ir katalikų Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 13 val. iki 19 val.

L. G. sukakus 4 metams, atsakovas bendrauja su sÅ«numi 2 savaites kiekvienais kalendoriniais metais savo atostogų metu, prieÅ¡ mėnesį įspėdamas ieÅ¡kovę apie numatomÄ atostogų laikÄ . Atsakovas įpareigojamas informuoti vaiko motinÄ raÅ¡tu (sms žinute arba el. paÅ¡tu) apie negalėjimÄ bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ . IeÅ¡kovė įpareigojama informuoti vaiko tėvÄ raÅ¡tu (sms žinute arba el. paÅ¡tu) apie vaiko negalėjimÄ bendrauti su tėvu pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ .

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo               Pareigos rÅ«pintis vaiku, auklėti jį ir iÅ¡laikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis.

CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuokÄ ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo.             Atsakovė praÅ¡o nepilnamečio L. G. iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡ atsakovo po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, pateikė vaiko poreikių lentelę bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog per mėnesį vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡leidžia 900,00 Lt (I t., b.l. 89).

Atsakovė nurodė, kad, be bÅ«tinų iÅ¡laidų, sÅ«nus turi specialių poreikių, susijusių su jo sveikatos bÅ«kle, sÅ«nui yra diagnozuota rainelės patologija, dėl kurios jis kas pusę metų stebimas SantariÅ¡kių ligoninėje, taip pat jam nustatyta įdubusios krÅ«tinės lÄ stos diagnozė, dėl ko jis turi lankyti baseinÄ , reikia geriau maitintis, labiau rÅ«pintis sveikata (1t. b.l. 72-73). IeÅ¡kovas nesutinka mokėti praÅ¡omÄ iÅ¡laikymo dydį, nurodydamas, kad prie vaiko iÅ¡laikymo lygiomis dalimis turi prisidėti abu tėvai, o praÅ¡oma priteisti suma yra nepagrįstai užaukÅ¡tinta, mano, kad tokio amžiaus vaikui užtektų minimalaus iÅ¡laikymo dydžio kurį lygiomis dalimis turi teikti abu tėvai.

                          Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas priimdamas sprendimÄ , visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ .

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.              Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančiÄ priteistino vaikams iÅ¡laikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė po vaiko priežiÅ«ros atostogų yra grįžusi į darbÄ ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis 800 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius ieÅ¡kovė gauna 678,50 Lt atlyginimÄ (3t. b.l. 32-34).

Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 130-139, 2 t., b.l. 70-83, 3 t. b.l. 150). Atsakovas nurodo, kad jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį po atlyginimo sumažinimo siekia 2000 Lt.             Teismas konstatuoja, jog ieškovės prašoma priteisti suma ir nurodyti vaiko poreikiai nėra nepagrįstai užaukštinti, kadangi jie tik 50 Lt skiriasi nuo suformuotos teismų praktikos, kad vaiko išlaikymo suma turėtų atitikti vienai minimaliai mėnesinei algai, kuri nuo 2012-08-01 yra 850 Lt.

Teismas mano, kad įvertinus Å¡alių gaunamas pajamas yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.201 str. 1 d.). Tokia teismo iÅ¡vada daroma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kitų iÅ¡laikytinių neturi, yra jaunas, darbingas, iÅ¡silavinęs vyras, realiai galintis teikti reikalingÄ iÅ¡laikymÄ vaikui, kadangi su juo nenustatoma vaiko gyvenamoji vieta, todėl jis gali dėti didesnes pastangas padidinti savo gaunamas pajamas. Vaikui iÅ¡laikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieÅ¡kovė T. G. (LR CK 3.185 str. 1 d.).             Pažymėtina, jos iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai kiekviena iÅ¡ jų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).           Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).       Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.                   IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo sÅ«nui įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2011-10-26 iki 2011-12-18, kurį sudaro 1080 Lt.

IeÅ¡kovės reikalavimas atmestinas. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡Â SEB banko sÄ skaitos laikotarpyje nuo 2011-10-24 iki 2011-12-15 iÅ¡grynino 13500 Lt (2 t. b.l. 4-7). Å ie pinigai laikytini bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Atsakovui pareikalavus padalinti Å¡iuos pinigus kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę ieÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, kad pinigus yra panaudojusi Å¡eimos poreikiams - vaiko iÅ¡laikymui bei bÅ«tiniesiems daiktams vaikui įgyti, kadangi ieÅ¡kovė visus daiktus paliko Å¡eimos bute.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alims nustojus gyventi kartu ir vesti bendrÄ Å«kį, ieÅ¡kovė turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų, kurias galėjo naudoti vaiko poreikių tenkinimui, iÅ¡laikymo įsiskolinimas iÅ¡ atsakovo nepriteistinas. Dėl turto padalinimo, kompensacijos priteisimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.            Sprendžiant sutuoktinių ginÄÄ dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.).

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iÅ¡ sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iÅ¡ jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol Å¡is turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).             Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sÄ skaita.Teismas konstatuoja, jog sutuoktinių dalintinÄ turtÄ sudaro: 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurį Å¡alys vertina 162000 Lt (1 t., b.l. 91-92), virtuvės baldų komplektas (200 Lt), virtuvės kombainas (100 Lt), sofa lova žydros spalvos (200 Lt), sofa lova raudonos spalvos (100 Lt), spinta su kompiuteriniu stalu ( 200 Lt), pakabinamas kambario lentynas su veidrodžiu (100 Lt), Å¡aldytuvas (100 Lt), bilijardo stalas su priedais (300 Lt), skaitmeninis fotoaparatas (100 Lt).             Atsakovas praÅ¡o į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä Â Ä¯traukti - ikonÄ (1 Lt), pianinÄ (1 Lt), auksinę 10 rublių caro laikų monetÄ (3000 Lt), sidabrinę 1 rublio caro laikų monetÄ (300 Lt), iÅ¡grynintas pinigines lėšas iÅ¡ SEB banko sumoje 13500 Lt.

Atsakovo praÅ¡ymas netenkintinas, kadangi liudytojos T. F. parodymų pagrindu nustatyta, kad pianinas priklauso asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei T. G., auksinė caro Nikolajaus laikų 5 rublių nominalo vertės moneta yra Å¡alių sÅ«naus L. G. nuosavybė, ikona „Šventoji Trejybė“ yra asmeninė liudytojos T. F. nuosavybė (3 t.b.l. 118-119). Sidabrinė 1 rublio vertės caro laikų moneta neįtraukiama į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä , kadangi ji yra asmeninė atsakovo nuosavybė, tÄ aplinkybę patvirtina atsakovo paaiÅ¡kinimai (3 t. b.l. 141) bei liudytojos J.

K. parodymai (3t. b.l. 142). Ä® dalintino turto balansÄ neįtrauktinos ir 13500 Lt piniginės lėšos, kadangi dalinamas tik realiai egzistuojantis turtas, esantis santuokos nutraukimo momentu, iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ji minėtus pinigus yra iÅ¡leidusi vaiko poreikiams tenkinti per laikotarpį kai jie jau negyveno su atsakovu.              Tarp Å¡alių iÅ¡kilęs ginčas dėl įtraukimo į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä neÅ¡iojamo kompiuterio. IeÅ¡kovė praÅ¡o į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, kurio vertė 3000 Lt.

Atsakovas nurodo, kad jie neÅ¡iojamojo kompiuterio niekada neturėjo, jis tik keletÄ kartų buvo parsinešęs iÅ¡ darbo. Teismas neÅ¡iojamojo kompiuterio neįtraukia į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä , kadangi tarp Å¡alių kilus ginčui, ieÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡omo padalinti turto valdymÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise. IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktas raÅ¡telis, kuriame J. L. pataria ieÅ¡kovės motinai paimti banke 3000 Lt paskolÄ dėl kompiuterio žentui nupirkimo (1 t. b.l. 24), neįrodo, kompiuterio įgijimo fakto.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Byloje nustatyta, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina yra 162 000 Lt (2 t. b.l. 200-220). Šalys sutinka su tokia nekilnojamojo turto verte. Dėl prašomo padalinti kilnojamojo turto vertės tarp šalių ginčo irgi neliko.Teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, kurio vertė 162000 Lt bei 1400 Lt vertės kilnojamojo turto.

Viso dalintino turto vertė sudaro 163400 Lt.CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Å alys dalinant turtÄ nepraÅ¡o nukrypti nuo lygių dalių principo.Santuokos metu Å¡alys yra įgiję turtinę prievolę pagal 2008-11-14 kredito sutartį Nr. 1760818013710-31 sudarytÄ su AB SEB banku (1 t. b.l. 33-41). Kredito sutarties lėšomis buvo įgytas Å¡alių nekilnojamas turtas, kuris yra įkeistas hipotekos lakÅ¡tu (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 91-92).

Kredito likutis 2012-11-14 sudaro 179211,45 Lt (2 t. b.l. 54-57). Šalys taip pat turi kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, susijusių su šeimos turto tvarkymu, UAB „Naujoji pilaitė“ bei Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurannce AS bei trečiajam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus UAB „Vilniaus energija“.  CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natÅ«ra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų reikalavimus. Kiti ne natÅ«ra padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; ).

Å alys prašė netaikyti nekilnojamojo turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do. Atsakovė tokį savo praÅ¡ymÄ grindė konfliktiÅ¡kais santykiais su atsakovu, atsakovas tuo, kad padalijus turtÄ natÅ«ra ieÅ¡kovė nevykdys savo solidarios prievolės ir jam visÄ skolÄ reikės mokėti vienam. IeÅ¡kovė prašė nekilnojamÄ jį turtÄ ir turtinę prievolę kreditoriui AB SEB bankui priteisti jai. Atsakovas prašė nekilnojamÄ jį turtÄ priteisti jam, o prievolę kreditoriui palikti solidaria. Su ieÅ¡kovės reikalavimu modifikuoti prievolę, paliekant jÄ vienintele kredito gavėja nesutiko Å¡alių kreditorius.

Teismas šalių argumentų dėl negalimumo turtÄ padalinti natÅ«ra nelaiko svariais. Teismas vertina, kad Å¡alių dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 162000 Lt, jÄ Å¾enkliai virÅ¡ija prievolės kreditoriui sumÄ , kuriÄ sudaro 179211,45 Lt. Ä®vertinus Å¡alių turtinę padėtį, jų gaunamÄ darbo užmokestį, nenustatyta, kad, kurios nors Å¡alies gaunamas darbo užmokestis leistų dengti visÄ skolinį įsipareigojimÄ kreditoriui. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina ilgamečių sutuoktinių tarpusavio konfliktų.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Å¡alių konfliktai prasidėjo tik 2011 metų spalio mėnesį, tai yra prieÅ¡ ieÅ¡kovei paliekant atsakovÄ , Å¡alių konfliktus kaip tik ir sÄ lygojo Å¡eimos finansinis nepriteklius. Å iuo metu ieÅ¡kovė negyvena ginčo bute, todėl laikytina, kad emocijos ir laikini subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai bus trumpalaikio pobÅ«džio, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai greitai taps grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu.

Teismas atmeta atsakovo reikalavimÄ priteisti jam visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, atsižvelgdamas ir į šalių nepilnamečio vaiko interesus, kadangi tėvai savo vaikui turi užtikrinti teisę į bÅ«stÄ . IÅ¡vadÄ teikianti institucija iÅ¡vadoje nurodė, kad turto priteisimas natÅ«ra ieÅ¡kovei labiau atitiktų vaiko interesus. Viso ginčo buto bei prievolės kreditoriui priteisimo natÅ«ra ieÅ¡kovei pažeistų ne tik Å¡alių kreditoriaus, bet ir mažamečio vaiko interesus, kadangi ieÅ¡kovė gaudama mažas pajamas ir privalėdama įvykdyti visÄ kreditinį įsipareigojimÄ , negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų.

Atsižvelgiant į tai, teismas dalydamas santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ priteisia Å¡alims po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė 162000 Lt. Priteisdamas nekilnojamÄ jį turtÄ po ½ dalį natÅ«ra, teismas taip pat padalija ir prievolę kreditoriui AB SEB bankui nustatydamas, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas prievolę kreditoriui turi įvykdyti lygiomis dalimis. Vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokiÄ skolos dalį mokės kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių.

Turto pasyvo paskirstymas sutuoktiniams nereiÅ¡kia, kad solidarioji prievolė padalijama ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visÄ skolÄ , tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktinai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai teismas nustato, kad negrÄ Å¾intÄ kredito dalį, paimtÄ pagal 2008-11-14 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su AB SEB banku po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis turi įvykdyti ieÅ¡kovė ir atsakovas iki visiÅ¡ko kredito iÅ¡mokėjimo.

Viso dalintino kilnojamojo turto vertė - 1400 Lt, todėl Å¡alims priklausytų kilnojamojo turto už 700 Lt kiekvienam. Dalindamas kilnojamÄ jį turtÄ teismas ieÅ¡kovei priteisia: virtuvės baldų komplektÄ , kurio vertė 200 Lt, virtuvės kombainÄ , kurio vertė 100 Lt, sofÄ lovÄ raudonos spalvos, kurios vertė 100 Lt, Å¡aldytuvÄ , kurio vertė 100 Lt, pakabinamas lentynas su veidrodžiu, kurių vertė 100 Lt, viso turto už 600 Lt. Atsakovui priteisiamas kilnojamasis turtas: biliardo stalas, kurio vertė 300 Lt, sofa lova, kurios vertė 200 Lt, spinta su kompiuteriniu stalu, kurios vertė 200 Lt, skaitmeninį fotoaparatÄ , kurio vertė 100 Lt, viso turto už 800 Lt. Priteisus didesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ atsakovui iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteistina 100 Lt kompensacija.

Ä® bylÄ trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti sutuoktinių kreditoriai UAB „Naujoji pilaitė“, UAB „Vilniaus energija“ bei Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurannce AS. Tretieji asmenys UAB „Naujoji pilaitė“ bei Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurannce AS nepareiÅ¡kė sutuoktiniams savarankiÅ¡kų reikalavimų. Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ pareiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡ sutuoktinių solidariai jos naudai priteisti 1796,70 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ , 10,80 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis 54 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kinyje nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ Å¡alims priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2011-10-01 iki 2012-02-29-31 už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ bei karÅ¡tÄ vandenį susidarė aukščiau nurodyta skola. Teismas vertina, kad sutuoktinių prievolės kreditoriams atsirado ryÅ¡ium su jų bendrosios jungtinės nuosavybės tvarkymu bei Å«kio iÅ¡laikymu, todėl prievolės kreditoriams pripažįstamos solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių ir kreditorių interesus, kurie ir vieni ir kiti vieÅ¡ojo intereso atžvilgiu yra prioritetiÅ¡kai saugotini. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nutraukiant santuokÄ solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (LAT civilinių bylų plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-9-186/2010).

IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad prievolės kreditoriams atsirado po to, kai ji jau negyveno su sutuoktiniu Å¡eimos bÅ«ste, neatleidžia jÄ nuo atsakomybės vykdyti prievoles susijusias su bendrosios jungtinės nuosavybės tvarkymu ir iÅ¡laikymu. Bendraturčiai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. (CK 4.86 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus ieÅ¡kinys tenkintinas.

IeÅ¡kovė vadovaujantis Civilinio kodekso 3.98 str. 2 d. praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti jai 60240 Lt kompensacijÄ , kuriuos ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ tėvų ir kurie buvo panaudoti kaip asmeniniai pinigai bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti. PraÅ¡ymas netenkintinas. Teismas vertina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jos asmeninis turtas buvo panaudotas bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui. CK 6.469 str. 1 d. nustato, kad sutartis, kai dovanojama suma didesnė kaip penki tÅ«kstančiai litų, turi bÅ«ti sudaroma notarine forma.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų dėl jos asmeninėn nuosavybėn tėvų dovanotos 16880 Lt sumos buto pradiniam įnaÅ¡ui sumokėti. Teismas mano, kad ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie grynųjų pinigų išėmimÄ iÅ¡ jos tėvų sÄ skaitos (1 t. b.l. 13-23) nėra tinkami įrodymai, patvirtinantys, kad tos lėšos buvo panaudotos tiesiogiai kredito įmokoms už bÅ«stÄ mokėti. Ä® bylÄ pateikti atsakovo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad tuo metu Å¡alys turėjo piniginių lėšų ir galėjo be tėvų pagalbos dengti kreditorinius įsipareigojimus, tai patvirtina ir tuo metu gautas atsakovo darbo užmokesti (2 t. b.l. 70-80, 3t. b.l. 153-173).

Liudytojomis apklaustos tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo motinos patvirtino, kad tėvai pagal savo galimybes rėmė Å¡eimÄ finansiÅ¡kai, bet nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ta parama buvo tiesiogiai panaudota kredito už bÅ«stÄ dengimui. Teismas vertina, kad tėvų parama buvo skiriama Å¡eimai, jos finansinės bÅ«klės stabilizavimui, todėl tėvų duodamos lėšos negalėtų bÅ«ti prapažįstamos asmeninėmis ieÅ¡kovės lėšomis, investuotomis į Å¡eimos bÅ«sto įgijimÄ , ko pasekoje atsirastų teisė į kompensacijÄ Â CK 3.98 str. 2 d. prasme.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų  LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad Å¡alims jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. IeÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu sumokėjo 140 Lt žyminio mokesčio (I tomas, b.l. 10). Nuo likusios 3168 Lt žyminio mokesčio dalies už ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė yra atleista teismo nutartimi (I tomas, b.l. 105). Atsakovas už prieÅ¡ieÅ¡kinį nėra mokėjęs žyminio mokesčio, kuris yra 4436 Lt už turtinį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir 140 Lt už neturtinį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ .IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje turėjo iÅ¡ viso 4050 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (III t., b.l. 27-29a, 128).

Atsakovas Å¡ioje byloje patyrė viso 2000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (III tomas, b.l. 178-179, 174-175). Taip pat yra sumokėjęs 100 Lt už atskirÄ jį skundÄ (III tomas, b.l. 180). Taip pat tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ už ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje yra sumokėjęs 54 Lt žyminio mokesčio (II tomas, b.l. 118).Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis yra tenkintini iÅ¡ dalies, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, žyminis mokestis už neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo Å¡alims nepaskirstomas.

IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo lygiomis dalimis yra priteistina 54 Lt žyminio mokesčio (iÅ¡ kiekvieno po 27 Lt) UAB „Vilniaus energija“ naudai. Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. iÅ¡ atsakovo priteistina 180 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (500 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) bei 140 Lt už neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo. Taip pat iÅ¡ atsakovo priteistina 2454 Lt žyminio mokesčio, tenkinus jo reikalavimÄ dėl turto padalijimo (2430 Lt už pusę buto (162 000 Lt/2) + 24 Lt už priteistus jo naudai kilnojamuosius daiktus (800 Lt x 0,03 proc.).

IeÅ¡kovė yra atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. IÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 142,82 Lt, jų atlyginimas valstybei Å¡alims dalinamas po lygiai, tai yra po 71,41 Lt ( LR CPK 93, 96 str.). Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovės T. G. priteistina valstybės naudai 71,41 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, 27 Lt žyminio mokesčio UAB „Vilniaus energija“ naudai, o iÅ¡ atsakovo S. G. priteistina 2845,41 Lt (180 Lt + 140 Lt + 2454 Lt + 71,41 Lt) žyminio mokesčio bei paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai, 27 Lt UAB „Vilniaus energija“ naudai.

IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, atstovavimo iÅ¡laidos paskirstomos tarp abiejų Å¡alių po lygiai, t.y. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina pusė jos turėtų atstovavimo iÅ¡laidų – 2025 Lt, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina taip pat pusė jo turėtų atstovavimo iÅ¡laidų – 1000 Lt (CPK 93 str.).        Vadovaudamasis LR CPK 259, 270, 385 str., teismas, - n u s p r e n d ž i a:          IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.         PrieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.        Trečiojo asmens pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus ieÅ¡kinį patenkinti.          SantuokÄ , įregistruotÄ 2003-07-26 Vilniaus miesto CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) tarp T.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.           Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei T. G. palikti santuokinę pavardę – G. Nepilnamečio L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jo motina T. G., a.k. (duomenys neskelbtini)          Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 500,00 Lt (penkis Å¡imtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.           Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaikui iÅ¡laikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui.           Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina T.

G., a.k. (duomenys neskelbtini)          Nustatyti atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :atsakovas su sÅ«numi L. G. bendrauja kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 16 val. iki 20 val. pasiimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ .Atsakovas su sÅ«numi L. G. bendrauja antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 13 val. iki 19 val. pasiimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ .Atsakovas su sÅ«numi L.

G. bendrauja kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 25 dienÄ ir katalikų Velykų pirmÄ jÄ dienÄ nuo 13 val. iki 19 val. L. G. sukakus 4 metams, atsakovas bendrauja su sÅ«numi 2 savaites kiekvienais kalendoriniais metais savo atostogų metu, prieÅ¡ mėnesį įspėdamas ieÅ¡kovę apie numatomÄ atostogų laikÄ . Atsakovas įpareigojamas informuoti vaiko motinÄ raÅ¡tu (sms žinute arba el. paÅ¡tu) apie negalėjimÄ bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ . IeÅ¡kovė įpareigojama informuoti vaiko tėvÄ raÅ¡tu (sms žinute arba el. paÅ¡tu) apie vaiko negalėjimÄ bendrauti su tėvu pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ .

          Priteisti ieÅ¡kovei T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 3 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), virtuvės baldų komplektÄ , virtuvės kombainÄ , sofÄ lovÄ raudonos spalvos, pakabinamas kambario lentynas su veidrodžiu, Å¡aldytuvÄ .Priteisti atsakovui S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 3 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bilijardo stalÄ su priedais, skaitmeninį fotoaparatÄ , sofÄ lovÄ Å¾ydros spalvos, spintÄ su kompiuteriniu stalu.                          Priteisti ieÅ¡kovei T.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnės vertės kilnojamojo turto dalį. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidariÄ prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2008-11-14 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo lygiomis dalimis turi įvykdyti ieÅ¡kovė T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas S. G., a.k. (duomenys neskelbtini)Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo neįvykdytos prievolės kreditoriams UAB „Naujoji pilaitė“, Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurannce AS laikytinos solidariomis ieÅ¡kovės T.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.Priteisti solidariai iÅ¡Â ieÅ¡kovės T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus energija“, įmonės kodas 111760831, buveinė Jočionių g. 13, Vilniuje, naudai 1796,70 Lt skolos už Å¡ilumos energijÄ , 10,80 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis 54 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės T.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) 71,41 (septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 41 ct) Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės pajamas. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 27 (dvideÅ¡imt septynis) Lt žyminio mokesčio UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2845,41 (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis litus 41 ct) Lt žyminio mokesčio bei paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės pajamas. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 27 (dvideÅ¡imt septynis litus) Lt UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2025 (du tÅ«kstančius dvideÅ¡imt penkis litus) Lt, atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovei T.

G., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .Ä®siteisėjusio sprendimo kopijÄ nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad Å¡is įregistruotų santuokos nutraukimo faktÄ .Ä®siteisėjusio sprendimo kopijÄ nusiųsti Vedybų sutarčių registrui ir Nekilnojamojo turto registrui, kad bÅ«tų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.

             Teisėja                                                                                                                        Vita Valeckaitė             Â