f7bc6a84-17f4-4e68-8a45-eaa90ecbe395 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-448-478/2016Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00548-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja JÅ«ratė Jakubonienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Ž. P. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimo Ž. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė :

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 1241 str. 8 d., 127 str. 3 d. Ž. P. suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 22 d., apie 7 val. 22 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 1,95 prom. (t. y. vidutinis girtumo laipsnis), važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, ko pasėkoje atsitrenkė į kitÄ stovinčiÄ transporto priemonę, dėl ko buvo apgadintos transporto priemonės. Tikrinančiam policijos pareigÅ«nui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiÅ«ros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso.

Tokiais savo veiksmais Ž. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 7, 9, 14, 16, 114 punktų reikalavimus.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimu Ž. P. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimu, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 1241 str. 8 d. ir nubaustas:pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;pagal ATPK 126 str. 4 d. – 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;pagal ATPK 124-1 str. 8 d.

– 5,00 Eur (penkių eurų) bauda.Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., Ž. P. paskirtos nuobaudos subendrintos, ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta – 579,00 Eur (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.Apeliaciniu skundu Ž. P. praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-24 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ Â dalyje, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d., nutraukti, arba pritaikyti ATPK 301 str. ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d.Skunde Ž.

P. nurodo, jog nesutinka su KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutarimo dalimi, kurioje jo veika buvo įvertinta kaip ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas, nes, jo nuomone, teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo surinktus įrodymus, netinkamai įvertino aplinkybes bei pripažino jo padarytÄ veikÄ kaip pavojingÄ visuomenei, todėl pritaikė materialias bei procesines teisės normas.PareiÅ¡kėjas sutinka, kad formaliai jo padaryta veika atitinka ATPK 126 str. 4 d., t. y. vienÄ iÅ¡ alternatyvių Å¡ioje teisės normoje draudžiamų veikų – jis vartojo alkoholį po įvykdyto eismo įvykio iki Å¡io aplinkybių nustatymo.

Tačiau, jo teigimu, įstatymo leidėjas Å¡iÄ veikÄ (alkoholio vartojimas po įvykio iki įvykio aplinkybių nustatymo) įtraukė į teisės normÄ , kuri numato atsakomybę už tikrai labai pavojingas visuomenei veikas tik todėl, kad neblaivus vairuotojas, įvykdęs eismo įvykį, negalėtų iÅ¡vengti atsakomybės prieÅ¡ patikrinamas dėl blaivumo, demonstratyviai, liudininkų akivaizdoje iÅ¡gerti alkoholio, po ko pareikÅ¡ti, jog alkoholį pavartojo jau po įvykio. Konkrečiu atveju jis buvo įsitikinęs, jog susitarė dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju, t. y. apgadintojo automobilio valdytoju.Eismo įvykis, dėl kurio jis nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., įvyko prie ežero, privačioje teritorijoje, iki kurios privažiavimas yra tik iÅ¡važinėtu keliuku be dangos, Å¡iuo keliuku važiuoja tik į privačiÄ poilsiavietę važiuojantys asmenys, Å¡is keliukas daugiau niekur neveda.

Eismo įvykio metu jis buvo blaivus, dėl ko teismas jo veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ ATPK 127 str. 3 d. į 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d. Alkoholį jis vartojo tik tada, kai buvo tvirtai nusprendęs niekur nebevažiuoti ir nebevairuoti transporto priemonės.PareiÅ¡kėjo teigimu, jis ėmėsi visų priemonių, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams, t. y. paskambino ir laukė draugų, kurie atvežtų pinigus nukentėjusiajam, jo ir automobilio dokumentus bei parvairuotų jo transporto priemonę. Kadangi visus organizacinius klausimus jis iÅ¡sprendė bÅ«damas visiÅ¡kai blaivus, todėl, įvertinus tai, jog įvykis įvyko ankstyvÄ rytÄ bei savaitės dienÄ Å¡eÅ¡tadienį, jis suprato, jog greitai sulaukti draugų nepavyks, todėl jam visai priimtinas variantas, belaukiant draugų, buvo pavartoti alkoholio.Jo veiksmai jokio pavojaus aplinkiniams nekėlė, o atvykę policijos pareigÅ«nai, vietoj to, kad normaliai padėtų nuoÅ¡alioje vietoje esantiems poilsiautojams, jo atžvilgiu sukÅ«rė dvi administracines bylas.PareiÅ¡kėjas pažymi ir tai, jog byloje nėra nustatyta, kad jis vartojo alkoholį po įvykio demonstratyviai, siekdamas suklaidinti ar įtikinti aplinkinius, jog vartojo alkoholį tik po įvykio.

Absoliučiai visi liudininkai patvirtino, kad iki įvykio jis buvo blaivus.Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, jog kaltė dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo (alkoholio vartojimo po įvykio, iki aplinkybių nustatymo) gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia - sÄ moningu veikimu, t. y. jeigu alkoholis vartojamas sÄ moningai, siekiant nuslėpti realiai padarytÄ kitÄ pažeidimÄ . Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis, sukėlęs eismo įvykį, žino, kad jau yra praneÅ¡ta policijai, ir reikia jos sulaukti.

Nors policijos pareigÅ«nai dažniausiai savo tarnybiniuose automobiliuose vežiojasi nustatytos formos eismo įvykio deklaracijas, tačiau jis nesitikėjo, kad nukentėjusysis Ž. G., pats bÅ«damas neblaivus, kviesis policijos pareigÅ«nus, kad Å¡ie atvežtų eismo įvykio deklaracijÄ ir padėtų jÄ užpildyti.Sukėlęs eismo įvykį, jis nevengė atsakomybės, savo pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, neslėpė savo asmenybės, kadangi su nukentėjusiuoju turėjo bendrų pažįstamų, todėl, paprasčiausiai sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, nuėjo vartoti alkoholį su savo draugais, nesulaukęs, kol bus atvežti pinigai ir eismo įvykio deklaracija.

Jis, bÅ«damas blaivus, tarėsi su neblaiviu Ž. G., ir jie pasiekė žodinį susitarimÄ . Pasiekus susitarimÄ , t. y. iÅ¡sprendus pagrindinį klausimÄ - žalos atlyginimÄ , jis nuėjo ir pavartojo alkoholį. Neblaivus Ž. G. persigalvojo ir, jo neinformavęs, pranešė apie įvykį policijai.Skunde nurodoma ir tai, jog Ž. G. turėjo lygiai tokiÄ pačiÄ pareigÄ nubraižyti įvykio schemÄ ant Å¡varaus popieriaus lapo ir užfiksuoti įvykio aplinkybes, tačiau administracinėn atsakomybėn yra patrauktas tik jis vienas.PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko atokiai nuo kelių ir gyvenamųjų vietų, jis savo asmens duomenų neslėpė, siekė nukentėjusiajam atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nekėlė visuomenei pavojaus, susiklostė nepalankios aplinkybės (neblaivus nukentėjusysis užmirÅ¡o, kad jie susitarė), jis administracinėn atsakomybėn yra patrauktas neproporcingai jo padarytai veikai.Atsiliepime į Ž.

P. apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato virÅ¡ininkas R. G. nurodo, jog skundžiamas pažeidimas įrodytas, remiantis surinkta administracine medžiaga, nutarimas priimtas vadovaujantis teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principais, todėl skundžiamÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutarimÄ naikinti yra netikslinga.Ž. P. skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde Ž. P. nesutinka dėl jo kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir praÅ¡o administracinio teisės pažeidimo bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti arba pritaikyti ATPK 301 str. ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų verti­ni­mas nagrinėjant bylÄ yra organo (pareigÅ«no), Å¡iuo atveju teismo, iÅ¡imtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepri­paži­ni­mo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių iÅ¡sa­ko­mos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nu­tarimas yra pakan­ka­mai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl Ž.

P. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmos instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Nors apeliantas savo kaltės dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta ir teigia, kad jis negali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas su Ž.

P. skundo argumentais nesutinka.Ž. P. kaltę dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo pagrindžia byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti bei skundžiamame nutarime išanalizuoti įrodymai, kurių patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, tai: 2015 m. rugpjūčio 22 d. Eismo įvykio vietos schema (t. 1, b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (t. 1, b. l. 11-12), fotonuotraukos (t. 1, b. l. 28). Paties Ž. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog po įvykio, susitarus su nukentėjusiuoju ir paspaudus rankas, jis nuėjo prie Mantvydo, Laimono ir kitų draugų, su jais išgėrė (t. 2, b. l. 14).

Nukentėjusiojo Ž. G. teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, kad Ž. P. alkoholį vartojo po įvykio (t. 1, b. l. 170-171), liudytojo L. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, jog Ž. P. po įvykio pasiūlė išgerti „ant nervų“ ir jie gėrė degtinę (t. 1, b. l. 171-172), liudytojo M. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog po įvykio Ž. P. susinervino ir todėl jie nuėjo gerti (t. 2, b. l. 172), iš dalies liudytojo K.

K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog Ž. P. su G. po įvykio, prieÅ¡ atvykstant policijai, vartojo alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 173), liudytojo E. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog po įvykio Ž. P. nuėjo prie savo kompanijos ir gėrė degtinę (t. 2, b. l. 12), kita bylos medžiaga.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas Ž. P. kaltės klausimÄ , vadovavosi byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, apklausė patį pažeidėjÄ , nukentėjusįjį, liudytojus, kurių parodymais, iÅ¡analizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, neabejotinai patvirtinta, jog įvykus eismo įvykiui iki jo aplinkybių nustatymo, Ž.

P. vartojo alkoholį, todėl, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, Ž. P. veiksmai pagal ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuoti teisingai.Nors, Ž. P. nuomone, jo padaryta veika nėra tokia pavojinga, kad būtų kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 4 d., tačiau teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, taikytina tik tuo atveju, kai asmuo privalo apie eismo įvykį pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N63-2101/2010, Nr. N62-6066/2010, Nr. ATP-196-350/2014).

KET 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma Å¡variame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais.

Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .Nagrinėjamu atveju, byloje iÅ¡tirti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog įvykus eismo įvykiui, Ž. P. su nukentėjusiuoju bandė susitarti žodžiu, Ž. P. nukentėjusiajam pažadėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau eismo įvykio deklaracijos jie neužpildė, su eismo įvykiu susijusios informacijos neužfiksavo, ir Ž. P. nuėjo vartoti alkoholinius gėrimus.

Be to, tai, kad tarp eismo įvykio dalyvių nebuvo pasiektas susitarimas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog Ž. G. netrukus po pokalbio su Ž. P. iÅ¡kvietė policijÄ . Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog Ž. P. turėjo pareigÄ po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio, todėl jo veiksmų negalima laikyti tinkamais ir pripažinti juos kaip transporto priemonių vairuotojų sutarimÄ dėl įvykusio eismo įvykio aplinkybių, ir todėl Ž. P. veiksmai atitinka ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Pažymėtina ir tai, jog vien tik apelianto subjektyvus faktinių aplinkybių suvokimas ir įrodymų vertinimas savaime negali bÅ«ti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o priimtas sprendimas yra neteisingas.VisiÅ¡kai nepagrįstai skunde nurodoma, kad atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. galima tik tada, kai alkoholis po įvykio vartojamas demonstratyviai, siekiant suklaidinti ar įtikinti aplinkinius, jog asmuo vartojo alkoholį tik po įvykio.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tada, kai eismo įvykio dalyvis, neįvykdęs KET 220 punkto reikalavimų, vartoja alkoholinius gėrimus, todėl teismams nereikia nustatinėti fakto, kad alkoholis buvo vartojamas demonstratyviai.Apeliaciniame skunde taip pat alternatyviai yra keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, Ž. P. praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 str. 4 d.Å iuo atveju pažymėtina, jog, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, iÅ¡skirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, siekį užkirsti keliÄ galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams, konkrečiu atveju, kelia administracinis teisės pažeidimas.

Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos K. T. 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų suÅ¡velninti ATPK nustatytÄ sankcijÄ â€œ). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-8-2014 ir kt.).

Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas, skirdamas nuobaudÄ Å½. P., įvertino tai, jog Ž. P. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d., yra vienas iÅ¡ pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jis anksčiau yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 30-34, 1 t.), neteistas (b. l. 36, 1 t.), dirba (b. l. 35, 1 t.), pakartotinai per metus padarė tos pačios rÅ«Å¡ies pažeidimÄ , už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Ž.

P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir, vadovaudamasis ATPK 20 str., 30 str., 302 str., paskyrė Ž. P. minimaliÄ ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ 579 Eur baudÄ su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 metams. Nagrinėjamu atveju, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, nenustatė, tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir pažeidėjas.

Nors Ž. P. ir nurodo, kad eismo įvykis įvyko atokiai nuo kelių ir gyvenamųjų vietų, jis savo asmens duomenų neslėpė, siekė nukentėjusiajam atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , be to, pavojaus visuomenei nekėlė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo Ž. P. padarytÄ pažeidimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį arba mažai pavojingÄ ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ nuobaudÄ arba jos neskirti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes.

Neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl, žinodamas apie gresiančias sankcijas ir vis dėlto pasirinkęs daryti pažeidimus, pažeidėjas prisiima ir galimas pasekmes.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neiÅ¡tyrė ar kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog Ž.

P. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ pažeidimÄ . Ž. P. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ Å½. P. atžvilgiu dalyje dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti ar neskirti jam administracinės nuobaudos už šį pažeidimÄ , apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o Ž.

P. apeliacinis skundas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Ž. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja             JÅ«ratė Jakubonienė