A-492-1852-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1852/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00368-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas E. Č. prašymu (b. l. 3–5) ir patikslintu prašymu (b. l. 26–28) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, Administracija) direktoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo E. Č.“, kuriuo pareiškėjui už judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimo organizavimą ir sutarties pasirašymą neturint įgaliojimo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nurodė, kad neteko teisės vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 27 straipsnio 9 dalies 8 punktu, ištaisyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės nustatytų trūkumų, nes su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2011 m. gegužės 9 d. išvada Nr. 9-19 buvo supažindintas buvo tik 2011 m. rugsėjo 5 d., nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, turėjo būti supažindintas per 3 darbo dienas. Taip pat nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra pradėta pavėluotai, nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkto reikalavimų. Teigė, kad nenustatytos visos pažeidimo aplinkybės, nenurodytos pažeidimo sukeltos pasekmė. Aiškino, kad Šventosios seniūnija yra Palangos savivaldybės biudžetinės įstaigos filialas, seniūnas seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas, jis administruoja seniūnijai skirtus asignavimus, todėl jam nereikalingas papildomas įgaliojimas vykdyti mažos vertės pirkimus. Aiškino, jog nepažeidė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A1-150 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Viešųjų pirkimų taisyklės) 16 ir 77 punktų.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą (b. l. 32–33) nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą

Teigė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas 2011 m. rugpjūčio 29 d., t. y. per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos apie pažeidimą gavimo dienos – 2011 m. rugpjūčio 22 d., kai iš Šventosios seniūnijos gautas 2010 m. rugsėjo 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. GSND-12846/2010 (toliau – ir Sutartis) originalas. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 9 d. Valstybės kontrolės ataskaitos Nr. FA-P-34-7-21 (toliau – ir Valstybės kontrolės ataskaita) 1.3 punkte buvo pateikti tik pastebėjimai dėl Šventosios seniūnijos sudarytos neterminuotos paslaugų sutarties mobiliojo ryšio paslaugoms įsigyti, tačiau nebuvo nurodytas sutartį pasirašęs asmuo, sutarties sudarymo aplinkybės. Aiškino, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 32 ir 33 straipsnių nuostatas seniūnija yra struktūrinis teritorinis padalinys, kurio veiklą reglamentuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti nuostatai. Pažymėjo, kad pagal 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. (4.1)A1-454 patvirtintų Šventosios seniūnijos nuostatų (toliau – ir Šventosios seniūnijos nuostatai) 15.7 punktą, seniūnas sudaro sutartis tik gavęs savivaldybės administratoriaus direktoriaus įgaliojimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu (b. l. 83–88) pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog Šventosios seniūnas būtų Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas vykdyti judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimo procedūras, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas, kaip Šventosios seniūnas, organizavo ir vykdė judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimą neturėdamas įgaliojimo ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatas. Teismas nustatė, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, prieš pasirašydamas sutartį su UAB „Bitė Lietuva“ dėl judriojo telefoninio ryšio pirkimo, jos projektą būtų derinęs pagal Viešųjų pirkimų taisyklių bei Palangos miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos (toliau – ir Sutarčių pasirašymo tvarka), patvirtintos 2004 m. spalio 7 d.

Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 239, nustatytus reikalavimus bei būtų gavęs įgaliojimą pasirašyti suderintą sutartį. Teismas nustatė, kad Sutarties originalas buvo pateiktas Savivaldybės administracijai tik 2011 m. rugpjūčio 17 d. raštu pareikalavus, vadinasi Sutartis nebuvo įregistruota, o jos originalas nebuvo perduotas saugoti Savivaldybės administracijos bendrajam skyriui. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, nesilaikydamas Sutarčių pasirašymo tvarkos pažeidė Šventosios seniūnijos nuostatų 15.7 punkto reikalavimus, o įvykdęs pirkimo procedūras ir pirkimo sutarties projekto nederindamas teisės aktų nustatyta tvarka pažeidė Viešųjų pirkimų taisyklių 77 punkto reikalavimų.

Teismas konstatavo, kad šie pažeidimai įrodo, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.1 punkte nustatytas funkcijas. Įvertinęs Sutarties nuostatas, teismas nustatė kad nėra nustatytas šios sutarties galiojimas, todėl konstatavo, kad pagrįstai pareiškėjui inkriminuotas Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 9 punkto pažeidimas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Valstybinio audito išvadoje nebuvo konstatuoti tarnybiniai nusižengimai, todėl ji negali būti laikoma oficialia informacija apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.

Pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai, siekdamas pilnai ir visapusiškai ištirti visas aplinkybes bei, pirmiausia, įvardinti valstybės tarnautoją, kuris atliko tam tikrus veiksmus ir kuriam gali būti inicijuotas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, pareikalavo atsiųsti Sutarties originalą. Teismas konstatavo, kad tik gavus šią oficialią informaciją bei nustatęs, kad sutartį pasirašė seniūnas E. Č., 2011 m. rugpjūčio 29 d. Savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. A3-468, nepraleidus Taisyklių 3 punkte numatyto 5 darbo dienų termino, iniciavo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

III. Pareiškėjas E. Č. padavė apeliacinį skundą (b. l. 90–97), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šventosios seniūnas negali sudaryti sutarčių, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimo. Paaiškina, kad ne visas sutartis Šventosios seniūnas gali pasirašyti turėdamas savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimą. Mano, kad toks įgaliojimas nereikalingas, jeigu: sutartis sudaroma ne savivaldybės, o seniūnijos vardu; sutartis sukelia įsipareigojimus tik seniūnijai; sudarant sutartį laikomasi seniūnijai skirtų asignavimų; sutartis sudaryta neviršijant seniūno kompetencijos. Atsižvelgęs į tai teigia, kad Sutarties pasirašymui Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimo nereikėjo.

2. Paaiškina, kad Sutartyje nebuvo nustatyta jos galiojimo trukmė, nes buvo siekiama, kad seniūnijai nekiltų įsipareigojimas naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis apibrėžtą terminą. Akcentuoja, kad gavus Valstybinio audito ataskaitą, šis trūkumas buvo pataisytas ir Sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas – 2 metai.

3. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad terminas pradėti tarnybinį tyrimą prasidėjo, kai atsakovas gavo Sutarties originalą. Paaiškina, kad apie Sutarties sudarymą atsakovas buvo informuotas 2010 m. gegužės 12 d., t. y. kai gavo Valstybinio audito ataskaitą, todėl žinodamas, kad Savivaldybės administracijos direktorius nebuvo davęs pareiškėjui įgaliojimo pasirašyti Sutartį, pažeidimą galėjo nustatyti ir be Sutarties originalo.

4. Mano, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma Valstybės tarnybos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius užbaigus kompetentingos institucijos patikrinimą, nes atsakovas konstatavo tariamą pažeidimą remdamasis Valstybinio audito ataskaita, kurią pateikė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, kuri, pareiškėjo vertinimu, laikytina kompetentinga institucija Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies prasme. Nurodo, kad vadovaujantis aptariama teisės norma, tarnybinė nuobauda pareiškėjui privalėjo būti paskirta iki 2011 m. liepos 9 d.

5. Pažymi, kad dėl Sutarties pasirašymo nėra kilę jokių neigiamų pasekmių – nenustatyta, kad pagal Sutartį teikiamos paslaugos yra nereikalingos, arba kad per didelė jų kaina, o Valstybinio audito ataskaitoje nurodytas trūkumas – sutarties galiojimo termino nebuvimas – buvo ištaisytas iš karto po susipažinimo su ataskaita.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 105–106) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime atsakovas dėsto argumentus, kuriuos buvo nurodęs ir atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja:

1. Nesutinka su apelianto motyvu, neva Šventosios seniūnas pasirašė sutartį seniūnijos, atskiro juridinio asmens vardu, todėl Sutarčių pasirašymo tvarka jam negalioja. Paaiškina, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Nurodo, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos nuostatų 15.7 punktu seniūnas sudaro sutartis tik gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimą ir laikydamasis Sutarčių pasirašymo tvarkos. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Šventosios seniūnas pasirašė sutartį neturėdamas įgaliojimo, bei pažeisdamas Sutarčių pasirašymo tvarkos nuostatas.

2. Pažymi, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad gavęs Valstybinio audito išvadą ištaisė sutarties trūkumus, t. y. pasirašė susitarimą dėl sutarties termino nustatymo. Paaiškina, kad specialiosios paslaugų teikimo sąlygos, pagal kurias nustatytas paslaugų teikimo terminas – 24 mėnesiai, tarp UAB „Bitė Lietuva“ atstovo ir Šventosios seniūnijos seniūno buvo pasirašytos 2011 m. rugsėjo 7 d. t. y. Savivaldybės administracijai atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Mano, kad Sutarties sąlygų pakeitimas nepanaikina tarnybinio nusižengimo padarymo fakto.

3. Nesutinka su argumentais dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų. Paaiškina, kad pareiškėjo tarnybinio nužengimo tyrimas buvo pradėtas 2011 m. rugpjūčio 29 d., per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos apie pažeidimą gavimo dienos (2011 m. rugpjūčio 22 d.), gavus Sutarties originalą. Teigia, kad apie Sutarties sudarymo faktą Palangos miesto administracijai anksčiau nebuvo žinoma, nes pareiškėjas, pažeisdamas Sutarčių pasirašymo tvarkos 12 punkto nuostatas šios sutarties neužregistravo ir nepateikė saugojimui Savivaldybės administracijos Bendrajam skyriui. Akcentuoja, kad Valstybės kontrolės ataskaitos 1.3 punkte buvo pateikti tik pastebėjimai dėl Sutarties, tačiau nebuvo nurodytas Sutartį pasirašęs asmuo, Sutarties sudarymo aplinkybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo E. Č.“ paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos – teisėtumas ir pagrįstumas.

Pastaba pareiškėjui paskirta už tai, kad jis, būdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos seniūnas, neturėdamas įgaliojimo organizavo ir vykdė judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimą – 2010 m. rugsėjo 23 d. su UAB „Bitė Lietuva“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. GSND/1284/2010, pažeisdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A1-494 (pakeisto 2007 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-541) patvirtinto Šventosios seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 6.1 punktą, Palangos miesto savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos veiklos nuostatų 15.7 punktą; Palangos miesto savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16, 77 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 9 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktus.

Apeliantas neginčija nustatytų faktų, tačiau nesutinka su jų teisiniu vertinimu bei teigia, kad tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius užbaigus kompetentingos institucijos patikrinimą.

Apelianto argumentas, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo momentu laikytina Valstybinio audito ataskaitos gavimo diena, t. y. 2010 m. gegužės 12 d., yra atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2011 m. rugsėjo 26 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio personalo skyriaus išvada apie E. Č. tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus (b. l. 7–9), nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Palangos miesto savivaldybėje atliko finansinį auditą ir 2011 m. gegužės 9 d. pateikė valstybinio audito išvadą, kurios 1 dalyje, įvardintoje „Pastebėjimai dėl valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo“, 1.3 punkte nurodė, kad Šventosios seniūnija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nes 2010 metais sudarė neterminuotą paslaugų teikimo sutartį mobiliojo ryšio paslaugoms įsigyti.

Šioje išvadoje dėl judriojo ryšio paslaugų pirkimo nebuvo įvardyti konkretūs asmenys nei sutarties sudarymo aplinkybės. Valstybinio audito išvada nebuvo nustatyti tarnybiniai nusižengimai, todėl ji negali būti laikoma informacija apie konkretaus valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tik gavusi iš Šventosios seniūnijos 2010 metais sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. GSND/12876/2010 originalą bei nustačiusi, kad sutartį pasirašė seniūnas E. Č., 2011 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė įsakymu Nr. A3-468 įpareigojo Juridinio ir personalo skyriaus vedėją P. K. pradėti tirti Šventosios seniūnijos seniūno E. Č. tarnybinį nusižengimą (b. l. 29).

Paslaugų tiekimo sutartis Palangos miesto savivaldybės administracijoje gauta 2011 m. rugpjūčio 23 d. (antradienį) (b. l. 53), o tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2011 m. rugpjūčio 29 d. (pirmadienį, nes rugpjūčio 27 d. ir 28 d. – poilsio dienos), tai yra nepraleidus 5 darbo dienų, numatytų Taisyklių 3 punkte, termino. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas nepažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nurodytų terminų.

Nuobauda pareiškėjui paskirta 2011 m. rugsėjo 29 dieną, t. y. nepažeidžiant dviejų mėnesių termino nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Sprendžiant apie atsakovo galimybę žinoti apie sutarties sudarymą be reikiamo įgaliojimo reikšminga laikytina atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas, nesilaikydamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 239 patvirtintos Palangos miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos 12 punkto nuostatas, šios sutarties nustatyta tvarka neužregistravo ir nepateikė saugojimui Administracijos Bendrajam skyriui.

Kiti apelianto argumentai susiję su Šventosios seniūno galimybe pasirašyti sutartį be savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimo, sutartis sudaroma ne savivaldybės, o seniūnijos vardu; sutartis sukelia įsipareigojimus tik seniūnijai; sudarant sutartį laikomasi seniūnijai skirtų asignavimų; sutartis sudaryta neviršijant seniūno kompetencijos.

Tokie apelianto argumentai yra teisiškai nepagrįsti, juos išsamiai aptarė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

Pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A1-150 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16 punktą, mažos vertės pirkimus vykdo Pirkimo organizatorius – Administracijos Viešųjų pirkimų tarnybos arba kiti Administracijos direktoriaus įgalioti valstybės tarnautojai ar darbuotojai. Kiti Administracijos direktoriaus įgalioti valstybės tarnautojai ar darbuotojai pirkimus vykdo tik tuomet, kai numatomo prekių, paslaugų ar darbų viešojo pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 (dešimt tūkstančių) litų be PVM. Šioje teisės normoje nustatyti subjektai, kurie turi teisę vykdyti mažos vertės viešuosius pirkimus supaprastinta tvarka – Administracijos Viešųjų pirkimų tarnybos arba kiti Administracijos direktoriaus įgalioti valstybės tarnautojai ar darbuotojai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Šventosios seniūnas būtų Administracijos direktoriaus įgaliotas vykdyti judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimo procedūras, todėl pareiškėjas, Šventosios seniūnas, organizuodamas ir vykdydamas judriojo telefono ryšio paslaugų pirkimą neturėdamas minėto įgaliojimo pažeidė Viešųjų pirkimų taisyklių 16 punkto nuostatas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Šventosios seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Ji nėra savarankiškas juridinis asmuo, tik struktūrinis teritorinis padalinys, o seniūnas – tokio padalinio vadovas, pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Remiantis Šventosios seniūnijos veiklos nuostatų, patvirtintų 2005 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (4.1)-A1-454, 15.7 punktu – viena iš funkcijų – seniūnas, gavęs Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimą ir laikydamasis Savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos, sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu. Sutarčių sudarymas ir pasirašymas nesilaikant nustatytos tvarkos turi būti vertinama kaip seniūnui nustatytos kompetencijos ribų peržengimas. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Kiekvienais metais, tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba tvirtina seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas. Savivaldybės taryba nustato seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus (Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 1d.). Apelianto teiginys, kad seniūnas savarankiškai valdo asignavimus, neatitinka aptartų Įstatymo nuostatų, nes asignavimai paskirstomi pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus numatytoms veiklos programoms.

Palangos miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarka patvirtinta 2004 m. spalio 7 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 239, ji reglamentuoja sutarčių, kurių viena šalis yra Palangos miesto savivaldybė ar jos institucijos (Savivaldybės taryba, Savivaldybės administracijos direktorius) pasirašymo tvarką <...>. Sutarčių pasirašymo tvarkos 10 punktas numato, kad Įsakymu dėl sutarčių, kurias pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius, projektai turi būti suderinti su 10.1–10.4 punktuose išvardintais struktūriniais padaliniais ar jų vadovais. Visų sutarčių, kuriose yra numatomi Savivaldybės institucijų finansiniai ar turtiniai įsipareigojimai, projektai turi būti suderinti su Savivaldybės administracijos Biudžeto skyriaus ir buhalterijos vedėjais (11 p.). Mero, Tarybos įgalioto asmens bei Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens pasirašytos sutartys registruojamos ir jų originalai saugomi Savivaldybės administracijos bendrajame skyriuje (12 p.). Apelianto argumentai, kad ši tvarka netaikytina seniūnijos vardu sudaromoms sutartims, yra nepagrįsti, nes seniūnija yra savivaldybės administracijos teritorinis padalinys, o seniūnas pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka, todėl šių argumentus aptarinėti iš naujo nėra tikslinga.

Apeliacinio skundo argumentai, kad sutarties galiojimas vėliau buvo apibrėžtas 2 metų terminu, sutarties vertė nedidelė – 20 Lt per mėnesį, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo, nes nurodomi faktai nėra susiję su tarnybinio nusižengimo sudėties elementais, o aplinkybė, kad nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, laikytina įvertinta paskiriant švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė