f7b7f397-e8e9-41fb-ad26-b9428d832a96 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1470-516/2011 Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01687-2011-4                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 4 d.VilniusVilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei K.

N. dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės K. N. 1602,92 Lt žemės nuomos mokesčio, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Teismas konstatavo, kad iÅ¡ teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis. PareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovas įrodinėja Å¡alių atliktais faktiniais veiksmais, kurie pagrindžia sutartinių santykių atsiradimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog Å¡alys sutartyje buvo susitarę dėl atsakovės piniginės prievolės įvykdymo vietos – žemės sklypo buvimo vietoje (kaip tai aiÅ¡kina ieÅ¡kovas).

Nors CPK 30 str. 9 d. negali bÅ«ti taikoma ginčams dėl sutarčių, kuriose nėra aiÅ¡kiai apibrėžta prievolės vykdymo vieta, atsakovės ginčo objektu virtusios piniginės prievolės įvykdymo vieta turėtų bÅ«ti nustatoma, ne kaip nurodė ieÅ¡kovas pagal nekilnojamo daikto buvimo vietÄ , o vadovautis CK 6.52 str. 2 d. 4 p., kurioje numatyta, jog piniginės prievolės vykdymo vieta yra kreditoriaus gyvenamoji ir verslo vieta termino suėjimo momentu. Dėl Å¡ių priežasčių teismas laikė, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės ir motyvai dėl alternatyvaus teismingumo taikymo ir ginčo objektu virtusios atsakovės piniginės prievolės nustatymo pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietÄ , yra nepagrįsti.IeÅ¡kovo nurodytos teismo nutartys dėl alternatyvaus teismingumo taikymo negali bÅ«ti taikomos Å¡ioje byloje, kadangi Å¡iuo klausimu nėra susiformavusios vieningos taikytinos teismų praktikos.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomos alternatyvaus teismingumo, numatyto CPK 30 str. 9 d., nuostatos, todėl bylos teismingumas turi bÅ«ti nustatomas remiantis CPK 29 str. IeÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 29 str.). IeÅ¡kinyje atsakovės gyvenamoji vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini)., todėl ieÅ¡kinys gali bÅ«ti paduotas Molėtų rajono apylinkės teismui ir yra neteismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-04 nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį teismingu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iuo argumentu: nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui kyla iÅ¡ jo pareigos mokėti nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomÄ .

Remiantis teisės aktų nuostatomis, valstybinės žemės nuomininkai nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemės, biudžetÄ . Apeliantas pažymi, kad žemės sklypas, kuriuo naudojasi atsakovė yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgiant į CK 6.52 str. 2 p. 4 d. įtvirtintÄ nuostatÄ , akivaizdu, jog atsakovė privalėjo už naudojimÄ si Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiu žemės sklypu pervesti žemės nuomos mokestį į Vilniaus miesto savivaldybės sÄ skaitÄ .

Apelianto nuomone, sutarties dalykas – nuomininko įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytÄ mokestį yra neatsiejamai susiję su konkrečia sutarties įvykdymo vieta, esančia Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nes bÅ«tent pagal tai, kurios savivaldybės teritorijoje yra nuomojamas sklypas, priklauso kuri iÅ¡ savivaldybių yra su atsakovu susiklosčiusių teisinių nuomos mokesčio mokėjimo santykių Å¡alimi. Be to, apelianto teigimu, įvertinus sutarties vykdymo aplinkybes, t.y. tai, jog tiek pats nuomojamas sklypas, tiek nuomos mokesčio gavėjas yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, darytina iÅ¡vada, kad visi teisiniai santykiai, dėl kurių kyla ginčas Å¡ioje byloje, yra neatsiejamai susiję su konkrečia vieta, todėl ieÅ¡kovo teisė kreiptis teisminės gynybos gali bÅ«ti įgyvendinama ne tik reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį pagal atsakovės registracijos vietÄ , bet ir ieÅ¡kovo pasirinkimu, pagal sutarties vykdymo vietÄ .

Apeliantas taip pat pabrėžia, jog tokia ieÅ¡kovo teisė yra pripažįstama ir Lietuvos teismų praktikoje. Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ gauta nebuvo.IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-04 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ , įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, remdamasis argumentu, kad jis teismingas Molėtų rajono apylinkės teismui pagal atsakovės K. N. gyvenamÄ jÄ vietÄ .Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamas Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga.

Jeigu ieÅ¡kinys tam tikram teismui neteismingas, teisėjas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetencijÄ . Viena iÅ¡ teritorinio teismingumo rÅ«Å¡ių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylÄ dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų teismų.

Teismingumas ieÅ¡kovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikÅ¡mingos ieÅ¡kovo teisės ir interesai, todėl ieÅ¡kovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiÅ¡kiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , patikrina, ar ieÅ¡kinys teismingas tam teismui. Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiÅ«riu reikÅ¡mingas aplinkybes. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis.

PareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovas įrodinėja Å¡alių atliktais faktiniais veiksmais, kurie pagrindžia sutartinių santykių atsiradimÄ .IeÅ¡kovas atskirajame skunde nurodo, jog sutarties dalykas – nuomininko įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytÄ mokestį yra neatsiejamai susiję su konkrečia sutarties įvykdymo vieta, esančia Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, nes bÅ«tent pagal tai, kurios savivaldybės teritorijoje yra nuomojamas sklypas, priklauso kuri iÅ¡ savivaldybių yra su atsakovu susiklosčiusių teisinių nuomos mokesčio mokėjimo santykių Å¡alimi.Teismas šį apelianto argumentÄ laiko nepagrįstu.

Nagrinėjamu atveju nuomotojas iÅ¡nuomojo, o nuomininkė iÅ¡sinuomojo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nuomininkė įsipareigojo nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytÄ valstybinės žemės nuomos mokestį. Tačiau nuomos dalykas, jo apibrėžimas Å¡alių susitarime negali bÅ«ti siejamas su sutarties sÄ lyga, kuri specialiai aptartų sutarties įvykdymo vietÄ . Teismingumas ieÅ¡kovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje Å¡alys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d.).

Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais, yra numanoma, Civilinio proceso kodekso 30 str. 9 d. norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki taikymo visais atvejais, kada tarp šalių egzistuoja prievoliniai santykiai sutarčių pagrindu ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta Civilinio proceso kodekso 29 str..

Tuo tarpu tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios normos (iÅ¡imtys iÅ¡ bendrųjų taisyklių) negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai ar taikomos pagal analogijÄ , t.y. atitinkama specialioji taisyklė (norma) taikoma tik tam atvejui, kuris atitinkÄ Å¡ios normos dispozicijÄ , tuo tarpu visais kitais atvejais taikomos bendrosios taisyklės, Å¡iuo atveju- bendrosios teritorinį bylų teismingumÄ apibrėžiančios normos. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog mokėjimai pagal sutartį turi bÅ«ti vykdomi į Vilniaus m. savivaldybės biudžetÄ , neleidžia konstatuoti, jog sutartyje yra nurodyta konkreti sutarties įvykdymo vieta.

Kitaip tariant, susitarimo dalykas – nuomininkės įsipareigojimai nustatyta tvarka naudotis valstybiniu žemės sklypu ir mokėti nustatytÄ valstybinės žemės nuomos mokestį - nėra tapatu sutarties įvykdymo vietos nurodymui pačioje sutartyje. Dėl apelianto nurodomos Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-21 nutarties Nr. 2S-39-492/2009, kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. 2S-39-492/2009 faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos, skiriasi sutarties dalykas, jo įvykdymo tvarkos apibÅ«dinimas sutartyse.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu panaikinti skundžiamÄ teisingÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 338 str.), o ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirasis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r ė : Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                             Rasa GudžiÅ«nienė       Â