2024-04-03 Nr. AB-5605-3-61-3-09826-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1388-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09826-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 23S209145 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes:

2.1 Pareiškėjas apklausų metu papasakojo viską, ką prisimena apie jam kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), o atsakovas privalėjo dėti maksimalias pastangas išsiaiškinti pareiškėjo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimui svarbias aplinkybes. Atsakovas pareiškėjo pasakojimo nepatikimumą motyvavo tuo, jog jo pasakojimas buvo nedetalus, nenuoseklus, tačiau Migracijos departamentas nedėjo pastangų išsiaiškinti atsakovą dominančių klausimų. Pareiškėjas, kaip asmuo, kuris neturi specialiųjų žinių apie prieglobsčio prašymo vertinimo procedūrą, svarbius teisingam sprendimui priimti aspektus, nežinojo, kiek plačiai ir detaliai turėjo atsakovui papasakoti apie jam (duomenys neskelbtini) kylančias grėsmes. Po (duomenys neskelbtini) rinkimų (duomenys neskelbtini) vis dar sistemingai persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės arba komentuojantys pareigūnų veiksmus internete.

2.2 Migracijos departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla grėsmės patirti persekiojimą, kadangi pareiškėjas su jomis praeityje nebuvo susidūręs, tačiau tai, kad pareiškėjas nebuvo sulaikytas, įkaltintas, paieškomas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos struktūrų dėl vykdytos opozicinės veiklos, nereiškia, jog su tokiomis grėsmėmis ateityje negalėtų susidurti. Visuomenei žinoma bei Migracijos departamento Sprendime, vertinant kilmės valstybės informaciją, atsispindi tai, kad (duomenys neskelbtini) asmenys yra fiksuojami, siekiant juos nubausti nehumaniškais būdais, t. y. kankinant, falsifikuojant baudžiamąsias bylas ir kt.

2.3 Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. liepos 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3313-815/2022 pateiktu išaiškinimu, jog jeigu prieglobsčio prašytojas priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų, t. y. šiuo atveju asmenų, (duomenys neskelbtini), o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, tuomet baimė susidurti su persekiojimu – visiškai pagrįsta ir pakankama siekiant suteikti asmeniui pabėgėlio statusą. Pareiškėjo nuomone, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, nes neįgyvendino pareigos bendradarbiauti su pareiškėju prieglobsčio motyvams nustatyti, nesiekė pašalinti netikslumų pareiškėjo pasakojime bei nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

2.4 Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė jam pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje, vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, ir nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas su tokiu Migracijos departamento vertinimu taip pat nesutiko.

2.5 Pareiškėjas turi priešiškus įsitikinimus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir tai yra žinoma (duomenys neskelbtini) teisėsaugai. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog asmenys, (duomenys neskelbtini), susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta; (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis, juos reguliariai mušdamos ir kankindamos, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų. Šios priežastys, pareiškėjo vertinimu, turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

3. Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1 Sprendimas priimtas dėl to, jog įvertinus pareiškėjo motyvus, kuriais jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis.

4.2 Migracijos departamentas atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo paties nurodytus teiginius. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas), nuostatomis, tinkamai atliko pareiškėjo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą. Siekiant patikslinti pareiškėjo pateiktą informaciją, 2023 m. lapkričio 8 d. Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prieglobsčio prašymą, kreipėsi į pareiškėją jo nurodytu el. paštu, prašydamas atsakyti į klausimus. Atsakovo nuomone, buvo dėtos visos pastangos išsiaiškinti visas su pareiškėju susijusias aplinkybes. Migracijos departamentas, nepažeisdamas teisės aktų nustatytų reikalavimų, surinko tiek informacijos, kiek buvo pakankama tinkamam, nešališkam ir objektyviam pareiškėjo individualių aplinkybių ištyrimui, todėl tai, jog pareiškėjo netenkina Sprendimas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas.

4.3 Pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) bei prašyti prieglobsčio Lietuvoje, buvo bendro pobūdžio, nors ir neprieštaravo turimai kilmės valstybės informacijai bei visuotinai žinomiems faktams, tačiau kai kurios jo pasakojimo dalys nepasižymėjo detalumu, konkretumu ir nuoseklumu, o kai kurios jo pasakojimo detalės prieštaravo tarpusavyje.

4.4 Tyrimo metų nebuvo rasta informacijos, kad pareiškėjas būtų asmenų, dalyvaujančių politinėse baudžiamosiose bylose, sąraše ar būtų baustas administracine tvarka, taip pat jo nėra asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše. Žmogaus teisių organizacijų duomenų bazėse nerasta informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo sulaikytas ar jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Siekiant įvertinti pareiškėjo kilmės valstybėje galimai kylančias grėsmes, buvo patikrinta Interpolo duomenų bazė, tačiau joje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo paiešką. Patikrinus (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paieškomų asmenų sąrašą, kuriame skelbiami dingusiųjų be žinios bei besislapstančių nuo teisingumo, tame tarpe pagal „ekstremistinius“ straipsnius, duomenys, informacijos apie pareiškėją taip pat nerasta.

4.5 Migracijos departamentas 2023 m. spalio 23 d. gavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) raštą Nr. 23GD429723 „Dėl kreipimosi dėl (duomenys neskelbtini)“. Šiame rašte nurodyta, kad URM savo kompetencijos ribose, duomenų apie pareiškėjo pilietinę veiklą ar politiškai motyvuotą persekiojimą neturi. Taip pat įvertinus pareiškėjo profilį kilmės valstybės informacijos kontekste (viešai valdžios nekritikavo, neragino imtis veiksmų, soc. tinkluose nesireiškė, iki išvykimo iš kilmės valstybės į teisėsaugos akiratį nebuvo patekęs (dėl politinių priežasčių), nenustatyta tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietos, jį sulaikyti ir nubausti dėl dalyvavimo mitinguose / akcijose Lietuvoje. Turima kilmės valstybės informacija apie aktualius įvykius (duomenys neskelbtini) bei teisėsaugos taikomus metodus nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga tendencingai ir kryptingai stebi ir persekioja užsienyje gyvenančius ir akcijose dalyvaujančius asmenis. Atsakovo nuomone, kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

4.6 Remiantis Migracijos departamento informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

5. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, nes Sprendimas yra didelės apimties, neaiškiai išdėstytu tekstu bei pan. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas jam buvo įteiktas lietuvių kalba, kurios jis nemoka, tad Sprendimo nesuprato. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas tinkamai neidentifikavo ir nenustatė pareiškėjo politinių įsitikinimų, neištyrė, kas būna su tokioje pačioje situacijoje atsidūrusiais asmenimis, kaip pareiškėjas ir pan.

6. Atsakovas teikdamas nuomonę dėl pareiškėjo papildomų paaiškinimų, nurodė, kad su pareiškėjo papildomais paaiškinimais nesutinka.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, įvertinęs nustatytas ginčo faktines aplinkybes, pažymėjo, jog Migracijos departamentas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą, įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus (duomenis), argumentuotai dėl jų pasisakė, vertino kilmės šalies informaciją ir kt., svarbiausia visus duomenis įvertino sistemiškai ir kompleksiškai.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos Prašyme nuosekliai atskleisti visas svarbias aplinkybes. Taip pat Migracijos departamentas 2023 m. spalio 30 d. atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam galimybę pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo paties nurodytus teiginius ir pan. Be to, siekiant patikslinti pareiškėjo nurodytą (pateiktą) informaciją, Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2023 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į pareiškėją jo nurodytu elektroniniu paštu, prašydamas atsakyti į tam tikrus klausimus bei pateikti atitinkamus duomenis. Buvo pateikti atsakymai ir duomenys, kuriuos Migracijos departamentas visų kitų duomenų kontekste vertino bei padarė atitinkamas išvadas. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą kreipėsi ir į kitas institucijas, taip pat ir URM, iš kurių gautus atsakymus taip pat įvertino. Taigi, priešingai negu teigia pats pareiškėjas, Migracijos departamentas dėjo pastangas, kad išsiaiškintų visas su pareiškėju susijusias svarbias aplinkybes, pašalintų prieštaravimus ir pan. Teismas sutiko su atsakovu, kad Migracijos departamentas surinko tiek informacijos, kiek ji buvo pakankama nešališkam ir objektyviam pareiškėjo individualių aplinkybių ištyrimui bei teisingam Sprendimo priėmimui; o tai, kad pareiškėjo netenkina Sprendimas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10. Teismas įvertinęs Sprendimo turinį konstatavo, kad nėra nustatyta pagrindų ir sąlygų taikyti pareiškėjo atžvilgiu abejonės privilegiją (Įstatymo 83 straipsnio 2 ir 5 dalys).

11. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) galimai dalyvavo keliose taikiuose protestuose (mitinguose). Taip pat pareiškėjas Lietuvoje dalyvavo mažiausiai dviejuose renginiuose, kuriuose buvo naudojamos (duomenys neskelbtini) vėliavos. Tačiau šie duomenys savaime nepatvirtina, kad jam gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai, kurie pareiškėjui sąlygotų tarptautinės apsaugos poreikį. Sutiko su atsakovu, kad vertinant tikimybę pareiškėjui nukentėti dėl dalyvavimo taikiose akcijose, būtina atsižvelgti ir į individualias riziką didinančias aplinkybes, o ne vien į dalyvavimo protestuose (akcijose) faktą. Pagal kilmės šalies informaciją ne visi protestuose dalyvavę asmenys susiduria su persekiojimu. (Duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, viešai valdžią kritikuojančius asmenis ir pan. Tačiau pareiškėjas šio profilio neatitinka. Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas tokią išvadą darė ne vien tik remdamasis aplinkybe, kad pareiškėjas praeityje nebuvo patyręs persekiojimo, bet įvertinęs duomenų visumą ir argumentuotai dėl to pasisakęs.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas realiai nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie tvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas domina būtent pareiškėjas. Antra vertus, Migracijos departamentas išsamiai vertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl galimo jo persekiojimo dėl politinių motyvų, tačiau daugumą jų atmetė kaip nepatikimus. Tad pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas nevertino jam kylančių grėsmių atmestini kaip nepagrįsti.

13. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas ypač išsamiai surinko pareiškėjo kilmės informaciją bei plačiai dėl jos pasisakė vertindamas pareiškėjo situaciją individualiai.

14. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą. Nors pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų, tačiau kitų pabėgėlio statuso nuostatų jis neatitinka. Taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos dėl pabėgėlių 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

15. Teismas nurodė, kad Tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų reali ir individuali persekiojimo grėsmė. Tuo pačiu tai leido padaryti išvadą, kad nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Tad pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų.

16. Teismas akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) yra pažeidinėjamos žmogaus teisės, tačiau tai savaime nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Nagrinėjamu atveju jokių individualių grėsmių, įtvirtintų Įstatyme, kurios sąlygotų tarptautinės apsaugos poreikį pareiškėjui, nenustatyta.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jo paaiškinimus, teiktus apklausose ir duotus teismo posėdyje, kitus byloje esančius įrodymus, Migracijos departamento pateiktą medžiagą, dar kartą akcentavo, kad Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas realiai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl politinių priežasčių. Be to, minėta, pareiškėjo pasakojimas, tam tikros jo detalės, nepasižymėjo detalumu, konkretumu ir nuoseklumu, o kai kurios jo pasakojimo detalės net gi prieštaravo tarpusavyje.

18. Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti dar daugiau papildomų duomenų.

19. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas, priešingai negu teigia pareiškėjas savo rašytiniuose paaiškinimuose, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus ir adekvatus, nustatytos visos reikšmingos ir esminės faktinės aplinkybės, jos yra susietos su taikomomis teisės normomis, taip pat priimant minėtą Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, jį priėmė tam kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Migracijos departamentas. Nagrinėjamu atveju Sprendimo turinys ir jo apimtis tik parodo, jog buvo išnagrinėti visi pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai, atliktas išsamus ir visapusiškas jų vertinimas. Sprendime visiškai nėra to, kas darytų jį neaiškiu ar nesuprantamu.

20. Pareiškėjui įteiktas Sprendimas buvo išverstas į jam suprantamą (duomenys neskelbtini) kalbą ir išaiškintas, jis tai patvirtino parašu. Kita vertus, pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuris turėjo jam išaiškinti priimtą Sprendimą, ar jo pagalba kreiptis į vertėją dėl Sprendimo išvertimo į jam suprantamą kalbą. Beje, kaip matyti, pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti priimtą Sprendimą, vėliau teikė rašytinius paaiškinimus, įrodymus ir pan., tad teigti, kad pareiškėjas nesupranta Sprendimo ir šiuo aspektu kaip nors buvo pažeistos jo teisės, juo labiau lemiančios Sprendimo panaikinimą, nėra jokio pagrindo.

21. Teismas pabrėžė, kad vien politinių įsitikinimų turėjimas automatiškai nelemia tarptautinės apsaugos poreikio. Būtina įvertinti situaciją individualiai, ką nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas yra atlikęs bei pagrįstai padaręs išvadą, kad nenustatyta visiškai pagrįstos baimės pareiškėjui būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų.

22. Pareiškėjas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė teismui ir papildomus įrodymus (išskyrus pareiškėjo nurodytus iš viešų šaltinių surinktus įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) dažnai nėra dedamas atspaudas – šių duomenų pareiškėjas nepridėjo, taip pat internetinę nuorodą, kuri neatsidaro). Teismas susipažinęs su pateiktas duomenimis konstatavo, kad jie nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Visų pirma, pareiškėjas pridėjo laišką, kurį, pasak jo, 2022 m. siuntė (duomenys neskelbtini), kad gautų bylos medžiagą, tačiau atsakymo iki šiol negavo.

Pažymėtina, kad pareiškėjo minimas laiškas yra A4 formato, o ne ištrauktas nuorašas su metaduomenimis ar ekrano nuotrauka, tad neįmanoma patikrinti, ar tas laiškas iš tiesų buvo išsiųstas ir kam tiksliai. Antra, pareiškėjas pridėjo elektroninį laišką, kuris, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad jis paaukojo pinigus (duomenys neskelbtini). Tačiau šis pateiktas pranešimas niekaip nepatvirtina apie pareiškėjo atliktus mokėjimus. Šiame pranešime nėra jokios informacijos, kuri leistų identifikuoti apie pareiškėjo atliktus mokėjimus, datas, sumas ir pan.

Be to, net jeigu pareiškėjas ir atliko vienkartinį mokėjimą minėtai organizacijai, tai nereiškia, kad jis finansuoja minėtą organizaciją. Tuo pačiu tai nesudaro pagrindo manyti, kad yra reali ir pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl politinių motyvų. Trečia, pareiškėjas pateikė nuotraukas, kurios, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad jis turi politinius įsitikinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuotraukos tik įrodo, jog pareiškėjas dalyvavo kai kuriuose (duomenys neskelbtini) organizuojamose akcijose. Ši aplinkybė ir taip buvo nustatyta skundžiamame Migracijos departamento Sprendime.

Migracijos departamentas šią aplinkybę tinkamai įvertino ir argumentavo, kad vien ši aplinkybė, įvertinus įrodymų visumą, susijusių individualiai su pareiškėju, savaime nelemia pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl politinių priežasčių; tokia baimė yra tik hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas nėra rezonansinių įvykių dalyvis, žurnalistas, aukšto profilio opozicijos aktyvistas, viešai ir socialiniuose tinkluose nėra kritikavęs režimo ir pan., kas akivaizdžiai domina (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas.

Tuo tarpu kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą. Taigi, šios nuotraukos niekaip nepaneigia byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.

23. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo; pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas; Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

24. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

III. 25. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti: panaikinti Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 23S209145 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo iš naujo; priteisti visas pareiškėjo patirtas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1 Migracijos departamentas, vertindamas jo pasakojimą, nemotyvavo, kodėl šiuo atveju jam nėra taikytina abejonės privilegijos taisyklė. Pareiškėjo pateikti įrodymai (šaukimai, (duomenys neskelbtini) pranešimas, nuotraukos, ekrano nuotraukos su telefono numeriais, el. laiškas, sutartis su advokatu (duomenys neskelbtini) yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas pagrįstai bijo būti persekiojamas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikia kilmės valstybės informaciją, kuri esą patvirtina, kad politinius įsitikinimus reiškiantys asmenys (duomenys neskelbtini) yra persekiojami.

26.2 Sprendimas prieštarauja tiek Lietuvos administracinių teismų formuojamai praktikai analogiško pobūdžio bylose, tiek ir naujausiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) prejudiciniu sprendimu suformuotai praktikai.

26.3 Pareiškėjo vertinimu, vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodyta ESTT, EŽTT praktika, atsakovas nagrinėjamu atveju privalėjo vertinti ne aplinkybes apie pareiškėjo patirtą pavojų prieš išvykstant iš kilmės valstybės, o kas atsitiks, jei pareiškėjas grąžintas į kilmės valstybę toliau savo veiksmais nepalaikys kilmės valstybės režimo. Atsakovas minėtų individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių neįvertino, todėl Sprendimas nėra išsamus, teisėtas bei pagrįstas. Atsakovas nors ir surinko, tačiau neįvertino informacijos apie asmenų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini) persekiojimą jų grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Sprendime neįvertinta pagrindinė pareiškėjo baimės grįžti į kilmės valstybę priežastis – tikimybė būti persekiojamam už (duomenys neskelbtini) kritikavimą (net ir pripažinus, kad jis nebuvo pradėtas persekioti iki išvykimo iš kilmės valstybės).

26.4 Netinkamai nustatyta įrodinėjimo našta ir lygis lėmė reikšmingų pareiškėjui faktų nepripažinimą, kurių pripažinimas būtų lėmęs prieglobsčio suteikimą; netinkamai įvertinta persekiojimo grėsmė lėmė, kad buvo atmesti pripažinti faktai kaip nepakankami, nors tinkamai atlikus vertinimą prieglobsčio suteikimui pilnai užtektų net ir tų faktų, kurie buvo nustatyti.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą.

28. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

28.1 Migracijos departamento Sprendime padarytos išvados yra tinkamai argumentuotos ir pagrįstos, o pareiškėjas jų nepaneigė. Tad atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra nustatyta pagrindų ir sąlygų taikyti pareiškėjo atžvilgiu abejonės privilegiją. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jo pasakojimo neatitikimai yra pavieniai, išimti iš individualaus pasakojimo konteksto, vertintini kritiškai ir neatitinka tikrovės.

28.2 Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad jis priklauso opozicinių pažiūrų reiškėjų grupei, vien dėl to, kad neva vieną kartą sudalyvavo mitinge. Be to, tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, dėl kurių prieglobsčio prašytojui už dalyvavimą 2020 m. vykusiuose protestuose padidėja rizika patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus.

28.3 Ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo deportacijos yra atmestini kaip nepagrįsti.

28.4 Pareiškėjo pateikti įrodymai negali būti pripažintini pakankamais pagrįstai baimei patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) įrodyti. Kadangi, kaip jau buvo minėta, pareiškėjo pasakojimas nebuvo detalus ir nuoseklus, o vietomis – prieštaringas. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurių iš jo pagrįstai galima buvo tikėtis, kurie pagrįstų jo pasakojimą.

28.5 Pareiškėjo įrodymai nėra patikimi, kadangi pirma, pareiškėjo minimas laiškas yra A4 formato, o ne ištrauktas nuorašas su metaduomenimis ar ekrano nuotrauka, tad neįmanoma patikrinti, ar tas laiškas iš tiesų buvo išsiųstas ir kam tiksliai. Antra, pareiškėjas pridėjo elektroninį laišką, kuris, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad jis paaukojo pinigus (duomenys neskelbtini). Tačiau šis pateiktas pranešimas niekaip nepatvirtina apie pareiškėjo atliktus mokėjimus. Šiame pranešime nėra jokios informacijos, kuri leistų identifikuoti apie pareiškėjo atliktus mokėjimus, datas, sumas ir pan. Be to, net jeigu pareiškėjas ir atliko vienkartinį mokėjimą minėtai organizacijai, tai nereiškia, kad jis finansuoja minėtą organizaciją. Tuo pačiu tai nesudaro pagrindo manyti, kad yra reali ir pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl politinių motyvų. Trečia, pareiškėjas pateikė nuotraukas, kurios, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad jis turi politinius įsitikinimus. Vis dėl to pažymėtina, kad šios nuotraukos tik įrodo, jog pareiškėjas dalyvavo kai kuriuose (duomenys neskelbtini) organizuojamose akcijose. Ši aplinkybė taip buvo nustatyta ginčijamame Sprendime. Migracijos departamentas šią aplinkybę tinkamai įvertino ir argumentavo, kad vien ši aplinkybė, įvertinus įrodymų visumą, susijusių individualiai su pareiškėju, savaime nelemia pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl politinių priežasčių; tokia baimė yra tik hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas nėra rezonansinių įvykių dalyvis, žurnalistas, aukšto profilio opozicijos aktyvistas, viešai ir socialiniuose tinkluose nėra kritikavęs režimo ir pan., kas akivaizdžiai domina (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą. Taigi, šios nuotraukos niekaip nepaneigia byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.

28.6 Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

28.7 Pareiškėjas netiksliai cituoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą byloje Nr. C-151/221, tarsi šis sprendimas taip pat nurodo, jog prieglobsčio klausimą sprendžianti atsakinga institucija turi tik identifikuoti prieglobsčio prašytojų politinius įsitikinimus ir įvertinti kas grėstų, jeigu kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai būtinai juos išreikštų. Šiame sprendime ESTT tik nurodo žemutinę ribą, kurios pakanka konstatuoti, kad prieglobsčio prašytojas apskritai turi politinius įsitikinimus, tačiau pabrėžia, kad šis išaiškinimas neturi įtakos baimės patirti persekiojimą pagrįstumo vertinimui.

28.8 Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą.

30. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas detaliai ir išsamiai įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, išsamiai išanalizavo pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimu pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Migracijos departamento atliktas tyrimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo yra iš esmės klaidingas; kilmės valstybės informacija patvirtina, kad tokius pačius politinius įsitikinimus turintys asmenys yra persekiojami; teismo sprendimas neatitinka aktualios ESTT ir LVAT praktikos bylose susijusiose su persekiojimu dėl politinių įsitikinimų bei buvo netinkamai pritaikytas perspektyvinis rizikos vertinimas.

32. Pareiškėjas pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurie esą patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas jau 2021 metais buvo patekęs į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų akiratį už savo reiškiamas opozicines pažiūras internetinių pokalbių svetainėse.

33. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodė jokių priežasčių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti teikiami į bylą, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šiuos įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustatė pagrįstų priežasčių tirti ir vertinti įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako pridėti prie bylos pateiktus naujus įrodymus.

34. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

36. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

37. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

38. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

39. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

41. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad kilmės valstybėje jis gali būti persekiojamas dėl priešiškų įsitikinimų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir tai yra žinoma (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo apklaustas 2023 m. spalio 30 d, ir lapkričio 8 d.

42. Migracijos departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo paaiškinimus kilmės valstybės informacijos kontekste, Sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio nuostatų, jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas pareiškėjo akcentuotas aplinkybes, pareiškėjo pateiktą informaciją, jo pasisakymus teismo posėdžio metu, apklausos metu bei skunde pateiktus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutikdamas su atsakovo išvadomis, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo pateikiamos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių dėl pareiškėjo politinių įsitikinimų taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Atsakovas Sprendime vertino pareiškėjų individualią situaciją, spręsdamas, ar prieglobsčio prašytojas pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojamas dėl politinių įsitikinimų, tačiau nenustatė tokių individualių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu, įvertino pareiškėjo individualias savybes ir surinktą informaciją baimės būti persekiojamam pagrįstumo kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika.

45. Vadovaujantis LVAT praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024). Sprendime buvo padaryta motyvuota išvada, kad nagrinėjamu atveju rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje nėra pakankamai individualizuota ir yra hipotetinio pobūdžio, paremta vien bendra padėtimi (duomenys neskelbtini).

46. Pasisakant dėl papildomos apsaugos nesuteikimo pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar kad jam grėstų mirties bausmė grįžimo į kilmės valstybę atveju. Vertindamas, ar prieglobsčio prašytojui gali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl to, kad išsiuntus jį į kilmės valstybę jam grės pavojus gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, atsakovas įvertino pareiškėjo gyvenamąją vietą, kilmės valstybės informaciją šiuo aspektu ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), kad vien dėl buvimo šalies teritorijoje nėra realios rizikos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

47. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, nėra jokio pagrindo prieiti prie išvados, jog prieglobsčio prašytojo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

48. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Rasa Raguskytė-Markovienė