2025-11-05 Nr. AB-18613-3-63-3-01031-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1149-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01031-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „KN Energies“ atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „KN Energies“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Krovinių terminalas“, uždaroji akcinė bendrovė „Nomine Consult“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „KN Energies“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2025 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (30-3)-A4E-5752 „Dėl Klaipėdos miesto UAB „KROVINIŲ TERMINALAS“ vykdomos veiklos išplėtimo poveikio aplinkai“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydamas, kad terminą praleido, nes atsakovas suklaidino pareiškėją, jog Sprendimas gali būti pasirinktinai skundžiamas ne tik teismui, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija).

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas taip pat grąžino pareiškėjui sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėjas nurodė, kad svarbi priežastis atnaujinti praleistą šio skundo padavimo terminą yra tai, kad atsakovas ir Komisija suklaidino pareiškėją, Sprendime nurodant, jog sprendimas gali būti skundžiamas ne tik teismui, bet ir Komisijai. Be to, Komisija priėmė pareiškėjo skundą, o ne iškart atsisakė jį priimti, nurodant, kad Sprendimas skundžiamas tik teismui.

Teismas įvertino, kad pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu, atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo), turėjo realią galimybę susipažinti su skundžiamu teisės aktu ir kreiptis į teismą, o ne į Komisiją. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo aplinkybės yra tik subjektyvaus pobūdžio ir priklausančios tik nuo pareiškėjo elgesio bei situacijos subjektyvaus traktavimo.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti, teismo vertinimu, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir atspindinčios pačio pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį bei savo teisių gynimo būdą, tačiau jos nebuvo objektyvios kliūtys, kurios būtų užkirtusios kelią pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Teismas pripažino, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo pačio pareiškėjo laisva valia pasirinktas elgesys ir subjektyvus situacijos bei savo galimybių (pasirinkus sprendimą skųsti ne teismui, o Komisijai) vertinimas, o ne objektyvios kliūtys, sutrukdžiusios laiku keiptis į teismą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad žyminio mokesčio suma nėra didelė, kad pareiškėjas nebūtų turėjęs galimybės jo sumokėti, kreipdamasi su skundu į teismą.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo nurodytus argumentus dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsižvelgdamas į aktualias teisės normas, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimus dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmiausia, pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas buvo ar nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodė, kad skundą praleido ne dėl to, jog pats atliko netinkamą vertinimą, bet dėl institucijos, t. y. viešojo administravimo subjekto klaidos ir pareiškėjo suklaidinimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad administraciniame akte privalo būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Sprendime aiškiai nurodyta apskundimo tvarka ir institucijos – Komisija arba teismas, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti valstybės institucijos akte nurodyta apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, pasirinkdamas skundą teikti Komisijai, buvo akivaizdžiai suklaidintas.

Pareiškėjas aiškiai buvo suklaidintas ir pačios Komisijos, kadangi skundą priėmė, jį nagrinėjo ir tik baigtinėje nagrinėjimo stadijoje paskelbė, kad neturi tam reikalingos kompetencijos, nors šį klausimą turėjo išspręsti per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 str. 3 d.).

Pareiškėjo vertinimu, teismas skundžiamu sprendimu iš esmės sukuria itin pavojingą precedentą, kuris reiškia, kad kiekvienas pareiškėjas nuo šiol privalo kvestionuoti ir ginčyti viešojo administravimo subjekto administraciniame akte nurodytą sprendimo apskundimo tvarką, taip pat ginčyti ir kvestionuoti kiekvieno subjekto kompetenciją, jei tas subjektas nėra teismas. Toks aiškinimas aiškiai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kelia nepasitikėjimą viešojo administravimo institucijomis, jų veiklos teisėtumu, o blogiausia – visiškai atleidžia viešojo administravimo subjektus nuo atsakomybės, šią perkeldami ūkio subjektams.

Pareiškėjas paaiškina, kad teismo teiginys, jog termino praleidimo priežastys nebuvo svarbios, nes žyminis mokestis yra nedidelis, apskritai neaktualus, kadangi pareiškėjas nenurodė, jog kliūtis jam paduoti skundą iškart teismui, o ne Komisijai, būtų buvęs žyminio mokesčio dydis.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiama teismo nutartis neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į teisminę gynybą ir grubiai pažeidžia suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išplėtojęs nuoseklią ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią valstybės institucijų įvykdytas pareiškėjų suklaidinimas dėl skundžiamo akto apskundimo tvarkos yra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą skundui administraciniam teismui paduoti (žr. 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-668-602/2023; 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-502/2022; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-697-602/2022; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-590-492/2020). Minėtose nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atnaujindamas terminus, akcentavo pareiškėjų sąžiningumą, rūpestingumą, atidumą, operatyvumą ginant savo pažeistas teises kaip kriterijų, kuriam esant terminas atnaujintinas. Šiuo atveju pareiškėjas visus šiuos kriterijus atitinka: skundą Komisijai dėl Sprendimo padavė laiku; susipažinęs su Sprendimu nutraukti bylą, į teismą kreipėsi operatyviai, jau sekančią savaitę. Toks veikimas atitinka rūpestingumo, atidumo, operatyvumo reikalavimus. Pareiškėjas taip yra sąžiningas, duomenų apie jo nesąžiningumą byloje nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys buvo vienas iš esminių pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą argumentų, tačiau teismas, vengdamas į šiuos pagrindinius argumentus atsakyti, ne tik pademonstravo savo argumentų silpnumą, bet ir pažeidė pareigą savo nutartį motyvuoti (ABTĮ 33 str. 2 d.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, tai gali būti laikoma esminiu procesiniu pažeidimu. Pareiškėjo vertinimu, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuoto precedento (nors ir tai būtų neteisėta, nes žemesnės instancijos teismas negali nukrypti nuo aukštesnės instancijos teismo suformuoto precedento) niekaip nemotyvavo, taip pažeisdamas aptariamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Nemotyvuotas nukrypimas nuo teismo precedento pažeidžia ir konstitucinį lygiateisiškumo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d.), kadangi tokiu atveju iš esmės analogiškose padėtyse esantys asmenys nepagrįstai traktuojami skirtingai.

Pareiškėjas paaiškina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, aiškinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (teisė į teisingą teismą) nuosekliai pabrėžiama, kad valstybės institucijos klaidos riziką turi prisiimti valstybė, šios klaidos neturi būti taisomos atitinkamo privataus asmens sąskaita (žr. EŽTT 2017 m. kovo 28 d. sprendimą byloje Magomedov ir kiti prieš Rusiją, paraiškų Nr. 33636/09, 34493/09, 35940/09, 36054/09, 37441/09, 38237/09, 45415/09, 50333/09, 28480/13 ir 28506/13, p. 94-95). EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad valstybių institucijų klaidos turėtų būti traktuojamos pareiškėjo naudai; riziką, susijusią su institucijų klaidomis, turi prisiimti valstybė, klaidos neturi būti ištaisomos atitinkamo asmens sąskaita (žr. EŽTT 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Radchikov prieš Rusiją, paraiškos Nr. 65582/01, p. 50; 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą byloje Albergas ir Arlauskas prieš Lietuvą, paraiškos Nr. 17978/05, p. 59).

Sprendime nurodant netinkamą jo apskundimo tvarką ir dėl to pareiškėjui praleidus apskundimo terminą, už šią klaidą atsakomybę turi prisiimti valstybė, atnaujindama skundo padavimo terminą. Šios klaidos rizikos pasekmės negali tekti pareiškėjui, atimant iš jo teisę į teisminę gynybą. Pritarimas nutartyje nurodytam ypač griežtam, nelanksčiam ir formaliam teismo požiūriui turėtų taip pat ir platesnį neigiamą poveikį, išeinantį už šios konkrečios bylos ribų, o būtent, mažintų ikiteisminės administracinių ginčų tvarkos veiksmingumą didėjančio teismų darbo krūvio sąskaita. Asmuo, svarstydamas skųsti administracinį aktą, esant neaiškiai, dviprasmiškai administracinio akto apskundimo tvarkai, suprasdamas riziką, kad sprendime institucijos nurodyta apskundimo tvarka gali būti neteisinga, ir, kad pasirinkus neteisingą instituciją, teismai neatnaujins skundo padavimo teismui termino, nenorėdamas rizikuoti savo teise į teisminę gynybą, atsargumo vardan būtų skatinamas kreiptis iškart į teismą vietoje Komisijos ar kitos administracinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjančios institucijos. Todėl pritarimas nutartyje išsakytam požiūriui prieštarautų teisingumui ne tik šiuo konkrečiu atveju, bet ir neatitiktų ikiteisminio administracinių ginčų sprendimo instituto esmės ir tikslų.

Pareiškėjas apibendrina, kad šiuo atveju teismui nebuvo pagrindo neatnaujinti termino skundui paduoti dėl svarbių priežasčių, o būtent, dėl valstybės institucijų suklaidinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad tai yra svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Krovinių terminalas“ pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, prašydamas priimti rašytinius paaiškinimus ir atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido išimtinai tik dėl nuo jo valios priklausiusių aplinkybių, kurios nėra laikomos svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir dėl to atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą teisme, yra pagrįsta ir teisėta. Šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų skundžiamą nutartį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria neatnaujintas praleistas terminas skundui paduoti ir atsisakyta priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, nustatęs, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir atspindinčios pačio pareiškėjo pasirinktą elgesio modelį bei savo teisių gynimo būdą, tačiau jos nebuvo objektyvios kliūtys, kurios būtų užkirtusios kelią pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Teismas pripažino, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo pačio pareiškėjo laisva valia pasirinktas elgesys ir subjektyvus situacijos bei savo galimybių (pasirinkus sprendimą skųsti ne teismui, o Komijai) vertinimas, o ne objektyvios kliūtys, sutrukdžiusios laiku keiptis į teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad praleistas terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2025 m. birželio 2 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodyta, jog sprendimas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos pasirinktinai gali būti skundžiamas Komisijai ar jos teritoriniam padaliniui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administraciniam teismui. Pareiškėjas su 2025 m. liepos 2 d. skundu, kurį pasirašė pareiškėjo generalinis direktorius, kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Sprendimą. Komisija priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau 2025 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 21RE2-(AG-159/14-2025) administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, advokato, 2025 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Sprendimą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia priežastis, dėl kurių jis praleido skundo padavimo teismui terminą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, objektyviai sutrukdė pareiškėjui šiuo konkrečiu atveju kreiptis į teismą ir savo galbūt pažeistas teises ginti laiku.

Nagrinėjamu atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi per 10 dienų nuo Komisijos Sprendimo, kuriuo administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai, priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiškėjas po Komisijos Sprendimo priėmimo su skundu į teismą kreipėsi per protingą terminą.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises gynė veikdamas pakankamai operatyviai, rūpestingai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundo teismui padavimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „KN Energies“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė