f7b5de93-cbbf-4893-a346-88d8decbf1cc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-1224-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03958-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3, 55.1.1 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovui V.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundÄ atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.) dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos rytas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 16 d. sprendimÄ Nr. EKS-47/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad ginčijamame sprendime konstatuoti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 35 straipsnio, nustatančio, jog draudžiama skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus – be jo artimųjų sutikimo, ir Kodekso 47 straipsnio, numatančio, jog, gerbdami asmens teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos apie asmens sveikatos bÅ«klę, gydymÄ , prognozes, taip pat kitos sveikatos informacijos be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo, tokia informacija gali bÅ«ti skelbiama be asmens artimųjų sutikimo tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai: kai kalbama apie vieÅ¡Ä jį asmenį, kai skelbti Å¡iÄ informacijÄ yra vieÅ¡asis interesas ir kai turima oficiali medicinos įstaigos iÅ¡vada.

Pažeidimai pasireiškė tuo, jog žurnalistės A. K. (toliau – ir žurnalistė) publikacijoje „Žmogžudystė už grotų“ („Lietuvos rytas“, 2017-07-12) (toliau – Publikacija) buvo rašoma apie tai, kad Alytaus pataisos namuose tarp dviejų kalinių įvykusio konflikto metu vienas kalinys buvo nužudytas. Publikacijoje buvo aprašyta tarp kalinių įvykusio konflikto eiga, nurodytas nužudymo įrankis, būdas ir nužudytojo mirties aplinkybės, paviešinti abiejų kalinių vardai ir pavardės, nurodyta, jog abu jie buvo narkomanai ir sirgo ŽIV ir jog aprašomo konflikto metu nužudymu įtariamam kaliniui buvo prasidėjęs abstinencijos priepuolis.

Nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyr. tyrėja 2018 m. rugpjūčio 13 d. raÅ¡tu kreipėsi į KomisijÄ dėl žurnalistės A. K. atžvilgiu atliekamo tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 97 straipsniu, Komisijos buvo praÅ¡oma praneÅ¡ti, ar žurnalistė pirmiau nurodytame straipsnyje nepažeidė žurnalistų etikos.

UAB „Lrytas“, 2018 m. rugsėjo 5 d. atsakydama į jai adresuotÄ Komisijos praneÅ¡imÄ bei pridėtÄ vyr. tyrėjos reikalavimÄ , nurodė, kad vadovaudamasis BPK 97 straipsniu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas turi teisę reikalauti iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pažymėjo, kad praÅ¡oma pateikti iÅ¡vada, ar žurnalistė nepažeidė etikos, nėra nei daiktas, nei dokumentas. Objekto tyrimÄ gali atlikti specialistas, kurio sÄ vokÄ apibrėžia BPK 89 straipsnis, o Komisija Å¡ios sÄ vokos neatitinka.

Atkreipė dėmesį, kad pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas be asmens sutikimo vieÅ¡ai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informacijÄ apie kito žmogaus privatų gyvenimÄ , jeigu tÄ informacijÄ jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikinÄ užduotį, arba jÄ surinko darydamas Å¡io kodekso 165-167 straipsniuose numatytÄ veikÄ . Pagal šį BK straipsnį baudžiamoji atsakomybė už žurnalisto etikos pažeidimÄ nenumatyta.

Taip pat nurodo, kad Publikacija, dėl kurios kreipėsi policijos vyr. tyrėja, dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ buvo iÅ¡spausdinta 2017 m. liepos 12 d., o policijos vyr. tyrėja, dėl to, ar žurnalistė nepažeidė žurnalisto etikos, į KomisijÄ kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praleidusi Komisijos darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas) 17 straipsnyje numatytÄ 12 mėnesių terminÄ . Pažymi, kad Darbo reglamente nėra numatyta galimybė arba sÄ lygos pratęsti nustatytÄ Å¡Ä¯ naikinamÄ jį terminÄ .

Ginčijamame sprendime dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakyta. Be to, kadangi policijos vyr. tyrėja į KomisijÄ kreipėsi tik dėl įtariamojo R. K. pretenzijų žurnalistei A. K., daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija Kodekso 35 straipsnio reikalavimų pažeidimÄ (dėl nužudytojo asmens vardo ir pavardės pavieÅ¡inimo) konstatavo savo iniciatyva, tikriausiai vadovaudamasi Darbo reglamento 4.4 papunkčiu, tačiau apie tai, kad ji nagrinės nurodytÄ pažeidimÄ savo iniciatyva, pareiÅ¡kėjos neinformavo, nesuteikė jai galimybės pasiaiÅ¡kinti.

Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, jog nuteistasis bei dėl naujo nusikaltimo padarymo įtariamas R. K. dėl teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimo kaltina ne dienraÅ¡tį ar interneto portalÄ , o žurnalistę. BÅ«tent dėl žurnalistės, o ne dėl žiniasklaidos priemonių veiksmų į KomisijÄ kreipėsi ir policijos vyr. tyrėja, tačiau Komisija dėl pareiÅ¡kėjai nežinomų priežasčių pažeidusiu Kodekso nuostatas pripažįsta dienraÅ¡tį „Lietuvos rytas“ ir jis įpareigojamas paskelbti sprendimÄ vieÅ¡ai.

Dėl skundžiamame sprendime nurodomų aplinkybių, kad UAB „Lietuvos rytas“ jokių paaiÅ¡kinimų dėl publikacijos nepateikė, o paaiÅ¡kinimÄ pateikė tik UAB „Lrytas“, paaiÅ¡kina, kad UAB „Lietuvos rytas“ 2018 m. liepos 10 d. yra įteikęs Komisijai pareiÅ¡kimÄ , kuriame atkreipiamas dėmesys, jog pagal Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIÄ®) 46 straipsnio 2 dalyje suformuluotÄ taisyklę, Kodekso normos taikomos tik Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir Asociacija), vienijančios vieÅ¡osios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, narių – Lietuvos žurnalistų sÄ jungos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Regioninių televizijų asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos – veiklai.

Å is sÄ raÅ¡as yra baigtinis. UAB „Lietuvos rytas“ nepriklauso nei vienai iÅ¡ įstatyme iÅ¡vardytų asociacijų, todėl dėl jos publikacijų atitikties Kodeksui Komisija spręsti negali. Pažymi, kad Komisija yra Asociacijos organas, kuris kompetentingas priimti sprendimus dėl profesinės etikos tik Asociacijos narių atžvilgiu. VIÄ® tiesiogiai įtvirtina, kad tik Asociacijos narių atžvilgiu Komisija turi teisę taikyti KodeksÄ ir priimti sprendimus profesinės etikos priežiÅ«ros srityje ir pagal egzistuojantį teisinį reguliavimÄ asociacijos turi kompetencijÄ koordinuoti ir spręsti tik dėl savo narių elgesio, todėl pareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad Asociacija (ir Komisija) neturi jokios kompetencijos spręsti dėl jos (kuri nėra Asociacijos ar jÄ vienijančių organizacijų narė) galimų profesinės etikos pažeidimų.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas lemtų tai, kad bÅ«tų pažeidžiama Asociacijai nepriklausančių visuomenės informavimo priemonių ir žurnalistų asociacijos laisvė, lygiateisiÅ¡kumo ir laisvos konkurencijos principai, žodžio laisvė ir netgi tam tikra prasme įvedama cenzÅ«ra (el. byla, 1- 5 psl.). Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Asociacija atsiliepime nurodo, kad 2018 m. spalio 16 d., vykdydama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – Policija) praÅ¡ymÄ , Komisija įvertino A.

K. publikacijÄ â€žÅ½mogžudystė už grotų“ („Lietuvos rytas“, lrytas.lt, 2017-07-12) dėl galimo visuomenės informavimo etikos nuostatų pažeidimo ir nustatė, jog Publikacijoje buvo pasakojama apie dviejų Alytaus pataisos namų kalinių konfliktÄ , pasibaigusį vieno jų mirtimi. Publikacijoje buvo apraÅ¡yta tarp kalinių įvykusio konflikto eiga, nurodytas nužudymo įrankis, bÅ«das ir nužudytojo mirties aplinkybės, taip pat pavieÅ¡inti abiejų kalinių vardai ir pavardės, nurodyta, jog abu jie buvo narkomanai ir sirgo ŽIV ir, jog apraÅ¡omo konflikto metu nužudymu įtariamam kaliniui buvo prasidėjęs abstinencijos priepuolis.

NežiÅ«rint to, jog Asociacija mažiausiai du kartus kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ ir trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį A. K. (toliau – Autorė) dėl paaiÅ¡kinimų ir kvietė juos dalyvauti 2018 m. spalio 16 d. posėdyje, nei pareiÅ¡kėja, nei Autorė jokių paaiÅ¡kinimų Komisijai dėl Publikacijos nepateikė ir Komisijos posėdyje nedalyvavo. AtsakymÄ Ä¯ Komisijos paklausimus pateikė tik UAB „Lrytas“, perspausdinusi PublikacijÄ jai priklausančiame portale lrytas.lt, ir Å¡iame atsakyme nurodė, jog Policijos praÅ¡oma pateikti iÅ¡vada apie tai, ar Autorė nepažeidė visuomenės informavimo etikos, nėra nei daiktas, nei dokumentas, o objekto tyrimÄ gali atlikti tik specialistas, kurio sÄ voka apibrėžta BPK 89 straipsnyje, ir, jog Komisija Å¡ios sÄ vokos neatitinka.

Ä®vertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, Komisija ginčo sprendime konstatavo, jog Publikacijoje, neturint tam bÅ«tino Å¡ių asmenų ir (ar) jų artimųjų sutikimo, buvo pavieÅ¡inti nužudytojo kalinio asmens duomenys bei nužudymu įtariamo kalinio sveikatos duomenys ir tuo buvo pažeistas Kodekso 35 straipsnis, nustatantis, jog draudžiama skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus – be jo artimųjų sutikimo, Å¡ie duomenys gali bÅ«ti skelbiami be asmens ar jo artimųjų sutikimo tik tais atvejais, kai nuo nusikalstamos veikos nukentėjo vieÅ¡asis asmuo arba skelbti Å¡iuos duomenis yra vieÅ¡asis interesas, ir 47 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami asmens teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos apie asmens sveikatos bÅ«klę, gydymÄ , prognozes, taip pat kitos sveikatos informacijos be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo, tokia informacija gali bÅ«ti skelbiama be asmens artimųjų sutikimo tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai: kai kalbama apie vieÅ¡Ä jį asmenį, kai skelbti Å¡iÄ informacijÄ yra vieÅ¡asis interesas ir kai turima oficiali medicinos įstaigos iÅ¡vada.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja skunde palaiko UAB „Lrytas“ atsakyme iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog Policijos papraÅ¡yta iÅ¡vada nėra nei daiktas, nei dokumentas ir Komisija, atsakydama į Policijos reikalavimÄ , turėjo laikytis bÅ«tent tokios pozicijos, juo labiau, kad pagal BK 168 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už žurnalisto etikos pažeidimÄ nenumatyta. Asociacija nesutinka su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais. Nurodo, kad Komisija nevertino ir negalėjo vertinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no praÅ¡ymo pagrįstumo ir (ar) teisėtumo, o tik savo kompetencijos ribose atliko Publikacijos vertinimÄ visuomenės informavimo etikos požiÅ«riu.

Jeigu pareiÅ¡kėjai kyla abejonių dėl galimo tokio Policijos praÅ¡ymo pagrįstumo ir (ar) teisėtumo, Å¡ias savo pretenzijas ji turėtų teisės aktų nustatyta tvarka pareikÅ¡ti ikiteisminį tyrimÄ atliekančioms ir (ar) kontroliuojančioms institucijoms. Antra, Asociacijos nuomone, Komisijos sprendimas (iÅ¡vada) dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimo laikytinas dokumentu ir, nevertinant konkretaus policijos praÅ¡ymo pagrįstumo ir bÅ«tinumo jos atliekamame ikiteisminiame tyrime, teikti praÅ¡ymus dėl publikacijų įvertinimo visuomenės informavimo etikos požiÅ«riu ji gali.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad Policija į KomisijÄ kreipėsi dėl Publikacijos įvertinimo, praleidusi Darbo reglamente nustatytÄ 12 mėn. terminÄ , Asociacija pažymi, jog Darbo reglamente nėra imperatyviai nustatyta, jog skundai (praÅ¡ymai), pateikti praleidus nustatytÄ terminÄ , paliekami nenagrinėti. Å iuo konkrečiu atveju Komisija su Policijos praÅ¡ymu susipažino 2018 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje ir, atsižvelgdama į tai, jog Komisijos iÅ¡vada buvo bÅ«tina teisėsaugos organų atliekamame ikiteisminiame tyrime, nusprendė šį praÅ¡ymÄ nagrinėti, apie tai elektroniniu paÅ¡tu informuodama pareiÅ¡kėjÄ su Autore ir pasiÅ«lydama per 20 kalendorinių dienų pateikti paaiÅ¡kinimus.

Asociacija nesutinka ir su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti dėl galimo Kodekso 35 straipsnio pažeidimo. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja buvo tinkamai informuota apie Komisijos 2018 m. spalio 16 d. posėdį, kur bÅ«tų galėjusi pateikti savo paaiÅ¡kinimus žodžiu ir atsakyti į Komisijos narių klausimus, tačiau kvietimÄ dalyvauti posėdyje, kaip ir du praÅ¡ymus pateikti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, ji sÄ moningai ignoravo. Be to, skirtingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, ginčijamame sprendime buvo nurodyta, kad visuomenės informavimo etikos pažeidimai padaryti Autorės parengtoje Publikacijoje, kuriÄ paskelbė pareiÅ¡kėja, t. y. sprendimas taikytinas tiek Autorei, tiek ir pareiÅ¡kėjai.

Pažymi taip pat ir tai, jog paskelbti ginčijamÄ sprendimÄ vieÅ¡ai pareiÅ¡kėjÄ Ä¯pareigoja ne Komisija, o Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 6 dalis, nustatanti, jog sprendimai dėl profesinės etikos pažeidimų turi bÅ«ti skelbiami tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose jie buvo nustatyti. Asociacija kategoriÅ¡kai nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad Komisija nėra kompetentinga spręsti dėl jos padarytų visuomenės informavimo etikos pažeidimų, kadangi ji nepriklauso Asociacijai.

Nurodo, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti fundamentalÅ«s visuomenės informavimo veiklai keliami kriterijai – pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų. Å ių fundamentalių visuomenės informavimo principų, vienas kurių – Kodekso privalomas laikymasis, yra visų be iÅ¡imties vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų (įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ ) profesinė pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne.

Tai, jog pareiÅ¡kėja Å¡iuo atveju nepriklauso nei vienai AsociacijÄ sudarančiai organizacijai, neatleidžia jos nuo minėtos pareigos laikytis Kodekso nuostatų ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos ji galimai padarė informuodama visuomenę, ar asmenų skundus dėl jos veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas. Pažymi, jog analogiÅ¡kos pozicijos Å¡iuo klausimu laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018) (el. byla, 14-17 psl.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo, dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. EKS-47/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2017 m. liepos 12 d. dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ ir internetiniame tinklapyje „www.lrytas.lt“ buvo pavieÅ¡intas žurnalistės A. K. straipsnis „Žmogžudystė už grotų“, kuriame pasakojama apie tai, kad Alytaus pataisos namuose tarp dviejų kalinių įvykusio konflikto metu vienas kalinys buvo nužudytas. Publikacijoje buvo apraÅ¡yta tarp kalinių įvykusio konflikto eiga, nurodytas nužudymo įrankis, bÅ«das ir nužudytojo mirties aplinkybės, pavieÅ¡inti kalinių vardai ir pavardės, nurodyta, kad jie abu yra narkomanai, sergantys ŽIV ir kad nužudytajam įvykio dienÄ buvo prasidėjęs abstinencijos priepuolis, todėl jis buvo labai suirzęs ir kabinėjosi prie kitų nuteistųjų (el. byla, 22 psl.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius (toliau – Komisariatas) 2018 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į AsociacijÄ raÅ¡tu „Dėl žurnalistės A. K. straipsnio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-2-00013-18“, kuriame nurodė, kad Komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2017 m. liepos 12 d. dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ ir internetiniame tinklapyje „www.lrytas.lt“ buvo pavieÅ¡intas straipsnis, kuriame bausmę atliekantis R.

K. buvo apkaltintas nusikaltimo padarymu bei be jo sutikimo vieÅ¡ai buvo pasinaudota ir paskelbta informacija apie jo privatų gyvenimÄ . RaÅ¡te taip pat nurodyta, kad 2017 m. liepos 12 d. dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ ir internetiniame tinklapyje „www.lrytas.lt“ buvo pavieÅ¡intas žurnalistės A. K. straipsnis „Žmogžudystė už grotų“, kuriame žurnalistė A. K. parašė „Nuo narkotikų priklausomas ir ŽIV užsikrėtusiam nuteistajam (turėdama omeny R. K.) buvo prasidėjęs abstinencijos priepuolis, todėl jis buvo labai suirzęs ir kabinėjosi prie kitų nuteistųjų“, t. y. ji vieÅ¡ai paskelbė informacijÄ apie R.

K. privatų gyvenimÄ . Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis BPK 97 straipsniu, Komisariatas prašė praneÅ¡ti, ar žurnalistė A. K. nurodytame straipsnyje nepažeidė žurnalistų etikos (el. byla, 9, 23 psl.). Visuomenės informavimo etikos komisija 2018 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje svarstė Komisariato praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti A. K. PublikacijÄ ir, atsižvelgiant į tai, jog Komisijos iÅ¡vada bÅ«tina teisėsaugos organų atliekamame ikiteisminiame tyrime, nusprendė šį praÅ¡ymÄ nagrinėti, nepaisant to, jog į KomisijÄ buvo kreiptasi praėjus daugiau nei 12 mėn. nuo ginčo publikacijos paskelbimo (el. byla. 34-35 psl.).

Komisija 2018 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“ ir A. K., informuodama apie Komisariato praÅ¡ymÄ ir praÅ¡ydama per 20 kalendorinių dienų nuo Å¡io laiÅ¡ko gavimo dienos elektroniniu paÅ¡tu pateikti komisijai dėl jo paaiÅ¡kinimÄ (el. byla, 29 psl.). UAB „Lrytas“ 2018 m. rugsėjo 5 d. pateikė Komisijai paaiÅ¡kinimÄ â€žDėl Vilniaus AVPK 3PK praÅ¡ymo“, kuriame atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsniu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas <...> turi teisę reikalauti iÅ¡ fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

UAB „Lrytas“ nuomone, praÅ¡oma pateikti iÅ¡vada, ar žurnalistė A. K. nepažeidė etikos, nėra nei daiktas, nei dokumentas. Objekto tyrimÄ gali atlikti specialistas, kurio sÄ vokÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89 straipsnis, o Komisija Å¡ios sÄ vokos neatitinka. Mano, kad tokios pozicijos turėtų laikytis ir Komisija (e. byla, 10 psl.). Komisija 2018 m. spalio 4 d. elektroniniu paÅ¡tu informavo UAB „Lrytas“, UAB „Lietuvos rytas“ ir A. K., kad 2018 m. spalio 16 d. 15.10 val. svarstys Komisariato kreipimÄ si dėl Publikacijos, pasiÅ«lė iki 2018 m. spalio 12 d. pateikti paaiÅ¡kinimus dėl kreipimosi ir kvietė dalyvauti Komisijos posėdyje (el. byla, 30 psl.).

UAB „Lrytas“ Komisijai 2018 m. spalio 10 d. pranešė, kad savo pozicijÄ jau yra iÅ¡dėstęs 2018 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡siųstame raÅ¡te (el. byla, 21 psl.). Komisija, iÅ¡nagrinėjusi Komisariato kreipimÄ si dėl Publikacijos, 2018 m. spalio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. EKS-4718, kuriuo pripažino, jog A. K. Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 35 ir 47 straipsnių reikalavimai ir įpareigojo UAB „Lietuvos rytas“ šį sprendimÄ paskelbti (el. byla, 19-20 psl.)). Komisija sprendimÄ priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalimi.

Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, pareiÅ¡kėja neginčija ginčijamame sprendime konstatuotų Kodekso 35 ir 47 straipsnių reikalavimų pažeidimų, tačiau ginčijamÄ sprendimÄ laiko neteisėtu ir praÅ¡o panaikinti dėl galimų procedÅ«rinių pažeidimų atliekant visuomenės informavimo etikos pažeidimo tyrimÄ bei kelia klausimÄ dėl Komisijos kompetencijos taikyti jai sankcijÄ . Dėl Komisijos kompetencijos PareiÅ¡kėja nurodo, kad pagal VIÄ® nuostatas, Komisija turi kompetencijÄ nagrinėti tik Asociacijai priklausančių narių veiklÄ .

Nagrinėjamu atveju ji nėra Asociacijos narys, todėl Komisija Å¡iuo atveju apskritai neturėjo kompetencijos priimti skundžiamÄ sprendimÄ . VIÄ® 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas nustato vieÅ¡osios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarkÄ , vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklÄ reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. VIÄ® 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kÅ«rybos, religijos ir sÄ Å¾inės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratijÄ , visuomenės atvirumÄ , skatina visuomenės pilietiÅ¡kumÄ ir valstybės pažangÄ , stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbÄ , tautinę kultÅ«rÄ ir dorovę (2014 m. lapkričio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1357 redakcija). Žurnalistai turi pareigÄ , be kita ko, teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais; nevykdyti vieÅ¡osios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar KodeksÄ ; vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų; informacijÄ rinkti ir skelbti tik etiÅ¡kais ir teisėtais bÅ«dais ir kt. (Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis).

Etikos normas, kurių privalo laikytis vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios vieÅ¡osios informacijos rengimÄ bei platinimÄ , ir Å¡is įstatymas (VIÄ® 43 straipsnio 1 dalis). Asociacija yra viena iÅ¡ vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, savo veikloje siekianti užtikrinti Kodekso nuostatų laikymÄ si, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimÄ visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sÄ moningumÄ vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis vieÅ¡Ä ja informacija (VIÄ® 46 straipsnio 1 dalis).

Visuomenės informavimo etikos komisija Å¡iuo atveju yra kolegialus, Asociacijos sprendimus pagal nustatytÄ kompetencijÄ priimantis organas. Komisijos kompetencija apima Å¡ias funkcijas:

1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu;

2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę;

3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;

4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raÅ¡tingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrÄ , informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidÄ ;

5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. Ä® KomisijÄ gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (VIÄ® 461 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Aptartų VIÄ® nuostatų analizė leidžia teismui teigti, kad visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno vieÅ¡osios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra.

Å ios pareigos vykdymÄ prižiÅ«ri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri bÅ«tent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie vieÅ¡osios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne, yra jos nariai ar jais nėra. Tai, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuo atveju nėra Asociacijos narė, neatleidžia jos nuo minėtos pareigos laikytis, be kita ko, etikos normų bei Kodekso nuostatų, ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos ji galbÅ«t padarė informuodama visuomenę, ar asmenų skundus dėl jos veiklos, galbÅ«t pažeidus Kodekso nuostatas.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjos argumentai, kad ji nėra Asociacijos narė, todėl Komisija Å¡iuo atveju apskritai neturėjo kompetencijos priimti skundžiamÄ sprendimÄ , yra nepagrįsti ir atmestini. Tai, kad pareiÅ¡kėja nėra Asociacijos narės, nereiÅ¡kia, kad ji gali nesilaikyti profesinės etikos normų bei Kodekso nuostatų ir bÅ«ti nekontroliuojama. Dėl kreipimosi į KomisijÄ termino praleidimo PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Komisariatas praÅ¡ymÄ dėl Publikacijos įvertinimo pateikė praleidęs Komisijos darbo reglamento 17 straipsnyje numatytÄ 12 mėnesių terminÄ , kuris, jos nuomone, yra naikinamasis, todėl Komisija nepagrįstai jį iÅ¡nagrinėjo.

Pagal VIÄ® 461 straipsnio  3 dalies  2–3 punktus, Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė vieÅ¡osios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, asmenų skundus dėl vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Etikos kodekso nuostatas, taip pat vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Etikos kodekso pažeidimų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija dirba pagal jos patvirtintÄ Komisijos darbo reglamentÄ . Darbo reglamento 17 punkte nustatyta, kad į KomisijÄ dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo tos dienos, kuriÄ pažeidimas buvo padarytas.

Skundas turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo jo gavimo dienos. Skundo nagrinėjimo terminas gali bÅ«ti pratęstas, jeigu jam iÅ¡nagrinėti reikalinga papildoma medžiaga. Kaip matyti iÅ¡ atsiliepimo į skundÄ argumentų, Asociacija neneigia, kad Darbo reglamento 17 straipsnyje nustatytas 12 mėnesių terminas buvo praleistas. Å i aplinkybė buvo aptarta Komisijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. posėdyje. IÅ¡ byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 24 d. IÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Komisijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. protokolo Nr. 15 turinio matyti, kad Komisija svarstė Komisariato praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti A.

K. PublikacijÄ ir, atsižvelgiant į tai, jog Komisijos iÅ¡vada bÅ«tina teisėsaugos organų atliekamame ikiteisminiame tyrime, bendru sutarimu nusprendė šį praÅ¡ymÄ nagrinėti nepaisant to, jog į KomisijÄ buvo kreiptasi praėjus daugiau nei 12 mėn. nuo ginčo publikacijos paskelbimo. Pažymėtina, kad nurodyta Darbo reglamento norma iÅ¡ esmės reglamentuoja asmenų skundų dėl vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus visuomenės informavimo etikos nuostatas, padavimo Komisijai terminus.

Nagrinėjamu gi atveju Komisija nusprendė atlikti tyrimÄ , gavusi teisėsaugos institucijos kreipimÄ si, praÅ¡ant pateikti iÅ¡vadÄ dėl galimo visuomenės informavimo etikos pažeidimo, todėl įvertinusi jo svarbÄ , priėmė sprendimÄ nagrinėti šį kreipimÄ si ir tai padarė savo kompetencijos ribose. Be to, kaip matyti iÅ¡ Darbo reglamento 22 punkto, kuriame nustatyti atvejai, kai Komisija turi teisę atsisakyti nagrinėti skundÄ , Darbo reglamento 17 punkte nustatyto termino praleidimas nėra numatytas kaip pagrindas atsisakyti nagrinėti skundÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisariato kreipimosi pateikimas po Darbo reglamento 17 punkte nustatyto termino, nėra pagrindas, dėl kurio Komisija privalėjo jį atsisakyti nagrinėti. PareiÅ¡kėjos skunde keliamas Komisariato praÅ¡ymo pateikti iÅ¡vadÄ , reikalingÄ atliekant ikiteisminį tyrimÄ , teisėtumas ir pagrįstumas nėra Å¡ios bylos dalykas. Kaip pagrįstai nurodė Asociacija atsiliepime į skundÄ , dėl to pareiÅ¡kėja pretenzijas turėtų reikÅ¡ti tokį praÅ¡ymÄ pateikusiai ikiteisminį tyrimÄ atliekančiai institucijai.

Kaip minėta, Komisija pagal VIÄ® yra kompetentinga nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė vieÅ¡osios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, asmenų skundus dėl vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Etikos kodekso nuostatas. Taigi, nagrinėjamu atveju gavusi ikiteisminį tyrimÄ atliekančios institucijos praneÅ¡imÄ apie galimai pažeistÄ Å¾urnalisto etikÄ , Komisija tyrimÄ atliko savo kompetencijos ribose. Tai, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ turės Komisijos iÅ¡vada, yra ikiteisminio tyrimo bylos dalykas.

PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti dėl galimo Kodekso 35 straipsnio pažeidimo. Komisijos Darbo reglamento 30 punkte nurodyta, kad apie Komisijos posėdį el. paÅ¡tu praneÅ¡ama visuomenės informavimo priemonės, dėl kurios pateiktas nagrinėti skundas, skleidėjui, rengėjui (jeigu rengėjas Komisijai yra žinomas). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laikantis Å¡ių nuostatų apie Komisariato kreipimÄ si elektroniniu paÅ¡tu buvo informuoti du kartus tiek pareiÅ¡kėja, tiek internetiniame tinklapyje PublikacijÄ paskelbusi UAB „Lrytas“, tiek Publikacijos autorė (el. byla, 29, 30 psl.).

Atkreiptinas dėmesys, kad elektroniniu paÅ¡tu teiktuose praneÅ¡imuose nebuvo nurodyta, kokius konkrečius Kodekso pažeidimus nagrinės Komisija, buvo tik informuojama apie gautÄ Komisariato kreipimÄ si, kuris buvo pradėtas prie elektroninio laiÅ¡ko. Be to, pareiÅ¡kėjos atstovas 2018 m. spalio 4 d. buvo kviečiamas atvykti į 2018 m. spalio 16 d. posėdį. PareiÅ¡kėja skunde nenurodė, kad elektroninio paÅ¡to adresas, kuriuo jai buvo siunčiamas praneÅ¡imas, yra neteisingas. Kaip matyti iÅ¡ bylos, paaiÅ¡kinimus dėl Publikacijos pateikė tik UAB „Lrytas“.

Atsižvelgiant į tai, teigti, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl galimo visuomenės informavimo etikos pažeidimo, nėra jokio pagrindo. Be to, nesutikimo su Komisijos konstatuotais Kodekso pažeidimais argumentus, pareiškėja turėjo teisę nurodyti skunde teismui. Kaip minėta, pareiškėja Komisijos konstatuotų Kodekso pažeidimų skunde nekvestionuoja. Nustatyta, kad Publikacijoje buvo pasakojama apie tai, kad Alytaus pataisos namuose tarp dviejų kalinių įvykusio konflikto metu vienas kalinys buvo nužudytas.

Publikacijoje buvo aprašyta tarp kalinių įvykusio konflikto eiga, nurodytas nužudymo įrankis, būdas ir nužudytojo mirties aplinkybės, paviešinti abiejų kalinių vardai ir pavardės, nurodyta, jog abu jie narkomanai ir sirgo ŽIV, ir, jog aprašomo konflikto metu nužudymu įtariamam kaliniui buvo prasidėjęs abstinencijos priepuolis (el. byla, 22 psl.). Kodekso 35 straipsnis, nustato, jog draudžiama skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus – be jo artimųjų sutikimo, šie duomenys gali būti skelbiami be asmens ar jo artimųjų sutikimo tik tais atvejais, kai nuo nusikalstamos veikos nukentėjo viešasis asmuo arba skelbti šiuos duomenis yra viešasis interesas.

To paties kodekso 47 straipsnis, nustato, jog, gerbdami asmens teisę į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , žurnalistai, vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos apie asmens sveikatos bÅ«klę, gydymÄ , prognozes, taip pat kitos sveikatos informacijos be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo, tokia informacija gali bÅ«ti skelbiama be asmens artimųjų sutikimo tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai: kai kalbama apie vieÅ¡Ä jį asmenį, kai skelbti Å¡iÄ informacijÄ yra vieÅ¡asis interesas ir kai turima oficiali medicinos įstaigos iÅ¡vada.

Kaip matyti, ginčo Publikacijoje yra paskelbti nukentėjusiojo asmens vardas ir pavardė. Å is asmuo nėra laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu. Taip pat Publikacijoje buvo paskelbti ir nužudymu įtariamo asmens sveikatos duomenys. Pripažintina, kad galimai vieÅ¡as interesas yra kalbėti apie tai, jog dalis kalinčių asmenų kenčia nuo abstinencijos, tačiau skelbti nužudytojo vardÄ ir pavardę, kaip ir tai, jog įtariamasis nužudymu serga ŽIV, be atitinkamo jo artimųjų sutikimo vieÅ¡o intereso nebuvo.

Todėl Komisija pagrįstai konstatavo Kodekso 35 ir 47 straipsnių pažeidimus. IÅ¡ ginčijamo sprendimo formuluotės pareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad dėl galimo visuomenės informavimo etikos pažeidimo buvo kaltinama tik Autorė, tuo tarpu, pripažinta pažeidusia Kodekso nuostatas ir įpareigota paskelbti sprendimÄ buvo pareiÅ¡kėja. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad Kodekso pažeidimai nustatyti Autorės Publikacijoje, kuriÄ paskelbė pareiÅ¡kėja dienraÅ¡tyje. Vadovaujantis VIÄ® 461 straipsnio 6 dalimi, Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi bÅ«ti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė Å¡iuos pažeidimus, ir Å¡io įstatymo 44 straipsnyje.

IÅ¡ IÅ¡raÅ¡o iÅ¡ 2018 m. spalio 16 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 19 turinio matyti, kad Komisija nusprendė vertinti tik laikraÅ¡tyje paskelbtÄ PublikacijÄ , kadangi internete Å¡ios publikacijos rasti nepavyko, galimai ji buvo paÅ¡alinta (el. byla 25 psl.). Byloje ginčo, kad Publikacija, kurioje konstatuoti Kodekso pažeidimai, buvo paskelbta 2017 m. liepos 12 d. pareiÅ¡kėjai priklausančiame dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, nėra. Todėl vadovaujantis VIÄ® 461 straipsnio 6 dalimi, pareiÅ¡kėja pagrįstai įpareigota Komisijos sprendimÄ paskelbti laikraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos 2018 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. EKS-47/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų“ yra priimtas kompetentingos institucijos, nepažeidžiant nustatytų procedÅ«rų, yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas. Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl praÅ¡ymas priteisti Å¡ias iÅ¡laidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundÄ atmesti. PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Violeta Balčytienė Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė