2024-03-27 Nr. AB-5161-3-61-3-00209-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-156-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00209-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas), ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą skundu ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2023 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. A51-174967/23(3.3.10.4E-PAS) „Dėl atleidimo nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Skundžiamas raštas 1); 2) panaikinti Administracijos 2023 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. A51-200098/23(3.3.10.4E-PAS) „Dėl atleidimo nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Skundžiamas raštas 2); 3) įpareigoti Administraciją pareiškėjos 2023 m. lapkričio 24 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Teismui vertinant, kad yra praleistas terminas skundui dėl Skundžiamo rašto 1 pateikti, pareiškėja prašė atnaujinti šį terminą ir jos skundą priimti. Nurodė, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, kadangi, gavus minėtą raštą, pareiškėja, siekdama išvengti ilgo teisminio ginčo bei racionaliai ir efektyviai išspręsti susidariusią situaciją, 2023 m. lapkričio 23 d. Administracijai pateikė papildomus argumentus. Tačiau Administracija pateiktų argumentų neišnagrinėjo ir Skundžiamu raštu 2 nurodė, kad toks prašymas jau buvo išspręstas. Pareiškėjos nuomone, ji aktyviai gynė savo teises. Jeigu skundas dėl aptariamo rašto nebūtų priimtas, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio nuostatos ir principas, jog teisingumą administracinėse bylose vykdo tik teismai.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Administracijos 2023 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. A51-174967/23(3.3.10.4E-PAS) panaikinimo ir šį reikalavimą atsisakė priimti; kitą skundo dalį priėmė nagrinėti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 29–30, 33 straipsnių nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad Skundžiamame rašte 1 nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos ABTĮ tvarka. Pareiškėja nurodė, kad gavo šį raštą 2023 m. lapkričio 7 d., todėl galėjo jį apskųsti teismui per vieną mėnesį, t. y. iki 2023 m. gruodžio 7 d., tačiau kreipėsi į teismą tik 2024 m. sausio 19 d.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos svarbiomis, objektyviai lėmusiomis termino paduoti skundą praleidimą. Pareiškėja skunde nenurodė jokių objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių terminas skundui paduoti buvo praleistas.

Pareiškėja pati pripažino, kad pasirinko ne kreiptis į teismą su skundu, o pakartotinai kreiptis į Administraciją su papildomais dokumentais, todėl savo valia pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą, kuris pats savaime kėlė objektyvią riziką prarasti teisę į teisminę gynybą, kaip šiuo atveju ir įvyko. Tai, kad Skundžiamas raštas 1 galėjo būti apskųstas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos, pareiškėjai buvo žinoma iš paties rašto turinio, tačiau, pasirinkus kitą procesinį kelią, pareiškėja veikė procesine prasme neapdairiai ir dėl subjektyvių, nuo jos valios priklausančių, priežasčių praleido terminą kreiptis į teismą, kurio atnaujinimui nėra teisinių pagrindų. Taip pat iš į bylą pateiktos atstovavimo sutarties teismas nustatė, kad pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus, dar 2023 m. lapkričio 20 d. sudarė atstovavimo sutartį su teisininkais, todėl nepraleidus Skundžiamo rašto 1 apskundimo termino jos interesams jau atstovavo profesionalūs teisininkai. Taigi, pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, nesiėmė veiksmų, siekiant tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą ir pati sau sukūrė neigiamas pasekmes, be to, atstovaujama teisininkų, turėjo (galėjo) būti aktyviu proceso dalyviu bei suvokti procesinių terminų svarbą, t. y. laiku ir tinkamai paduoti skundą teismui. Teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas savaime nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, priežasčių.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Skundžiamą raštą 1; priimti jos skundą ar grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad jos skundžiami raštai yra neatsiejamai susiję. Net ir panaikinus tik Skundžiamą raštą 2 teisingumas nebus pasiektas, nes atsakovas pakartotinai atsisakys nagrinėti pareiškėjos prašymą, argumentuojant, kad tai yra analogiškas prašymas. Pareiškėja neturi kitos galimybės ginti savo teises, nes atsakovas atsisako nagrinėti papildomai teikiamus argumentus.

Pirmosios instancijos teismas itin formaliai įvertino ginčo aplinkybes ir neįvertino pareiškėjos nurodytų argumentų. Pareiškėja nebuvo pasyvi, priešingai, ji aktyviai siekė savo teisių gynybos, atsakovui teikdama papildomus argumentus ir tikėdamasi, kad į juos bus atsižvelgta ir jai nereikės pradėti ilgo teisminio ginčo, tik todėl pareiškėja iš karto neskundė Skundžiamo rašto 1 teismui. Skundas pateiktas praleidus terminą nežymiai, laikantis Skundžiamo rašto 2 apskundimo termino, papildomas prašymas atsakovui pateiktas greičiau nei per 30 dienų nuo Skundžiamo rašto 1 gavimo. Todėl nenustatyta pareiškėjos nepagrįsto ar pasyvaus elgesio požymių, piktnaudžiavimo procesu. Atsisakius priimti skundą dėl Skundžiamo rašto 1, nebus pasiektas realus teisingumas ir tinkamai įgyvendinta asmens teisė į teismą.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad nors ji nepateikė skundo teismui per 30 dienų nuo Skundžiamo rašto 1 gavimo, tačiau per tą laiką ji kitomis priemonėmis siekė įgyvendinti savo teisę pasinaudoti galimybe teikti prašymą dėl atleidimo nuo infrastruktūros mokesčio mokėjimo. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant pareiškėjos sąžiningumą ir elgesį ginant savo teises. Pareiškėja nepiktnaudžiavo savo teisėmis, o operatyviai jas gynė.

Nagrinėjant bylą tik dėl Skundžiamo rašto 2, procesas gali tapti beprasmiu, nes ginčas nebūtų išspręstas iš esmės. Teisme nebūtų nagrinėjamas pirminis Skundžiamas raštas 1, kuriuo nepagrįstai ir nemotyvuotai atmestas pareiškėjos prašymas dėl atleidimo nuo infrastruktūros mokesčio mokėjimo.

Atsakovas administracija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Administracija pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei pažymi, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėja skunde nenurodė jokių objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių terminas skundui paduoti buvo praleistas, be to, ji buvo atstovaujama profesionalaus advokato. Skundžiamoje nutartyje pateikiami teisingi ir pagrįsti motyvai, kurie atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėjos atskirajame skunde pateikiami argumentai skundžiamos nutarties teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia. Pati pareiškėja nusprendė kreiptis ne į teismą, nors Skundžiamame rašte 1 buvo aiškiai ir teisingai nurodyta rašto apskundimo tvarka. Pareiškėjos pateikiami paaiškinimai nesuponuoja išimtinių, ekstraordinarių termino praleidimo priežasčių, kurios nebūtų priklausiusios nuo pačios pareiškėjos, bet kurios būtų trukdžiusios laiku kreiptis į teismą, egzistavimo.

Atsakovas pabrėžia, kad savaime maža termino praleidimo trukmė nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Tačiau atsakovas nesutinka, kad skundo padavimo terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas nežymiai – Skundžiamas raštas 1 galėjo būti skundžiamas iki 2023 m. gruodžio 7 d., tačiau pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi tik 2024 m. sausio 19 d., t. y. terminą praleido daugiau nei mėnesiu (1,5 mėn.).

Pareiškėja, atstovaujama advokatų, ir žinodama Skundžiamo rašto 1 apskundimo tvarką, terminą, šio termino praleidimo pasekmes, pasirinko Skundžiamo rašto 1 teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neginčyti. Atitinkamai nepagrįsta kaltinti teismą, kad atsisakius priimti jos skundą nebus pasiektas realus teisingumas – pati pareiškėja yra atsakinga už savo teisių tinkamą įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos reikalavimą panaikinti Skundžiamą raštą 1, praleidus jo apskundimo terminą ir šio termino neatnaujinus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja terminą skundui dėl Skundžiamo rašto 1 panaikinimo paduoti praleido dėl nuo jos priklausiusių priežasčių, pareiškėja buvo atstovaujama advokatų, ji pati pasirinko atitinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl teismas atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde teigia, kad jos skundžiami raštai yra neatsiejamai susiję, pareiškėja siekė aktyviai ginti savo teisės bei, siekdama išvengti ilgo teisminio ginčo, bandė su atsakovu susitarti taikiai (pateikdama papildomus argumentus), be to, terminas praleistas nežymiai.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-815/2023). Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. sausio 19 d. pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, prašydama, be kita ko, panaikinti Administracijos 2023 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. A51-174967/23(3.3.10.4E-PAS) (Skundžiamas raštas 1). Pažymėtina, kad jame buvo nurodyta jo apskundimo tvarka – per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja neginčijo, kad šį sprendimą gavo 2023 m. lapkričio 7 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas skundui paduoti dėl šio sprendimo yra praleistas. Pareiškėja (jos atstovas – advokatas), nesutikdama su šiuo sprendimu, 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovui pateikė pakartotinį prašymą (atleisti ją nuo infrastruktūros plėtros mokesčio). Atsakovas, atsakydamas į šį prašymą, pareiškėjai pateikė Skundžiamą raštą 2, kuriuo nurodė, kad pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos Skundžiamame rašte 1.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui dėl Skundžiamo rašto 1 panaikinimo paduoti, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminą pareiškėja praleido dėl pasirinkto elgesio modelio, o ne objektyvių, ekstraordinarių, išimtinių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jai laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja pati pasirinko ne kreiptis į teismą su skundu, o pakartotinai kreiptis į atsakovą, todėl savo valia pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą. Be to, į bylą pateikta 2023 m. lapkričio 20 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėją tuo metu, kai dar nebuvo praleistas ginčo terminas, atstovavo profesionalus atstovas – advokatas, kuris ir pateikė pakartotinį prašymą atsakovui. Pasirinkusi nurodytą savo teisių gynimo būdą, pareiškėja privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti (tai, pagal teismų praktiką, nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jeigu nėra nustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-442/2020, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-736-1047/2023). Todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė