2025-10-29 Nr. AB-18095-3-64-3-02679-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-86-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02679-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2023 m. spalio 24 d. raštą Nr. 2S-2479 (toliau – ir Raštas 1), 2023 m. spalio 30 d. raštą Nr. 2S-2567 (toliau – ir Raštas 2) ir 2023 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 2S-2615 (toliau – ir Raštas 3), priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinės žalos atlyginimą: 3 000 Eur dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, 500 Eur dėl neįrengtų spintelių ir 50 Eur dėl negalėjimo iš sandėlio pasiimti asmeninius daiktus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d. buvo laikomas Tarnybos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Kalėjimas). Kalėjime pareiškėjui nebuvo užtikrinamos tinkamos bausmės atlikimo sąlygos, o Tarnyba netinkamai nagrinėjo jo skundus.

2.2. Kalėjimo administracija, prieš pateikdama pareiškėjui laiškus, reikalaudavo pasirašyti ir patvirtinti, jog jis viską gavo, nesudarydama galimybės jam patikrinti, ar gaunami laiškai yra teisingai užrašyti, o jo atsisakymus tokia tvarka pasirašyti laikydavo atsisakymu priimti laiškus. Pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į Tarnybą su 2023 m. spalio 4 d. skundu (reg. 2023 m. spalio 6 d., Nr. 2G-2376). Tarnyba Rašte 1 nurodė melagingas ir nepagrįstas aplinkybes (pvz., kad pareiškėjui adresuoti dokumentai yra jam įteikiami teisės aktuose nustatyta tvarka, bet jis kartais atsisako priimti laiškus) ir nenurodė jokio tai pagrindžiančio teisės akto, todėl Raštas 1 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų reikalavimų. Be to, nagrinėjant šį skundą, nebuvo atlikti visi būtini veiksmai (pvz., neperžiūrėti vaizdo registratoriai, neapklaustas pareigūnas, kuris atsisakė įteikti pareiškėjui raštus ir laiškus).

2.3. Pareiškėjas dėl Kalėjimo veiksmų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris jo 2023 m. rugsėjo 26 d. skundą (reg. 2023 m. rugsėjo 27 d., Nr. P-1883) persiuntė Tarnybai. Tarnyba, išnagrinėjusi šį skundą, Rašte 2 nustatė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d. pareiškėjui nebuvo įteikta 11 gautų raštų. Rašte 2 melagingai ir nepagrįstai nurodyta, kad dokumentai yra pareiškėjui įteikiami teisės aktuose nustatyta tvarka, o, jam atsisakius priimti laiškus, jie grąžinami siuntėjui. Neaišku, dėl kokių priežasčių tvirtinama, kad pareiškėjas atsisakydavo priimti laiškus. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad Raštas 2 neatitinka VAĮ įtvirtintų reikalavimų.

2.4. Laikino laikymo patalpoje ir kameroje Nr. 90 sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusios patalpos, todėl, naudojantis kriaukle ir tualetu, sklisdavo nemalonūs garsai, smarvė, taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas. Šią situaciją apsunkino tai, kad pareiškėjas buvo laikomas su 3 vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie tualetu naudojosi itin dažnai, įskaitant naktį. Dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų pablogėjo pareiškėjo psichologinė būklė, jis išgyveno nežmonišką kankinimą ir pan.

2.5. Kameroje nebuvo reikalingo inventoriaus, t. y. spintelių. Kalėjimas nereagavo į pareiškėjo reikalavimus įrengti spinteles. Dėl to teko rūbus laikyti maišeliuose po lova (drabužiai įgydavo nemalonų kvapą), o kitus asmeninius daiktus (kanceliarines prekes, higienos reikmenis) laikyti kur papuola. Neturėdamas spintelės, ant kurios galėtų pasidėti televizorių, pareiškėjas jį įtaisė miegamojoje vietoje, bet dėl per arti įrengto televizoriaus žiūrėjimo greitai pavargdavo akys, suprastėjo rega.

2.6. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su 2023 m. spalio 19 d. skundu (reg. 2023 m. spalio 25 d., Nr. 2G-2525) dėl nesudarytos galimybės pasidėti / pasiimti asmeninius daiktus iš sandėlio ir Kalėjimo neatsakymo į jo 2023 m. rugsėjo 19–21 d. pateiktus prašymus. Pareiškėjas į sandėlį buvo nuvestas tik 2023 m. lapkričio 3 d. Dėl nepagrįstai ilgo, VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą pažeidžiančio prašymų nagrinėjimo pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, nes negalėjo pasiimti avalynės (dėl to teko vaikščioti su pradilusiais batais, lauke sušlapdavo pėdos), šiltesnių drabužių (dėl to su plonesniais rūbais kieme sušalo) ir stalo žaidimų. Rašte 3 nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas neteikė Kalėjimo administracijai prašymų nuvesti į sandėliuką, toks Tarnybos atsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

3. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba, kartu atstovaujantis atsakovui Lietuvos Respublikai, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Kalėjimo kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kameroje Nr. 90 sanitarinis mazgas yra atitvertas iš visų pusių (įrengta lubų nesiekianti mūrinė sienelė ir durys iš OSB plokštės), taip suformuojant kabiną. Kameroje Nr. 96 sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo likusio ploto užuolaida. Sanitariniuose mazguose įrengta veikianti vandens nuleidimo sistema. Patalpos yra vėdinamos per langus, o mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas negalimas, nes Kalėjimo režiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir saugomų objektų sąrašą.

4.2. Kalėjimo administracija pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal planą yra atnaujinami jose esantys baldai. Kamerose prie sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų kameroje esančių asmenų rūbams pakabinti. Daiktus galima laikyti ant likusio laisvo gulto, taip pat lentynoje po stalu. Kiekvienam asmeniui suteikiamos dėžės daiktams saugoti. Pareiškėjas analogišką reikalavimą dėl kameroje Nr. 90 neįrengtos spintelės pareiškė administracinėje byloje Nr. I1-4186-394/2024.

4.3. Nuteistojo ar suimtojo vardu gauta registruotoji pašto siunta yra tikrinama laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektoriaus ar kito įgalioto darbuotojo nuteistojo ar suimtojo akivaizdoje ir įteikiama adresatui, kai jis pasirašo Gautų registruotųjų pašto siuntų apskaitos žurnale.

4.4. Nuteistųjų ir suimtųjų daiktų saugojimas Kalėjime yra vykdomas griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Laisvės atėmimo vietų įstaigai perduodami saugoti suimtųjų ir nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie nepasiima laikinai išvykdami iš įstaigos arba negali turėti dėl paskyrimo į paprastąją ar drausmės grupę arba atlikdami drausminę nuobaudą. Šie daiktai saugiai laikomi iki tol, kol suimtasis ar nuteistasis vėl galės naudotis šiais daiktais.

4.5. Raštas 1 buvo priimtas vadovaujantis Kalėjimo darbuotojų pateikta informacija, kad gauti dokumentai pareiškėjui įteikiami teisės aktų nustatyta tvarka, bet jis kartais atsisako juos priimti. Rašte 1 nurodyta, kad pareiškėjo skunde paminėtas Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Pravieniškių kalėjimas) 2023 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. SN-22-3020 nebuvo įteiktas pareiškėjui, nes jis atsisakė priimti šį dokumentą.

4.6. Rašte 2 nustatyta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d. pareiškėjui nebuvo įteikta 11 raštų. Pareiškėjui išaiškinta, kad jam adresuoti dokumentai yra įteikiami teisės aktų nustatyta tvarka, o atsisakius priimti laišką, jam skirti fiziniai dokumentai ir uždari laiškai yra grąžinami siuntėjui. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nenustatė, kad Kalėjimo pareigūnai (darbuotojai) sąmoningai vengė perduoti pareiškėjui jam skirtus laiškus.

4.7. Rašte 3 nustatyta, kad pareiškėjas Kalėjimo viršininkui neteikė prašymų dėl asmeninių daiktų pasidėjimo / pasiėmimo iš sandėlio. Pareiškėjui buvo išsamiai išaiškinta nuteistųjų ir suimtųjų daiktų saugojimo tvarka. Be to, Rašte 3 nustatyta, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo perdavęs daiktus Pravieniškių kalėjimo darbuotojams.

4.8. Raštas 1, Raštas 2 ir Raštas 3 negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektais, nes jie yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

II. 5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo E. V. skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė:

6.1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigą su skundu, kuriame nurodė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. Kalėjime negauna jokių atsakymų iš teismų ir kitų įstaigų, nes Kalėjimas reikalauja pirmiausiai pasirašyti, jog raštus gavo, ir tik po to atiduoda raštus. Pareiškėjas nesutiko su tokia tvarka, nes jis nėra garantuotas, kad, pasirašius, dokumentai jam bus įteikti. Kalėjimas pasisavina dešimtis jo raštų, eina apskundimo terminai, o jis negali susipažinti su atsiųstais dokumentais. Pareiškėjas prašė ištirti tokius Kalėjimo veiksmus. Šis skundas buvo persiųstas Tarnybai, kuri pareiškėjui atsakė 2023 m. spalio 30 d. priimtu Raštu 2.

6.2. Tarnyba Rašte 2 nustatė, jog nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. spalio 2 d. pareiškėjui neįteikta 11 gautų raštų, ir informavo, jog dokumentai įteikiami teisės aktuose nustatyta tvarka, o atsisakius priimti laiškus, fiziniai dokumentai ir uždari laiškai grąžinami siuntėjui. Pareiškėjo teiginys, kad, parašu patvirtinus laiško gavimą, jis nebus įteiktas, yra nepagrįstas. Tarnyba nenustatė, kad Kalėjimo pareigūnai ir darbuotojai sąmoningai vengė įteikti pareiškėjui laiškus. Pareiškėjas, atsisakydamas nustatyta tvarka priimti korespondenciją, savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios prarado teisę susipažinti su jam adresuotais laiškais ir laiku pateikti skundus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Kalėjimo darbuotojų veiksmai pažeidė pareiškėjo teisės.

6.3. Pareiškėjas 2023 m. spalio 4 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriame nurodė, kad 2023 m. spalio 3 d. gavo atsakymą iš Pravieniškių kalėjimo, atsakymas registruotas 2023 m. rugsėjo 22 d., atsakymo reikia laukti vos ne dvi savaites. Pareiškėjas manė, kad tokia vilkinimo tvarka pažeidžia teisės aktus ir jo teises, ir prašė ištirti, kas vyksta su Kalėjimu, nes pareiškėjas laiku negauna atsakymų ir jam adresuotų laiškų.

6.4. Tarnyba 2023 m. spalio 24 d. priimtame Rašte 1 nurodė, kad skunde minimas atsakymas Pravieniškių kalėjime buvo užregistruotas 2023 m. rugsėjo 22 d. ir tą pačią dieną perduotas vykdyti Kalėjimo darbuotojai. 2023 m. rugsėjo 26 d. dokumento pastabose darbuotoja nurodė: „Pareiškėjas atsisakė pimti atsakymą, dokumentas grąžintas rengėjui“ (pastaboje padaryta gramatinė klaida, turėjo būti nurodyta „priimti“). Tarnyba nenustatė pagrindo manyti, kad Kalėjimo darbuotojų pateikiama informacija apie atsisakymą priimti atsakymą neatitinka tikrovės, ir pažymėjo, jog pasitaiko atvejų, kai pareiškėjas atsisako priimti jam adresuotus dokumentus. Tarnyba nenustatė, kad Kalėjime pareigūnai ir darbuotojai sąmoningai vilkino raštų įteikimą pareiškėjui, todėl skundas nepagrįstas.

6.5. Pareiškėjas 2023 m. spalio 19 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriame nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą suteikti galimybę padėti daiktus į sandėlį ir paimti jam reikalingus, bet praėjo mėnuo ir niekas nereaguoja į jo prašymą, atsakymo negauna. Pareiškėjas prašė atsakyti, ar Kalėjimas neturi teikti atsakymų.

6.6. Tarnyba 2023 m. lapkričio 7 d. priimtame Rašte 3 nustatė, jog pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Pravieniškių kalėjimo viršininką su prašymu pasidėti / pasiimti daiktus iš sandėlio ir gavo atsakymą, kad, išvykdamas iš Pravieniškių kalėjimo į Kalėjimą, asmeninius daiktus pasiėmė su savimi, todėl dėl daiktų turėtų kreiptis į Kalėjimą. Kalėjimo duomenimis, pareiškėjas neteikė prašymo dėl daiktų pasiėmimo / pasidėjimo, todėl jis negavo atsakymo. Pravieniškių kalėjimo sandėliuose nėra skunde minimų pareiškėjo asmeninių daiktų, todėl skundas nepagrįstas.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Tarnyba) direktoriaus 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 4/07-120 patvirtintų Nuteistųjų ir suimtųjų laiškų išsiuntimo ir jų vardu gautų laiškų įteikimo taisyklių (toliau – ir Laiškų įteikimo taisyklės) nuostatas ir konstatavo, kad registruotos pašto siuntos nuteistiems asmenims įteikiamos tik po to, kai šie pasirašo tam tikrame žurnale. Tarnyba Rašte 1 ir Rašte 2 pareiškėjui nurodė, kad jam adresuoti dokumentai įteikiami teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau, atsisakius juos paimti, dokumentai ir uždari laiškai grąžinami siuntėjui. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas nesutinka su tokia nustatyta tvarka, ji yra galiojanti ir Kalėjimo pareigūnai privalo jos laikytis. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti minėtus Tarnybos raštus, nes juose atsakyta į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, paaiškinta gautų laiškų įteikimo tvarka, ir tokių raštų panaikinimas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių. Rašte 1 ir Rašte 2 nenurodyti konkretūs teisės aktai, kurie reglamentuoja suimtojo ar nuteistojo vardu gautų laiškų įteikimą, tačiau tai nesudaro pagrindo šiuos raštus naikinti, nes jie yra tik informacinio pobūdžio raštai.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymą, kuriame pageidavo pasiimti / pasidėti daiktus į sandėlį, skyrė Pravieniškių kalėjimui. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, jog jis su 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymu kreipėsi į Kalėjimą, bet iš įpročio nurodė ne tą adresatą. Teismas konstatavo, jog, kadangi pareiškėjas minėtą prašymą adresavo Pravieniškių kalėjimui, šis jo prašymas pagrįstai buvo persiųstas spręsti pagal adresą, ir pareiškėjui laiku ir tinkamai buvo atsakyta, o Kalėjimas neturėjo nei teisės, nei pareigos atsakyti pareiškėjui į šį prašymą. Tarnyba Rašte 3 nurodė pareiškėjui, kad jis dėl asmeninių daiktų paėmimo / pasidėjimo kreipėsi į Pravieniškių kalėjimą, o Kalėjimui neteikė tokio prašymo, todėl ir negavo atsakymo. Teismo vertinimu, pastarajame rašte nėra išspręstas pareiškėjo prašymas iš esmės, raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

9. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, priėjo prie išvados, kad Raštas 1, Raštas 2 ir Raštas 3 yra informacinio pobūdžio, juose nėra nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos, ir todėl atmetė skundo reikalavimą dėl šių raštų panaikinimo.

10. Teismas, vertindamas laikymo sąlygas Kalėjimo kameroje Nr. 90, apžvelgė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) ir 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) nuostatas. Teismas, atsižvelgdamas į Tarnybos paaiškinimus apie kamerų įrengimą ir pateiktas nuotraukas, nustatė, kad kameroje Nr. 90 sanitarinis mazgas yra atitvertas sienelėmis, įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atskirtas durimis, įrengtas klozetas su vandens nuleidimo bakeliu. Teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto turi būti atitverta lubas siekiančia pertvara tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Teismas priėjo prie išvados, kad kameroje Nr. 90 sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo ne vienas (buvo laikomi 4–5 asmenys), kameroje iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus.

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, atvykęs į Kalėjimą 2023 m. rugsėjo 18 d., buvo patalpintas į kamerą Nr. TLK-4. Tarnyba nepateikė duomenų, kaip įrengti sanitariniai mazgai laikino sulaikymo patalpose, tačiau, pagal Vidaus tvarkos taisyklių 12 punktą, suimtieji ir nuteistieji į laikino sulaikymo kameras gali būti uždaromi ne ilgiau nei 4 valandoms, kol bus atlikta jų krata ir medicininė apžiūra. Pareiškėjas į laikino sulaikymo kamerą buvo patalpintas tik vieną kartą, todėl, teismo vertinimu, sąlygos laikino sulaikymo kameroje, tuo pačiu ir sanitarinio mazgo įrengimas, negalėjo sukelti jam tokių neigiamų išgyvenimų, kuriuos būtų galima traktuoti kaip neturtinę žalą.

12. Teismas atsižvelgė į Tarnybos paaiškinimus dėl Kalėjimo kamerose esančių baldų ir į nuotraukas, iš kurių matyti, kad kameroje Nr. 90 nėra spintelių, bet yra pastatoma lentyna ir lentyna po stalu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinėje byloje Nr. I1-4186-394/2024 pareiškėjas taip pat buvo pareiškęs reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl laikymo sąlygų Kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d., be kita ko, dėl kameroje Nr. 90 neįrengtų spintelių asmeniniams daiktams susidėti. Minėtoje byloje teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendime konstatavo, kad kamera Nr. 90 nebuvo tinkamai aprūpinta privalomu inventoriumi, konkrečiai – spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti, ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias laikymo sąlygas. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neįrengtos spintelės tuo pačiu laikotarpiu yra įvertintas ir išspręstas išnagrinėtoje administracinėje byloje ir šioje byloje nesprendžiamas.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą leisti pasiimti / pasidėti daiktus į sandėlį buvo pateikęs ne Kalėjimui, o Pravieniškių kalėjimui ir pastarojo kalėjimo viršininkas pateikė pareiškėjui atsakymą į jo prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas, išvykdamas iš Pravieniškių kalėjimo, asmeninius daiktus išsivežė su savimi į Kalėjimą. Pareiškėjas nepateikė analogiško prašymo Kalėjimo viršininkui, todėl jis negalėjo tikėtis, kad daiktai bus išduoti / padėti. Teismas konstatavo, kad nėra Kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų / neveikimo dėl pareiškėjo asmeninių daiktų paėmimo / išdavimo iš sandėlio.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, akcentavo, jog jis nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d. buvo laikomas kameroje, kurioje nuolat jautė iš sanitarinio mazgo sklindantį nemalonų kvapą, tokioje patalpoje turėjo valgyti ir miegoti, visa tai jam sukėlė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Byloje nenustatyta, kad Kalėjimas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu ir žemina asmens orumą, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur.

III. 15. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Raštas 1, Raštas 2 ir Raštas 3 yra tik informacinio pobūdžio raštai, kadangi ginčijami raštai yra susiję su pareiškėjo teisių ir laisvių įgyvendinimu (šiuo atveju – pažeidimu). Laiškų įteikimo taisyklėse nėra įtvirtinta galimybė neįteikti nuteistajam adresuoto laiško ar atsakymo, todėl teismas netinkamai įvertino Tarnybos veiksmų teisėtumą ir faktines aplinkybes. Šiuo atveju nėra nurodytas aktas, iš kurio būtų nepaneigiamai ir nedviprasmiškai aišku, jog Kalėjimas veikė vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismas situaciją įvertino šališkai ir vadovavosi tik atsakovo teiginiais, jog pareiškėjas atsisakė priimti laiškus.

16.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad karantino patalpoje be pertvarų įrengtas sanitarinis mazgas nesukėlė pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, kuriuos būtų galima laikyti neturtine žala. Be to, teismas, vertindamas dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo patirtos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad Kalėjimas jau daug metų neužtikrina privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, piktybiškai nesiima priemonių situacijai pagerinti.

16.3. Pareiškėjas daug kartų skundėsi dėl to, kad jam adresuoti laiškai nėra atiduodami. Teismas arba nesuprato, arba nenorėjo suprasti, kad atsisakymas pasirašyti (patvirtinti laiško gavimą) nėra atsisakymas priimti laišką. Dėl netinkamų Kalėjimo veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumų ikiteisminiuose ir teisminiuose procesuose.

16.4. Teismas buvo nepakankamai aktyvus ir neišreikalavo reikiamų įrodymų, pavyzdžiui, vaizdo registratorių medžiagos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo galimybės įrodinėti nurodomas aplinkybes yra ribotos, ir neužtikrino jo teisės į teisminę gynybą.

17. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba, kartu atstovaujantis atsakovui Lietuvos Respublikai, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Tarnyba sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir mano, kad teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Tarnyba teigia, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas iš esmės bendro pobūdžio teiginiais, nepateikiant aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Rašto 1, Rašto 2 ir Rašto 3 pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų laikymo sąlygų Kalėjime nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d., atlyginimo priteisimo.

20. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Raštą 1, Raštą 2 ir Raštą 3. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos skundo reikalavimus, nes priėjo prie išvados, kad ginčijami raštai yra informacinio pobūdžio, juose nėra nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos, t. y. šie raštai nesukelia teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada.

21. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; kt.).

22. Savo ruožtu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; kt.). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą – materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-304-662/2024; kt.).

23. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą ir į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su skundais dėl savo teisių pažeidimų (dėl Kalėjimo neišduodamų jam adresuotų laiškų ir dokumentų, nenuvedimo į sandėlį pasidėti / pasiimti jam priklausančius daiktus). Tarnyba į pareiškėjo 2023 m. spalio 4 d. prašymą (reg. 2023 m. spalio 6 d., Nr. 2G-2376) atsakė Raštu 1, į 2023 m. rugsėjo 26 d. prašymą (reg. 2023 m. rugsėjo 27 d., Nr. P-1883) atsakė Raštu 2, o į 2023 m. spalio 19 d. prašymą (reg. 2023 m. spalio 25 d., Nr. 2G-2525) atsakė Raštu 3. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ginčijamais Tarnybos raštais buvo užbaigtos pareiškėjo skundų nagrinėjimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad Raštas 1, Raštas 2 ir Raštas 3 nesukelia teisinių pasekmių, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Kita vertus, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas savo išvados, jog Raštas 1, Raštas 2 ir Raštas 3 yra tik informacinio pobūdžio raštai, iš esmės vertino šių raštų turinį.

24. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su Tarnybos pozicija Rašte 1 ir Rašte 2, kad Kalėjimo pareigūnai ir darbuotojai neatliko neteisėtų veiksmų, nes pareiškėjui adresuoti dokumentai ir laiškai jam buvo pateikiami, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau pats pareiškėjas kartais atsisakydavo juos priimti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas nesutinka su Laiškų įteikimo taisyklėse (neteko galios nuo 2024 m. liepos 25 d.; žr. Tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-614 „Dėl kai kurių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“) nustatyta tvarka, ši tvarka yra galiojanti ir Kalėjimo pareigūnai privalo jos laikytis, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti nurodytus Tarnybos raštus.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju iš esmės nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas atsisakydavo pasirašyti Gautų registruotųjų pašto siuntų apskaitos žurnale ir todėl jam nebūdavo įteikiami laiškai ir dokumentai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišreikalavo visų reikiamų įrodymų (pvz., Kalėjimo pareigūnų vaizdo registratorių medžiagos), yra atmetami.

26. Iš ginčui aktualių Vidaus tvarkos taisyklių nuostatų, be kita ko, matyti, kad Suimtojo ar nuteistojo vardu gautus laiškus šiam suimtajam ar nuteistajam įteikia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Suimtajam ar nuteistajam atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, suimtojo ar nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti suimtajam ar nuteistajam (113 p.).

27. Pagal Laiškų įteikimo taisykles, laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektorius nuteistųjų ir suimtųjų vardu gautus laiškus kiekvieną darbo dieną nustatytu laiku paima iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo, paėmęs nuteistųjų ir suimtųjų vardu gautus laiškus, įsitikina, kad laisvės atėmimo vietoje yra nuteistasis ar suimtasis, kurio vardu gautas laiškas, ir pažymi vokus įstaigos spaudu „Gauta (konkreti data)“ (3 ir 4 p.). Laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektorius ar kitas įgaliotas darbuotojas laiško suimtajam ar kameroje laikomam nuteistajam įteikimo procedūrą atlieka pakvietęs suimtąjį ar nuteistąjį prieiti vieną prie kameros durų langelio, jei nėra galimybės suimtąjį ar nuteistąjį išvesti į šiam darbui atlikti skirtą specialią patalpą, kurioje nebūtų kitų asmenų (11 p.). Laiškų tikrinimo ir pristatymo inspektorius ar kitas įgaliotas darbuotojas nuteistojo ar suimtojo akivaizdoje atplėšia jo vardu adresuotą voką ir, neskaitydamas ir necenzūruodamas laiško turinio, šį voką patikrina. Įsitikinęs, kad voke nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems ir suimtiesiems draudžiama turėti, ant šio voko deda specialų spaudą „Įteikta (konkreti data)“ ir įteikia jį adresatui (12 p.). Nuteistojo ar suimtojo vardu gauta registruotoji pašto siunta tikrinama šių taisyklių 11 ar 12 punktuose nustatyta tvarka ir įteikiama, kai šis nuteistasis ar suimtasis pasirašo Gautų registruotųjų pašto siuntų apskaitos žurnale (13 p.).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Tarnyba Rašte 1 ir Rašte 2 tinkamai įvertino Kalėjimo darbuotojų ir pareigūnų veiksmų teisėtumą bei pagrįstai konstatavo, jog laiškai ir dokumentai pareiškėjui yra įteikiami, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas šiuo atveju nesutinka su teisės aktuose nustatyta tvarka ir tokį nesutikimą grindžia subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais, kad, pirmiau pasirašius žurnale, po to laiškas ir dokumentai jam galbūt nebus perduoti, bet nenurodo konkrečių atvejų, kai dėl pasinaudojimo tokia tvarka jam kilo realios neigiamos pasekmės (pvz., po to, kai jis pasirašė žurnale, jam nebuvo perduotas laiškas ar dokumentas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skundo reikalavimų panaikinti Raštą 1 ir Raštą 2.

29. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Tarnyba netinkamai išnagrinėjo jo skundą dėl nenuvedimo į sandėlį pasiimti / pasidėti daiktus ir dėl Kalėjimo neatsakymo į tokį pareiškėjo prašymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnyba Rašte 3 pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas su 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymu kreipėsi ne į Kalėjimą, bet į Pravieniškių kalėjimą, o Pravieniškių kalėjimo viršininkas 2023 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. SN-22-3069 pateikė atsakymą pareiškėjui į šį prašymą. Pirmosios instancijos teismas„ atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad nėra Kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų / neveikimo dėl pareiškėjo asmeninių daiktų paėmimo / išdavimo iš sandėlio, todėl atmetė skundo reikalavimus panaikinti Raštą 3 ir priteisti pareiškėjui 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nereiškė nesutikimo su šia skundžiamo teismo sprendimo dalimi, plačiau nepasisako šiuo aspektu.

30. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d. pareiškėjas buvo laikomas Kalėjimo kameroje Nr. 90, kurioje neįrengta spintelė, nustatė, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I1-4186-394/2024 išnagrinėjo to paties pareiškėjo skundą dėl, be kita ko, reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. jis buvo laikomas Tarnybos Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 90, kurioje nebuvo spintelės daiktams susidėti. Teisėjų kolegija, patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad minėtame 2024 m. balandžio 23 d. teismo sprendime iš tiesų buvo išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl spintelių neįrengimo toje pačioje kameroje iš esmės tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartyje atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paaiškėjusią aplinkybę, kad teisme jau yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, turėjo pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl spintelės neįrengimo kameroje, palikti nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 4 p.).

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sanitarinio mazgo įrengimą kameroje Nr. 90, nustatė, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo likusio kameros ploto lubų nesiekiančia pertvara ir durimis, o toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, susijusius su privatumo užtikrinimu, tačiau dėl to, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, ir atsižvelgiant į tai, kad kameroje pareiškėjas buvo ne vienas (buvo laikomi 4–5 asmenys), kameroje iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, o pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl to, kad laikino sulaikymo patalpose (kameroje Nr. TLK-4) sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas, nes pareiškėjas minėtose patalpose buvo laikomas tik vieną kartą (atvykęs į Kalėjimą 2023 m. rugsėjo 18 d.) ir ne ilgiau nei 4 valandas (Vidaus tvarkos taisyklių 12 p.), todėl sanitarinio mazgo įrengimas negalėjo sukelti jam tokių neigiamų išgyvenimų, kuriuos būtų galima traktuoti kaip neturtinę žalą.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog gausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Kalėjimo (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatoriaus) kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024; kt.).

33. Nagrinėjamu atveju iš Tarnybos paaiškinimų ir pateiktų kameros Nr. 90 nuotraukų matyti, kad šioje kameroje yra suformuota kabina, kurios aukštis yra didesnis nei durų aukštis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks atitvėrimas yra pakankamas užtikrinti sanitariniu mazgu besinaudojančių asmenų privatumą. Kita vertus, Tarnyba nepateikė duomenų apie sanitarinio mazgo įrengimą kameroje Nr. TLK-4 ir šioje kameroje kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, todėl pareiškėjo teiginiai, kad laikino sulaikymo patalpose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas ir todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas, liko nepaneigti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas kameroje Nr. TLK-4 buvo laikomas tik vieną kartą ir ne ilgiau nei 4 valandas, todėl minėtas sanitarinio mazgo įrengimas jam negalėjo sukelti pakankamai didelių neigiamų išgyvenimų, yra nepagrįsta.

34. Akcentuotina ir tai, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-8-662/2025; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-123-1188/2025; kt.) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu ir žemina asmens orumą.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje pateiktus duomenis ir minėtą teismų praktiką, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinimą kameroje Nr. TLK-4, tačiau pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas patyrė nepatogumų dėl to, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendrojo gyvenamojo ploto ir iš jo sklido nemalonus kvapas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

37. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025 ir kt.).

38. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02); kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 18 d. (iki 4 val.) nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d. patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, galėjo tvyroti nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima laikyti nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintu draudimu (t. y. draudimu asmenį kankinti, žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgtis arba bausti tokiu būdu) ir įvertinti prašoma 3 000 Eur suma. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025; kt.).

40. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl neturtinės žalos, patirtos dėl Kalėjimo kameroje Nr. 90 tvyrančio nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes, yra priteisiamas atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-8-662/2025; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-43-815/2025; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-67-492/2025 pareiškėjui 2023 m. spalio 18 d. – 2023 m. lapkričio 18 d. laikotarpiu kalint Kalėjimo kameroje Nr. 90 patirtus nepatogumus dėl blogo oro, sklindančio iš sanitarinio mazgo, priteisė 60 Eur.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi Kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (iki 4 val. neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, vieną mėnesį patalpose, kuriose jis buvo apgyvendintas, tvyrojo nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, vertinamuoju laikotarpiu kameroje Nr. 90 buvo laikomi 4–5 asmenys), tai, jog nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis arba kad sutriko pareiškėjo sveikata, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo parinktas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 50 Eur – nėra pakankamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog pareiškėjui priteistina 80 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiama 80 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, taip pat pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl spintelės neįrengimo kameroje, palikti nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 4 p.), o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo E. V. skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl spintelės neįrengimo kameroje, atlyginimo palikti nenagrinėta.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė