2020-09-23 Nr. AB-17631-3-61-3-01756-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4660-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01756-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. D. (E. D.), A. M. T. (A. M. T.) ir P. T. (P. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. D. (E. D.), A. M. T. (A. M. T.) ir P. T. (P. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai E. D., A. M. T. ir P. T. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (15/6-3)12PR-55 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai pažymėjo, kad jų prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėja E. D. (toliau – ir pareiškėja) jautė grėsmę iš valdžios atstovų pusės dėl įtarimų, jog pareiškėja pabėgo į Siriją ir dėl jos galimai turimos informacijos apie S. D.. Be to, pareiškėjai, kaip išsiskyrusiai moteriai, kilo grėsmė iš jos tėvo, brolio ir buvusio sutuoktinio artimųjų pusės.

3. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad jos darbovietė visą laiką buvo saugoma valdžios atstovų ir kai ji eidavo į darbą, ją du kartus per mėnesį sustabdydavo asmenys su juoda, dėmėta karine uniforma ir tikrindavo jos rankinę, klausinėdavo, ar ji pažįsta S. D., kur ji yra, kodėl išvyko. Pokalbių metu buvo grasinama, kad pareiškėja bus sulaikyta ir kankinama. Departamentas nustatė, kad S. D., 2013 m., nieko neinformavusi, pabėgo į Siriją. Ji kelis mėnesius bendravo su (duomenys neskelbtini) K. B., kuris ruošėsi prisidėti prie Islamo valstybės (toliau – ir IS) Sirijoje. Sirijoje pora susituokė, tačiau neilgai trukus B. mirė. Po to S. D. ištekėjo už Islamo valstybės (duomenys neskelbtini) A. O. S.. S. D. artimieji važiavo į Siriją, tačiau taip ir nesugebėjo jos sugrąžinti. 2016 m. S. buvo nužudytas Irake. S. D. su sūnumis bandė ištrūkti iš Sirijos per Turkiją, tačiau 2018 m. liepos 4 d. Turkijos policija sulaikė ją ir jos sūnus Stambule. Ji buvo įtraukta į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, jai buvo pateikti kaltinimai įtariant dalyvavimu IS. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad keletą kartų išvykdavo į Europos Sąjungos šalis ir prašėsi prieglobsčio. Anot pareiškėjos, jai išvykus iš (duomenys neskelbtini), valdžios atstovai gali įtarti, kad ji pabėgo į Siriją, dėl ko jai kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei grįžus į kilmės valstybę, ji gali būti įtraukta į Interpolo ieškomų asmenų sąrašą, dėl ko pareiškėjai gali būti pareikšti kaltinimai dalyvavimu IS. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nepagrįstai jos pasakojimo daliai netaikė abejonės privilegijos ir šios pasakojimo dalies nepripažino nustatytu faktu.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog apklausos metu ji detaliai paaiškino, kad viena iš priežasčių, lėmusių jos apsisprendimą išvykti iš kilmės šalies, buvo brolio Š. D. persekiojimas, vykdytas pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos brolis neleido pareiškėjai ramiai gyventi, kontroliavo ją ir norėjo atimti jos vaikus bei perduoti buvusio sutuoktinio M. T. giminėms. Pareiškėja apklausos metu pabrėžė, kad jos brolis prieš ją naudojo ir fizinį smurtą. Todėl pareiškėja kritiškai vertino Departamento išvadą, jog nebuvo nustatyta faktinių persekiojimo ar smurto epizodų.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad L. D. yra jos pusseserė. Pareiškėja pasakojimo metu pateikė savo pusseserės situaciją, kuri pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) judėjimo grasinimų. Pusseserė, gavusi paramą iš žmogaus teisių gynėjų, įgijo pabėgėlio statusą Norvegijoje. Pakeliui į minėtą šalį, ji Minsko oro uoste buvo sulaikyta Baltarusijos policijos ir priversta susitikti su tėvu, kuris ją grąžino į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pasakojimas yra tiesiogiai susijęs su jos atveju, kuris pasižymi pakankamu detalumu, nuoseklumu ir grindžiamas pagrįsta bei apibrėžta tikimybe, jog pareiškėjos atveju gali pasikartoti analogiška situacija, kadangi pareiškėjos brolis dirba (duomenys neskelbtini) specialiose policijos pajėgose, atsakovas šiai pasakojimo daliai nepagrįstai nepritaikė abejonės privilegijos bei nepripažino šios pasakojimo dalies nustatytu faktu.

6. Atsakovas pažeidė pareigą surinkti ir kitą aktualią, tinkamą bei bylos išnagrinėjimui reikšmingą kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nenustatė, kaip po santuokos nutraukimo elgiamasi su vaikais vyro šeimoje (giminėje), kuriems yra draudžiama susitikti su motina. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja laikėsi nuoseklios pozicijos tiek dėl savo brolio, tiek dėl tėvo, kurie, anot pareiškėjos, norėjo iš jos atimti vaikus bei perduoti juos pareiškėjos buvusio vyro giminėms, ši informacija yra aktuali bei reikšminga tinkamam bylos išnagrinėjimui. Dėl šios priežasties, pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, jog tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai domėjosi S. D., todėl tikėtina, kad pamatę pareiškėjos pavardę pareigūnai galėjo klausinėti jos apie bendrapavardę. Kartu beveik neabejotina, jog pareigūnams yra žinoma, kad S. D. nuo 2018 m. yra sulaikyta Turkijoje, todėl nėra tikėtina, jog šiuo metu juos galėtų dominti pareiškėjos galimai turima informacija apie S. D. veiklą ir (arba) buvimo vietą. Be to, įvertinus pareiškėjos individualią situaciją surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) ji bus priskirta prie iš Sirijos grįžtančių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjos asmeninė patirtis nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos turi motyvą ir tikslą ją persekioti, konstatuota, kad pareiškėjos deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

9. Be to, nenustatyta pagristos tikimybės, jog pareiškėjai kilmės šalyje gresia šeimos narių persekiojimas dėl iširusios santuokos, kadangi pareiškėjos pasakojimas apie tariamą brolio engimą ir grasinimus yra abstraktus, nedetalus. Pasakojimas apie brolį nekoreliuoja su kitais jos gyvenimo įvykiais bei neturi jiems įtakos. Priešingai, kalbėdama apie pasiruošimą išvykimui, pareiškėja akcentuodavo ekonominius sunkumus vienai išlaikant vaikus. Nei pareiškėjos pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog tariamas konfliktas su broliu buvo reali jos išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis ir (arba) yra svarbi priežastis, dėl kurios ji nenori grįžti į kilmės šalį. Prieglobsčio prašytojos pasakojimas nepagrindžia tikimybės, jog kilmės valstybėje egzistuoja reali ir individuali rizika jai, kaip išsiskyrusiai moteriai, patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus.

10. Atsakovas pažymėjo, kad jis vertino prieglobsčio prašymą ne tik pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas) 116 punktą, tačiau vertino tai, ar yra pagrįsta tikimybė, kad jai kyla grėsmė iš (duomenys neskelbtini) valdžios atstovų pusės dėl įtarimų, kad pareiškėja pabėgo į Siriją ir jos galimai turimos informacijos apie S. D.. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste buvo nustatyta, kad jos baimė patirti nurodytus veiksmus nėra visiškai pagrįsta.

11. Pareiškėjos pasakojimas tiek apie pusseserę S. D., tiek apie pokalbius su pareigūnais buvo abstraktus, nedetalus, prieštaringas. Turimą informaciją apie sulaikytą pusseserę pareiškėja rėmė viešai pasiekiama informacija ir atsakinėdama į klausimus nepraplėsdavo pirminio pasakojimo ribų. Netgi kalbėdama apie ryšius su S. D., pareiškėja pateikė prieštaringą informaciją. Net savo įsitikinimą, kad kilmės šalyje jai kyla grėsmė „iš valdžios atstovų“, pareiškėja iš esmės grindžia prielaidomis ir bendra kilmės valstybės informacija.

12. Vertinant grėsmės patirti persekiojimą kilmės šalyje tikimybę, buvo atsižvelgta į kilmės valstybės informaciją, kuri detaliai aprašyta Departamento Prieglobsčio skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. išvadoje Nr. (15/6-3)13PR-18RN (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu priimtas Sprendimas. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo, jos vaikai lankė ugdymo įstaigas, jai padėdavo artimieji (tetos), kelis kartus ji buvo išvykusi į Europą, Baltarusiją, kiekvieną kartą grįždavo į (duomenys neskelbtini), kur teisėsaugos struktūrų nebuvo sulaikoma ar kaltinama. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėja buvo ar yra įtariama terorizmu arba priskiriama asmenims, prijaučiantiems IS.

13. Dėl pareiškėjos teiginių, kad jai išvykus iš (duomenys neskelbtini) valdžios atstovai gali įtarti, kad ji pabėgo į Siriją, dėl to jai kyla grėsmė grįžus, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja neišvyko į Siriją ir tai, reikalui esant, gali pagrįsti dokumentiniais įrodymais. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) pareiškėja bus priskirta prie iš Sirijos grįžtančių asmenų, todėl konstatuota, kad jos deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

14. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos pasakojimas, kad brolis vykdė persekiojimą jos atžvilgiu, taip pat nebuvo rišlus, nepasižymėjo detalumu, informatyvumu, nuoseklumu. Tam tikros pareiškėjos pasakojimo detalės, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, buvo prieštaringos ir keitėsi pasakojimo eigoje. Pareiškėja painiojosi savo parodymuose. Pareiškėja taip pat pateikė prieštaringą informaciją apie artimųjų reikalavimus dėvėti galvos dangalą.

15. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėja skunde nurodo, kad jos pasakojimas apie L. D. yra tiesiogiai susijęs su pareiškėja, kadangi pareiškėjai gali pasikartoti analogiška situacija, tačiau pareiškėjos situacija skiriasi. Be to, pabėgėlių teisės nuostatos reikalauja, kad baimė turi egzistuoti realiai, o ne vien tik prieglobsčio prašytojo suvokimas. Įvertinus pareiškėjos pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjai kilmės egzistuoja reali ir individuali rizika jai, kaip išsiskyrusiai moteriai, patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus.

16. Dėl pareiškėjos argumento, kad Departamentas turėjo surinkti kilmės valstybės informaciją, kuri parodo, kaip po santuokos nutraukimo elgiamasi su vaikais vyro šeimoje (giminėje), kuriems yra draudžiama susitikti su motina, pažymėta, kad teisės aktų nuostatos nenustato, kad visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis ir nepaisydamas nustatytų pareiškėjos pasakojimo trūkumų, parengė 2020 m. sausio 20 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie savo iniciatyva išsituokusių moterų padėtį (duomenys neskelbtini)“, t. y. Departamentas surinko visą reikiamą informaciją pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvų kontekste. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo negrindė tuo, kad su jos vaikais būtų prastai elgiamasi vyro šeimoje, todėl Departamentas ir neturėjo pareigos rinkti tokio pobūdžio informacijos. Departamentas pastebėjo ir tai, kad pareiškėja ne kartą apklausos metu teigė, kad jos santykiai su vyro motina yra geri (o tėvas miręs). Dar daugiau, nuo oficialių skyrybų, kurios įvyko 2016 m. sausio 29 d., pareiškėja dar kelerius metus gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau nei jos artimieji (broliai), nei vyro artimieji, nei pats sutuoktinis, šiuo metu gyvenantis Lenkijoje ir lankęsis (duomenys neskelbtini), nesiėmė realių veiksmų siekiant atimti iš jos vaikus. Atvirkščiai, anot pareiškėjos, jos buvęs vyras padeda jai.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 bei 87 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

19. Teismas sutiko su Departamento padaryta išvada, kad pareiškėjai prašo prieglobsčio, nes: 1) pareiškėjai kyla grėsmė iš valdžios atstovų pusės dėl įtarimų, jog ji pabėgo į Siriją ir jos turimos informacijos apie S. D.; 2) pareiškėjai, kaip išsiskyrusiai moteriai, kyla grėsmė iš jos tėvo, brolio ir buvusio sutuoktinio artimųjų pusės.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad, anot pareiškėjos, jai problemos dėl to, kad, esą, ji buvo Sirijoje ir turėjo informacijos apie S. D., prasidėjo 2016 m., nes ji 2013 m. – 2015 m. buvo išvykusi į Lenkiją. Tačiau kartu atkreiptas dėmesys, kad per tą laiką, kai ji iš Lenkijos buvo grįžusi į kilmės valstybės sritį (duomenys neskelbtini) (2016 m. – 2018 m.), jai ir jos vaikams iš valdžios pusės nieko neigiamo (išskyrus, pasak pareiškėjos, nemalonias apklausas gatvėje) nenutiko. Dar daugiau, per tą laiką aplinkybės pasikeitė taip, kad S. D. 2018 m. buvo sulaikyta Turkijoje. Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad jai kilmės valstybėje dėl politinių priežasčių gali būti blogiau negu buvo 2016 m. – 2018 m., niekuo nepagrįsti. Vadinasi, Departamentas padarė tikslią išvadą, kad byloje nenustačius, jog pareiškėja galėtų būti persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjams suteikti pabėgėlio statuso.

21. Pareiškėja taip pat teigė, kad pareiškėjai, kaip išsiskyrusiai moteriai, kyla grėsmė iš jos tėvo, brolio ir buvusio sutuoktinio artimųjų pusės. Teismas taip pat sutiko su Departamento Išvadoje ir Sprendime padarytomis išvadomis, jog pareiškėjos teiginiai šiuo aspektu yra itin prieštaringi. Pirma, pati pareiškėja teigė, kad jos tėvas miręs. Antra, pati pareiškėja teigė, kad jos brolis nebetarnauja (duomenys neskelbtini) specialiosiose pajėgose, be to, nežino apie jos skyrybas; taip pat atkreiptas dėmesys, kad jis nėra tikras pareiškėjos brolis (bendras tik tėvas, kuris galimai miręs), todėl, teismo vertinimu, iš pareiškėjos pasakojimo susidaro įspūdis, kad minėtam asmeniui pareiškėjos gyvenimas apskritai nėra tiek svarbus, kad jis rūpintųsi jos santuokos būkle. Trečia, su sutuoktiniu ją sieja normalūs santykiai, jis net padeda pareiškėjai, o jo artimieji jos atžvilgiu nieko nesiėmė. Tad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog būtent pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gresia veiksmai, nurodyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjos kilmės šalyje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

22. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai vertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą Sprendimą, kurio nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundo reikalavimus.

24. Pareiškėjų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pasakojimas pasižymi pakankamu detalumu bei nuoseklumu, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, atsakovas pareiškėjos pasakojimo daliai dėl pavojaus sveikatai / gyvybei grįžimo į kilmės valstybę atveju, nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos ir šios pasakojimo dalies nepripažino nustatytu faktu, taip neužtikrindamas racionalaus, visapusiško ir objektyvaus pareiškėjos pateiktų duomenų vertinimo, o teismas, matydamas aiškius atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus, nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

25. Pareiškėjos įsitikinimu, jos paaiškinimai pagrindžia pasakojimą apie brolio engimą ir grasinimus, todėl atsakovas nepagrįstai nepripažino šios pasakojimo dalies nustatytu faktu, o teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos broliui jos asmeninis gyvenimas nėra svarbus.

26. Pareiškėjų vertinimu, nebuvo atlikta tinkama faktinė jų atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjų prieglobsčio prašymas bei pareiškėjos paaiškinimai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų visumoje.

27. Pareiškėjų vertinimu, tos aplinkybės, kurias jie nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti vertinamas ir papildomos apsaugos nesuteikimas pareiškėjams.

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

29. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjų pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (15/6-3)12PR-55 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjų prašymo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamento Sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovą įpareigoti iš naujo vertinti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad tos aplinkybės, kurias jie nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, taip pat prašo, nusprendus, kad pareiškėjams pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas, spręsti dėl papildomos apsaugos suteikimo.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjai apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

33. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Pabrėžtina, kad asmuo, siekiantis gauti pabėgėlio statusą, turi atitikti visus anksčiau nurodytus kriterijus.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjos pasakojimas pasižymi pakankamu detalumu bei nuoseklumu, atsakovas pareiškėjos pasakojimo daliai dėl pavojaus sveikatai / gyvybei grįžimo į kilmės valstybę atveju, nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos ir šios pasakojimo dalies nepripažino nustatytu faktu.

35. Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu prieglobsčio prašytojas įpareigojamas pateikti tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai nustatoma, jog su prieglobsčio prašytojo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Jeigu vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimą nustatoma, kad jame yra prieštaravimų, nenuoseklumų ar paaiškinimai prieštarauja turimai objektyviai informacijai, tuomet neatitinkanti reikalavimų pasakojimo dalis yra atmetama. Jeigu nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, tokiu atveju yra taikoma Įstatymo 83 straipsnio 5 dalis ir prieglobsčio prašytojo paaiškinimų dalis, kurios atžvilgiu nustatytos minėtos aplinkybės, yra atmetama kaip neatitinkanti tikrovės.

36. Vertinant pareiškėjos argumentus dėl kilmės valstybėje kylančios grėsmės iš valdžios bei iš brolio ir tėvo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas pareiškėjos nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei priėjo prie pagrįstos išvados, kad šiuo atveju nenustatytas pagrindas pareiškėjams suteikti prieglobstį. Pažymėtina, kad pareiškėja tiek apklausos Departamente metu, tiek teismui nepateikė jokių argumentų dėl tiesiogiai prieš pareiškėją nukreipto individialaus persekiojimo ar pavojaus. Pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjos teiginiai, kad jai kyla grėsmė tiek iš valdžios, tiek ir iš jos šeimos narių, yra grindžiami tik prielaidomis, bendro pobūdžio ir nenuoseklūs. Pareiškėja šiuos savo teiginius apie jai kylančias grėsmes iš esmės siejo su kitais asmenimis (S. D., L. D.) ir jų situacijomis, tačiau nepagrindė, kad jos situacija būtų tapati ir tapačios grėsmės kiltų ir jai. Įvertintus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėja konkrečiai nenurodė jokių būtent jai asmeniškai kylančių realių grėsmių, kurios, pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies kriterijus, galėtų būti pagrindu pabėgėlio statuso suteikimui. Nenustatyta, kad pareiškėjai buvo persekiojami dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

37. Apibendrinant šioje nutartyje nurodytus motyvus, pripažintina, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjai atitinka pabėgėlio statusui suteikti taikytinas nuostatas (kriterijus). Departamentas tokia išvadą padarė racionaliai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs pareiškėjos pateiktų paaiškinimų (aplinkybių) ir duomenų visumą.

38. Vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

39. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2009 m. vasario 17 d. sprendime Elgafaji byloje Nr. C-465/07, aiškindamas Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalies e punktą, yra pažymėjęs, kad direktyvos 15 straipsnio c punkte apibrėžtas smurtinis veiksmas „rimta ir asmeninė grėsmė (prašytojo) gyvybei ar asmeniui“ yra bendresnio pobūdžio smurtinio veiksmo pavojus, apibrėžiama plačiau nei konkretus smurtas, be to, aptariamas minėtas grėsmes keliantis smurtas yra apibūdinamas kaip „aklas“, t. y. gali būti nukreiptas prieš asmenis, neatsižvelgiant į jų asmeninę situaciją;

šiomis sąlygomis sąvoka „asmeninė“, anot ESTT sprendimo, turi būti aiškinama kaip apimanti smurtą prieš civilius asmenis, neatsižvelgiant į jų tapatybę, jei, papildomos apsaugos prašymą nagrinėjančios kompetentingos nacionalinės institucijos arba valstybės narės teismų, į kuriuos kreiptasi dėl sprendimo atmesti tokį prašymą, vertinimu, vykstantį ginkluotą konfliktą apibūdinantis aklo smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į atitinkamą šalį arba prireikus į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo šioje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti rimtą grėsmę, numatytą direktyvos 15 straipsnio c punkte.

Minėtame sprendime ESTT konstatavo, kad kuo labiau prašytojas sugebės įrodyti, jog pavojus jam kyla konkrečiai dėl su jo asmenine situacija susijusių priežasčių, tuo mažesnis aklo smurto laipsnis būtinas, kad jam būtų suteikta papildoma apsauga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad papildomos apsaugos suteikimui keliamas tam tikro aklo smurto lygio reikalavimas atitinkamai proporcingai švelnėja didėjant prieglobsčio prašytojo siekiui ir galimybėms pagrįsti pavojų savo asmenine situacija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ESTT 2009 m. vasario 17 d. sprendime Elgafaji byloje Nr. C-465/07 pateiktą minėtų direktyvos nuostatų aiškinimą, taip pat išanalizavusi bylos aplinkybes ir atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje esančią informaciją apie padėtį kilmės šalyje, daro išvadą, jog pareiškėjui nagrinėjamu laikotarpiu negrėsė bendresnio pobūdžio smurtinio veiksmo pavojus.

Duomenų, kad pareiškėjai galėtų būti veikiami vienu iš Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija sutinka ir su Departamento išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (vienų iš pagrindų).

40. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertinęs, teisingai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjų skundo reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. D. (E. D.), A. M. T. (A. M. T.) ir P. T. (P. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius