2016-08-09 Nr. AB-15724-3-64-3-01524-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1341-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01524-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei V. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“) 2015 m. gegužės 15 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės V. S. (toliau – ir atsakovė) 192,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir 52,57 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas paaiškino, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nustato, jog UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 p.), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 p.), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 p.), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 p.).

Pagal Nuostatų 31 punktą, vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus. Atsakovė nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl yra pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtoja. Taip pat nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už 2010–2014 metus, kas iš viso sudaro 192,16 Eur, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis – atsakovė privalo atlyginti pareiškėjui jo patirtas, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pareiškėjas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-179/2014 suformuota praktika ir teigė, kad jis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją ir dėl to patyrė 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) maksimali galima šiuo atveju priteisti suma už skundo (prašymo) parengimą sudaro 750 Eur.

Pareiškėjo teigimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (52,57 Eur) privalo būti laikoma pagrįsta ir nemažintina, nes ji yra daugiau nei 14 kartų mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino – pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisė iš atsakovės 192,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; priteisė 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas netenkino kitos prašymo dalies dėl turėtų išlaidų atlyginimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, 16 straipsnio 2 dalimi, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatais ir rėmėsi LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 suformuota praktika.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto objektą (butą), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsiskolinimo laikotarpiu valdė atsakovė. Taigi atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja 2010 m. Nuostatų, 2012 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 6 punkto prasme, t. y. turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. susidariusį įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo 52,57 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomą priteisti sumą sudaro prašymo teismui surašymo išlaidos. Teismas nustatė, kad patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė išrašą iš 2012 m. balandžio 3 d. su pareiškėju sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, vietinio mokėjimo nurodymą, PVM sąskaitą faktūrą (serija SGKA Nr. 11233) bei specifikaciją, iš kurių matyti, jog už prašymo surašymą pareiškėjas Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal sumokėjo 52,57 Eur. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijomis. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgė į administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo prašymo turinį, pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, atsakovė bylos nagrinėjime buvo neaktyvi ir neteikė atsiliepimo. Nagrinėjamu atveju vertintas ir pareiškėjo teisinis statusas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, todėl administracinė byla yra šabloniška, nesudėtinga, be to, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, taip pat į administracinių teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimas mažintinas iki 14 eurų.

III. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ sumažintos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant visas pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo mažinti priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra vertintina kaip nepagrįsta ir turi būti pakeista. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-179/2014, kurioje konstatuota, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK bei kitų teisės aktų, įskaitant ir Rekomendacijas, nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju aktualūs Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pozityvioji teisė nustato pagrindus, kuriais remiantis gali būti mažinamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti):

1) prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinų sumų dydžius (CPK 98 str. 2 d.);

2) ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies – tuomet bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai tenkintai / atmestai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.); 3) šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas – tuomet teismas turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Pareiškėjas pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2889-656/2014; 2014 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2289-302/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013).

Dėl to netinkamas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindų taikymas praktikoje negali būti toleruojamas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas buvo patenkintas visiškai, jis pirmosios instancijos teisme sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, t. y. pareiškėjo procesinis elgesys laikytinas tinkamu. Pareiškėjo teigimu, administracinių teismų praktikoje, be kita ko, nagrinėjant analogiškas bylas, teismai, atsižvelgę į tai, kad prašomų priteisti išlaidų dydis yra akivaizdžiai mažesnis už Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, pripažįsta, jog 52,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl jos yra priteisiamos nesumažintos.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (52,57 Eur) yra daugiau nei 20 kartų mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo patirtų 52,57 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi nurodyto sprendimo pagrindu vietinės rinkliavos išieškojimo išlaidas galutiniame rezultate privalės atlyginti sąžiningai prievoles vykdę atliekų turėtojai, kas yra akivaizdžiai nesuderinama su pamatiniu aplinkosaugos principu – „teršėjas moka“.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimo dalį, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo patirtų 52,57 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjo teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.)

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra daugiau nei 20 kartų mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir, kad ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais. Tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju paminėtų svarbių aplinkybių visumą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai – prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 14 Eur.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių teismų praktikos pavyzdžių, kurie patvirtintų jo teiginį, jog administracinių teismų praktikoje nagrinėjant analogiškas bylas teismai pripažįsta, kad 52,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl jas priteisia nesumažintas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, suformuota praktika (pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismas išlaidas advokato pagalbai apmokėti būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėjas.

Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė