2026-03-04 Nr. CB-1299-2-18-3-01792-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-767

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01792-2024-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 24 d. paduotu ieškovo Linkuvos socialinės globos namai kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas Linkuvos socialinės globos namai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Linkuvos socialinės globos namų ieškinį atsakovei L.V. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ir DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą, nes nustatę, kad darbuotoja naudojo pakeltą toną, griežtus, užgaulius ir neprofesionalius žodžius, vertė praustis nukentėjusiąją su šaltu vandeniu, šio elgesio nekvalifikavo kaip psichologinio smurto. Atitinkamai, teismai laikė, kad toks elgesys nėra pagrindas atleisti darbuotoją pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris numato, kad smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Dėl šių veiksmų, teismai pažeidė ir Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnį ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 4 ir 5 straipsnius.

2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes atmetė anoniminio pranešimo įrodomąją reikšmę vien dėl jo anonimiškumo. Be to, teismai nevertino šio anoniminio pranešimo kartu su kitais savarankiškais įrodymais (darbdavio sudarytos komisijos apklaustų asmenų parodymais bei jų parodymais pirmosios instancijos teisme), kurie patvirtino tą pačią faktinių aplinkybių visumą.

3.Teismai netinkamai interpretavo DK 58 straipsnio 6 dalį, klaidingai šio termino pradžią sutapatino su vidaus tyrimo pradžia. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019 suformuotos praktikos, pagal kurią terminas pradedamas skaičiuoti nuo pažeidimo ir pažeidimą padariusio asmens paaiškėjimo dienos, ir neatkreipė dėmesio į DK 168 straipsnyje įtvirtintą 20 darbo dienų terminą valstybinės darbo inspekcijos sutikimui gauti, kurio eigoje darbdavys negali skirti nuobaudos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui Linkuvos socialinės globos namai (j. a. k. 190794554) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 23 d. AB SEB banke, mokėjimo kodas ZP22134.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas