Legislator Case Law & Legislation
f7ad15a6-a803-4d0b-b52c-4c2063e7cdfd AI generated

Appeal court voids bankruptcy court ruling due to failure to serve documents to spouse's heir.

Case Number f7ad15a6-a803-4d0b-b52c-4c2063e7cdfd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court voided the first-instance bankruptcy court's ruling to allow the administrator to seize the bankrupt company owner's property. The administrator argued the company had no assets to satisfy creditors, while the opposing party contended the property belonged to the deceased owner's heirs. The court ruled that the bankruptcy court failed to serve legal documents to the heir, violating procedural rights and necessitating a new trial.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 329 para. 1; Art. 337 para. 1 lit. 3: Where a court fails to serve process documents to a party, violating their right to participate, the decision is voided and the case remanded for retrial.

Keywords

AI generated
bankruptcy proceedings service of process voiding of decision heir rights remand for retrial

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 329 para. 1
Civil Procedure Code Art. 337 para. 1 lit. 3
Civil Procedure Code Art. 338

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-177-241/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00129-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės E. G. R. firmos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Legreta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-472-924/2020, kuria iÅ¡ dalies tenkintas praÅ¡ymas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto atsakovės bankrutavusios E. G.

R. firmos bankroto byloje. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi iÅ¡kėlė individualiai įmonei (toliau – ir IÄ®) E. G. R. firmai bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ (toliau – MB) „Kredituma“, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeitė bankroto administratorę nustatęs, kad reorganizavimo bÅ«du visos MB „Kredituma“ teisės ir pareigos perėjo MB „Legreta“; 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

2. PareiÅ¡kėja bankrutavusios IÄ® E. G. R. firmos nemokumo administratorė 2020 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ : pripažinti, jog E. G. R. asmenine nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); pripažinti, jog M. R. asmenine nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); leisti BIÄ® E. G. R. firmos nemokumo administratorei vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , t. y. leisti nemokumo administratorei parduoti patalpÄ â€“butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

3. Nurodė, kad bankroto byloje patvirtinta bendra kreditorių reikalavimų sumÄ sudaro 9 232,51 Eur; įmonė nedisponuoja jokiu turtu, kurį realizavus bÅ«tų galima padengti kreditorių reikalavimus bei administravimo iÅ¡laidas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įmonės savininkei E. G. R. ir jos (jau mirusiam) sutuoktiniui S. R. nuo 2004 m. kovo 28 d. iki Å¡iol bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau visÄ mirusio įmonės savininkės sutuoktinio S. R. palikimÄ priėmė jo sÅ«nus M.

R. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11738-615/2008. Atsižvelgiant į tai, kad butas buvo įkeistas, o hipotekos reikalavimas negali bÅ«ti padalintas, todėl butas visa apimtimi turi bÅ«ti realizuojamas bankroto procese. 2020 m. rugsėjo 25 d. vykusiame kreditorių susirinkime kreditoriai, nematydami galimybės sudaryti taikos sutartį, esant pagrindui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininkei priklausantį turtÄ , priėmė sprendimÄ Ä¯pareigoti nemokumo administratorę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir leidimo parduoti visÄ butÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nemokumo administratorės praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, leido teisės aktų nustatyta tvarka E. G. R. firmos nemokumo administratorei MB „Legreta“ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ E. G. R. firmos savininkės E. G. R. turimÄ turtÄ : butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); atmetė nemokumo administratorės MB „Legreta“ praÅ¡ymus pripažinti, jog E. G.

R. asmenine nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini); kad M. R. asmenine nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).

5. Teismas nurodė, kad individualios įmonės priskiriamos prie neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, jų savininkai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 673 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 88 straipsniu, subsidiariai atsako pagal įmonės prievoles, t. y. paaiškėjus, jog įmonė turto neturi ar turi nepakankamai, prievolė priverstinai gali būti įvykdoma iš įmonės savininkų turto.

6. Teismas nustatė, kad administratorė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 28 straipsnio 2 dalies ir JANÄ® 79 straipsnio 2 dalies nuostatas tiek E. G. R., tiek BIÄ® E. G. R. firmos kreditoriams pranešė apie galimybę sudaryti taikos sutartį, tačiau taikos sutartis nesudaryta, įmonė turto neturi, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi E. G. R. firma pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl nemokumo administratorės praÅ¡ymÄ leisti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ bankrutavusios E. G. R. firmos savininkei priklausančio turto tenkino (JANÄ® 88 straipsnis).

7. Teismas atmetė nemokumo administratorės praÅ¡ymÄ pripažinti, jog po ½ dalį patalpos–buto, priklauso E. G. R. ir M. R. asmeninės nuosavybės teise, kadangi leisdamas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininko turtÄ , teismas tik suteikia teisę (leidimÄ ) bankroto administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus, bet nesprendžia dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo tvarkos. Vadinasi, Å¡ioje proceso stadijoje teismui nėra pagrindo nurodyti konkretų savininko turtÄ , į kurį galima bÅ«tų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus ar dengiant bankroto administravimo iÅ¡laidas.

Tokio turto identifikavimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo į jį nukreipimo teisės aktų nustatyta tvarka pareiga tenka bankroto administratoriui. Dėl nurodytų aplinkybių Å¡ioje stadijoje nėra aktualÅ«s klausimai dėl turto teisinio režimo, nuosavybės formos ir turto bendrasavininkių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019). III. Atskirojo skundo argumentai 8. Atsakovės BIÄ® E. G. R. firmos nemokumo administratorė MB „Legreta“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti 2020 m. lapkričio 26 d. praÅ¡ymÄ visa apimtimi.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl leidimo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankrutavusios neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turtÄ ; nemokumo administratorius nebuvo nustatęs konkretaus Å¡io juridinio asmens savininko turto, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Nagrinėjamoje byloje apeliantė yra nustačiusi konkretų įmonės savininkės turtÄ , į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, egzistuoja pagrindas nustatyti Å¡io turto teisinį režimÄ , nuosavybės formÄ ir bendraturčius.

Neaktualia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paremta teismo nutartis negali bÅ«ti laikoma pagrįsta ir teisėta. 8.2. Apeliantė pateikė įrodymus, kad nors nekilnojamojo turto registro duomenimis butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso įmonės savininkei ir jos sutuoktiniui S. R., tačiau ½ buto dalis priklauso įmonės savininkei, kita ½ dalis – visÄ Ä¯monės savininkės sutuoktinio palikimÄ priėmusiam įpėdiniui M. R.. Todėl egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti buto teisinį režimÄ . 8.3.

PrieÅ¡ingai nei minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019, Å¡iuo atveju yra identifikuotas konkretus įmonės savininkės turtas, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atitinkamai yra aktualÅ«s klausimai dėl buto teisinio režimo, nuosavybės formos, buto bendraturčių nustatymo ir jie turėjo bÅ«ti iÅ¡spręsti. 8.4. Atmesdamas apeliantės praÅ¡ymÄ dėl buto teisinio režimo, nuosavybės formos ir dalių bei bendraturčių nustatymo, teismas tik nurodė minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties citatÄ , bet neįvardijo, kurioje konkrečiai stadijoje turi bÅ«ti sprendžiami nurodyti klausimai, taip pat kÄ konkrečiai turėtų atlikti apeliantė, kad teismas iÅ¡spręstų klausimus, susijusius su savininkės buto realizavimu, t. y. nustatytų buto teisinį režimÄ , nuosavybės formÄ ir bendraturčius.

To nenurodžius tolesnis buto realizavimo procesas pagal JANÄ® 88 straipsnį tampa neįmanomas. 8.5. Teismas nepagrįstai leido nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tik į įmonės savininkės turimÄ butÄ . Bendru sutuoktinių sutarimu butas yra įkeistas Luminor Bank AS, kurio reikalavimas yra patvirtintas įmonės bankroto byloje. PalikimÄ priėmęs M. R. atsako už palikėjo skolas įkaito turėtojui paveldėta buto dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos reikalavimas negali bÅ«ti padalintas (CK 4.172 straipsnio 1 dalis), įkeistas butas kaip vienas turtinis vienetas turi bÅ«ti realizuojamas įmonės bankroto procese.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria leista nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualios įmonės savininkės turtÄ , tačiau atmesti reikalavimai dėl nuosavybės dalių nustatymo bei leidimo parduoti butÄ kaip vienÄ turtinį vienetÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pripažino IÄ® E. G. R. firmÄ bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto. Nemokumo administratorė pateikė teismui praÅ¡ymÄ pripažinti, jog IÄ® savininkei asmenine nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, o kita 1/2 dalis – jos sutuoktinio palikimÄ priėmusiam sÅ«nui; leisti nemokumo administratorei vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , t. y. leisti nemokumo administratorei parduoti visÄ butÄ . Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, leido teisės aktų nustatyta tvarka nemokumo administratorei nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininkės turimÄ turtÄ â€“ butÄ .

Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais teismas nurodė, kad leisdamas nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininko turtÄ , teismas tik suteikia teisę (leidimÄ ) bankroto administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus, bet nesprendžia dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo tvarkos. Atskirajame skunde apeliantė iÅ¡ esmės pakartoja savo praÅ¡ymo argumentus bei nurodo, kad teismas rėmėsi neaktualia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nes Å¡iuo atveju apeliantė yra nustačiusi konkretų įmonės savininkės turtÄ , į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl egzistuoja pagrindas nustatyti Å¡io turto teisinį režimÄ , nuosavybės formÄ ir bendraturčius.

11. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). JANÄ® 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos privalo informuoti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvius apie jų teisę siÅ«lyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktÅ«rizavimÄ .

Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu jÄ pasiraÅ¡o visi kreditoriai ir nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimÄ (JANÄ® 80 straipsnio 3 dalis). JANĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali bÅ«ti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtÄ parduoda nemokumo administratorius, vadovaudamasis mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) Å¡io skirsnio nuostatomis, reguliuojančiomis turto pardavimÄ .

Juridinio asmens turtas gali bÅ«ti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANÄ® 86 straipsnio 1 dalis). JANÄ® 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tÄ laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismÄ su praÅ¡ymu nutraukti bankroto bylÄ ir iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ arba patvirtinti taikos sutartį.

12. IÅ¡ iÅ¡dėstyto teisinio reguliavimo seka iÅ¡vada, kad teismas sprendžia tik dėl sÄ lygų leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualios įmonės savininko turtÄ egzistavimo, t. y. aiÅ¡kinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Å ias sÄ lygas nustatęs bei atitinkamai įvertinęs, teismas leidžia arba neleidžia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualios įmonės savininko turtÄ (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-450/2019; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019; 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1358-881/2019, kt.).

13. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus išimtis, kurių atveju taikomi anksčiau galioję įstatymai. Kadangi leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto suteikimas iš esmės yra procesinio pobūdžio klausimas administratoriaus prašymas šiuo atveju pateiktas jau galiojant JANĮ, todėl jam spręsti taikytinos šio įstatymo nuostatos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262-781/2020; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1332-330/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1855-407/2020).

Nagrinėjamu atveju atsakovei bankroto byla iÅ¡kelta 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, todėl Å¡iuo atveju aktualios ir anksčiau galiojusio Ä®BÄ® normos, kiek tai susiję su taikos sutarties (ne)sudarymo aplinkybių vertinimu, kurios iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos JANÄ® numatytam reglamentavimui. Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administratorius privalo pasiÅ«lyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti.

Teismas priima nutartį iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu Å¡alys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.

14. Taigi, įstatymas numato imperatyviÄ sÄ lygÄ , kuri turi bÅ«ti įvykdyta tam, kad į įmonės savininko turtÄ apskritai galėtų bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Turi bÅ«ti pateikti įrodymai, jog tokį siÅ«lymÄ gavo abi potencialios taikos sutarties Å¡alys – įmonės savininkas ir jos kreditoriai. Aplinkybė, ar Ä®BÄ® 28 straipsnio 2 dalyje (JANÄ® 79 straipsnio 2 dalyje) numatyta pareiga buvo įgyvendinta, yra svarbi teismui sprendžiant dėl galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininko turtÄ , todėl ji turi bÅ«ti nustatyta ne formaliai, o įvertinus visus faktinius duomenis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-273-516/2015).

15. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad administratorė tiek E. G. R., tiek bankrutavusios E. G. R. firmos kreditoriams pranešė apie galimybę sudaryti taikos sutartį, tačiau taikos sutartis nesudaryta, įmonė turto neturi, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi IÄ® E. G. R. firma pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl nemokumo administratorės praÅ¡ymÄ leisti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ BIÄ® E. G. R. firmos savininkei priklausančio turto tenkino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismas netinkamai įvertino taikos sutarties nesudarymo aplinkybes.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės BIÄ® E. G. R. firmos bankroto byloje priimta 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, netenkindamas bankroto administratorės praÅ¡ymo skirti įmonės vadovei baudÄ , teismas nurodė, jog administratorės duomenimis 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. gegužės 10 d. bei 2019 m. birželio 11 d. įmonės vadovei registruota bei paprasta paÅ¡to siunta, taip pat internete nurodomu įmonės el. paÅ¡to adresu iÅ¡siųstas įsakymas perduoti administratorei įmonės dokumentus bei turtÄ , E. G.

R. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteiktas; į siunčiamus praneÅ¡imus el. paÅ¡tu vadovė taip pat neatsako. IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai įmonės registracijos adresu bei įmonės vadovės E. G. R. nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu neįteikti. Byloje nėra duomenų, kad teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis BIÄ® E. G. R. firmos buvusiai savininkei ir vadovei E. G. R. yra įteikta, bankroto administratorė tokių aplinkybių praÅ¡yme dėl baudos skyrimo nenurodė ir įteikimÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė.

17. Byloje priimta 2020 m. birželio 23 d. nutartimi teismas atmetė nemokumo administratorės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ neribotos civilinės atsakomybės dalyvio turto. Teismas konstatavo, jog nors administratorė nurodo, kad pasiÅ«lė sudaryti taikos sutartį įmonės bankroto byloje, t. y. administratorė pasiÅ«lymÄ dėl taikos sutarties sudarymo įmonės savininkei iÅ¡siuntė 2019 m. gegužės 10 d. registruotu paÅ¡tu kartu su įsakymu dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo, taip pat 2019 m. birželio 11 d. paprastu paÅ¡tu kartu su praneÅ¡imu dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kreditoriai 2019 m. liepos 22 d. ir 2020 m. gegužės 7 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose nesvarstė klausimo dėl taikos sutarties su įmonės savininke (ne)sudarymo, taip pat dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įmonės savininkės asmeninį turtÄ .

Be to, administratorė nepateikė teismui duomenų, kad kreipėsi į atsakovės savininkę ir įmonės kreditorius bei pasiÅ«lė jiems sudaryti taikos sutartį. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, kuria atsakovei iÅ¡kelta bankroto byla, jos savininkė E. G. R. buvo įtraukta dalyvauti byloje bendraatsakove. Bendraatsakoviams privalo bÅ«ti užtikrintos teisės ne tik žinoti apie bankroto proceso eigÄ , tačiau taip pat ir dalyvauti (be balsavimo teisės) sprendžiant visus bankroto proceso klausimus.

BÅ«tinumas užtikrinti Å¡ių asmenų dalyvavimÄ bankroto procese siejamas su tokių įmonių – neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, bankroto proceso ypatumu: iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės savininkai tampa materialinės atsakomybės subjektais, nes kai prievolėms įvykdyti neužtenka tokio juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako dalyvis, tai yra jos savininkas, ir ne tik savo asmeniniu turtu, bet ir jam tenkančia dalimi sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdomame turte.

18. Pastebėtina, kad pirmojoje nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateiktoje veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. liepos 15 d. nėra minima apie įmonės savininkei siųstÄ pasiÅ«lymÄ dėl taikos sutarties sudarymo, tokie duomenys, datuoti 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. birželio 11 d., pateikti tik su nagrinėjamu praÅ¡ymu, tačiau, kaip matyti siųsti deklaruotu E. G. R. adresu – (duomenys neskelbtini), kuriuo, pagal bylos duomenis, nei administratorės, nei teismo procesiniai dokumentai nė karto nebuvo įteikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais su byla susijusiais duomenimis, vienas iÅ¡ atsakovės deklaruotų gyvenamosios vietos adresų yra nurodytas ir (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenys liudija, kad Å¡iuo adresu atsakovei jokie dokumentai nebuvo siunčiami nei teismo, nei nemokumo administratorės.

19. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių apeliacinės instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju buvo realios galimybės sudaryti taikos sutartį BIÄ® E. G. R. firmos bankroto byloje.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal LITEKO duomenis 2020 m. lapkričio 26 d. nemokumo administratorės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į savininko turtÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo nepranešęs apie jo nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka bei nesudaręs galimybės atsakovei E. G. R. bei suinteresuotam asmeniui – turto, į kurį administratorė siekia nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , bendraturčiui M.

R. pateikti savo pozicijÄ sprendžiamu klausimu. Teismas neprivalo informuoti byloje dalyvaujančių asmenų apie kiekvienÄ byloje atliekamÄ procesinį veiksmÄ ir apie kiekvienÄ gautÄ praÅ¡ymÄ , todėl nustačius, kad atsakovei E. G. R. buvo užtikrintas realus žinojimas apie pradėtÄ teismo procesÄ taip, kad ji bÅ«tų galėjusi gintis, tai galėtų bÅ«ti laikoma pakankamu informavimu ir nesant atskiro praneÅ¡imo apie konkretų praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad E. G.

R. faktiÅ¡kai bent vienÄ kartÄ tinkamu bÅ«du ir laiku buvo informuota apie teismo procesÄ . Duomenų, kad apie procesÄ bÅ«tų informuotas suinteresuotas asmuo M. R., kurio turto dalį siekia realizuoti nemokumo administratorė, taip pat nėra, pagal bylos duomenis jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųsta tik skundžiama nutartis, kuri grįžo neįteikta.

21. Asmens teisė bÅ«ti informuotam apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam yra viena iÅ¡ asmens teisės į teisingÄ teismÄ garantijų. Teisė į teisingÄ teismÄ â€“ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Ä® Å¡ias principines nuostatas turi bÅ«ti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 17–24 punktus).

Asmens teisei bÅ«ti informuotam apie teismo procesÄ ir bÅ«ti iÅ¡klausytam – pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietÄ , o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarkÄ ir įteikimo patvirtinimÄ .

22. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniÅ¡kai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymÄ (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi iÅ¡naudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitÄ asmens buvimo vietÄ , naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismÄ ir kt.

Tik iÅ¡naudojęs Å¡ias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , suformavęs specialiÄ paÅ¡to siuntÄ , kuri leistų palikti praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 28 punktÄ ).

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bendraatsakovei E. G. R. nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ procesÄ . Turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus bei pagal JANÄ® 3 straipsnio 4 punktÄ galėdamas savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso Å¡alių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingÄ teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigÄ ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas informuodamas atsakovę apie prasidėjusį teisminį procesÄ , teismo atliekamus procesinius veiksmus, gautus praÅ¡ymus, nes siuntė procesinius dokumentus adresu, žinodamas, kad jie juo nebus įteikti.

Taip pat nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ tinkamai įteikti procesinius dokumentus ir suinteresuotam asmeniui M. R.. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos jų procesinės teisės teikti atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , paaiÅ¡kinimus ir įrodymus dėl pareiÅ¡kime nurodytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ individualios įmonės savininkės turto aspektu, todėl yra pagrindas konstatuoti proceso teisės normų pažeidimÄ , dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Teismas, siekdamas tinkamai užtikrinti teisę į tinkamÄ procesÄ , gali bandyti įteikti procesinius dokumentus atsakovei kitais CPK numatytais bÅ«dais, svarstyti kuratoriaus paskyrimo galimybę.

24. Pažymėtina, kad tinkamo informavimo apie vykstantį praÅ¡ymo dėl leidimo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ individualios įmonės savininko turtÄ svarbÄ dėl tokio procesinio sprendimo sukeliamų padarinių, tarp jų nekilnojamojo turto (jo dalies) netekimas, svarbÄ yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018. Dėl bylos procesinės baigties 25. Nagrinėjamu atveju konstatavus proceso teisės normų pažeidimÄ , dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėta byla, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl leidimo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ BIÄ® E. G.

R. firmos savininkės turtÄ perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl leidimo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bankrutavusios individualios įmonės E. G.

R. firmos savininkės turtÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Danutė GasiÅ«nienė