f7acabf5-e950-4cdd-a9ba-00c7f8f6704e · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-1268-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13279-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8;15.3.2;121.18;121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2064-945/2015 pagal ieÅ¡kovės S. L.

S. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimÄ iÅ¡ darbo 2014 m. birželio 18 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ , priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad troleibuso vairuotoja dirbo nuo 1995 m. lapkričio 23 d. pagal 1999 m. balandžio 20 d. darbo sutartį. Atsakovės keleivių vežimo tarnybos vadovas R. S. 2014 m. gegužės 29 d. įteikė jai 2014 m. gegužės 27 d. reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, kuriame teigiama, kad 2014 m. gegužės 21 d. dirbdama 5 marÅ¡rute troleibusu, kurio garažinis Nr. 277, 8 val. 20 min. ieÅ¡kovė prispaudė į troleibusÄ lipančios keleivės rankinę, keleivei papraÅ¡ius durų neatidarė, keleivei atidarius kabinos duris trenkė keleivei per rankÄ , nepardavė keleivei bilieto, dėl ko buvo gautas keleivės skundas.

IeÅ¡kovė pateikė 2014 m. gegužės 30 d. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, jog skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. 2014 m. birželio 9 d. ieÅ¡kovei įteiktas dar vienas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti, kuriame nurodoma, jog 2014 m. birželio 5 d. vairuodama tÄ patį troleibusÄ ieÅ¡kovė stotelėje „Kauno pilis“ įlipusiems į troleibusÄ moksleiviams perkant bilietus reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , pradėjo važiuoti neįsitikinusi, kad durys pilnai užsidarė, nesulaipinusi visų keleivių, likus prispaustam moksleivius lydėjusios mokytojos batui, stotelėje likus trims mokiniams ir mokytojai, dėl ko gautas skundas. 2014 m. birželio 11 d. ieÅ¡kovė pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , kad nurodytos aplinkybės taip pat neatitinka tikrovės. Troleibusas pradeda važiuoti tik visiÅ¡kai užsidarius durims.

Po durų uždarymo nei vienas keleivis neatliko jokių veiksmų, kurie leistų spręsti apie tai, jog durimis yra prispausta keleivės koja. Jokių ženklų nerodė ir troleibuso iÅ¡oriniame deÅ¡iniajame veidrodyje buvę asmenys. Kartu ieÅ¡kovė nurodė esanti profesinės sÄ jungos komiteto narė, akcentavo, jog reikalavimus pasiaiÅ¡kinti ruošė Islandijos parko transporto departamento vadovas A. Å ., kuris, naudodamasis padėtimi, kerÅ¡ija ieÅ¡kovei už inicijuotÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ privataus kaltinimo tvarka dėl ieÅ¡kovės sužalojimo 2009 m. rugsėjo 10 d. vykusio streiko metu. 2014 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. 114P ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo, darbo sutartis nutraukta 2014 m. birželio 18 d. Griežčiausia teisės aktuose numatyta drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta nepagrįstai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas pripažino neteisėta ieÅ¡kovei S. L. S. atsakovės UAB „Kauno autobusai“ direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 114P skirtÄ drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo 2014 m. birželio 18 d.; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovę į troleibuso vairuotojos pareigas UAB „Kauno autobusai“; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 5000 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, 260,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ leido vykdyti skubiai; likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.                          Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju drausminė nuobauda ieÅ¡kovei buvo paskirta už keleivių, važiavusių ieÅ¡kovės vairuojamu troleibusu 2014 m. birželio 5 d., atsakovei pateiktame skunde įvardintus ieÅ¡kovės veiksmus.

Teismas, vertindamas Å¡alių pozicijÄ dėl to, jog į troleibusÄ sulipo ne visi keleiviai, jog uždarant duris buvo prispausta R. J. koja, troleibuse liko mokytojos batas, atkreipė dėmesį tai, kad nurodytus skundo argumentus nuosekliai patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, tiek buvę troleibuse, tiek ir likę stotelėje. Liudytoja A. V. nurodė, jog troleibuse liko mokytojos batas, kurį kelios mokinės, iÅ¡lipę sekančioje stotelėje, vežė atgal. Kad jos batas liko troleibuse patvirtino ir liudytoja apklausiama mokytoja R.

J.. Pati ieškovė nurodė, kad dėl keleivių spūsties nemačiusi troleibuso priekinių durų, įrodinėjo, jog troleibuso dešinėje pusėje esantis išorinis veidrodis sureguliuotas taip, kad vairuotojas negali matyti prie priekinių troleibuso durų stovinčio asmens, aiškino prieš uždarydama duris apie tai balsu informavusi keleivius, važiuoti pradėjusi tik tuomet, kai užsidegė specialus indikatorius, kuriuo patvirtinamas durų užsidarymas. Teismo vertinimu, vairuotojos elgesys, kai troleibuso durys uždaromos neįsitikinus, ar jomis nebus prispaustas keleivis ar jo daiktai, ar visi keleiviai įlipo (išlipo), negali būti vertinamas kaip tinkamas, pripažintinas nesuderinamu su darbdavio įvardintomis darbuotojo elgesio taisyklėmis.

IÅ¡ kitos pusės, teismo vertinimu, spręsdamas, ar už tokį elgesį taikyti ieÅ¡kovei drausminę atsakomybę, ir parinkdamas drausminę nuobaudÄ darbdavys privalėjo atsižvelgti į kelias reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirma, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės galimybės įvertinti, ar visi keleiviai įlipo ir ar niekas nestovi tarpduryje, buvo ribotos dėl spÅ«sties prie priekinių durų, kuriÄ sukėlė objektyvios, nuo ieÅ¡kovės veiksmų nepriklausiusios aplinkybės: atsakovės nustatytos taisyklės (b. l. 162, t. 1), pagal kurias ieÅ¡kovė privalėjo užtikrinti, kad keleiviai bÅ«tų įlaipinami tik per priekines duris, didelis keleivių skaičius stotelėje (kaip nurodė į troleibusÄ spėjusios įlipti liudytojos, prieÅ¡ joms lipant į troleibusÄ Ä¯lipo kiti keleiviai, be to, vien su R.

J. vykusių moksleivių buvo daugiau nei deÅ¡imt), taip pat faktas, jog visi moksleiviai sustodavo prie vairuotojos įsigyti bilietų (kadangi mokslo metai buvo pasibaigę, liudytojai nurodė neturėję nuolatinių bilietų, tuo tarpu pagal galiojančias taisykles vienkartinius bilietus galima įsigyti tik troleibuse). Teismo vertinimu, tokia nestandartinė situacija apribojo ieÅ¡kovės galimybes tiesiogiai pamatyti ir tiksliai įvertinti situacijÄ . Antra, nors Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 4.20.1 punkte numatyta vairuotojo pareiga keleivių įlipimo (iÅ¡lipimo) faktÄ pasitikrinti pažvelgus į iÅ¡orinį veidrodį, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų nuotraukų (b.l. 138-139, 155, t. 1), iÅ¡ vairuotojo kabinos per deÅ¡inį iÅ¡orinį veidrodį nėra matomas prie priekinių durų stovintis asmuo.

Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, jog nuotraukose matomÄ rezultatÄ galėjo nulemti netinkamas veidrodžio sureguliavimas, tačiau savo pozicijÄ grindė duomenų, kad troleibusas atitinka jam keliamus techninius reikalavimus, buvo tikrintas įvykio dienÄ (b.l. 35-37, t. 2), jog gedimų knygoje nėra įrašų apie iÅ¡orinių veidrodžių trÅ«kumus (b.l. 39-68, t. 2), pateikimu. Pastaroji aplinkybė, galiojant įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarkai, pagal kuriÄ darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ turi įrodyti darbdavys, teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės pamatyti prie priekinių durų stovėjusios ir kojÄ ant laiptelio užkėlusios liudytojos R.

J., ir Å¡ios keleivės kojos prispaudimas durimis negali bÅ«ti vertinamas kaip tyčinis veiksmas.             Trečia, net jeigu troleibuse buvę liudytojai ir girdėjo juos lydėjusios mokytojos Å¡auksmÄ , daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog šį Å¡auksmÄ privalėjo girdėti ir ieÅ¡kovė, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Ketvirta, kaip patvirtino liudytojai, nei vienas troleibuse buvęs asmuo neinformavo ieÅ¡kovės, jog buvo prispausta lipančios keleivės koja, jog į troleibusÄ sulipo ne visi bendra grupe važiuojantys moksleiviai, jog stotelėje liko moksleivius lydinti mokytoja, kas, teismo vertinimu, ieÅ¡kovei į atitinkamas pastabas nereaguojant, galėtų bÅ«ti vertinama kaip piktybiÅ¡kas, tyčinis elgesys.

Penkta, liudytojomis apklaustos į troleibusÄ spėję įlipti mokinės, o taip pat ir mokytoja R. J. patvirtino, jog ieÅ¡kovė ragino keleivius lipti greičiau, informavo uždarysianti duris. Nors liudytoja R. J. tvirtino mačiusi, kaip ieÅ¡kovė spaudinėja durų uždarymo mygtukÄ , kaip patvirtino tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovės atstovas, stovėdama prie troleibuso durų liudytoja galėjo matyti tik kasos aparatÄ , kadangi duris uždarantis ir atidarantis mygtukas yra kairėje pusėje nuo vairuotojo ir nėra matomas pro duris lipančiam keleiviui.

Nors ieÅ¡kovė ir neigė kelis kartus spaudusi durų uždarymo-atidarymo mygtukÄ , net ir pasitvirtinus liudytojų nurodytai aplinkybei, jog, balsu praneÅ¡usi apie durų uždarymÄ ieÅ¡kovė kelis kartus privėrinėjo duris, tebÅ«tų patvirtintas papildomo įspėjimo apie bÅ«tinybę atsitraukti nuo durų (įlipant į vidų ar iÅ¡lipant iÅ¡ troleibuso) buvimas, kas teismo vertinimu, leistų spręsti, jog galutinis durų uždarymas R. J. negalėjo bÅ«ti netikėtas. Å eÅ¡ta, pati mokytoja duodama parodymus paneigė vienos iÅ¡ moksleivių nurodytÄ aplinkybę, jog troleibusui pradėjus važiuoti esant prispaustai mokytojos kojai, pastaroji buvo priversta Å¡okinėti ant vienos kojos, kol iÅ¡laisvino prispaustÄ jÄ .

R. J. nurodė, jog ji viena koja stabiliai stovėjo ant žemės, tuo tarpu kitÄ kojÄ laikė užkėlusi ant laiptelio tarpduryje, durims užsidarius jai pavyko iÅ¡traukti kojÄ tuo metu, kai autobusas pradėjo važiuoti. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kas nulėmė kojos nepatraukimÄ užsidarant troleibuso durims - tikėjimasis, jog troleibuse įrengtas mechanizmas, kuris savaime atidaro duris dėl tarpduryje esančios kliÅ«ties, suvokimas, jog troleibusui nuvažiavus sulipus ne visai grupei mokytoja negalės įvykdyti pareigos pasirÅ«pinti su ja vykstančiais moksleiviais, ar tai, jog kojos patraukti mokytoja nesuspėjo, ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo tikėtis egzistuojant į troleibusÄ lipančių keleivių siekiui bÅ«tinai važiuoti kartu.

Septinta, vertindamas atsakovės akcentuotÄ pareigÄ vairuotojai įsitikinti, jog į troleibusÄ sulipo visi pageidaujantys keleiviai, teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovės elgesiui įtakos negalėjo neturėti atsakovės direktoriaus 2014 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 64 patvirtinta Autobusų ir troleibusų vairuotojų kintamosios dalies už kokybiÅ¡kai atliktÄ darbÄ apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka (b.l. 144-145, t. 1; b.l. 4-5, t. 2), kurioje numatytas kintamosios darbo užmokesčio dalies mažinimas nukrypimų nuo grafiko atvejais.

Å i aplinkybė leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog susiklosčiusi situacija lėmė atsakovės nustatytos tvarkos sÄ lygotÄ materialinį ieÅ¡kovės suinteresuotumÄ skatinti keleivius greičiau lipti į troleibusÄ . AÅ¡tunta, kaip patvirtino tiek ieÅ¡kovė ir jos atstovai, tiek ir atsakovės atstovas, troleibusas gali pajudėti iÅ¡ vietos tik užsidegus specialiam indikatoriui, fiksuojančiam troleibuso durų užsidarymÄ . Nors, kaip patvirtino Å¡alys ir jų atstovai, atitinkamÄ ribojimÄ galima atjungti rankiniu bÅ«du, jokių duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų atjungusi blokavimo mechanizmÄ , byloje nėra.

Be to, teismas pažymėjo, jog kaip patvirtino Å¡alių atstovai ir kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų nuotraukų, troleibuso durims užsidarius lieka tarpas tarp durų metalinių dalių, kuris uždengiamas gumine durų dalimi. Atsakovės atstovas neginčijo ieÅ¡kovės atstovės pateiktos prielaidos, jog, liudytojai iÅ¡traukus durimis prispaustÄ kojÄ ir tarpduryje likus tik batui, vairuotojui matomas indikatorius galėjo fiksuoti durų užsidarymo faktÄ , kas, teismo vertinimu, ir sÄ lygojo galimybę troleibusui pajudėti iÅ¡ sustojimo ir nuvažiuoti.

Devinta, teismas akcentavo ir darbdavio veiksmų nenuoseklumÄ . Nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ paties darbdavio pateiktų duomenų apie taikytas sankcijas, susijusias su darbo užmokesčio kintamosios dalies mažinimu (b.l. 144-145, t. 1; b.l. 4-6, 13-34, t. 2), už tuos pačius pažeidimus (Troleibusų vairuotojų pareigybės apraÅ¡ymo 3.1.1 punkto, Darbo tvarkos taisyklių 7.4.3 punkto), taip pat tuose pačiuose vidiniuose dokumentuose numatytų reikalavimų nevartoti alkoholio (Darbo tvarkos taisyklių 7.5.4 punktas, Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 1.3.15, 1.6.6 punktai), laikytis važiavimo atbulomis taisyklių (Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 4.13-4.14 punktai) nesilaikymÄ darbuotojams buvo taikomos finansinės sankcijos (mažinama kintama darbo užmokesčio dalis), tuo tarpu drausminė atsakomybė nebuvo taikoma (nors ir buvo įpareigotas, duomenų, susijusių su drausminės atsakomybės taikymu, atsakovės atstovas teismui nepateikė).

Nurodyti pažeidimai, teismo įsitikinimu, savo esme negali bÅ«ti vertinami kaip mažiau reikÅ¡mingi. Be to, teismas pažymėjo, kad skundai dėl ieÅ¡kovės elgesio buvo gauti ir anksčiau, tačiau darbdavys nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie leistų spręsti, jog tie skundai buvo pagrįsti. Net ir 2014 m. gegužės 27 d. reikalavime pasiaiÅ¡kinti (b.l. 11, 131, t.

1) nurodytų aplinkybių atsakovė neįvertino kaip pažeidimo, už kurį skirta ginčijama drausminė nuobauda, sudedamųjų dalių. Nors, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (b.l. 176-177, t. 1), atsakovė buvo kreipusis į Kauno troleibusų profesinę sÄ jungÄ dėl leidimo duoti sutikimÄ už nurodytÄ pažeidimÄ skirti Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ , gavusi neigiamÄ atsakymÄ , kuriame nurodyta, jog skunde minimos aplinkybės neatitinka tikrovės, atsakovė Å¡ių aplinkybių pagrįstumo netyrė ir jų neįvertino kaip pagrindo taikyti drausminę atsakomybė.

Dėl darbdavio kaltės nesant galimybės įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumo, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog Å¡ios aplinkybės galėjo darbdavio bÅ«ti vertinamos kaip charakterizuojančios ieÅ¡kovę ir galinčios turėti įtakos parenkant ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ . IÅ¡ kitos pusės, teismo vertinimu, negali bÅ«ti logiÅ¡kai pateisinamas darbdavio elgesys, kai darbuotojų daromi darbo tvarkos pažeidimai yra įvertinami skiriant finansinę sankcijÄ ar apsiribojant reikalavimu pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , tuo tarpu už kitus pažeidimus iÅ¡ karto taikoma griežčiausia įstatyme įtvirtinta drausminės atsakomybės forma.                          Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog darbdavys neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog uždarydama duris kai į troleibusÄ buvo sulipę ne visi keleiviai ir durimis prispausdama į troleibusÄ lipusios keleivės kojÄ , ieÅ¡kovė tai darė tyčia ar dėl jos pačios subjektyvių veiksmų sÄ lygoto neatsargumo, o ne dėl susiklosčiusios specifinės situacijos ir darbdavio nustatytos tvarkos bei ieÅ¡kovei suteiktų darbo priemonių netobulumo nulemto praktinio nustatytų pareigų įgyvendinimo nesuderinamumo ar sudėtingumo.

Nurodytų aplinkybių visumÄ teismas vertino kaip pagrindÄ pripažinti darbdavio veiksmus neteisėtais.                           Pripažinęs darbdavio veiksmus neteisėtais, teismas panaikino ieÅ¡kovei paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, pripažino neteisėtu ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo 2014 m. birželio 18 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat sprendė dėl atitinkamos teismo iÅ¡vados teisinių pasekmių, numatytų DK 300 straipsnio 3 dalyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimų taisykles, reglamentuotas CPK nuostatose:1. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovės patvirtinta keleivių įlaipinimo į troleibusÄ tvarka sÄ lygojo tÄ aplinkybę, jog tuo buvo sukurta nestandartinė situacija ir ieÅ¡kovė negalėjo tinkamai vykdyti jai pavestų funkcijų, neįvertino „Troleibusų vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3 priedo „Keleivių įlaipinimo per priekines duris į troleibusus ir iÅ¡laipinimo tvarka nuostatų“ visa jų apimtimi, nevertino „Troleibusų vairuotojų pareiginių nuostatų“ 2.3.10 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1. 4.4.1. reikalavimų, liudytojų A.

V., G. R., A. G. parodymų, pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , tai yra, kad atsakovės nustatyta keleivių įlaipinimo ir iÅ¡laipinimo tvarka sÄ lygojo susidariusios situacijos kilimÄ , o ne pačios ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, nesilaikant nustatytos tvarkos, sukurta situacija sukėlė realiÄ grėsmę keleivių sveikatai ir gyvybei.IeÅ¡kovė, apklausiama 2014-12-15 teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2014-06-05 apie 9 val. atvažiavus į sustojimÄ â€žKauno pilis“ „<....per priekines duris lipo daug žmonių, tame sustojime visada gausu keleivių...>“.

Tai, kad 2014-06-05 įlaipinant keleivius sustojime „Kauno pilis“ situacija nebuvo „nestandartinė“ ar kitaip iÅ¡siskirianti iÅ¡ įprastinės, patvirtina ir 2014-06-11 ieÅ¡kovės pateiktas paaiÅ¡kinimas (1 t. b. l. 86-88 1), ieÅ¡kinys (1 t. b. l. 3-61). Nei pateiktame atsakovei paaiÅ¡kinime, nei teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti įvardinamos „nestandartinėmis“ ar kaip kitaip iÅ¡siskiriančiomis iÅ¡ įprastų jai darbo sÄ lygų.

Pareiginių nuostatų 3 priede „Keleivių įlaipinimo per priekines duris į troleibusus ir iÅ¡laipinimo tvarka“ (b.l. 162, t. 1) 10.2 p. nurodoma, kad ,Dirbant marÅ¡rute rytinio/vakarinio „piko“ metu, esant sudėtingoms meteorologinėms sÄ lygoms ar kitu metu, kai yra daug keleivių ir nėra galimybės įlaipinti keleivius pagal Å¡iÄ TvarkÄ pro priekines duris, vairuotojas savo nuožiÅ«ra gali priimti sprendimÄ keleivius įlaipinti per visas duris, bet tik tam laiko tarpui, kuris bÅ«tinas“.

Akivaizdu, kad įlipančių keleivių srautas nebuvo iÅ¡skirtinai didelis, kadangi ieÅ¡kovė nepasinaudojo numatyta galimybe sulaipinti keleivius per antrÄ sias ir trečiÄ sias troleibuso duris, nors, esant iÅ¡skirtinei situacijai, turėjo ir galėjo tai padaryti. Kaip parodė apklausiami 2014- 11-26 teismo posėdžio metu liudytojai A. V. (2014-11-26 garso įraÅ¡o 7.55-8.20), G. R. (2014-11-26 garso įraÅ¡o 46.20-46.40) troleibusas buvo apytuÅ¡tis, buvo daug laisvų sėdimų vietų. Tik prie priekinių durų susiformavo įlipančių keleivių kamÅ¡tis, kadangi jie visi pirko bilietus ir nespėjo paeiti toliau į troleibusÄ .

Apklausiami liudytojai taip pat nurodė, kad paeiti į priekį jie negalėjo, kadangi dar ne visi buvo įsigiję bilietus ir juos nusipirko jau pradėjus troleibusui važiuoti (liudytoja A. V. (2014-11-26 garso įrašo 14.30-14.45), liudytoja G. R. (50.20-50.45), liudytoja A. G. (25.40-25.58). Ieškovė apklausiama teismo posėdžio metu neneigė tos aplinkybės, kad ne visi keleiviai spėjo nusipirkti bilietus troleibusui stovint, todėl ji, jau pradėjusi važiuoti, dar pardavinėjo bilietus stovėjusiems prie priekinių durų keleiviams (2014-12-15 garso įrašas 22,50-23,03).

Troleibusų vairuotojų pareiginių nuostatų 2.3.10 p. nurodoma, kad darbuotojas savo veikloje vadovaujasi Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisekimo autobusais, troleibusais ir marÅ¡rutiniais taksi Kauno mieste taisyklėmis. Å ių taisyklių 34 p. nuostatos draudžia iÅ¡važiuoti iÅ¡ stotelių teritorijų nebaigus parduoti bilietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams. Å i nuostata yra atkartota ir Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1. 4.4.1. p. Atsakovės lokaliniuose aktuose įtvirtintų nuostatų, draudžiančių vairuotojui pradėti važiuoti iÅ¡ sustojimo nepardavus visiems norintiems keleiviams bilietų, paskirtis ir tikslas yra užtikrinti vairuotojo dėmesį ir koncentracijÄ transporto priemonės vairavimo metu; užtikrinti, kad uždarant priekines troleibuso duris ir pradedant judėti iÅ¡ sustojimo vietos, keleiviai, įsigyjantys bilietus, neužstotų vairuotojui matomumo ir leistų jam įsitikinti visais įmanomais bÅ«dais, kad nėra stovinčių tarpduryje keleivių bei tuo, kad visi norintys važiuoti keleiviai sulipo į troleibusÄ . 2014-12-15 apklausos metu ieÅ¡kovė patvirtino, kad dėl susibÅ«rusių ties priekinėmis durimis perkančių bilietus moksleivių, kurie užstojo jai priekines duris, ji neturėjo galimybės įsitikinti, ar visi keleiviai sulipo ir ar nėra tarpduryje žmonių (garso įraÅ¡as 12.40-13.00).

Ji taip pat nurodė, kad troleibusas galinėje dalyje buvo apytuÅ¡tis (2014-12-15 garso įraÅ¡o 22.35-22.45), bei neneigė, kad, pradėjus važiuoti iÅ¡ sustojimo, ji toliau pardavinėjo bilietus. BÅ«tent Å¡ios aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nepalaukė, kol įsigiję bilietus moksleiviai paeis tolyn į galinę troleibuso dalį, kad ieÅ¡kovė nevykdė „Troleibusų vairuotojų pareiginių nuostatų“ 2.3.10 p. bei pažeidė „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1. 4.4.1. p. sÄ lygojo tai, kad ieÅ¡kovė negalėjo įsitikinti akivaizdžiai stebėdama priekines duris, ar visi keleiviai sulipo ir ar nėra durų uždarymo metu įlipančių žmonių.

Tokiu būdu ieškovė savo kaltų veiksmų pasekmėje apribojo savo galimybę tinkamai vykdyti „Troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3.1.27 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 1.3.7 p. ir 4.6 p.2. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovei suteiktų darbo priemonių netobulumo nulemto praktinio nustatytų pareigų įgyvendinimo nesuderinamumo ar sudėtingumo pasekmėje buvo prispaustas keleivis ir nesulaipinti visi norintys važiuoti keleiviai.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė nurodydamas, kad ieÅ¡kovės pateiktos į bylÄ nuotraukos (b.l. 138-139, 155, t.

1) patvirtina tai, kad iÅ¡ vairuotojo kabinos per deÅ¡inį iÅ¡orinį veidrodį nėra matomas prie priekinių durų stovintis asmuo, t.y. transporto priemonės netobulumas sÄ lygojo tai, jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės tinkamai vykdyti „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.20. 1 punkte numatytÄ vairuotojo pareigÄ keleivių įlipimo (iÅ¡lipimo) faktÄ pasitikrinti pažvelgus į iÅ¡orinį veidrodį. Atsakovė pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, patvirtinančius, kad troleibusas, garažinis numeris 277, v/n (duomenys neskelbtini) kurį 2014-06-05 vairavo ieÅ¡kovė, turi Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ licenzijÄ Nr. 010241, leidžiančiÄ verstis kelių transporto veikla - vežti keleivius vietinio susiekimo marÅ¡rutais ( 2 t. 35 1).

Å i licenzija yra galiojanti Å¡iuo metu ir galiojo įvykio metu. Å i transporto priemonė 2014-05-06 turėjo galiojančiÄ technikinę apžiÅ«rÄ , kuri atliekama atsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo specifikÄ - keleivių pervežimÄ - ir taip pat patvirtina, kad įvykio metu transporto priemonės konstrukcija atitiko keliamus saugumo reikalavimus, užtikrinančius saugų keleivių pervežimÄ (2 t. 37 1). Byloje yra taip pat pateiktas ir troleibuso vairuotojo bilietų kontrolės ir kelionės lapas Nr. 060506, kuriame yra atžymos, patvirtinančios, jog iÅ¡vykimo į marÅ¡rutÄ 2014-06-05 metu troleibusas buvo techniÅ¡kai tvarkingas (2 t. 36 1.).

Tai, kad nebuvo jokių gedimų, susijusių su deÅ¡inio galinio vaizdo veidrodžio konstrukcijos pakitimais, patvirtina taip pat ir į bylÄ pateikta troleibuso Nr. 277 gedimų knyga, kurioje registruojami visi gedimai (2 t.38-69 1). IÅ¡ įrašų Å¡ioje knygoje matoma, kad nei iki įvykio 2014-06-05 metu, nei po jo įrašų, nurodančių gedimus, susijusius su Å¡oninio veidrodžio reguliavimu, tvirtinimu, nėra. Savo forma ir turiniu Å¡ie dokumentai CPK 197 str. prasme laikytini oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Todėl aplinkybės, nurodytos Å¡iuose oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis. Å iuo atveju ieÅ¡kovės pateiktos į bylÄ foto nuotraukos ir jos paaiÅ¡kinimai negalėtų bÅ«ti teisėtas pagrindas paneigti oficialius raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius tai, kad ieÅ¡kovei patikėta transporto priemonė atitiko tokius transporto priemonėms keliamus saugumo užtikrinimo reikalavimus pervežant keleivius, tarp jų ir galimybę užtikrinti saugų keleivių įlaipinimÄ ir iÅ¡laipinimÄ naudojantis Å¡oniniu iÅ¡oriniu troleibuso veidrodėliu.3.

Pateiktomis į bylÄ fotonuotraukomis ieÅ¡kovė siekė įrodyti, kad tam tikru atstumu nuo troleibuso priekinių durų stovintis keleivis patenka į zonÄ , kuri nematoma per Å¡oninį iÅ¡orinį troleibuso veidrodį. Apklausiama 2014-12-15 teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė nurodė, kad asmuo, stovintis nuo priekinių troleibuso durų 50-70 cm atstumu, patenka į zonÄ , kuri per Å¡oninį veidrodėlį yra nematoma. IÅ¡ minėtų nuotraukų galima daryti prielaidÄ , kad tokia zona galimai yra, tačiau tik nutolus nuo priekinių vairuotojo durų ne mažesniu kaip 50 cm atstumu.

Å iuo konkrečiu ginčo atveju keleivė R. J. tuo metu, kai durys buvo uždaromos, stovėjo deÅ¡inę kojÄ padėjusi ant troleibuso pirmojo laiptelio, jos korpusas buvo tarpduryje. Užsidarant durims ir jÄ prispaudžiant per pečius, ji kairiÄ jÄ kojÄ pastatė ant žemės, o deÅ¡inioji liko troleibuse, t.y. ji nebuvo nutolusi nuo troleibuso, o stovėjo tarpduryje ir prie pat jo priekinių durų. Å ias aplinkybes R. J. nurodė apklausiama liudytoja 2014-11-26 teismo posėdžio metu (garso įraÅ¡o 1.03.50 -1.04.45).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė, tinkamai vykdydama „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.20. 1 punkto reikalavimus, galėjo ir turėjo per Å¡oninį veidrodėlį matyti lipančiÄ Ä¯ troleibusÄ keleivę R. J. buvusiÄ tarpduryje, o vėliau atsirėmusiÄ Ä¯ troleibuso priekines duris. Tai, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdė „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.20. 1 punkto reikalavimus, patvirtino ir pati ieÅ¡kovė 2014-12-15 apklausos metu (2014-12-15 garso įraÅ¡o 12.45-13.20), nurodydama, kad priekinės durys buvo užstotos ir per jas nieko nematė, todėl „<...uždariau duris, uždariusi duris pasižiÅ«rėjau į deÅ¡inį veidrodį - ten žmonių nesimatė....>“.

„Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.20. 1 punkte nurodoma: „Prieš pradėdamas važiuoti iš stotelės vairuotojas privalo įsitikinti, pažvelgęs į šoninį veidrodėlį, kad keleiviai jau įlipo bei išlipo, uždaryti duris“. Šiuo atveju ieškovė pirmiau uždarė duris, o tik po to pažvelgė į veidrodį, norėdama įsitikinti, ar visi keleiviai sulipo. Taigi, ieškovė nesielgė šioje situacijoje taip, kaip jos veiksmai yra reglamentuoti atsakovės lokaliniais aktais.4.

Skundžiamame sprendime nurodoma:“<....kaip patvirtino liudytojai, nei vienas troleibuse buvęs asmuo (nei kartu su R. J. vykęs moksleivis, nei kuris nors kitas keleivis) neinformavo ieÅ¡kovės, jog buvo prispausta lipančios keleivės koja...>“. Teismas, darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nepasisakė ir nevertino liudytojos A. G. parodymų. Apklausiama teismo posėdžio metu, ji nurodė, kad, prispaudus R. J. kojÄ ir pradėjus troleibusui judėti, ji, stovėdama per du žmonės nuo vairuotojos kabinos, garsiai Å¡Å«ktelėjo, kad prispaustas žmogus (2014-11-26 garso įraÅ¡as 22.40-22.55).

Liudytoja G. R. apklausiama teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ji, stovėdama betarpiÅ¡kai greta vairuotojos, informavo jÄ , kad prispaustas žmogus (2014-11-26 garso įraÅ¡o 51.00-51.10). Tai, kad G. R. ir A. G. garsiai balsu informavo vairuotojÄ apie tai, kad prispaustas žmogus, patvirtino ir liudytoja G. D. (2014-11-26 garso įraÅ¡o 31.15-31.40). Pažymėtina, kad G. D. Å¡Å«ksnius informuojant vairuotojÄ apie prispaustÄ Å¾mogų girdėjo bÅ«dama kitame troleibuso gale.Teismas skundžiamame sprendime taip pat darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neprivalėjo girdėti ir R.

J. Å¡auksmo, prispaudus jÄ durimis. Teismo nuomone, tik moksleiviai, buvę troleibuse, šį Å¡auksmÄ galėjo vertinti kaip R. J. siekį atkreipti vairuotojos dėmesį. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas neįvertino Å¡iuo konkrečiu momentu objektyviai egzistavusių Å¡ios situacijos detalių, o bÅ«tent tai, kad R. J. prispaudus kojÄ ir jai reaguojant į tai, jos Å¡auksmÄ girdėjo ne tik prie vairuotojos kabinos buvę moksleiviai bet ir kitame troleibuso gale buvusi G. D. (2014-11-26 garso įraÅ¡o 35.20-35.50).

BÅ«tent Å¡i aplinkybė, kuri nebuvo vertinta teismo, leidžia pagrįstai teigti, kad pradėjus judėjimÄ iÅ¡ sustojimo vietos, kai yra bÅ«tinas ypatingas dėmesys ir atidumas, vairuotoja bÅ«dama žymiai arčiau nuo R. J. nei G. D. galėjo ir turėjo girdėti perspėjimo Å¡Å«ksnį.Teismui nekilo abejonės dėl paties R. J. prispaudimo troleibuso durimis fakto ir, kad dėl to R. J. avalynė liko prispausta nuvažiuojančio troleibuso durimis. Darydamas iÅ¡vadÄ , kad keleivių (A. G., G. R.), pačios R.

J. Å¡auksmas informuojant ieÅ¡kovę apie prispaustÄ Å¾mogų tik jų pačių suvokimu galimi vertinti kaip įspėjimas apie įvykusį incidentÄ ir praÅ¡ymas sustoti. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė to neprivalėjo suprasti ir nesuprato kaip įspėjimo ar praÅ¡ymo sustoti ar palaukti, kol visi keleiviai sulips. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas nevertino liudytojų A. V., A. G. parodymų toje dalyje, kur pastarosios nurodė, jog ieÅ¡kovė, sustojusi degant draudžiančiam važiuoti Å¡viesoforo signalui Å v.

GertrÅ«dos g., nepraÅ¡oma atidarė priekines troleibuso duris sudarydama galimybę A. V. paimti R. J. prispaustÄ durimis batÄ (A. V. parodymai 2014-11-26 garso įraÅ¡o 10.30 - 11.25), A. G. parodymai 2014-11-26 garso įraÅ¡o 21.20-21.40). „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.5. punkte įtvirtinta nuostata, kad troleibuso duris keleivių iÅ¡laipinimui ir įlaipinimui galima atidaryti tik jam pilnai sustojus ir privažiavus prie Å¡aligatvio bortelio. Å i nuostata užtikrina keleivių saugumÄ reglamentuojant troleibusų durų atidarymo atvejus.

Remiantis liudytojų parodymais akivaizdu, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė atidarė priekines troleibuso duris stovint troleibusui važiuojamoje gatvės dalyje, degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, ne sustojimo vietoje. Tuo pažeisdama ankščiau nurodyto lokalinio akto nuostatas ir tuo sukeldama pavojų keleivių, Å¡iuo konkrečiu atveju A. V. gyvybei ir sveikatai, sudarant pastarajai galimybę paimti prispaustÄ R. J. batÄ . Tai, kad troleibuso durys buvo atidarytos neleistinoje vietoje nepraÅ¡ant nei A., V., nei kitiems incidentÄ mačiusiems keleiviams, akivaizdžiai patvirtina tÄ faktinę aplinkybę, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie tai, jog įlaipinant keleivius sustojime „Kauno pilis“ buvo prispaustas keleivis.5.

Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad R. J. turėjo girdėti ieÅ¡kovės sakomus balsu įspėjimus apie uždaromas duris, iÅ¡ esmės rėmėsi tik pačios ieÅ¡kovės suvokimu ir aplinkybių vertinimu. Å iuo konkrečiu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka pareiga, vadovaujantis „Troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3.1.27 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 1.3.7 p., 4.6 p., užtikrinti saugų keleivės įlipimÄ Ä¯ troleibusÄ . Tuo tarpu keleivė R.

J. pagrįstai galėjo tikėtis, jog ieÅ¡kovė, tinkamai vykdydama jai priskirtas pareigas, uždarys troleibuso duris tik jai įlipus į troleibusÄ ir neprispaus jos durimis. Å iuo atveju R. J. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tokių veiksmų nenustatė ir teismas skundžiamame sprendime. Todėl teismo aukščiau iÅ¡dėstytais teiginiais suponuojama iÅ¡vada, kad pačios R. J. veiksmai iÅ¡ dalies sÄ lygojo kilusias pasekmes yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Kaip patvirtino pati ieÅ¡kovė, dėl prie priekinių durų susibÅ«riavusių moksleivių ji negalėjo įsitikinti, ar visi keleiviai sulipo ir ar tarpduryje nėra žmonių.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė nesiėmė jokių priemonių, kad visi įsigiję bilietus keleiviai paeitų į troleibuso gilumÄ bei, pažeisdama „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1. 4.4.1. p., tęsė bilietų pardavimÄ pradėjus troleibusui važiuoti iÅ¡ stotelės, kas objektyviai sÄ lygojo tai, jog ieÅ¡kovės galimybės įsitikinti, kad visi keleiviai saugiai sulipo į troleibusÄ , buvo apribotos jos pačios neteisėtų veiksmų.6. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ esmės pripažino, kad ieÅ¡kovė neįsitikinusi keleivių saugumu, t.y. uždarė troleibuso duris neįsitikinusi, kad neprispaudė durimis keleivių, kad visi keleiviai sulipo į troleibusÄ , iÅ¡važiavo iÅ¡ troleibusų stotelės „Kauno pilis“.

Tai yra pripažino, kad ieÅ¡kovė nesilaikė atsakovės nustatytos ir jai žinomos tvarkos, reglamentuojančios keleivių įlaipinimÄ Ä¯ troleibusÄ ir troleibuso pajudėjimÄ iÅ¡ stotelės vietos. Tačiau atsakomybės už Å¡iuos pažeidimus naÅ¡tÄ perkėlė atsakovei. Teismo nuomone, ieÅ¡kovės veiksmus padarant Å¡iuos pažeidimus galėjo skatinti atsakovės patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, dėl kurios ieÅ¡kovė buvo priversta skubėti marÅ¡rute pagal patvirtintÄ grafikÄ .

Å is teismo teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas.IeÅ¡kovė, apklausiama 2014-12-15 teismo posėdžio metu, nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ji važiavo pagal grafikÄ , nuo jo neatsilikdama, todėl neturėjo pagrindo skubėti ir dėl to pažeidinėti atsakovės lokaliniais aktais nustatytas taisykles, taip pat nurodė, kad yra numatytos tam tikros vėlavimo ribos, kurios neįtakoja kintamo darbo užmokesčio priskaičiavimo (2014-12-15 garso įraÅ¡o 39.00-39.30). Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad neteisėtus ieÅ¡kovės veiksmus įtakojo atsakovės nustatyta darbo apmokėjimo sistema, neatsižvelgė ir nevertino Å¡ioje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtintų pačios ieÅ¡kovės parodymais, o bÅ«tent tai, kad sulaipindama keleivius 2014-06-11 apie 9 val. sustojime „Kauno pilis“, iIeÅ¡kovė neskubėjo, kadangi važiavo pagal grafikÄ , kuriame yra numatytas laikas ir keleivių sulaipinimui, be to, yra paliktas ir laiko rezervas vėlavimui, kuris neįtakoja kintamos darbo užmokesčio dalies skaičiavimui.

Be to, apeliantė pažymi, kad bendrovėje nustatyta darbo apmokėjimo sistema nėra patvirtinta vienaÅ¡aliÅ¡ku atsakovės sprendimu. Kintamos darbo dalies apmokėjimo nuostatai yra patvirtinti darbuotojų atstovų ir darbdavio (atsakovės) pasiraÅ¡ytoje UAB „Kauno autobusai“ kolektyvinėje sutartyje (II t. darbo apmokėjimo nuostatų UAB „Kauno autobusai“ kolektyvinės sutarties 1 priedas). Darbuotojų atstovai, įtraukdami Å¡iuos nuostatus į UAB „Kauno autobusai“ kolektyvinę sutartį, patvirtino Å¡ių nuostatų tinkamumÄ ir priimtinumÄ Ä¯monės darbuotojams (konkrečiu atveju autobusų ir troleibusų vairuotojams) apskaičiuojant kintamÄ darbo užmokesčio dalį.

IeÅ¡kovė nuo 1995-11-23 iki 2014-06-17 dirbo troleibuso vairuotoja vykdydama keleivių pervežimÄ vietinio susisiekimo marÅ¡rutais Kauno mieste. Visus 18 metų ieÅ¡kovė jai pavestÄ darbÄ atlieka su tos pačios konstrukcijos ar iÅ¡ esmės nesiskiriančios konstrukcijos transporto priemonėmis. Akivaizdu, kad 19-os darbo metų patirtis vairuojant Å¡ios konstrukcijos ir techninių charakteristikų transporto priemones, ieÅ¡kovei leido gerai pažinti jų eksploatavimo ypatybes, pervežamų keleivių saugumo užtikrinimo sÄ lygas ir priemones, kuriomis tai galima atlikti.

IeÅ¡kovė yra susipažinusi su atsakovės lokaliniais aktais, reglamentuojančiais saugų keleivių pervežimÄ ir yra įsipareigojusi juos vykdyti. Per visÄ ieÅ¡kovės darbinės veiklos laikotarpį pervežant keleivius Å¡ios konstrukcijos troleibusais ji nėra pareiÅ¡kusi atsakovei (darbdaviui) pretenzijų dėl jai suteiktos transporto priemonės neatitikimo atsakovės lokaliniuose aktuose keliamiems keleivių saugumo užtikrinimo reikalavimams. Apeliantė pažymi, kad ieÅ¡kovė tokių reikalavimų nekėlė atsakovei (darbdaviui) nei kaip troleibuso vairuotoja, nei kaip profesinės sÄ jungos, atstovaujančios visų darbuotojų, tarp jų ir vairuotojų, renkamojo organo (komiteto) narys.

Ä® bylÄ atsakovė pateikė troleibuso, garažinis Nr. 277, gedimų registracijos knygÄ (Il.t. 38-69), kurioje nėra įrašų, patvirtinančių, kad minėto troleibuso konstrukcija ir techninės charakteristikos vykdant ieÅ¡kovei pavestÄ keleivių pervežimo funkcijÄ nei pačiai ieÅ¡kovei, nei dar dviem troleibusų vairuotojams, dirbusiems Å¡iuo troleibusu, nekėlė abejonių dėl galimybės užtikrinti keleivių saugų įlaipinimÄ ir pervežimÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės 2014-06-05 vairuojamam troleibusui buvo pakeista konstrukcija, jo techninės charakteristikos ir Å¡i transporto priemonė įvykio metu neatitiko Europos SÄ jungos konvencijų ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos keliamų saugumo reikalavimų.

Apeliantė pažymi, kad nustatyta keleivių įlaipinimo tvarka pro priekines duris niekaip neįtakojo ieÅ¡kovės galimybių užtikrinti keleivių saugumÄ Ä¯lipant į troleibusÄ ir pajudant troleibusui iÅ¡ stotelės. Tvarka, nustatanti keleivių įlaipinimÄ tik per priekines duris, buvo patvirtinta 2011-06-17 (I.t 162 1.). IeÅ¡kovė buvo supažindinta su Å¡ia tvarka ir iki ginčo situacijos trejus metus dirbo pagal nustatytÄ tvarkÄ . Prijungus AB „Autrolis“ prie UAB „Kauno autobusai“ ir pastarajai perėmus visas AB „Autrolis“ teises ir pareigas, 2014-05-20 ieÅ¡kovė patvirtino savo paraÅ¡u, kad yra susipažinusi su pareiginiais nuostatais įsipareigodama juos vykdyti.

Tai yra ir pasikeitus keleivių įlaipinimo tvarkai ieÅ¡kovė atsakovei (darbdaviui) nekėlė jokių reikalavimų, sietinų su troleibuso konstrukcijos ir charakteristikų neatitikimu keleivių saugumo reikalavimams užtikrinti. Tai, kad sustojime „Kauno pilis“ visada yra daug įlipančių žmonių, kadangi susikerta daug visuomeninio transporto priemonių marÅ¡rutų, pažymėjo ir pati IeÅ¡kovė 2014-12-15 apklausos metu. Tai yra situacija, kuri susiklostė 2014-06-05 sustojime „Kauno pilis“ (dėl keleivių sulipančių į troleibusÄ skaičiaus) buvo įprastinė, niekuo neiÅ¡siskyrė iÅ¡ ankstesnių, t.y. su kuria IeÅ¡kovė kiekvienÄ darbo dienÄ susidurdavo jau tris metus.

Teismas, skundžiamame sprendime darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės neteisėtÄ elgesį įtakojo troleibuso techninės charakteristikos ir Å¡ios transporto priemonės konstrukcija, darė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ .8. Transporto priemonės vairuotojui (Å¡ios bylos atveju - ieÅ¡kovei) be LR CK 6.263 straipsnyje nustatytos bendro pobÅ«džio taisyklės, kad kiekvienas privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, jog nepadarytų kitam žalos, taikoma specialioji CK 6.270 straipsnio norma, tuo pačiu pabrėžiant, kad vairuotojo elgesiui keliamas specialus rÅ«pestingumo pareigos reikalavimas.

Pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kovė neįsitikinusi, kad visi keleiviai saugiai sulipo į jos vairuojamÄ troleibusÄ , priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenagrinėjo ir nevertino ieÅ¡kovės elgesio transporto priemonės vairuotojui keliamų didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų aspektu, netaikė ieÅ¡kovei griežtesnių atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo ir atsargumo standartų, todėl, apeliantės nuomone, dar ir dėl to skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.9.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog atsakovė netinkamai parinko ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Teismo nuomone, pateikti atsakovės raÅ¡ytiniai įrodymai - įsakymai (b.l. 144-145, t. 1; b.l. 4-6, 13-34, t. 2), kurių pagrindu buvo nepriskaičiuota kintama darbo užmokesčio dalis bendrovės darbuotojams už tuos pačius pažeidimus, už jų nesilaikymÄ darbuotojams buvo taikomos finansinės sankcijos (mažinama kintama darbo užmokesčio dalis), tuo tarpu drausminė atsakomybė (net ir skiriant Å¡velnesnes drausmines nuobaudas) nebuvo taikoma.

Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nepateikė įrodymų, kuriuos reikalavo teismas. Teismas, klaidingai vertindamas savo pareikÅ¡tų 2014-12-15 posėdžio metu reikalavimų turinį, darė klaidingÄ iÅ¡vadÄ . 2014-12-15 posėdžio metu pirmos instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti bendrovėje galiojančius kintamos darbo užmokesčio dalies priskaičiavimo nuostatus bei įsakymus laikotarpiu nuo 2014 m. sausio iki 2014 m. gruodžio mėn., kurių pagrindu bendrovės darbuotojams buvo nepriskaičiuota kintama darbo užmokesčio dalis (2014-12-15 garso įraÅ¡o 01.48.00 - 01.56.30).

Tai yra neįpareigojo pateikti įsakymų dėl drausminių nuobaudų skyrimo, kurių nebuvimÄ teismas vertino kaip įrodymÄ patvirtinantį netinkamos drausminės nuobaudos parinkimÄ (DK 238 str.). Atsakovės žinioje yra tokie įsakymai, kurie patvirtina, kad už darbo drausmės pažeidimus, kurie įtakojo atliekamo darbo kokybę buvo sumažinta darbuotojams kintama darbo užmokesčio dalis ir paskirtos drausminės nuobaudos. IeÅ¡kovė, tiek teikdama paaiÅ¡kinimus Atsakovui dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, tiek ieÅ¡kiniu ir bylos nagrinėjimo metu pripažindama faktines aplinkybes ( dėl užstotų priekinių durų negalėdama įsitikinti keleivių saugumu ir ar visi keleiviai sulipo į troleibusÄ ) neigė jai inkriminuojamÄ darbo drausmės pažeidimÄ .

Tai yra akivaizdu, kad Å¡iuo atveju vien tik ekonominio skatinimo priemonės neužtikrintų tinkamų darbo pareigų atlikimo. Skirtingai nei tuo atveju, kai darbuotojai, nurodyti pateiktuose teismui įsakymuose, padarę vienÄ ar kitÄ darbo drausmės pažeidimÄ , pripažįsta jį, supranta Å¡iuo pažeidimo padarinių sunkumÄ ir ateityje siekia, kad tai nepasikartotų. IeÅ¡kovė padarytÄ nusižengimÄ slėpė, dėl aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo su atsakove (darbdaviu) nebendradarbiavo, kritiÅ¡kai savo poelgio nevertino.

Å ios aplinkybės (darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas) turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad prasižengęs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl jo neteisėtų veiksmų. Be to, perduodama transporto priemonę darbuotojui - troleibuso vairuotojui, atsakovė prisiima visÄ atsakomybę už galinčias kilti pasekmes, kurias gali sukelti darbuotojas nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas jam pavestas pareigas (CK 6.264 str.).

BÅ«tent tai sÄ lygoja atsakovės keliamus aukÅ¡tesnius pasitikėjimo darbuotoju, kuriam yra patikėta transporto priemonė - Å¡iuo atveju 10 t. sveriantis troleibusas Å koda 14TR, kriterijus. Ir bÅ«tent ieÅ¡kovės elgesys nulėmė Å¡io pasitikėjimo praradimÄ - griežčiausios drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo, skyrimÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei keturis kartus taikytos drausminio poveikio priemonės (II t. 7-12). Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovė netinkamai vertino ankstesnį ieÅ¡kovės darbÄ , nevertino Å¡ių faktinių aplinkybių.

Teismui pateikti ieÅ¡kovės elgesį su keleiviais ir jos požiÅ«rį į jai pavestų funkcijų vykdymÄ atspindintys jos vardu gauti keleivių skundai: 2012-08-14 pateikė keleivis T. M., 2012-12-11 pateikė keleivis J. M., 2012-11-23 keleivė V. M., 2014-05-22 keleivė J. S. tik patvirtina atsakovės teisingÄ ankstesnio ieÅ¡kovės darbo vertinimÄ . Be to, atsakovė, skirdama ieÅ¡kovei griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo - atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė, pažeisdama „UAB „Kauno autobusai“ troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3.1.1. p, 3.1.3. p., 3.1.27 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1“ 1.3.7. p., 1.3.13. p. , 4.6. p. , 4.20. p., sukėlė realiÄ grėsmę keleivių gyvybei ir sveikatai.

Tai yra padarė sunkų darbo drausmės pažeidimÄ , kurio pasekmės tiek keleiviams, tiek atsakovei galėjo bÅ«ti labai skaudžios.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡laidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus su bylos nagrinėjimu ir ginčo klausimu susijusius įrodymus. Apeliantė pateikė savo įrodymų vertinimo interpretacijÄ , tačiau kuo pasireiÅ¡kė įrodymų vertinimo pažeidimai, nenurodė.

Darbdavys drausminės atsakomybės taikymÄ siejo su aplinkybe, jog ieÅ¡kovė uždarė troleibuso duris neįsitikinusi, ar visi keleiviai sulipo, ir pradėjo važiuoti nebÅ«dama tikra, kad troleibuso priekinės durys užsidarė ir nėra prispaustų keleivių ir/ar jų daiktų. Darbdavio nuomone, toks elgesys atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktuose įtvirtintÄ Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo sampratÄ . Tačiau teismas pakankamai iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai iÅ¡analizavo minėtÄ situacijÄ .

„Vairuotojos elgesys, kai troleibuso durys uždaromos neįsitikinus, ar jomis nebus prispaustas keleivis ar jo daiktai, ar visi keleiviai įlipo (iÅ¡lipo), negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas, pripažintinas nesuderinamu su darbdavio įvardintomis darbuotojo elgesio taisyklėmis. IÅ¡ kitos pusės, spręsdamas, ar už tokį elgesį taikyti ieÅ¡kovei drausminę atsakomybę, ir parinkdamas drausminę nuobaudÄ darbdavys privalėjo atsižvelgti į kelias reikÅ¡mingas aplinkybes“. IeÅ¡kovė pajudėjo iÅ¡ vietos tik pilnai užsidarius troleibuso durims.

Techninės troleibuso charakteristikos patvirtina faktÄ , jog negalimas troleibuso judėjimas neužsidarius durims. Teismas tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo net situacijÄ sulaipinant keleivius tik per priekines duris. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės nuomone, kad nebuvo panaudota galimybė sulaipinti keleivius per visas duris. Tiesiog nebuvo tam jokio poreikio ar susidariusios kritinės situacijos. IeÅ¡kovė, įsitikinusi, kad troleibuso durys užsidarė, negalėjo vertinti kitokios situacijos, tik vykti toliau numatytu marÅ¡rutu.Teismas tinkamai vertino ir aplinkybę, jog net jeigu troleibuse buvę liudytojai ir girdėjo juos lydėjusios mokytojos Å¡auksmÄ , negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog tai galėjo bÅ«ti girdima ir ieÅ¡kovės vairuojamo troleibuso kabinoje.

Be to, teismas tinkamai vertino ir liudytojų pasisakymus, kurie patvirtina aplinkybę, jog nei vienas troleibuse buvęs asmuo neinformavo ieÅ¡kovės, jog buvo prispausta lipančios keleivės koja, jog į troleibusÄ sulipo ne visi bendra grupe važiuojantys moksleiviai, jog stotelėje liko moksleivius lydinti mokytoja, nebuvo iÅ¡sakytas ir praÅ¡ymas stabdyti troleibusÄ .Teismas iÅ¡samiai pasisakė ir iÅ¡analizavo apeliantės minimus lokalinius aktus, pateikė jų vertinimÄ . Å ie aktai nėra ginčijami, jų buvo ir yra laikomasi.

Neginčijama ir troleibuso techninė bÅ«klė, tame tarpe ir galinio vaizdo veidrodžių konstrukcijos. ApraÅ¡ant apeliaciniame skunde gedimų nebuvimÄ , nėra paneigiama situacija, fiksuota fotonuotraukose - ne visais atvejais matomas asmuo, stovintis prie priekinių troleibuso durų. Teismas tinkamai vertino ir pačios R. J. elgesį lipant į transporto priemonę bei jos duotus parodymus teismo posėdžio metu.Teismas tinkamai vertino objektyviÄ aplinkybę, kuriÄ patvirtino Å¡alių atstovai ir į bylÄ pateiktos fotonuotraukos, jog troleibuso durims užsidarius lieka tarpas tarp durų metalinių dalių, kuris uždengiamas gumine durų dalimi.

Atsakovės atstovas neginčijo ieÅ¡kovės atstovės pateiktos prielaidos, jog, liudytojai iÅ¡traukus durimis prispaustÄ kojÄ ir tarpduryje likus tik batui, vairuotojui matomas indikatorius galėjo fiksuoti durų užsidarymo faktÄ , kas ir sÄ lygojo galimybę troleibusui pajudėti iÅ¡ sustojimo ir nuvažiuoti.Teismas tinkamai vertino ir praÅ¡ymo įrengti troleibusuose vaizdo stebėjimo kameras bÅ«tinumÄ . BÅ«tų iÅ¡vengta ne vienos konfliktinės situacijos ir darbdaviui sudarytų galimybę objektyviau vertinti troleibusų vairuotojų darbÄ , elgesį su keleiviais, kaip ir pačių keleivių ne visuomet priimtinÄ elgesį vairuotojų atžvilgiu.IeÅ¡kovės nuomone, teismas tinkamai vertino ir skiriamų nuoskaitų nuo kintamosios darbo užmokesčio dalies, skyrimo tvarkÄ , aplinkybes, kurioms esant taikomas Å¡is lokalinis aktas, bei nuoseklumas ir pagrįstumas vertinant bet kokį darbuotojo darbo trÅ«kumÄ .

Byloje pateikti dokumentai (įsakymai) liudija faktÄ , jog darbdavys lojalesnis vairuotojams, vairuojantiems troleibusÄ neblaiviems, tuo tikrai sukeliant pavojų keleiviams, nei vairuotojai, kuri neturi drausminių nuobaudų, dirba ne vienÄ deÅ¡imtmetį. Neatitinka tikrovės ir atsakovės teiginys apie anksčiau gautus keleivių skundus. Nei vienas gautas skundas nepasitvirtino, nebuvo skirta ir drausminė nuobauda.Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja pagrindinę veiklos kryptį - organizuoti keleivių pervežimÄ vietinio susisiekimo marÅ¡rutais, užtikrinti bÅ«tinų keleivinio transporto paslaugų teikimÄ visuomenei Kauno regione.

Neginčijant ieÅ¡kovei keliamų didesnių atsakomybės reikalavimų, apeliantė nenurodė ar ieÅ¡kovė trukdė ar trukdo vykdyti užsibrėžtus tikslus. IeÅ¡kovė grÄ Å¾inta į darbÄ , tinkamai atlieka savo darbines funkcijas, lojali darbdaviui, kitiems darbuotojams ir keleiviams, nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Vairuotoja elgiasi rÅ«pestingai, atidžiai, visas situacijas su keleiviais stengiasi spręsti taikiai. IeÅ¡kovės nuomone, atidumo bei atsakomybės reikalavimai turėtų bÅ«ti keliami ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams.

Apeliantė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurioms esant galima bÅ«tų konstatuoti buvus Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , numatytÄ LR DK 235 straipsnio normoje. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl materialiosios darbo teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sÄ lygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ ir procedÅ«ras, nuobaudos parinkimÄ , atsižvelgiant į nusižengimo pobÅ«dį ir darbuotojų teisių gynimo bÅ«dus (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė troleibuso vairuotoja pas atsakovÄ dirbo nuo 1995 m. lapkričio 23 d. (b. l. 7-12, t.

2) pagal Å¡alių sudarytÄ 1999 m. balandžio 20 d. darbo sutartį (b. l. 18-30, 44-58, t. 1). Taip pat yra nustatytos tos faktinės aplinkybės, jog 2014 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovė, vykdydama jai pavestas darbines pareigas, vairavo atsakovui priklausantį troleibusÄ . Stotelėje „Kauno pilis“ į troleibusÄ Ä¯lipo grupelė mokyklinio amžiaus keleivių, kuriuos lydėjo mokytoja R. J.. IeÅ¡kovė S. L. nesulaukė, kol per priekines duris sulips visi grupės mokiniai, uždarė duris ir nuvažiavo.

Uždarant duris buvo prispausta mokytojos koja, kuriÄ jai pavyko iÅ¡traukti, troleibuse liko mokytojos batas, o stotelėje liko mokytoja ir trys mokiniai. Darbdavys, gavęs keleivių skundÄ , inicijavo ieÅ¡kovės padaryto nusižengimo darbo tvarkai tyrimÄ , pareikalavo jos pasiaiÅ¡kinti. UAB „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus 2014 06 17 įsakymu (1 t. b. l. 9, 10) ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus, nurodytus LR DK 235 straipsnio 1 p. ir 11 p..

Teisėjų kolegija nustatė, kad darbdavys drausminę atsakomybę įsakyme nurodė taikantis už Å¡iuos vidinių bendrovės teisės aktų pažeidimus: Darbo tvarkos taisyklių 7.4.3 punkto reikalavimo nesilaikymÄ -pavestÄ darbÄ atlikti kvalifikuotai, laiku ir kokybiÅ¡kai, laikytis technologinės drausmės; 7.4.9 punkte įtvirtintos pareigos vykdyti generalinio direktoriaus įsakymus nesilaikymÄ , pareiginių nuostatų, lokalinių aktų, instrukcijų reikalavimų nesilaikymÄ , Troleibuso vairuotojų pareiginių nuostatų 3.1.1, 3.1.27 punktų nuostatų pažeidimÄ , jog vairuotojas užtikrina keleivių saugumÄ ir komfortÄ , mandagiai ir kultÅ«ringai aptarnauja keleivius, pradeda važiuoti tik pilnai įsitikinęs, kad keleiviai iÅ¡lipo ir sulipo, o visos durys uždarytos, 3.1.3 punkto nuostatos pažeidimÄ , jog vairuotojas vykdo saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus, taip pat Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 1.3.7 punkte nustatytos pareigos stebėti, kad saugiai įliptų ir iÅ¡liptų keleiviai nesilaikymÄ , 4.6, 4.20.1 punktuose įtvirtintų draudimų nepradėti važiuoti iÅ¡ stotelės neįsitikinus (pažiÅ«rėjus per Å¡oninį veidrodį), kad visos troleibuso durys pilnai užsidarė ir neprispaudė keleivių ar jų daiktų, visi keleiviai įlipo (iÅ¡lipo), 1.3.13 punkto įpareigojimo nevykdymÄ laikytis darbo tvarkos taisyklių reikalavimų.

IÅ¡ esmės drausminė nuobauda buvo ieÅ¡kovei skirta darbdaviui nustačius, jog ieÅ¡kovė uždarė troleibuso duris neįsitikinusi, ar visi keleiviai sulipo, ir pradėjo važiuoti nebÅ«dama tikra, kad troleibuso priekinės durys užsidarė ir kad nėra prispaustų keleivių ir/ar jų daiktų. Darbdavio nuomone, toks elgesys atitiko DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 11 punktuose įtvirtintÄ Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo sampratÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė panaikinti UAB „Kauno autobusai“ generalinio direktoriaus 2014 06 17 įsakymÄ , pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ , priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t. b.l. 3-6)..Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Teismas pripažino neteisėta ieÅ¡kovei S. L. S. atsakovės UAB „Kauno autobusai“ direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 114P skirtÄ drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo 2014 m. birželio 18 d.; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovę į troleibuso vairuotojos pareigas UAB „Kauno autobusai“; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 5000 Eur (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, 260,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ leido vykdyti skubiai; likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė (2 t. b.l. 79-86).Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ , esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodančias troleibuso vairuotojos padarytÄ darbo tvarkos pažeidimÄ , teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymus dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , tai yra, kad atsakovės nustatyta keleivių įlaipinimo ir iÅ¡laipinimo tvarka sÄ lygojo susidariusios situacijos kilimÄ , o ne pačios ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų visuma, nesilaikant nustatytos tvarkos, ieÅ¡kovės sukurta situacija sukėlė realiÄ grėsmę keleivių sveikatai ir gyvybei.

Apeliaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai apelianto vertinimu visiÅ¡kai įrodo ieÅ¡kovės netinkamÄ pareigų atlikimÄ , liudija apie grubų nusižengimÄ nustatytai darbo tvarkai ir galiojantiems bendrovės vidiniams aktams, sudaro grubaus nusižengimo darbo tvarkai sudėtį, dėl ko teismas Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendė neteisingai. Skunde taip pat įrodinėjama, kad transporto priemonės vairuotojui (Å¡ios bylos atveju - ieÅ¡kovei) be LR CK 6.263 straipsnyje nustatytos bendro pobÅ«džio taisyklės, kad kiekvienas privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, jog nepadarytų kitam žalos, taikoma specialioji CK 6.270 straipsnio norma, tuo pačiu pabrėžiant, kad vairuotojo elgesiui keliamas specialus rÅ«pestingumo pareigos reikalavimas.

Pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kovė neįsitikinusi, kad visi keleiviai saugiai sulipo į jos vairuojamÄ troleibusÄ , priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenagrinėjo ir nevertino ieÅ¡kovės elgesio transporto priemonės vairuotojui keliamų didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų aspektu, netaikė ieÅ¡kovei griežtesnių atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo ir atsargumo standartų, todėl, apelianto nuomone, dar ir dėl to skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Skunde įrodinėjama, kad yra nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog atsakovė netinkamai parinko ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo drausminės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas ir taikymo pagrindus, darbuotojo teisių gynimo bÅ«do parinkimÄ (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.4 d.), dėl ko Å¡alių ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir nepagrįstu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ , netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Atsižvelgiant į teismų formuojamÄ praktikÄ ir teisinį minėto santykio reglamentavimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko visus reikiamus įrodymus, reikÅ¡mingus bylos aplinkybėms nustatyti, tenkino Å¡alių praÅ¡ymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, apklausė visus Å¡alių praÅ¡ytus apklausti liudytojus, iÅ¡klausė Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir Å¡ių įrodymų vertinimo pasėkoje padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl paskirtosios nuobaudos neatitikimo įstatymo reikalavimams, dėl jos panaikinimo teismo nurodomu pagrindu ir kartu dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į pirmesnį darbÄ teismo nurodomais motyvais ir pagrindais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedÅ«ras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Teisėjų kolegija todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus tose dalyse, kuriose teigiama, jog teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovės patvirtinta keleivių įlaipinimo į troleibusÄ tvarka sÄ lygojo tÄ aplinkybę, jog tuo buvo sukurta nestandartinė situacija ir ieÅ¡kovė negalėjo tinkamai vykdyti jai pavestų funkcijų, neįvertino „Troleibusų vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3 priedo „Keleivių įlaipinimo per priekines duris į troleibusus ir iÅ¡laipinimo tvarka nuostatų“ visa jų apimtimi, nevertino „Troleibusų vairuotojų pareiginių nuostatų“ 2.3.10 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1. 4.4.1. reikalavimų, liudytojų A.

V., G. R., A. G. parodymų, pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės nustatyta keleivių įlaipinimo ir iÅ¡laipinimo tvarka sÄ lygojo susidariusios situacijos kilimÄ , o ne pačios ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, nesilaikant nustatytos tvarkos, sukurta situacija sukėlė realiÄ grėsmę keleivių sveikatai ir gyvybei; jog ieÅ¡kovė savo kaltų veiksmų pasekmėje apribojo savo galimybę tinkamai vykdyti „Troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatų“ 3.1.27 p., „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 1.3.7 p. ir 4.6 p.; jog ieÅ¡kovei patikėta transporto priemonė atitiko tokius transporto priemonėms keliamus saugumo užtikrinimo reikalavimus pervežant keleivius, tarp jų ir galimybę užtikrinti saugų keleivių įlaipinimÄ ir iÅ¡laipinimÄ naudojantis Å¡oniniu iÅ¡oriniu troleibuso veidrodėliu; jog ieÅ¡kovė, tinkamai vykdydama „Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 1 4.20. 1 punkto reikalavimus, galėjo ir turėjo per Å¡oninį veidrodėlį matyti lipančiÄ Ä¯ troleibusÄ keleivę R.

J. buvusiÄ tarpduryje, o vėliau atsirėmusiÄ Ä¯ troleibuso priekines duris; jog ieÅ¡kovė buvo informuota apie durimis prispaustÄ Å¾mogų, galėjo ir turėjo girdėti žmonių Å¡Å«ksnius, todėl teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neprivalėjo girdėti ir R. J. Å¡auksmo, prispaudus jÄ durimis, nepagrįsta; jog teismas, skundžiamame sprendime darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės neteisėtÄ elgesį įtakojo troleibuso techninės charakteristikos ir Å¡ios transporto priemonės konstrukcija, darė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ (skundo 1-7 punktai).Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumÄ , nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos skunde iÅ¡vardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei Kauno apylinkės teismo 2015 02 05 sprendime.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau šioje nutartyje nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus (skundo 8 p.), jog transporto priemonės vairuotojui (šios bylos atveju - ieškovei) be LR CK 6.263 straipsnyje nustatytos bendro pobūdžio taisyklės, kad kiekvienas privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, jog nepadarytų kitam žalos, taikoma specialioji CK 6.270 straipsnio norma, tuo pačiu pabrėžiant, kad vairuotojo elgesiui keliamas specialus rūpestingumo pareigos reikalavimas.

Nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nenagrinėjo ir nevertino ieÅ¡kovės elgesio transporto priemonės vairuotojui keliamų didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų aspektu, netaikė ieÅ¡kovei griežtesnių atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo ir atsargumo standartų, todėl, apelianto nuomone, dar ir dėl to skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, jog bylÄ nagrinėjant Kauno apylinkės teisme ieÅ¡kinio faktinis pagrindas, ieÅ¡kinio dalykas nebuvo siejamas su civilinės atsakomybės nustatymu ir taikymu padidinto pavojaus Å¡altinio turėtojui ar jo valdytojui.

IeÅ¡kinyje ir nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami LR Darbo kodekse reglamentuoti nusižengimo darbo tvarkai, drausminės atsakomybės taikymo, darbuotojo teisių gynimo klausimai. Todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai nesprendė deliktinės žalos, reglamentuojamos LR CK 6.263 ir 6.270 straipsniuose, atlyginimo klausimo.   Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog yra nepagrįsta Kauno apylinkės teismo sprendimo teismo iÅ¡vada, jog atsakovė netinkamai parinko ir taikė ieÅ¡kovei per griežtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo (skundo 9 p.).

Teisėjų kolegija laiko pagristomis ir teisingomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, jog troleibuso vairuotojos elgesys, kai troleibuso durys uždaromos neįsitikinus, ar jomis nebus prispaustas keleivis ar jo daiktai, neįsitikinus ar visi keleiviai įlipo (išlipo), negali būti vertinamas kaip tinkamas, jis pripažintinas nesuderinamu su tam tikromis darbdavio nustatytomis Troleibuso vairuotojo pareiginių nuostatomis ir Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos darbuotojo elgesio taisyklėmis.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai sprendė, kad tokie ieÅ¡kovės veiksmai nebuvo sÄ lygoti tyčinių ar itin neatsargių veiksmų, jog ieÅ¡kovės veiksmai nesukėlė sunkesnių neigiamų pasekmių. Byloje teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teismo sprendime aptarė ir įvertino tas faktines aplinkybes, kurios teismo manymu paneigė darbdavio argumentus, kad ieÅ¡kovė padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo tvarkos pažeidimÄ , teisingai vertino jog ieÅ¡kovės atlikti veiksmai atliekant darbines pareigas 2014 06 05 , nors ir sukėlė nepatogumus keleiviams, tačiau negali bÅ«ti vertinami kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas.

Dėl to Kauno apylinkės teismas teisingai sprendė, kad atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu darbdavys neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo.Nors apeliantas byloje nekėlė klausimo dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo pagrįstumo, teismui nustatant priteistinos ieÅ¡kovei sumos dydį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , tačiau teisėjų kolegija vertina, kad teismas teisingai įvertino priverstinės pravaikÅ¡tos trukmę ir pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 5000 eurų sumÄ už nurodomÄ laikotarpį.

Kauno apylinkės teismas, įvertinęs patenkintų-atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų apimtį, tai pat teisingai paskirstė Å¡alims jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant Kauno apylinkės teisme. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ Â (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovė S. L. S. patyrė 300 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų (2 t. b. l. 130-137). Atmetus apeliacinį skundÄ , jos turėtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo (LR CPK 98 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti S. L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB „Kauno autobusai“ (į.k. 133154754) 300 eurų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.             Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič                                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė Arvydas Žibas