2020-03-10 Nr. AB-5337-3-65-3-00059-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-158-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00059-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. S. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja V. M. S. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, administracija) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 19-3123(4.5) (toliau – ir sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 3R-51(AG-14/03-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas), įpareigoti administraciją iš naujo išnagrinėti jos 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą dėl socialinio būsto skyrimo, priteisti jai iš atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos dukrai D. S., auginančiai 5 nepilnamečius vaikus, 2004 m. lapkričio 26 d. buvo suteiktas socialinis būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (toliau – ir socialinis būstas, butas) ir sudaryta savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Dukra, palikusi vaikus, 2006 m. spalio 6 d. išvyko nuolat gyventi į užsienį, todėl pareiškėja persikėlė gyventi į socialinį būstą ir prižiūrėjo anūkus. Panevėžio miesto apylinkės teismas pareiškėjos dukrai apribojo motinos valdžią nepilnamečiams vaikams, vaikų globėja paskirdamas pareiškėją. Pareiškėja, gyvendama dukrai išnuomotame bute, ne tik rūpinosi anūkais, bet ir prižiūrėjo butą: jį remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. panaikino motinos valdžios apribojimą pareiškėjos dukrai, kuri kartu su šiuo metu jau pilnamete savo dukra išvarė pareiškėją iš socialinio būsto. Pareiškėja liko be gyvenamosios vietos, kreipėsi į administraciją, kuri įrašė pareiškėją į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Pareiškėja tokį prašymą pateikė tik klaidinama administracijos darbuotojų, nes socialinis būstas jai turi būti suteiktas ne eilės tvarka kaip nedarbingam (suėjusiam pensinį amžių) asmeniui, remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-84 patvirtinto Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17.2 punktu. Pažymėjo, kad į atsakovą ji kreipėsi jau tris kartus (2017 m. rugpjūčio 25 d., 2017 m. rugsėjo 26 d., 2017 m. lapkričio 14 d.), tačiau atsakovas socialinio būsto jai išnuomojimo klausimo nesprendė. Palikdamas pareiškėją be gyvenamosios vietos, atsakovas jai padarė neturtinę žalą, kurią pareiškėja įvertino 3 000 Eur suma.

3. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija, atstovaujanti ir Panevėžio miesto savivaldybei, atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Savivaldybė ir D. S. 2004 m. lapkričio 26 d. sudarė nuomos sutartį, kurioje buvo numatyti nuomininko šeimos nariai – 5 jos nepilnamečiai vaikai. Nuomos sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad bute turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie įvardinti nuomos sutartyje. Pareiškėja nuomos sutartyje nebuvo įrašyta. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu D. S. apribojus tėvų valdžią, vaikų globėja paskirta jų močiutė – pareiškėja, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, todėl pareiškėja, suderinusi šį klausimą su Vaikų teisių apsaugos skyriumi, apsigyveno minėtame bute. Nepilnamečiams šeimos nariams sutikus, administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 17 d. įsakymu buvo pakeista buto nuomos sutartis, pagrindine nuomininke įrašant J. B., šeimos nariais – jos brolius, seseris bei motiną D. S.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2 straipsnio 13 punkto nuostatas globėjai prie šeimos narių nėra priskiriami, todėl buto nuomos sutartis pareiškėjos vardu ir negalėjo būti perrašoma. Nuo 2017 m. vasario 24 d. pareiškėja nebėra nepilnamečių vaikų globėja. Ji pagal prašymo padavimo datą įrašyta į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, 2017 m. sąrašą, ir jai socialinis būstas bus suteikiamas eilės tvarka. Administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo savivaldybės civilinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 23 d. kreipėsi į administraciją su prašymu įrašyti ją į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Šis pareiškėjos prašymas buvo patenkintas, apie tai pareiškėja buvo informuota administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. raštu Nr. Sr-3342(25.3.63). Pareiškėja kreipėsi į administraciją su 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymu skirti jai socialinį būstą – ginčo butą, į kurį administracija atsakė, jog pareiškėja nebuvo įrašyta į 2004 m. lapkričio 26 d. buto nuomos sutartį kaip šeimos narė, buto nuomos sutartis pakeista administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 17 d. įsakymu, pagrindine buto nuomininke įrašant J. B., pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti įstatyme (toliau – ir Įstatymas) pateiktą šeimos sąvoką globėjai prie šeimos narių nėra priskiriami, todėl perrašyti socialinio būsto nuomos sutarties pareiškėjos vardu administracija neturi pagrindo, taip pat informavo pareiškėją, kad ji į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašyta 362-uoju numeriu, jai savivaldybės socialinis būstas bus išnuomotas eilės tvarka. Pareiškėja kreipėsi į administraciją su 2017 m. lapkričio 12 d. prašymu skirti jai socialinį būstą – butą, nurodydama, jog šiame bute ji pragyveno 10 metų, globodama anūkus bei už butą mokėdama komunalinius mokesčius iš savo lėšų. Administracija 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 19-3123(4.5), kuris yra ginčijamas nagrinėjamojoje administracinėje byloje, pareiškėjai pakartotinai atsakė, kad gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie įvardinti sutartyje, o pareiškėja nebuvo įrašyta į 2004 m. lapkričio 26 d. buto nuomos sutartį kaip šeimos narė, nes globėjai pagal Įstatymo normas prie šeimos narių nepriskiriami, pakartojo, kad socialinis būstas jai bus suteiktas eilės tvarka pagal galiojančias Įstatymo nuostatas.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-84 patvirtinto Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo nuostatos.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja pagal jos 2017 m. gegužės 23 d. prašymą yra įrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą ir socialinis būstas jai gali būti suteiktas eilės tvarka. Tačiau pareiškėja siekia, kad socialinis būstas jai būtų išnuomotas ne eilės tvarka. Pareiškėja savo 2017 m. lapkričio 12 d. prašymu, į kurį administracija atsakė ginčijamu sprendimu, prašė jai skirti konkretų būstą – butą, tačiau teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais ji siekė, kad jai būtų skirtas nebūtinai butas, tačiau ir kitas būstas, bet ne eilės tvarka.

Tokį savo prašymą pareiškėja grindė tuo, kad bute ji pragyveno daugiau nei 10 metų, bei Aprašo 17.2 punktu. Teismas pažymėjo, kad nei 2004 m. lapkričio 26 d. nuomos sutartyje, nei 2015 m. kovo 20 d. nuomos sutartyje pareiškėja nebuvo įrašyta kaip nuomininko šeimos narė. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis CK ir šiuo įstatymu. Pagal CK 6.602 straipsnio 1 dalį nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu, kas ir buvo padaryta 2015 m., pirminę nuomininkę D.

S. pakeičiant kitu šeimos nariu – J. B.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja nuo apsigyvenimo bute momento (jos teigimu, nuo 2006 m.) būtų kėlusi klausimą administracijai ar inicijavusi teisminį ginčą dėl jos pripažinimo buto nuomininko šeimos nariu arba nesutikusi su buto nuomininko pakeitimu. Buto nuomos sutartis, 2015 m. kovo 20 d. sudaryta su J. B., yra galiojanti, nepanaikinta, nenuginčyta teismine tvarka, todėl administracija vienašališkai nutraukti buto nuomos sutartį ir šį butą išnuomoti pareiškėjai neturi teisinio pagrindo.

Aprašo 17.2 punktas nustato, kad savivaldybės būstas gali būti išnuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis ir neįrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus asmenims, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo būsto – asmenims, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis. Byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjai būtų buvęs nustatytas darbingumo netekimas ar kad yra kitų aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti priskiriama prie asmenų, išvardintų Aprašo 17 punkte, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįgijo teisės išsinuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka, jai socialinis būstas gali būti suteiktas tik eilė tvarka pagal asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše nustatytą eiliškumą.

9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Pripažinus, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą. Analogiška išvada padaryta ir Komisijos sprendime, kuris dėl prieš tai nurodytų argumentų laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliktinas nepakeistas.

10. Teismas taip pat konstatavo, kad savivaldybė, neišnuomodama pareiškėjai socialinio būsto – buto ar be eilės neišnuomodama jai kito socialinio būsto, veikė teisėtai ir pagrįstai, t. y. neteisėtų veiksmų neįvykdė. Nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. veiksmų neteisėtumo, savivaldybei, atstovaujamai administracijos, nekyla prievolė atlyginti pareiškėjai jos prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismas nagrinėjamą pareiškėjos reikalavimą taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

12. Pareiškėja nurodo, kad byloje nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, jos išsamiai aprašytos teismo sprendime, tačiau teismas nevertino jos skunde išdėstytų motyvų, susijusių su tuo, kad atsisakant išnuomoti pareiškėjai socialinį būstą be eilės, ji buvo diskriminuojama dėl garbaus amžiaus. Pareiškėja remiasi Aprašo 17.2 punktu, kuriame nustatyta, jog socialinis būstas gali būti išnuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis ir neįrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus asmenims ir šeimoms, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo būsto ir kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, o tai reiškia, jog pareiškėjos darbingumas procentais iš viso nebegali būti vertinamas. Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį preziumuojama, jog diskriminacija buvo, nebent atsakovas ją paneigtų, tačiau šiuo atveju tai nebuvo vertinama.

13. Pareiškėja pažymi, kad šiuo metu yra išbraukta iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, nes nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos. Tačiau pareiškėja ir nesitikėjo, jog jai bus eilės tvarka paskirtas socialinis būstas, nes tai įvyksta apytikriai po 10 metų nuo asmens įrašymo į sąrašą dienos.

14. Pareiškėja nurodo, kad palaiko savo poziciją dėl to, jog dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų (diskriminacijos dėl amžiaus) pagal Lygių galimybių įstatymo 13 straipsnį ji turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėja apibūdina kaip patirtus skaudžius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pažeminimą, nes savivaldybės administracija ją pavertė asmeniu be nuolatinės gyvenamosios vietos, ji nuolat jaučia didelę įtampą, kad kiti asmenys nebesutiks jos priimti pas save gyventi.

15. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija savo ir Panevėžio miesto savivaldybės vardu teiktuose atsiliepimuose prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį, atleido atsakovą, t. y. Panevėžio miesto savivaldybę, nuo pareigos, nesutinkant su skundu, paneigti prezumpciją dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, kas, pareiškėjos teigimu, nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Iš tiesų Panevėžio miesto savivaldybė dėl diskriminacijos fakto pasisakė savo atsiliepime į pareiškėjos skundą.

17. Pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę, jog 2018 m. gegužės 24 d. ji iš savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus gavo raštą, kuriuo buvo informuota, jog pareiškėja išbraukta iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Išbraukimo priežastis – nepateikta turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija. Atsakovo teigimu, pareiškėja iš minėto sąrašo buvo išbraukta teisėtai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą ne eilės tvarka.

19. Pareiškėja manė, jog atsakovas privalėtų išnuomoti jai socialinį būstą ne eilės tvarka, nes ji yra garbaus amžiaus, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, anksčiau gyveno savivaldybės socialiniame būste, prižiūrėdama anūkus.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, pripažinęs, jog ji nepatenka į asmenų, išvardintų Paramos įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje bei Aprašo 17 punkte išvardintas asmenų kategorijas.

21. Apeliacinis pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo veiksmų kaip jos diskriminacijos dėl amžiaus ir netinkamai vertino jos motyvus dėl nebegalėjimo nustatyti netekto darbingumo lygio.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, ko neginčija ir apeliantė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktu, savarankiškoji savivaldybių funkcija yra savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma, o remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 31 punktu sprendimai dėl socialinio būsto suteikimo tvarkos yra savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija. Proceso šalys nesutaria dėl to, ar pareiškėjai galėtų būti suteikiamas savivaldybės socialinis būstas ne eilės tvarka.

24. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas bei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-84 patvirtintas Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašas. Pagal Paramos būstui įstatymo ( ginčo metu galiojusi įstatymo redakcija) 16 straipsnio 11 dalį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės būstas gali būti išnuomojamas socialinio būsto nuomos sąlygomis ir neįrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus asmenims ir šeimoms, netekusiems turėto būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, šeimoms, auginančioms penkis ar daugiau vaikų, šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus), neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus), šeimoms, auginančioms vaikus, kai ne mažiau kaip dviem vaikams yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ir šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, jeigu šie asmenys ar šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo būsto. Aprašo 17 punkte iš esmės pakartotos šios asmenų ir šeimų grupės, be kita ko, tarp jų nurodyti asmenys, kuriems yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis.

25. Pareiškėja nepatenka į Aprašo 17 punkte nurodytas asmenų kategorijas, todėl pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturėjo pagrindo jai išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka.

26. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su diskriminacija dėl amžiaus, teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų, kuriems suteikiama savivaldybės socialinis būstas ne eilės tvarka kategorijos yra siejamos ne su amžiumi, o su asmens sveikatos sutrikimais ir gebėjimais savarankiškai gyventi. Pažymėtina, kad Paramos būstui įstatymas buvo keičiamas, jame tarp asmenų, turinčių teisę ne eilės tvarka išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą, kategorijų šiuo metu yra išvardinti senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Pareiškėja nėra pateikusi nei teismui, nei atsakovui dokumentų, kurie patvirtintų jai nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį, taigi ir todėl negali pretenduoti išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą ne eilės tvarka. Atsakovo neteisėtų veiksmų nėra nustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos argumentai dėl jos diskriminacijos pripažintini nepagrįstais.

27. Paramos būstui įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo pricipai. Vienas iš jų – socialinio teisingumo principas, nustatantis, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gautas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. Socialinio būsto suteikimas ne eilės tvarka, kai toks poreikis kilęs vien dėl pareiškėjos amžiaus, turėtų būti pripažįstamas neteisėtu, pažeidžiančiu lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principus, nes netoleruotina tokia teisinė situacija, kai asmuo dėl vieno požymio nepagrįstai išskiriamas iš kitų socialiai remtinų asmenų, pretenduojančių išsinuomoti socialinį būstą ar atsiranda prielaidos išimtims iš bendrųjų socialinio būsto suteikimo sąlygų taikymui.

28. Pripažinęs atsakovo veiksmus teisėtais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde minima aplinkybė dėl pareiškėjos išbraukimo iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes pareiškėja savo reikalavimą kildino ne iš jos buvimo minėtame sąraše.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. M. S. apeliacinį skundą atmesti

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas