2021-06-16 Nr. AB-13139-3-61-3-02948-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1279-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02948-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hesona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hesona“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hesona“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. liepos 18 d. raštą Nr. (26)-A4-4798 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pateikti informaciją apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies (taip pat Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 15 punkto) pagrindu įgytą leidimą Licencijų informacinei sistemai ir Juridinių asmenų registrui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir leidimas). Pasak pareiškėjo, 2019 m. gegužės 24 d. (o realiai – dar 2018 m.) jis pateikė visus dokumentus ir informaciją, reikalingą gauti leidimą, tačiau skundžiamu Sprendimu pareiškėjui buvo paaiškinta, jog leidimas nėra išduotas ir negali būti laikomas išduotu, atitinkamai duomenys negali būti pateikti Licencijų informacinei sistemai, nes, Agentūros teigimu, ji dar nėra gavusi Zoologijos sodų patikrinimo komisijos (toliau – ir Komisija) patikrinimo vietoje ataskaitos su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas manė, kad toks Sprendimas turi būti panaikintas, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad pati Agentūra Sprendime nepatvirtino, jog pareiškėjas nepateikė kokių nors dokumentų, kuriuos privaloma pateikti pagal Tvarkos aprašo 6 ir 61 punktus. Pareiškėjas dar 2018 m. pateikė visus dokumentus ir informaciją, reikalingą leidimui gauti, todėl vėliausiai nuo 2019 m. gegužės 24 d. yra skaičiuotinas 30 kalendorinių dienų terminas leidimui išduoti. Tvarkos aprašo 15 punkte nurodyta, kad Agentūrai neišdavus leidimo ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, yra laikoma, kad leidimas išduotas. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad per 30 kalendorinių dienų terminą Agentūra pareiškėjui neatsakė (nei pateikė leidimą, nei pateikė motyvuotą atsisakymą jį išduoti). Šios aplinkybės Agentūra neneigė ir skundžiamame Sprendime.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad kai valstybės institucijos neišsprendžia leidimo išdavimo ar neišdavimo klausimo per minėtą 30 dienų terminą, tokiai situacijai išspręsti yra taikytina Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri užtikrina, kad asmuo įgytų leidimą įstatyme numatytu pagrindu, taigi akivaizdu, kad, susidarius ginčo situacijai, pareiškėjas įgijo leidimą Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies (taip pat Tvarkos aprašo 15 punkto) pagrindu. Agentūros manymu, pareiškėjui leidimas nelaikomas išduotu, nes Agentūra dar nėra gavusi Komisijos patikrinimo vietoje ataskaitos su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau iš skundžiamame Sprendime nurodytų argumentų matyti, kad pati Agentūra nesutinka su tuo, jog būtent pareiškėjas privalėjo pateikti Agentūrai Komisijos patikrinimo vietoje ataskaitą su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams.

5. Pareiškėjas pabrėžė, jog Tvarkos aprašo 8 punkte taip pat nurodyta, kad jeigu pareiškėjas pateikia neišsamų prašymą arba pateikia ne visą informaciją, kurią privalo pateikti pagal Tvarkos aprašo 6 ir 61 punktus, Agentūra per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos praneša pareiškėjui raštu arba elektroniniu paštu apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją ir apie tai, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų patikslintų duomenų ir reikiamos informacijos leidimui išduoti gavimo dienos. Taigi minėto 30 dienų termino skaičiavimas siejamas su pareiškėjo pagal Tvarkos aprašo 6 ir 61 punktus teiktinų dokumentų ir informacijos gavimu, o ne su kokiais nors kitais veiksniais. Agentūra visą kitą informaciją privalėjo susirinkti gerokai iki minėto 30 dienų termino pabaigos tam, kad nebūtų pažeistas šis terminas, skaičiuojant jį nuo tada, kai pareiškėjas pateikia visus jo teiktinus dokumentus. Komisija nepateikė Agentūrai atitinkamų dokumentų, tačiau pareiškėjas nėra už tai atsakingas.

6. Pareiškėjas manė, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Kaip matyti, Agentūra atsisakė pateikti į Licencijų informacinę sistemą informaciją apie pareiškėjo leidimą vien dėl tos priežasties, kad leidimas pareiškėjui esą negali būti laikomas išduotu. Tokia Agentūros išvada yra neatitinkanti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

7. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūra pareiškėjui aiškiai nurodė, jog leidimai išduodami Komisijai atlikus vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą, šiai Komisijai įvertinus asmens numatomos vykdyti veiklos atitiktį Tvarkos aprašo ir kitų laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančių teisės aktų, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, reikalavimams. Taip pat paaiškino, kad dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo tarpinstituciniu lygmeniu buvo sprendžiamas klausimas dėl Komisijos sudėties keitimo. Kadangi nebuvo paskirtas naujas Komisijos vadovas, atsakovas negalėjo įgyvendinti Tvarkos aprašo 9 punkte apibrėžtos pareigos ir kreiptis į Komisiją dėl veiklos vietos apžiūros ir ataskaitos parengimo bei pateikimo Agentūrai. Apie naujai sudarytą Komisiją atsakovas buvo informuotas 2019 m. vasario 7 d. ir naujos sudėties Komisija 2019 m. gegužės 17 d. atliko pareiškėjo patikrinimą.

9. Atsakovas pažymėjo, kad prašymo dėl leidimo išdavimo nagrinėjimas reikalauja specialaus ekspertinio biologijos ir veterinarijos specialistų vertinimo ir, siekiant gauti leidimą, Agentūrai privalomai turi būti pateikti šie dokumentai: asmens, siekiančio gauti leidimą, prašymas su Tvarkos aprašo 6 ir 61 punktuose nurodyta informacija ir dokumentais; Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) informacija apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą; Komisijos patikrinimo ataskaita su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams. Agentūra negali priimti sprendimo dėl leidimo išdavimo, kol Agentūrai nepateikiama visa informacija apie planuojamos vykdyti veiklos atitikimą įstatymo reikalavimams. Ginčo situacijoje atsakovas negali priimti sprendimo, sukeliančio pareiškėjui teises ir pareigas, t. y. dėl leidimo išdavimo, kol nėra gauti visi reikalingi dokumentai ir (ar) informacija, vadovaudamasis nustatytu specialiu teisiniu reguliavimu, nes, priešingu atveju, priėmus sprendimą dėl leidimo išdavimo, kai dar negauta visa informacija ir / ar dokumentai, Agentūros veiksmai būtų traktuojami kaip priešingi teisės aktų reikalavimams bei neteisėti.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu administracinės bylos dalį, kurioje prašoma įpareigoti Agentūrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pateikti informaciją apie pareiškėjo Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies (taip pat Tvarkos aprašo 15 punkto) pagrindu įgytą leidimą Licencijų informacinei sistemai ir Juridinių asmenų registrui, nutraukė. Dėl likusios dalies pareiškėjo UAB „Hesona“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą. Agentūra 2018 m. spalio 18 d. raštu Nr. (26)-A4-8246 pareiškėjui paaiškino, kad pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 9 d. pateikto prašymo nagrinėjimas stabdomas, kol pareiškėjas pateiks duomenis. 2018 m. spalio 19 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė papildomus dokumentus kartu su jais pateikiant laikomų nelaisvėje gyvūnų sąrašą.

12. Agentūra 2019 m. gegužės 15 d. gavo pareiškėjo pakartotinį prašymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, kuriame pareiškėjas pageidauja laikyti 14 laukinių gyvūnų rūšių ir 33 naminių gyvūnų rūšis. Komisija 2019 m. gegužės 17 d. atliko pareiškėjo patikrinimą vietoje. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 24 d. pateikė papildomus dokumentus.

13. Agentūra 2019 m. birželio 26 d. gavo pareiškėjo prašymą (Agentūroje registruotas 2019 m. birželio 26 d.) laikyti, kad pareiškėjui leidimas išduotas ir tuo pagrindu įrašyti informaciją apie leidimą į Licencijų informacinę sistemą.

14. Agentūra skundžiamu Sprendimu, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. birželio 26 d. prašymą „Dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo“ nurodė, kad leidimas pareiškėjui nėra išduotas ir negali būti laikomas išduotu, atitinkamai duomenys negali būti pateikti į Licencijų informacinę sistemą. Sprendimas priimtas įvertinus 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvos Nr. 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose (toliau – ir Direktyva Nr. 1999/22/EB), Laukinės gyvūnijos įstatymo, Tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimus bei atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo priėmimo dieną nebuvo gauta Komisijos ataskaita su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams.

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai skundžiamu Sprendimu Agentūra pareiškėjui neišduoda leidimo įkurti zoologijos sodą (duomenys neskelbtini).

16. Teismas vadovavosi Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Laukinių gyvūnų taisyklės) 91 punktu ir pažymėjo, kad ši Laukinių gyvūnų taisyklių norma atitinka Direktyvos Nr. 1999/22/EB 2 straipsnio sąvoką, kad „zoologijos sodas“ yra visos vietos, kuriose laikomi ir visuomenei demonstruojami laukiniai gyvūnai 7 arba daugiau dienų metuose, išskyrus: cirkus, naminių gyvūnėlių parduotuves ir išskyrus, kai pagal direktyvos 2 straipsnį valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvos Respublikai, leidžiamą išlygą nacionalinėje teisėje nustatoma, kad įmonės atleidžiamos nuo direktyvos reikalavimų, kai jos visuomenei nedemonstruoja daug gyvūnų ar rūšių ir ši išimtis nekelia pavojaus šios direktyvos tikslams. Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje pagal išduodamus leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus garantuoja direktyvos tikslų teisingą įgyvendinimą valstybėje narėje ir asmens pasirinktos veiklos teisėtumą, kol tokios veiklos metu laikomų laukinių gyvūnų rūšių skaičius ir laikomų laukinių gyvūnų egzempliorių skaičius nesiekia valstybės narės apibrėžtų, Lietuvos Respublikos atveju – Laukinių gyvūnų taisyklių 91 punkte nurodytų skaičių – ir (arba), kol laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje veikla (net, kai laikoma daugiau laukinių gyvūnų rūšių ir egzempliorių, nei nurodyta Laukinių gyvūnų taisyklių 91 punkte) nėra šių laukinių gyvūnų eksponavimas visuomenei daugiau kaip 7 dienas per metus.

17. Vadovaudamasis Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, teismas pažymėjo, kad Laukinių gyvūnų taisyklių 91 punkte nustatyta pareiga turėti leidimą yra pagrįsta Direktyvos Nr. 1999/22/EB nuostatomis. Visais kitais atvejais, kai valstybei narei (ir atitinkamai jos kompetentingosioms institucijoms) teisė atleisti nuo direktyvos reikalavimų pagal nacionalinę teisę (Laukinių gyvūnų taisyklių 91 punkto ribinius dydžius) nesuteikta – kai faktinė situacija neatitinka nacionalinėje teisėje nustatytų kriterijų, kada toks atleidimas nuo direktyvos reikalavimų yra leistinas – valstybės narės pagal Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnį turi imtis Direktyvos Nr. 1999/22/EB 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad visi zoologijos sodai įgyvendintų Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnyje numatytas privalomas apsaugos priemones. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja valstybės narės kompetentingąją instituciją, kuriai pagal teisės aktų nuostatas (Agentūros nuostatų 10.2.11, 10.2.12 papunkčiai) pavesta priimti sprendimus išduoti leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje bei išduoti leidimus įkurti zoologijos sodus, savo kompetencijos ribose garantuoti, kad bus laikomasi Laukinių gyvūnų taisyklių 91 punkto įpareigojimo. Valstybės narės kompetentingoji institucija (nagrinėjamu atveju – Agentūra) pagal Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnio keliamus įpareigojimus valstybėms narėms turi naudodama direktyvoje nurodomas priemones (taip pat ir leidimų išdavimo sistemą) užtikrinti, kad zoologijos soduose, neatitinkančiuose valstybės narės nacionalinės teisės leidžiamų išlygų, bus įgyvendintos privalomos apsaugos priemonės, numatytos Direktyvos Nr. 1999/22/EB 3 straipsnyje (perkeliant šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę – kad bus įgyvendinamos apsaugos priemonės, numatytos Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje).

18. Remdamasis Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos aprašo 9–12 punktais, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas remiasi argumentu, jog Komisijos išvada nelaikytina tuo dokumentu, nuo kurio gavimo skaičiuojamas leidimo išdavimo terminas, po kurio laikoma, kad leidimas yra išduotas. Jo teigimu, terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo dokumentų pateikimo datos, kuri šiuo atveju turėtų būti 2019 m. gegužės 24 d.

19. Teismas pažymėjo, kad ginčo leidimas pagal Licencijavimo pagrindų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937, priskirtinas prie „G“ (griežto išdavimo modelio). Tai reiškia, kad prieš išduodant leidimą institucijos turi patikrinti atitiktį teisės reikalavimams, t. y. tik tokiu būdu gali būti užtikrinta privataus asmens ir viešojo intereso pusiausvyra. Remdamasis Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, teismas darė išvadą, kad teisės norma, numatanti leidimo galiojimą be įgaliotos institucijos sprendimo, yra išimtinio pobūdžio, taikytina kaip paskutinė (ultima ratio) priemonė, kai atsakinga institucija visiškai (30 kalendorinių dienų) nepriima sprendimo, nors tai turi ir gali padaryti.

20. Šiuo atveju iš pareiškėjo pateikto susirašinėjimo su Komisijos pirmininku akivaizdu, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad leidimui gauti buvo reikalinga Komisijos išvada. Komisija patikrą vietoje atliko 2019 m. gegužės 17 d., pareiškėjas paskutinius dokumentus pateikė 2019 m. gegužės 24 d. Komisija po vietos patikrinimo ir paskutinių dokumentų gavimo per 8 dienas nepateikė išvados, kaip to reikalauja Tvarkos aprašo 10 punktas. Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, Komisija ataskaitą sudarė tik 2019 m. rugpjūčio 16 d., jos išvada buvo neigiama.

Tai, kad Komisija vėlavo pateikti išvadą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad visi dokumentai buvo gauti Agentūroje. Leidimo išdavimui, kaip administracinei procedūrai, būdingas imperatyvus reguliavimas, t. y. Agentūra negali nukrypti nuo teisės normomis griežtai reguliuojamų procedūrų ir reikalingų dokumentų, nurodytų Tvarkos apraše. Tvarkos aprašo 12 punkte numato, kad tik gavusi Komisijos išvadą ir Teritorinės tarnybos informaciją, Agentūra per 2 darbo dienas priima sprendimą išduoti leidimą arba motyvuotai atsisako išduoti leidimą.

Taigi Agentūra negalėjo priimti kokio nors sprendimo, kol negavo Komisijos išvados ir Tarnybos informacijos. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėjui apie tai buvo žinoma. Pareiškėjui 2019 m. gegužės 26 d. buvo atsakyta, kad ataskaitos parengimo terminas bus pradėtas skaičiuoti nuo visų dokumentų pateikimo, o šiuo metu vertinama, ar visi dokumentai yra pateikti. Taigi pareiškėjui buvo žinoma, kad ataskaita nėra parengta, todėl 2019 m. liepos 19 d. rašte išdėstyta pozicija pareiškėjui negalėjo būti netikėta, jis neturėjo pagrindo lūkesčiui, kad leidimas laikomas išduotu.

Skirtingai nuo pareiškėjo nurodomos bylos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2648/2013), šiuo atveju institucija, priimanti sprendimą dėl leidimo išdavimo, nebuvo gavusi visų reikalingų dokumentų ir informacijos. Agentūra neturi galimybių kontroliuoti terminų, per kuriuos Komisija parengia išvadą. Komisiją pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį sudaro Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija), į ją įeina įvairių institucijų atstovai, taip pat veterinarijos ir biologijos specialistai, kiti specialistai.

Agentūra kreipėsi į Komisiją dėl patikros atlikimo dar iki paskutinių dokumentų pateikimo. Taip pat Agentūra Aplinkos ministerijai teikė pasiūlymus dėl Komisijos veiklos reglamentavimo tobulinimo (2019 m. rugsėjo 10 d. raštas).

21. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 15 punktas numato, jog Agentūrai neišdavus leidimo ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, laikoma, kad leidimas išduotas. Taigi 30 dienų terminą Tvarkos aprašas sieja su dokumentų gavimu Agentūroje. Nei Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, nei Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis nenustato, kad terminas pradedamas skaičiuoti būtent nuo pareiškėjo turimų dokumentų pateikimo. Teismas darė išvadą, kad termino eiga Agentūros sprendimui dėl leidimo išdavimo pradedama tik gavus Komisijos ataskaitą. Nėra ginčo, kad Komisijos išvada skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo gauta, taigi nėra pagrindo išvadai, kad turėjo būti laikoma, jog leidimas gautas. Kitokiu aiškinimu būtų pažeista privataus ir viešojo intereso pusiausvyra, galimybė užtikrinti gyvūnų gerovės ir žmonių, besilankančių zoologijos sode, saugumo reikalavimus. Todėl Sprendime Agentūra teisingai vertino, kad leidimas nelaikomas išduotu.

22. Teismas, skundžiamo akto turinį įvertinęs VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamasis protingumo principu, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai skundžiamo Sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas sprendė, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės (atsakovo pozicija), jos susietos su taikomomis teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas įgalioto asmens. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas vertino, kad nėra pagrindo panaikinti Agentūros 2019 m. liepos 18 d. raštą Nr. (26)-A4-4798.

23. Teismas akcentavo, kad netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkintas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pateikti informaciją apie pareiškėjo Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies (taip pat Tvarkos aprašo 15 punkto) pagrindu įgytą leidimą Licencijų informacinei sistemai ir Juridinių asmenų registrui. Be to, šiuo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti atlikti viešojo administravimo subjektui priklausantį veiksmą. Teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų Todėl teismas vertino, kad šis reikalavimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme negali būti nagrinėjimo dalyku administraciniame teisme, šią dalį bylos nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

24. Netenkinus pareiškėjo reikalavimų, jam nepriteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. 25. Pareiškėjas UAB „Hesona“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su klausimu, ar „Direktyvos 2006/123/EB 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad leidimo išdavimo termino skaičiavimui nėra reikšminga tai, kada valstybės įsteigti subjektai pateikia dokumentus ir informaciją kitam valstybės įsteigtam subjektui (leidimą išduodančiai institucijai) – pareiškėjui pateikus tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo išdavimo ir visus pareiškėjo teiktinus leidimui išduoti reikalingus dokumentus ir informaciją, prasideda leidimo išdavimo termino eiga, o leidimą išduodančiai institucijai per tą terminą neatsakius, yra laikoma, kad leidimas yra išduotas?“. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Remiantis Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kompetentinga institucija leidimą arba motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą privalo pateikti pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų, o šis 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią gaunami visi tinkamai įforminti dokumentai ir informacija, reikalinga leidimui gauti. Taigi iš Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies yra aiškiai matyti, kad Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalyse minimi dokumentai ir informacija, nuo kurių gavimo yra skaičiuojamas minėtas 30 dienų terminas, yra būtent pareiškėjo teiktini dokumentai ir informacija. Iš Tvarkos aprašo 8 punkto taip pat matyti, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas būtent nuo pareiškėjo pagal Tvarkos aprašo 6 ir 61 punktus teiktinų dokumentų ir informacijos gavimo, o ne nuo tada, kai Agentūra iš Komisijos gauna ataskaitą. Šiuo atveju bent jau 2019 m. gegužės 24 d. (realiai – dar 2018 m.) apeliantas pateikė visus dokumentus ir informaciją, reikalingus leidimui gauti, todėl vėliausiai nuo 2019 m. gegužės 24 d. yra skaičiuotinas minėtas 30 kalendorinių dienų terminas leidimui išduoti. Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 9, 10 ir 11 punktuose nustatytus terminus, Agentūra visą kitą informaciją (ne apelianto pateiktiną) privalėjo susirinkti iki minėto 30 dienų termino pabaigos. Pagal Direktyvos 2006/123/EB nuostatas Lietuvos valstybė gali pasirinkti, kokie jos įsteigti subjektai dalyvaus leidimo išdavimo procedūroje. Tačiau Lietuvos valstybė, į leidimo išdavimo procedūrą įtraukusi keletą jos įsteigtų subjektų, yra atsakinga už jų veiklą. Valstybė negali pasiteisinti tuo, kad pačios valstybės įsteigta Komisija laiku nepateikė tos pačios valstybės įsteigtai Agentūrai tam tikros informacijos.

25.2. Taikant teleologinį teisės aiškinimo metodą, Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad būtų gautas rezultatas, atitinkantis Paslaugų įstatymo paskirtį. Rezultatas, atitinkantis Paslaugų įstatymo paskirtį, būtų gautas aiškinant, kad leidimo išdavimo terminas yra skaičiuotinas būtent nuo apelianto teiktinų dokumentų ir informacijos pateikimo. Leidimo išdavimo termino skaičiavimas negali priklausyti nuo to, kada Lietuvos valstybės įsteigta Komisija liausis pažeidinėti teisės aktų nustatytus terminus ir pateiks Agentūrai ataskaitą. Tai, jog leidimo išdavimo terminas skaičiuotinas būtent nuo pareiškėjo teiktinų dokumentų ir informacijos gavimo, patvirtina ir bendrųjų teisės principų aiškinimo metodas. Teisinėje valstybėje leidimo išdavimo termino skaičiavimas negali priklausyti nuo to, kada pasibaigs neteisėta situacija, t. y. kai Lietuvos valstybės įsteigta Komisija liausis pažeidinėti teisės aktų nustatytus terminus ir pateiks Agentūrai ataskaitą. Pagal pirmosios instancijos teismo aiškinimą, klausimo dėl leidimo apeliantui išdavimo ar neišdavimo sprendimas galėtų tęstis nors ir neribotą laiką – tol, kol Komisija pateiktų Agentūrai patikrinimo vietoje ataskaitą. Be to, teismo aiškinimas leidimo išdavimo terminą skaičiuoti tik nuo tada, kada Komisija liausis pažeidinėti teisės aktų nustatytus terminus ir pateiks Agentūrai ataskaitą, akivaizdžiai neatitinka gero administravimo principo ir neužtikrina apelianto (silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies) apsaugos.

25.3. Atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimus, apeliantas padarė viską, kas priklausė nuo jo valios – buvo pateikęs visus jo teiktinus dokumentus ir informaciją. Konvencijos prasme Lietuvos valstybė negali pasiteisinti tuo, kad pačios valstybės įsteigta Komisija laiku nepateikė tos pačios valstybės įsteigtai Agentūrai tam tikros informacijos. Sprendimo priėmimo metu, praėjus beveik 1 metams nuo apelianto kreipimosi, Agentūra vis dar nebuvo priėmusi jokio sprendimo dėl leidimo apeliantui išdavimo. Teismas susiklosčiusią situaciją įvertino išimtinai apelianto sąskaita, o tai akivaizdžiai neatitinka viešojo ir privataus intereso pusiausvyros. Jokios grėsmės gyvūnų gerovei ir zoologijos sodo lankytojų saugumui šiuo atveju nėra. Teismas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog laikant, kad apeliantui leidimas išduotas, būtų pažeista galimybė užtikrinti gyvūnų gerovės ir žmonių, besilankančių zoologijos sode, saugumo reikalavimus.

25.4. Pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo teisinio pagrindo nutraukti bylos dalį. Teismo minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika buvo suformuota nagrinėjant bylas, kurių faktinės aplinkybės yra kitokios nei nagrinėjamos bylos. Šiomis aplinkybėmis teismas tiesiog turėtų išspręsti kilusį ginčą, įpareigodamas Agentūrą priimti konkretaus turinio sprendimą – atlikti tuos veiksmus, kuriuos ji nepagrįstai atsisakė atlikti. Teismo įpareigojimas Agentūrai iš naujo atlikti atitinkamus veiksmus užvilkintų klausimo išsprendimą iš esmės, galimai programuotų naują ginčą, tai neatitiktų proceso operatyvumo principo ir vieno iš pagrindinių proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp ginčo šalių teisinę taiką. Tai, jog teismas gali ne tik įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo atlikti atitinkamus veiksmus, bet ir įpareigoti priimti konkretaus turinio sprendimą, yra matyti ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., 2020 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1745-525/2019). Pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose Nr. eAS-1348-556/2015, Nr. A18-1093/2007 ir Nr. A11-851/2004 buvo sprendžiama dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo. Kaip jau minėta, šiuo atveju apeliantas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi ne dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, o visai kitu klausimu. Laikydamas, jog apelianto skundo reikalavimas yra netinkamai suformuluotas (nenagrinėtinas teisme), pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti apeliantui minėtą reikalavimą patikslinti (t. y. teikti reikalavimą įpareigoti Agentūrą išnagrinėti atitinkamą klausimą iš naujo), o ne apskritai nutraukti administracinės bylos dalį.

26. Pareiškėjas taip pat pateikė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021 m. gegužės 7 d. raštą, kuriame nurodyta, kad ministerija sutinka su apelianto paklausime nurodytais argumentais, kartu pažymėdama, kad leidimo išdavimo terminas turi būti žinomas ir aiškus pareiškėjui, todėl jis neturėtų būti skaičiuojamas nuo informacijos iš kitų viešojo administravimo subjektų gavimo dienos, nes ši diena pareiškėjui nežinoma.

27. Atsakovas Agentūra pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Agentūra pažymi, kad susirašinėdama su pareiškėju nurodė, jog leidimai išduodami Komisijai atlikus vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą, šiai Komisijai įvertinus asmens numatomos vykdyti veiklos atitiktį Tvarkos aprašo ir kitų laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančių teisės aktų, tarp jų ir Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, reikalavimams. Dėl valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų kaitos Agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriuje (toliau – ir Skyrius) prašymo pateikimo metu savo pareigų nėjo Skyriaus vyriausioji specialistė. Skyriuje tuo metu pareigas dėl prašymų leidimams gauti nagrinėjimo galėjo vykdyti tik pavaduojantys specialistai ar Skyriaus vedėjas. Agentūra buvo iniciatyvi bei aktyvi ir teikė prašymus Aplinkos ministerijai pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. D1-695, paskirti naują Komisijos vadovą. Agentūra į Aplinkos ministeriją su minėtu prašymu kreipėsi 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (26)-A4-7318, 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (26)-A4-7758. Naujos sudėties Komisija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D1-44 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. D1-695 „Dėl zoologijos sodų patikrinimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“, 2019 m. gegužės 17 d. atliko UAB „Hesona“ patikrinimą.

29. Nagrinėjamu atveju Agentūra buvo gavusi tik asmens (pareiškėjo), ketinančio įkurti zoologijos sodą, prašymą ir Tvarkos aprašo 6 ir 61 punktuose nurodytą informaciją, nebuvo gavusi privalomos Komisijos ataskaitos su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams, taip pat negauta teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija apie užkrečiamųjų ligų padėtį teritorijoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, todėl negalima laikyti, kad leidimas pareiškėjui išduotas. Leidimas išduodamas arba kitas motyvuotas sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų leidimui gauti gavimo dienos. Agentūros sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas, rekomendacijos teikiamos ir sąlygos leidime nustatomos tik Komisijai atlikus vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą ir Agentūrai gavus tokios vietos patikrinimo ataskaitą bei priėmus teigiamą motyvuotą, specialistų ekspertiniu vertinimu pagrįstą sprendimą dėl leidimo išdavimo. Jei Agentūra pripažintų leidimą išduotu ir įrašytų jį į informacines sistemas ir registrus, jos veiksmai būtų atlikti viršijant kompetencijos ribas ir būtų neteisėti.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės bando Komisijai priskirtas funkcijas sutapatinti su Agentūrai priskiriamomis funkcijomis. Agentūra įsitikinusi, kaip ir pastebėjo pirmosios instancijos teismas bei teisingai įvertino tą aplinkybę, kad Komisiją sudaro ne Agentūra ir Agentūra neturi subjektinės subordinacijos teikti Komisijai nurodymus ar kontroliuoti terminus, per kiek laiko ji turi parengti ataskaitą. Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad dokumentai turi būti paduoti tai institucijai, kuri išduoda leidimus, ir nuo tada skaičiuojamas terminas. Šiuo atveju apeliantas dokumentus teikė ne Agentūrai, o Komisijai (tą patvirtino ir apelianto atstovas per posėdį pirmosios instancijos teisme), todėl procesiniai (administraciniai) terminai negali būti skaičiuojami nuo apelianto nurodyto termino, nes Agentūra informacijos, kada pateikti (ir ar visi pateikti) dokumentai Komisijai, neturėjo. Apeliantas, gavęs Agentūros 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. (26)-A4-5348 „Dėl leidimo išdavimo“, kuriuo (po gautos Komisijos išvados) buvo atsisakyta išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, jo neskundė, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Agentūros ir Komisijos veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti.

31. Agentūra pažymi, kad teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, turėtų atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išdėstytus teisinius argumentus ir formuojamą teisingą praktiką tokių bylų nagrinėjime (2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. liepos 18 d. rašto Nr. (26)-A4-4798 panaikinimo ir įpareigojimo Agentūrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pateikti informaciją apie pareiškėjo Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies (taip pat Tvarkos aprašas 15 punkto) pagrindu įgytą leidimą Licencijų informacinei sistemai ir Juridinių asmenų registrui.

33. Agentūra skundžiamu Sprendimu „Dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo“ nurodė, kad leidimas pareiškėjai nėra išduotas ir negali būti laikomas išduotas ir atitinkamai duomenys negali būti pateikti į Licencijų informacinę sistemą. Sprendimas priimtas įvertinus Direktyvos Nr. 1999/22/EB, Lietuvos Respublikos Laukinės gyvūnijos įstatymo, Tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimus bei į tai, kad Sprendimo priėmimo dieną nėra gauta Komisijos ataskaita su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams.

34. 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvos Nr. 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose įžanginėje dalyje nurodyta, kad Direktyva priimama, be kita ko, siekiant tinkamai įgyvendinti esamus ir būsimus Bendrijos teisės aktus dėl laukinės faunos apsaugos, norint užtikrinti, kad zoologijos sodai tinkamai atliktų savo svarbų vaidmenį saugant rūšis, šviečiant visuomenę ir (arba) vykdant mokslo tyrimus, todėl būtina sudaryti bendrąją valstybių narių teisės aktų bazę, reglamentuojančią leidimų zoologijos sodams išdavimą ir tikrinimą, gyvūnų zoologijos soduose laikymą, personalo mokymą ir šių sodų lankytojų švietimą. Direktyvos 4 straipsnyje, reglamentuojančiame leidimų išdavimą ir tikrinimą, nustatyta, kad prieš išduodant leidimą, atsisakant jį išduoti, pratęsiant jo galiojimo laiką arba iš esmės jį keičiant, valstybės narės kompetentingos institucijos atlieka patikrinimą, kurio metu nustatoma, ar laikomasi esamų arba siūlomų leidimo išdavimo sąlygų (4 str. 4 d.).

35. Įgyvendinant Direktyvos nuostatas priimtas Laukinės gyvūnijos įstatymas, kurio 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija išduoda leidimus zoologijos sodams įkurti, priima sprendimus dėl leidimų išdavimo, dėl jų galiojimo panaikinimo ir zoologijos sodo uždarymo, dėl draudimo į zoologijos sodą ar jo dalį įleisti lankytojus, dėl zoologijos sodo dalies uždarymo, vadovaudamasi šio įstatymo, leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo reikalavimais. Leidimui gauti pagal Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai kartu su prašymu pateikiama informacija apie vietą ir jos tinkamumą steigti zoologijos sodą ir informacija apie numatomas laikyti laukinių gyvūnų rūšis. Leidimas zoologijos sodui įkurti išduodamas arba kitas motyvuotas sprendimas dėl leidimo priimamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų leidimui gauti gavimo dienos.

36. Tvarkos apraše nustatyta, kad norėdamas gauti leidimą įkurti zoologijos sodą, asmuo turi pateikti Agentūrai prašymą, kuriame nurodo fizinio asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą (telefono ir fakso numerius, elektroninio pašto adresą) arba asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą (telefono ir fakso numerius, elektroninio pašto adresą), informaciją apie vietą, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą (adresas arba vietovė), informaciją apie numatomas laikyti nelaisvėje gyvūnų rūšis, kiekį, sąlygas, kokiomis numatoma juos laikyti.

Jei leidimą pageidauja gauti asmuo, kuriam pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles yra išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, Agentūrai pateikiami laikomų nelaisvėje laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą, kilmę, ženklinimą įrodantys dokumentai ar jų kopijos (6 p.). Agentūra per 1 darbo dieną nuo asmens prašymo išduoti leidimą ir kitų dokumentų gavimo dienos kreipiasi (raštu arba elektroniniu paštu) į Zoologijos sodų patikrinimo komisiją, sudarytą Lietuvos Respublikos aplinkos 2013 m. rugsėjo 18 d.

įsakymu Nr. D1-695 „Dėl Zoologijos sodų patikrinimo komisijos sudarymo“, dėl vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimo (9 p.). Komisija per 5 darbo dienas nuo Agentūros kreipimosi gavimo dienos atlieka vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą, įvertina asmens numatomos vykdyti veiklos atitiktį Aprašo ir kitų laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir per 8 kalendorines dienas Agentūrai pateikia vietos patikrinimo ataskaitą su išvadomis dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams (10 p.).

Agentūra per 5 darbo dienas nuo asmens prašymo išduoti leidimą ir kitų dokumentų gavimo dienos raštu kreipiasi į apskrities, miesto ar rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios kontroliuojamoje teritorijoje numatoma įkurti zoologijos sodą, dėl informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį toje teritorijoje. Tarnyba per 5 darbo dienas nuo Agentūros kreipimosi pateikia šią informaciją (raštu arba el. paštu) (11 p.). Gavusi Komisijos išvadą ir Tarnybos informaciją, Agentūra per 2 darbo dienas išduoda leidimą įkurti zoologijos sodą arba motyvuotai atsisako išduoti leidimą ir pateikia motyvuotą atsakymą.

Agentūra, išduodama leidimą, jame išdėsto sąlygas, įgyvendinančias Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinių gyvūnų laikymą, veisimą ir eksponavimą, reikalavimus (12 p.). Agentūrai neišdavus leidimo ar nepateikus motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, laikoma, kad leidimas išduotas (15 p.).

37. <...> Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 15 punkte įtvirtintas terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl leidimo įkurti zoologijos sodą (ne)išdavimo, pirmiausiai sietinas su kompetentingos institucijos atliekamu patikrinimu, kurio metu turi būti įvertinama, ar laikomasi esamų arba siūlomų leidimo išdavimo sąlygų. Pažymėtina, jog toks tikrinimas, be Agentūros atliekamo kartu su pareiškėjo prašymu išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą pateiktų dokumentų vertinimo, apima vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, patikrinimą bei numatomos vykdyti veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, kurį atlieka Komisija, taip pat Tarnybos teikiamos informacijos apie užkrečiamųjų ligų padėtį toje konkrečioje teritorijoje gavimą. Minėti Komisijos ir Tarnybos veiksmai yra privalomi, siekiant užbaigti įvertinimo, ar laikomasi esamų arba siūlomų leidimo išdavimo sąlygų, procedūrą bei priimti dėl to sprendimą. Todėl Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 15 punkte vartojama sąvoka „nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų leidimui gauti gavimo dienos“ aiškintina kaip apimanti tiek asmens prašymą išduoti leidimą zoologijos sodui įkurti kartu su prie jo pridėtais dokumentais (in corpore (kartu, drauge)), tiek Komisijos bei Tarnybos teikiamą informaciją (dokumentus), kurie, kaip minėta, yra privalomi, siekiant teisės aktų nustatyta tvarka užbaigti prašymo įvertinimo ir leidimo išdavimo procedūrą. Leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimas, nesant Komisijos ir Tarnybos duomenų, negalėtų būti laikomas tinkamu ir visapusišku leidimo išdavimo sąlygų laikymosi įvertinimu Direktyvos bei Laukinės gyvūnijos įstatymo prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje eA-2306-822/2020).

V. 38. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai akcentavo: Komisija patikrą vietoje atliko 2019 m. gegužės 17 d., pareiškėjas paskutinius dokumentus pateikė 2019 m. gegužės 24d., Komisija po vietos patikrinimo ir paskutinių dokumentų gavimo per 8 dienas nepateikė išvados kaip to reikalauja Tvarkos aprašo 10 punktas; Komisija ataskaitą sudarė 2019 m. rugpjūčio 16 d., jos išvada buvo neigiama; tai, kad Komisija vėlavo pateikti išvadą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad visi dokumentai buvo gauti Agentūroje; pareiškėjui 2019 m. gegužės 26 d. buvo atsakyta, kad ataskaitos parengimo terminas bus pradėtas skaičiuoti nuo visų dokumentų pateikimo, o šiuo metu vertinama, ar visi dokumentai yra pateikti; pareiškėjui buvo žinoma, kad ataskaita nėra parengta, todėl 2019 m. liepos 19 d. rašte išdėstyta pozicija pareiškėjui negalėjo būti netikėta, jis neturėjo pagrindo lūkesčiui, kad leidimas laikomas išduotu; Agentūra neturi galimybių kontroliuoti terminų, per kuriuos Komisija parengia išvadą; Agentūra kreipėsi į Komisiją dėl patikros atlikimo dar iki paskutinių dokumentų pateikimo; Agentūra Aplinkos ministerijai teikė pasiūlymus dėl Komisijos veiklos reglamentavimo tobulinimo (2019 m. rugsėjo 10 d. raštas).

39. Pirmosios instancijos teismas apibendrinęs minėtas byloje nustatytas aplinkybes teisingai sprendė, kad kadangi Komisijos išvada skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo gauta, taigi nėra pagrindo išvadai, kad turėjo būti laikoma, kad leidimas gautas.

40. Taigi nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas kreipdamasis į Agentūrą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo nebuvo pateikęs dokumentų, patvirtinančių, kad yra įvykdyti esminiai reikalavimai, būtini tokio leidimo išdavimui, kaip tai yra suprantama pagal Direktyvą, Laukinės gyvūnijos įstatymą ir Tvarkos parašą. Būtent pareiškėjas nebuvo pateikęs Komisijos išvados, t. y. dokumento, kuriame būtų nustatyta, ar laikomasi siūlomų leidimo išdavimo sąlygų. Todėl Agentūra neturėjo pagrindo išduoti prašomą leidimą, t. y. priimti galutinį sprendimą dėl leidimo išdavimo. Taigi Agentūros veiksmai (Sprendimas) teisingai informuojant pareiškėją apie vykusį leidimo išdavimo procesą buvo teisėti.

41. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, nors ir nurodo, kad procedūra Komisijoje užsitęsė, ką pripažįsta ir atsakovas, tačiau pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Be to, pareiškėjas nesikreipė į teismą su skundu ir dėl Agentūros 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašto, kuriuo (po gautos Komisijos išvados) buvo atsisakyta išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą. Taigi pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje ir neįrodinėjo, kad kreipdamasis į Agentūrą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo yra įvykdyti esminiai reikalavimai, būtini tokio leidimo išdavimui, ir Skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo jokių dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes, todėl reikalavimas laikyti leidimą išduotu, o tuo pačiu ir pripažinti, kad pareiškėjas atitinka minėtus reikalavimas, negali būti pripažintas pagrįstu. Nepaisant to, kokia procedūra yra įtvirtinta Tvarkos apraše (dėl Agentūros kreipimosi į Komisiją), bendra pareiga pagrįsti, kad asmuo gali vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą tenka asmeniui, ketinančiam vykdyti ar vykdančiam šią veiklą. Ši pareiga konkrečiu atveju suprantama, kaip visų reikalingų dokumentų pateikimas, turinčių užtikrinti, kad būtų nustatyta, ar laikomasi siūlomų leidimo išdavimo sąlygų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo minėtos pareigos neįvykdė, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad viešojo administravimo subjektas netinkamai įgyvendino savo kompetenciją leidimo išdavimo procese ir pažeidė pareiškėjo teises.

42. Netenkinamas pareiškėjo prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su klausimu, ar „Direktyvos 2006/123/EB 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad leidimo išdavimo termino skaičiavimui nėra reikšminga tai, kada valstybės įsteigti subjektai pateikia dokumentus ir informaciją kitam valstybės įsteigtam subjektui (leidimą išduodančiai institucijai) – pareiškėjui pateikus tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo išdavimo ir visus pareiškėjo teiktinus leidimui išduoti reikalingus dokumentus ir informaciją, prasideda leidimo išdavimo termino eiga, o leidimą išduodančiai institucijai per tą terminą neatsakius, yra laikoma, kad leidimas yra išduotas?“.

43. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla abejonės dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Tokių pagrįstų abejonių nenurodė ir pareiškėjas teikdamas minėtą prašymą, pareiškėjo nurodytose Teisingumo Teismo bylose buvo kilę kiti Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimai, negu yra keliami nagrinėjamoje byloje.

44. Direktyvos 2006/123/EB 13 straipsnyje (Leidimų išdavimo procedūros) yra nustatyta, kad leidimų išdavimo procedūros ir formalumai turi suteikti pareiškėjams garantiją, kad jų prašymas bus išnagrinėtas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per iš anksto nustatytą ir paskelbtą tinkamą laikotarpį, šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti tik nuo visų dokumentų pateikimo momento.

45. Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija leidimą arba motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą privalo pateikti pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kontaktinis centras arba Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kai pareiškėjas kreipiasi tiesiogiai į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, gauna visus tinkamai įformintus dokumentus ir informaciją, reikalingus leidimui gauti.

46. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla abejonės dėl Europos Sąjungos teisės aktų (Direktyvos 2006/123/EB 13 straipsnio) aiškinimo ar galiojimo. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonės, kad vykdyta leidimo išdavimo procedūra, atitiko ne tik Laukinės gyvūnijos įstatymą ir Tvarkos parašą, bet ir Paslaugų įstatymą, aiškinant jį kartu su Direktyva 2006/123/EB. Tiek Direktyvoje 2006/123/EB, tiek Paslaugų įstatyme pabrėžiama, kad prašymo išnagrinėjimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti tik nuo visų dokumentų pateikimo momento.

47. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, teismas proceso teisės normų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hesona“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius