2017-12-05 Nr. AB-22513-3-62-3-02207-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1020-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02207-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. spalio 22 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 15 d., jam paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, buvo atvežtas į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – Kauno TI). Teigė, kad serga reta liga – akromegalija, taip pat kitomis ligomis. Iki patenkant į laisvės atėmimo įstaigą pareiškėjui buvo garantuotas ir užtikrintas nuolatinis gydymas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikoje. Patekus į Kauno TI, gydymas injekcijomis buvo nutrauktas, jis ne kartą kreipėsi į Kauno TI medikus dėl injekcijų skyrimo, tačiau jos nebuvo skiriamos. 2013 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ten buvo laikomas iki 2013 m. gruodžio 2 d., turėjo būti atlikti išsamūs tyrimai, tačiau buvo atlikta tik dalinė patikra, buvo paskirta endokrinologo ir urologo konsultacija, turėjo būti paskirtas testosterono hormono tyrimas, tačiau pareiškėjas teigė negavęs ne tik tinkamos konsultacijos, tačiau minėti tyrimai nebuvo atlikti. Nors pareiškėjui buvo paskirta konsultacija Santariškių klinikose, tačiau nei Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija, nei Kauno TI administracija nepasirūpino, kad pareiškėjas būtų pristatytas į šią sveikatos priežiūros įstaigą, nesudarė tinkamų sąlygų pareiškėjo gydymui, laiku neatliko tyrimų, nepaskyrė gydymo, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nuteistiesiems ir suimtiesiems, dėl to stipriai pablogėjo pareiškėjo sveikata. Dėl to, kad negauna tinkamo gydymo, 2013–2014 m. raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, jam buvo pateikiami raštiški atsakymai, tačiau galiausiai numatytas planinis tyrimas Santariškių klinikose neįvyko. Pareiškėjas teigė patyręs kančias, fizinį skausmą, emocinį suluošinimą, t. y. neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. P. skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.), kurią detaliai nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnyje. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Teismas pažymėjo, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 24 straipsnyje nustatyta, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (1 dalis); pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 dalis); Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (3 dalis). Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Teismas padarė išvadą, kad klausimas dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimas negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą siejo su netinkamai suteiktomis (nesuteiktomis) sveikatos priežiūros paslaugomis, reiškė argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Kauno TI. Šių aplinkybių vertinimas priklauso ne administracinių, o bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai, kadangi teisinius santykius, atsiradusius dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, reguliuoja ne viešosios teisės normos, o civilinio pobūdžio teisės normos. Todėl pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas pareiškėjui išaiškino, jog dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo jis pirmiausia turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Gavus minėtos institucijos sprendimą ir nesutinkant su juo, teisės aktų nustatyta tvarka siūlė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir priimti skundą dėl Kauno TI neveikimo – teisės aktų, įtvirtinančių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką kalintiems (suimtiems) asmenims, nesilaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodo, kad skunde Kauno apygardos administraciniam teismui pažymėjo, jog skundžia ne gydymą, o neteisėtus Kauno TI veiksmus, neteisėtą neveikimą, t. y. nesudarymą sąlygų pareiškėjui laiku nuvykti į kitas gydymo įstaigas, jo teisėtų prašymų ignoravimą, pažymėjo teisės aktus, kurių nesilaikė Kauno TI.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo V. P. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka). Pirmosios instancijos teismas šią nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildino iš netinkamai suteiktų (nesuteiktų) sveikatos priežiūros paslaugų; išaiškino, kad dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo jis pirmiausia turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos; gavus minėtos institucijos sprendimą ir nesutinkant su juo, teisės aktų nustatyta tvarka siūlė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį apibūdina ne ginčo šalys, o teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis.

Pareiškėjo skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš Kauno TI darbuotojų neteisėtų veiksmų neužtikrinant tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo: nurodė, kad, jam patekus į Kauno TI, buvo nutrauktas gydymas injekcijomis, kreipėsi į Kauno TI medikus dėl injekcijų skyrimo, tačiau jos nebuvo skiriamos. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam buvo atlikta tik dalinė patikra, nepaskirti būtini tyrimai, galiausiai, nebuvo atlikti kiti būtini tyrimai Santariškių klinikose. Taigi neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo neužtikrinimo.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pagrįstai, kaip reikšminga nagrinėjamam atvejui, rėmėsi, be kita ko, Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-110/2013, kurioje taip pat buvo reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas iš esmės siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo. Specialioji teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Kitoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-69/2009, kurioje buvo ginčijamas Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, konstatuota, kad visi šie klausimai tiesiogiai yra susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžia ne jam skirtą gydymą, bet neteisėtus Kauno TI veiksmus (neveikimą), nesudarant sąlygų pareiškėjui nuvykti į kitas gydymo įstaigas, jo prašymų ignoravimą, šie pareiškėjo atskirojo skundo argumentai ginčo pobūdžio ir bylos rūšinio teismingumo nekeičia.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė