f7a6f200-e5d8-4d0b-bd2c-a5335c176b31 · Å iaulių apygardos teismas

Atskirasis skundas tenkintinas                                                            Nuorašas                                                                             Civilinė byla Nr. 2A-133-357/2011Pranešėja Rasa Bartašienė                                        Proceso Nr. 2-31-3-00043-2010-9Teisėja R.

Volikienė                                     Procesinio sprendimo kategorija 75.8;121.18 (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 21 d. Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės,Egidijaus Mockevičiaus,                             sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei R.

D.,atsakovo Nacionalinės žemės Å«kio tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei S. S., atsakovės A. O. P. atstovui advokatui V. F.,atsakovėms A. J., G. B.,trečiajam asmeniui A. S. ir jo atstovui advokatui V. L., ir jo atstovei I. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. O. P. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-120-284/2010 pagal ieÅ¡kovo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Pakruojo žemėtvarkos skyriui, S. G., A.

O. P., A. J., I. J., G. B., M. B. ir tretiesiems asmenims nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje A. S., J. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, tretiesiems asmenims nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „Alfa Agro“, UAB „Alpha-Invest I“, UAB „Alpha-Invest II“, Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. D. dėl pripažinimo negaliojančiais Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos pažymų, sprendimų ir įsakymų, dovanojimo sutarčių, restitucijos taikymo,              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas Å iaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Pakruojo žemėtvarkos skyriui, S. G., A. O. P., A. J., I. J., G. B., M. B. ir tretiesiems asmenims nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje A. S., J. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, tretiesiems asmenims nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje UAB „Alfa Agro“, UAB „Alpha-Invest I“, UAB „Alpha-Invest II“, Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. D. dėl pripažinimo negaliojančiais Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos pažymų, sprendimų ir įsakymų, dovanojimo sutarčių, restitucijos taikymo.

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Panaikino 1999 m. liepos 29 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų; Panaikino 1999 m. liepos 29 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų;

Panaikino Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. G. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusių savininkų K., J., J. P. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto dalį – 10,40 ha žemės, 1,18 ha miÅ¡ko, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise 2,36 ha miÅ¡ko su P.S. P., ir 7,33 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 3,07 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini);

Panaikino Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo Pakruojo rajone“ 18 p., kuriuo S. G. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusių savininkų K., J., J. P. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto dalį – 10,40 ha žemės, 1,18 ha miÅ¡ko, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise 2,36 ha miÅ¡ko su P.S. P.; Panaikino Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. S. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ buvusių savininkų K., J., J. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto dalį – 10,40 ha žemės 1,18 ha miÅ¡ko, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise 2,36 ha miÅ¡ko su S. G.;

Panaikino Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo Pakruojo rajone“ 17 p., įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojimo valstybinės žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo bei Å¡io sklypo dalies nuomos Pakruojo rajone“ 1 p., kuriais P. S. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ buvusių savininkų K., J., J. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto dalį – 10,40 ha žemės, 1,18 ha miÅ¡ko, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise 2,36 ha miÅ¡ko su S. G., ir 7,22 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 3,18 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini);Pripažino negaliojančia 2007 m. liepos 19 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ Pakruojo rajono notaro biuro notarės N. D., dėl dovanojimo 1,97 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6 759 Lt ir 1,1 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6 400 Lt, esančių(duomenys neskelbtini);

Pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 20 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. D., dėl dovanojimo 118/236 dalies 2,36 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4 700 Lt, esančio(duomenys neskelbtini); Pripažino negaliojančia 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. D., dėl 2,94 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9 142 Lt, esančio(duomenys neskelbtini), ir 118/236 dalies 2,36 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4 700 Lt, esančio(duomenys neskelbtini);

Pripažino negaliojančia 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. D., dalyje dėl dovanojimo 24/52 dalies 0,52 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 786 Lt, esančio(duomenys neskelbtini);GrÄ Å¾ino valstybės dispozicijon 1,97 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), priklausantį G.

B., a.k. (duomenys neskelbtini)GrÄ Å¾ino valstybės dispozicijon 2,36 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), priklausantį M. B. ir I. J.; GrÄ Å¾ino valstybės dispozicijon 2,94 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), priklausantį I. J.; GrÄ Å¾ino valstybės dispozicijon 24/52 dalis 0,52 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), priklausantį I.

J.;Panaikino 1,97 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ ; Panaikino 2,36 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ ; Panaikino 2,94 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ ; Panaikino 24/52 dalių 0,52 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ , teisinę registracijÄ ;Priteisė iÅ¡ atsakovės S. G. 36650,00 Lt už perleistÄ 7,33 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas;

Priteisė iÅ¡ atsakovė G. B. 8800,00 Lt už perleistÄ 1,1 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas; Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovių A. O. P. ir A. J. 12996,00 Lt už perleistÄ 7,22 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas.Atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2001 m. gruodžio 21 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo Pakruojo rajone“ 6 p. panaikinimo.Priteisė iÅ¡ atsakovių: S. G. 2023,50 Lt, iÅ¡ A. O. P.   722,94, iÅ¡ A. J. 590,94Lt,iÅ¡ G. B. 396Lt, I. J. 330 Lt, M. B. (jos įstatyminių atstovų G. B. ir P. B.) 66 Lt žyminio mokesčio ir iÅ¡ atsakovų: S. G., A. O. P., A. J., G. B., I. J., M. B. (jos įstatyminių atstovų G. B. ir P. B.) solidariai 450,73 Lt bylinėjimosi (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybei.           Sprendime teismas nurodė, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas yra įvykdytas pažeidžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančias įstatymo normas ir Å¡ių pažeidimų pobÅ«dis turi esminę reikÅ¡mę tiek valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, tiek mirusiųjų A.

P. bei A. S., tiek byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų A. S. bei J. A. teisėms bei interesams. Bylos nagrinėjimo metu nustatytas nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančių įstatymo normų pažeidimus pripažino ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Pakruojo žemėtvarkos skyriaus atstovė bei iÅ¡ liudytojų R. P. M. ir V. V. parodymų nustatyta, jog turėjo bÅ«ti nustatyti, kas buvo nacionalizuoto turto savininkai 1940 m. liepos 22 d., nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso metu nebuvo nustatyta K.

P. valdyta žemės dalis iÅ¡ bendrai su broliais J. ir J. valdytų žemės sklypų, A. S. dalyvavimÄ pateikiant praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į senelio K. P. ir tėvo A. P. valdytÄ turtÄ â€“ žemę. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra vieÅ¡asis interesas. Teismas sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas į K., J. ir J.

P. bendrai valdytus ginčijamus žemės plotus (sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), turėjo būti įvykdytas nustačius, kas buvo ginčo žemės savininkas jos nacionalizacijos metu, kam perėjo ginčijama žemė ar jos dalis nuosavybės teise po K. P. mirties ir kokių teisinių santykių (paveldėjimo ar kt.) pagrindu. Tačiau iš ieškovo ginčijamų Šiaulių apskrities viršininko sprendimų, įsakymų bei Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus pažymų, nuosavybės teisių atkūrimo bylų duomenų, liudytojo R.

P. M. parodymų bei kitų raÅ¡ytinių įrodymų, nuosavybės teisės į ginčijamÄ bendrai K. J. bei J. P. valdytÄ Å¾emę atkurtos S. G. ir P. S. P., nenustačius tikslios jų senelio K. P. valdytos žemės dalies iÅ¡ žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie K. P. buvo valdyti bendrai su jo broliais J. ir J.. Tiek S. G., tiek P. S. P. nėra tinkami pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. ir J. P. nuosavybės teisėmis valdytÄ turtÄ , nes Å¡ie asmenys yra J. ir J.

P. sÅ«nėnas ir dukterėčia. Teismas pažymėjo, kad į (duomenys neskelbtini) P. valdytÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę, nuosavybės teisių atkÅ«rimas vyko dviejuose rajonuose: Pakruojo rajone ir Pasvalio rajone. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas, buvo vykdytas pagal tuos pačius nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tik į skirtingÄ K., J. ir J. P. valdytos žemės kiekį. Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. priimtais administraciniais aktais A. S., S. G., P. S. P. atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančiÄ buvusių savininkų ginčijamÄ K., J., J.

P. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto dalį, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrai 15,40 ha žemės, Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2001 m. priimtais administraciniais aktais S. G. ir P. S. P. į jiems tenkančiÄ buvusių savininkų ginčijamÄ K., J., J. P. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto dalį, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrai 23,16 ha žemės (20,80 ha žemės ir 2,36 ha miÅ¡ko), nors iÅ¡ Pakruojo rajono Klovainių agrarinės reformos tarnybos 1995-12-07 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡ytos liudytojo R.

P. M. – tuometinio tarnybos vadovo, esančios buvusių žemės savininkų P.: K., J. ir J. nuosavybės teisės atkÅ«rimo vardinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad buvusio savininko K. P. žemės Klovainių ART grÄ Å¾ina tik 9,20 ha.IÅ¡ byloje iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei liudytojų parodymų teismas nustatė, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas į K., J., J. P. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ - žemę įvykdytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1, 2, 3, 9 straipsnių bei 10 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Ä®vertinęs Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, t.y. kad nuosavybės teisė atkurta į bendrai K., J. ir J. P. valdytÄ Å¾emę, nenustačius konkretaus S. G. ir P. P. senelio K. P. dalies iÅ¡ kartu su broliais valdytos žemės, nuosavybės teisė atkurta asmenims, kuriems ji negalėjo bÅ«ti atkurta – J. ir J. P. yra jiems dėdės, be to, atkurti nuosavybės teises pretendavo ir tinkamai savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė pats K. P. sÅ«nus A. P. bei pastarojo duktė A. S., nuosavybės teisės į K., J. ir J.

P. valdytÄ Å¾emę atkurtos tiek(duomenys neskelbtini), tiek(duomenys neskelbtini), t.y. įvykdytas teisių atkÅ«rimas dviejuose vietovėse. IÅ¡ byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų bei dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių teismas sprendė, kad atsakovė S. G. ir P. S. P. žemės sklypus, į kuriuos jiems atkurtos nuosavybės teisės neteisėtais ir pripažintinais negaliojančiais administraciniais aktais, yra perleidę tretiesiems asmenims dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, todėl 2007 m. liepos 19 d. dovanojimo sutartis, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gegužės 20 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.80 str., 1.95 str. 1 d.), o iÅ¡ atsakovių G. B., M. B. ir I. J. iÅ¡reikalautinas neatlygintinai Å¡iomis pripažintomis negaliojančiomis dovanojimo sutartimis įgytas turtas ir jis perduotinas valstybės dispozicijon (CK 4.95 str., 4.96 str. 3 d.), panaikinant Å¡ių žemės sklypų teisinę registracijÄ .

Nurodė, kad taikant restitucijÄ , iÅ¡ atsakovių S. G., G. B., A. O. P. ir A. J. į valstybės pajamas priteistinos piniginės lėšos, gautos iÅ¡ trečiųjų sÄ Å¾iningų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje.          Apeliaciniu skundu atsakovė A. O. P. praÅ¡o panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010-11-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti reikalavimų, kurie priklauso vieÅ¡ojo administravimo sričiai. Valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių atkÅ«rimu ir nacionalizuoto į turto grÄ Å¾inimu yra vieÅ¡ojo administravimo sritis ( LR ABTÄ® 2 str. 1 d.) ir reglamentuojama vieÅ¡osios teisės normų. Todėl mano, kad prokuroro reikalavimai dėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko ir jam pavaldžių institucijų sprendimų, įsakymų ir pažymų pripažinimo negaliojančiais galėjo bÅ«ti nagrinėjami tik administraciniame teisme.

Dėl Å¡ių institucijų ar jų pareigÅ«nų netinkamo veikimo ( neveikimo) atkuriant nuosavybės teises skundai yra paduodami administraciniam teismui ( LR ABTÄ® 5 str. 3 d 3 p., 22 str. 1 d.). Todėl prokuroras, manydamas, kad yra pažeisti įstatymo saugomi interesai, privalėjo pirmiausia kreiptis į administracinį teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti neteisėtus administracinius aktus. Tik po to, kai administracinis teismas iÅ¡nagrinės skundÄ , galimas kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl sandorių, įvykdytų su atkurtuoju nuosavybės teisės objektu, pripažinimo negaliojančiais.

Tik administracinis teismas savo kompetencijos ribose galėjo vertinti priimtų valstybės institucijų sprendimų atitikimÄ Ä¯statymams ir vertinti kokias neigiamas pasekmes Å¡ie pažeidimai sukėlė valstybei. Todėl mano, kad Å¡ių klausimų nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas LR CPK 329 str. 2 d. 6 p.IeÅ¡kovas surinko duomenis apie tai, kad pažeidimas esÄ padarytas prieÅ¡ 14-16 metų Klovainių agrarinės reformos tarnybos ir Å iaulių apskrities valdytojo veiksmais ir sprendimais.

Tačiau jis nesurinko jokių duomenų apie tai, kad pažeidimus bÅ«tų padarę atsakovais traukiami piliečiai, tame tarpe P. S. P. ir ji. Vadinasi, jos arba P. S. P. veiksmais joks įstatymas ar vieÅ¡as interesas nebuvo pažeistas. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad duomenų Å¡io intereso gynybai nėra surinkta pakankamai ir jie nėra tokie, kad rodytų realų tokio intereso gynimÄ .VieÅ¡ojo intereso egzistavimas Å¡ioje byloje yra abejotinas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kiniu ginčijamais administraciniais aktais buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, nes ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1, 2, 3, 9 straipsnių ir 10 straipsnio 4 dalies nuostatas.

IeÅ¡kovas nurodo, jog kiekvienas valstybės pareigÅ«nas ir institucija privalo be jokių iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, prieÅ¡ingu atveju, jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , pakertamas pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas. Toks teiginys reikÅ¡tų, kad prokuroras siekia taip paveikti valdžios institucijas, kad jos ne tik tinkamai laikytųsi įstatymų, tačiau ir atsakytų už neteisėtÄ veikimÄ .

Keista, tačiau siekiant tokių tikslų yra keliami reikalavimai traukti civilinėn atsakomybėn ne teisės pažeidimus padariusius pareigÅ«nus, tačiau piliečius, kurių veiksmuose tokie pažeidimai nenustatyti. Tai reiÅ¡kia, kad vyriausias prokuroras nurodo netinkamus atsakovus ir piktnaudžiauja teise, nes nesilaiko CK 1.137 str. 2 dalies reikalavimų. Tokie prokuroro veiksmai sukelia neigiamas pasekmes ne įstatymÄ pažeidusiems, o kitiems asmenims ir prieÅ¡tarauja subjektinės teisės paskirčiai.

Teismas nekritiÅ¡kai vertino prokuroro pasirinktÄ vieÅ¡o intereso bÅ«dÄ ir padarė Å¡iurkščiÄ teisinę klaidÄ . Sprendimo esmė rodo, jog vieÅ¡asis interesas - tinkama valstybės ir jos institucijų veikla yra apginta ne darant poveikį į valdžios institucijas, tačiau veikiant piliečių, 4 kuriems Å¡ios institucijos turi tarnauti, teises ir teisėtus interesus. Veikdama tokiu bÅ«du prokuratÅ«ra pakartotinai diskredituoja valstybę ir jos institucijas, nes atsakingais už įstatymų nesilaikymÄ bando paversti ne tuos, kas įstatymus pažeidė.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad P. S. P. buvo nesÄ Å¾iningas, nes turėjo suvokti, jog į senelio žemę atkurti nuosavybės teises gali pretenduoti visi jo vaikų įpėdiniai bei turėjo suprasti ir tai, kad nuosavybės teisės į dėdžių J. ir J. valdytÄ turtÄ negalėjo bÅ«ti atkurtos.

Tai rodo, kad pareiga suvokti ir suprasti įstatymus perkeliama ne valdžios institucijoms, tačiau piliečiams. Bet sprendimus dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo priiminėjo ne piliečiai, todėl tik valstybės institucijos privalėjo vertinti pretendentų praÅ¡ymų pagrįstumÄ ir galimybės atkurti jiems nuosavybės teises. Tai reiÅ¡kia, kad pirmiausia tos institucijos privalėjo suprasti ir suvokti, kad nėra pagrindo priiminėti sprendimus dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo. Todėl K P.S. P. negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu vien dėl to, kad jis turėjo teisėtÄ lÅ«kestį atkurti nuosavybės teises.

Valstybės institucijos netinkamai atliko savo funkcijas, nes nenorėjo arba nesugebėjo iÅ¡aiÅ¡kinti pretendentui jo galimybių ir kelių pasiekti savo interesų patenkinimo. Tai reiÅ¡kia, kad valstybės institucija netinkamai vykdę pareigÄ tarnauti piliečiui. 1984 m. rugsėjo 38 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė RekomendacijÄ Nr. R(84)15 dėl valstybės atsakomybės, kurioje numatė, jog valstybės civilinė atsakomybė turi atsirasti už tokį valstybės institucijų veikimÄ ar neveikimÄ , kai valstybės institucijos neveikė taip, kaip buvo galima protingai tikėtis, kad jos elgtųsi.      Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo principas.

Å is principas atėjęs iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės, todėl jo turinys aiÅ¡kinamas remiantis Europos Teisingumo teismo praktika. Yra įsitikinusi, kad P.S. P. neuzurpavo niekieno teisių ar teisėtų interesų ir nepadarė jokių įstatymo pažeidimų. Todėl jo įgytoms teisėms turėtų bÅ«ti rodoma pagarba. Å ias teises atkurti buvo jo teisėtas lÅ«kestis. Nuosavybės teisės atkÅ«rimo nėra pagrindo laikyti turtinės naudos gavimu be teisinio pagrindo. Mums nėra pagrindo atlyginti kam nors jokių nuostolių, nes niekas jų nepatyrė.

O jei ir bÅ«tų potencialiai patyręs, jau seniai yra pasibaigę ieÅ¡kininės senaties terminai tokiems reikalavimams kelti. Todėl restitucijos institutas Å¡iuose santykiuose negali bÅ«ti taikomas, nes tai be teisinio pagrindo sukeltų neigiamas pasekmes tiek jai, tiek kitiems atsakovams, bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir neprotingas net vieÅ¡ojo intereso apsaugos požiÅ«riu, nes mus padarius įmokas į valstybės biudžetÄ nebus iÅ¡taisytos valstybės institucijų klaidos, padarytos prieÅ¡ penkiolika metų.Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 1.80 straipsnio nuostatas dėl imperatyvių įstatymo reikalavimų neatitinkančių sandorių negaliojimo.

Å i teisės norma nėra taikoma administracinės teisės aktams, nes įstatymas konkrečiai apibrėžia sritį, kuriÄ ji reguliuoja - civilinius teisinius sandorius. Todėl teismo motyvas, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkos pažeidimai yra pakankamas pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo ginčijamus administracinius aktus negaliojančiais, yra prieÅ¡taraujantis įstatymui.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Å iaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, siekiantis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ praÅ¡o Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodė jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino pagrindinius civilinės teisės principus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Â tretysis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovo pusėje A. S. praÅ¡o Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad teismas iÅ¡tyrė visus įrodymus, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir galiojančiÄ teismų praktikÄ , priėmė teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kolegija pasisako dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų.            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakęs dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo kaip specifinio teisinio proceso reikÅ¡mės ir tikslų.  Nuosavybės teisių atkÅ«rimas vyksta specialia vieÅ¡osios teisės normų nustatyta tvarka bei sÄ lygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kuriems jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra iÅ¡vestinės iÅ¡ buvusio savininko teisių.

Å ioje byloje nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas vykdytas galiojant 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymui Nr. VIII-359.IeÅ¡kovo ginčijami administraciniai aktai - Å iaulių apskrities administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus 199-07-29 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 28, 62), Šiaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001-12-17 sprendimai Nr(duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 29, 63) bei Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2001-12-21 įsakymai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 30, 31, 64, 65) priimti 1997 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo galiojimo metu. Atsakovų S. G. ir P. S. P. praÅ¡ymai pateikti 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ galiojimo laikotarpiu, tačiau iÅ¡nagrinėti bei sprendimai dėl jų priimti 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatomis.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo objektas buvo (duomenys neskelbtini) P. Å¡eimai priklausę žemės sklypai. Ginčas byloje kilo dėl pretendentų nuosavybės teisių į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) - 16,005 ha plote ir Nr. (duomenys neskelbtini) - 2,3960 ha plote, priklausiusius broliams K., J. ir J. P. bendrosios nuosavybės teise bei į žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) - 6,9540 ha, priklausiusį K. P. ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo.

           Byloje esančių ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ Ä¯rodančių dokumentų ir kitų įrodymų visuma iÅ¡samiai aptarta pirmosios instancijos teismo sprendime (b.l. 43 t.5 ), kurių kitokiam įvertinimui apeliantas naujų ir teismo sprendime neaptartų įrodymų nepateikė. Kolegija pakartotinai neiÅ¡dėsto byloje esančių įrodymų visumos, nes apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo tuo aspektu neginčija. Tokiu bÅ«du, kolegija pasisako dėl ginčo esmės ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrįstumo. Kolegijos vertinimu teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad žemės savininkas A.

P. bei jo vaikai (įpėdiniai): A. S. – trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje A. S. motina, atsakovė S. G. bei miręs P. S. P. tinkamai bei įstatymo nustatytais terminais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Å iems pretendentams atkurti nuosavybės teises į žemę tenkanti iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalis ir turėjo bÅ«ti nustatyta. A. P. ((duomenys neskelbtini) mirusio) nuosavybės teisės į jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto – žemės dalį turėjo bÅ«ti atkuriamos jo (mirusiojo) vardu ir perduodamos įpėdiniui (įpėdiniams).

AnalogiÅ¡kai spręsta A. S., mirusios(duomenys neskelbtini), dalies atkÅ«rimas pripažinus, jog ji tinkamai buvo iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, todėl į jai tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį nuosavybės teisės atkurtos jos vaikams (LR Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p., 4 d., 10 str. 4 d.).  Nuosavybės teisių atkÅ«rimas į K., J.ir J. P. bendrai valdytus ginčijamus žemės plotus (sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini)), turėjo bÅ«ti įvykdytas nustačius, kas buvo ginčo žemės savininkas jos nacionalizavimo metu, kam perėjo ginčijama žemė ar jos dalis nuosavybės teise po K.

P. mirties ir kokių teisinių santykių (paveldėjimo ar kt.) pagrindu. Sprendžiant šį klausimÄ , taikomos tos teisės normos, kurios galiojo žemės sklypo buvimo vietoje palikimo atsiradimo momentu, t.y. K. P. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini)K. P. sÅ«nus A. P. bei K. P. anÅ«kai: S. G., P. S. P. ir A. S. pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1 str. ir 2 str. nustatytais pagrindais buvo tinkami pretendentai atkurti nuosavybės teisę į bÅ«tent mirusiojo K.

P. turtÄ . Tačiau nuosavybės teisės į ginčijamÄ bendrai K. J. bei J. P. valdytÄ Å¾emę atkurtos S. G. ir P. S. P., nenustačius tikslios jų senelio K. P. valdytos žemės dalies iÅ¡ žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) dalies, nes žemė K. P. buvo valdyta bendrai su jo broliais J. ir J.. Darytina iÅ¡vada, kad S. G. ir P. S. P. nebuvo tinkami pretendentai atkurti nuosavybės teises Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 str. 1 d. pagrindu į iÅ¡likusiÄ Ä¯ J. ir J.

P. nuosavybės teisėmis valdytÄ turtÄ , nes Å¡ie asmenys yra J. ir J. P. sÅ«nėnas ir dukterėčia. Jiems nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 str., 10 str. 4 d. nuostatas.             Teismas pagrįstai pripažino, kad atkÅ«rimo į K., J. ir J. P. bendrai valdytÄ Å¾emę procese, nebuvo pateikti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai - konkrečiai į S. G. ir P. S. P. senelio valdytÄ Å¾emę.

Å ių dokumentų nepateikta ir nagrinėjamoje byloje, t.y. nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys K. P. valdytÄ Å¾emės kiekį iÅ¡ bendrai su broliais J. ir J. P. valdyto žemės ploto, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kam ir kokių teisinių santykių pagrindu perėjo žemė nuosavybės teise po K. P. mirties. Teismas teisingai konstatavo, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas S. G. ir P. S. P. į K. P. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯vykdytas ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9 str. nuostatas.

IÅ¡ bylos dokumentų akivaizdu, kad į (duomenys neskelbtini) P. valdytÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę, nuosavybės teisių atkÅ«rimas vyko paraleliai dviejuose rajonuose: Pakruojo rajone ir Pasvalio rajone. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylų bei Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2001-12-17 sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Å iaulių apskrities administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-07-29 pažymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 1996-08-07, 1996-11-08 sprendimų, Pasvalio rajono JoniÅ¡kėlio apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1995-03-11 pažymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), į K., J., J.

P. bendrai turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę buvo vykdytas pagal tuos pačius nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tik į skirtingÄ K., J. ir J. P. valdytos žemės kiekį. Nuosavybės teisės atkurtos į skirtingus žemė kiekius: Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. priimtais administraciniais aktais A. S., S. G., P. S. P. atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančiÄ buvusių savininkų ginčijamÄ K., J., J. P. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto dalį, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrai 15,40 ha žemės. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2001 m. priimtais administraciniais aktais S. G. ir P. S. P. į jiems tenkančiÄ buvusių savininkų ginčijamÄ K., J., J.

P. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto dalį, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrai 23,16 ha žemės (20,80 ha žemės ir 2,36 ha miÅ¡ko). IÅ¡ Pakruojo rajono Klovainių agrarinės reformos tarnybos 1995-12-07 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios buvusių žemės savininkų P.: K., J. ir J. nuosavybės teisės atkÅ«rimo vardinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad buvusio savininko K. P. žemės Klovainių ART grÄ Å¾inta tik 9,20 ha.Teismas teisingai konstatavo, kad aptarti įrodymai patvirtina, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimas į K., J., J.

P. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ - žemę įvykdytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1, 2, 3, 9 straipsnių bei 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, nuosavybės teisė atkurta į bendrai K., J. ir J. P. valdytÄ Å¾emę, nenustačius konkretaus S. G. ir P. P. senelio K. P. dalies iÅ¡ kartu su broliais valdytos žemės, nuosavybės teisė atkurta asmenims, kuriems ji negalėjo bÅ«ti atkurta – J. ir J.

P. yra jiems dėdės. Be to, atkurti nuosavybės teises pretendavo ir tinkamai savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė pats K. P. sÅ«nus A. P. bei duktė A. S., nuosavybės teisės į K., J. ir J. P. valdytÄ Å¾emę atkurtos tiek(duomenys neskelbtini), tiek(duomenys neskelbtini), t.y. įvykdytas teisių atkÅ«rimas dviejuose vietovėse ir Å¡ie pažeidimai yra pakankamas pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo ginčijamus administracinius aktus negaliojančiais.                                  Dėl bylos teismingumo, vieÅ¡ojo intereso ir prokuroro teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį Kolegija vertina kaip nepagrįstÄ apelianto motyvÄ , kad ginčas galėjo bÅ«ti nagrinėjamas tik administraciniame teisme.

Pagal CPK 49 straipsnio 1 dalį sÄ vokÄ vieÅ¡asis interesas įstatymų leidėjas supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar ne. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų yra vieÅ¡asis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2006; 2007 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2007; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2008; kt.). Kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkÅ«rimas yra neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, kad nuosavybės teisės gali bÅ«ti atkurtos tik buvusiam savininkui, taip pat pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v.

Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2008; kt.). Prokuroras, manydamas, kad yra pažeistos nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančio įstatymo imperatyviosios nuostatos atkurti nuosavybės teisę tik buvusiam savininkui, turėjo teisę kreiptis į teismÄ , remdamasis vieÅ¡ojo intereso gynimu (Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis, CPK 49 straipsnio 1 dalis, ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Å iaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, manydamas, kad yra pažeistos nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančio įstatymo nuostatos dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, turėjo teisę kreiptis į teismÄ , remdamasis vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas yra įvykdytas pažeidžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančias įstatymo normas ir Å¡ių pažeidimų pobÅ«dis turi esminę reikÅ¡mę tiek valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, tiek mirusiųjų A. P. bei A. S., tiek byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų A. S. bei J. A. teisėms bei interesams. Nustatytus nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančių įstatymo normų pažeidimus pripažino ir Nacionalinė žemės tarnyba, jog turėjo bÅ«ti nustatyti nacionalizuoto turto savininkai 1940 m. liepos 22 d.,o minėtiems asmenims nuosavybės teisės atkurtos Pakruojo rajone ir Pasvalio rajone du kartus į tÄ patį turtÄ , todėl pripažintina, kad prokuroras teisėtai gynė vieÅ¡Ä jį interesÄ .

                                       Dėl senaties termino  Kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ argumentÄ dėl senaties termino taikymo ginčo santykiams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovių bei jų atstovės argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo nuo A. S. 2007-12-12 praÅ¡ymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ pateikimo. Teismas teisingai pripažino, jog teisingas nuosavybės atkÅ«rimas svarbesnis Å¡ioje vieÅ¡ojo intereso gynimo byloje nei stabilumas nuosavybės santykiuose ir teisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ dėl senaties termino prokuroro ieÅ¡kiniui.

Prokuroras nėra subjektas, dalyvaujantis nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, tačiau į teismÄ su reikalavimu panaikinti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pagal įstatymo analogijÄ gali kreiptis per 30 dienų nuo to momento, kada prokuroras surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is sprendimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad prokuroras nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, nes dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo tapo žinoma 2009 m. lapkričio 16 d., gavus A.

S. praÅ¡ymÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . 2010 m. sausio 12 d.buvo surinkti duomenys, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje ginčijami administraciniai aktai pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme gautas 2010 m. sausio 20 d. Laikotarpiu nuo 2009-11-23 iki 2010-01-12 prokuroras gavo duomenis bei dokumentus iÅ¡ Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Klovainių seniÅ«nijos, Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus, Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus dėl pretendavusių atkurti nuosavybės teises S. G., A.

S. bei P. S. P. susitarimo, patvirtinto 1996-08-01, įregistravimÄ registre Nr. (duomenys neskelbtini), registro kopijas (2 t., b.l. 54), nuosavybės teisių atkÅ«rimo vardines bylas, registracijos žurnalus (2 t., b.l. 55, 56), VÄ® Registrų centro Å iaulių filialo pateiktas žemės sklypų pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutarčių kopijas (2 t., b.l. 57), Pakruojo rajono apylinkės teismo patektÄ civilinę bylÄ Nr. 21-62/1995 (2 t., b.l. 57), Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pateiktus dokumentus dėl P. Å¡eimos nuosavybės teisėmis valdytų žemės sklypų, nuosavybės teisių perleidimo sandorių, Å¡eimos narių ir t.t. (2 t., b.l. 58).

Paskutiniai duomenys gauti Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje 2010 m. sausio 12 d. iÅ¡ Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro. LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytÄ sutrumpintÄ 30 dienų ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 12 d., o ieÅ¡kinį teisme gavus 2010 m. sausio 20 d., terminas laikytinas nepraleistu. Apeliacinio skundo motyvai dėl Pakruojo rajono apylinkės prokuratÅ«roje 2008 m. sausio 3 d. pradėto ir atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje reikÅ¡mės ieÅ¡kinio senaties terminui nepagrįsti.

Ikiteisminis tyrimas pagal A. S. 2007-12-12 praÅ¡ymÄ ir baudžiamojoje byloje Nr. 75-2-001-08 tyrimas buvo pradėtas ir yra atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., dėl dokumento pagrobimo (dėl A. S. praÅ¡ymo, raÅ¡yto 1991 m. spalio 16 d. tuometinei Pakruojo rajono Klovainių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, praradimo). Nevertintas pats nuosavybės teisų atkÅ«rimo procesas, nespręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso metu priimtų administracinių aktų teisėtumo klausimai, ginčijami Å¡ioje civilinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad 2009 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtoje nutartyje pirmÄ kartÄ iÅ¡kelti nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso teisėtumo klausimai, todėl ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjo tik 2009 m. lapkričio mėnesį.                    Dėl administracinių aktų galiojimo ir resitucijos taikymo                       Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad iki turto grÄ Å¾inimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtÄ dar nėra atkurtos ir tik valstybės įgaliotos institucijos sprendimas grÄ Å¾inti turtÄ natÅ«ra turi tokiÄ juridinę reikÅ¡mę, kad tik nuo to momento buvusiam savininkui atkuriamos savininko teisės į tokį turtÄ (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

Pripažinus administracinį aktÄ , kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, negaliojančiu, asmens nebegalima laikyti teisėtu žemės savininku ir turtas iÅ¡ jo gali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas taikant restitucijÄ (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), o buvusiam savininkui nuosavybės teisės atkÅ«rimas turi bÅ«ti įvykdytas teisėtai.Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad administracinių–procedÅ«rinių veiksmų pagrindu priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo atitiktis priėmimo metu galiojusiems įstatymų reikalavimams gali bÅ«ti patikrinama, sprendžiant jų sukeltų civilinių materialinių teisinių padarinių teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2009). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad priimant sprendimus atkurti S. G. ir P. S. P. nuosavybės teises į jų senelio K., jo brolių J. ir J. P. bendrai valdytus žemės sklypus, buvo padaryti Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1, 2, 3, 9 straipsnių bei 10 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimai. Todėl konstatavus neteisėtÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , taikytina restitucija (CK 6.145, 6.146 straipsniai).

Tuo atveju, kai administraciniu aktu vienai Å¡aliai buvo perduotas žemės sklypas, panaikinus administracinį aktÄ , turi bÅ«ti vykdoma restitucija (natÅ«ra ar pinigais). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktÄ dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi bÅ«ti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Lietuvos jėzuitų provincija v. UAB „Diagnostikos poliklinika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-662/82004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje T.

N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-149/2007). Administracinio akto panaikinimas dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v.

Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Å venčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009). Ä®statyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. v. UAB „Transverslas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija v. Kauno rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2009). Kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl kurių restitucija negali bÅ«ti taikoma ir tokių argumentų nenurodo apeliantas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tais atvejais, kai administraciniu aktu vienai Å¡aliai buvo perduotas žemės sklypas, teismo tvarka panaikinus administracinį aktÄ ir žemės sklypo negalint iÅ¡reikalauti natÅ«ra, restitucija turi bÅ«ti vykdoma pinigais.

Jeigu žemės sklypo iÅ¡reikalauti negalima iÅ¡ tolimesnių įgijėjų dėl jų sÄ Å¾iningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų CK 4.96 straipsnyje, kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iÅ¡ turtÄ pagal panaikintÄ administracinį aktÄ gavusio asmens. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad galimai netinkamas pareigÅ«nų pareigų atlikimas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, nesudaro pagrindo žemės nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ atsakovei S. G. ir P. S. P. pripažinti teisėtu, bei juos laikyti sÄ Å¾iningais įgijėjais.

Pakruojo rajono Klovainių apylinkės Gailionių kaimo piliečių praÅ¡ymų grÄ Å¾inti žemę (iÅ¡mokėti kompensacijÄ ) registravimo žurnalas, susitarimas tarp S. G., P. S. P. ir A. S., Klovainių seniÅ«nijos registras, S. 1997-08-28 praÅ¡ymas, gautas Pakruojo rajono Klovainių agrarinės reformos tarnyboje 1997-08-29 ir persiųstas Lietuvos centriniam valstybės archyvui ir kiti įrodymai patvirtina, kad atsakovė S. G. turėjo žinoti apie kitų asmenų teises į žemę. Konkrečiai - tėvo A.

P. bei sesers A. S., A. S. mamos interesus bei pastarosios iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmuo vertinamas sÄ Å¾iningu, jeigu jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo ar neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių. IÅ¡ ginčijamų administracinių aktų, 1999-06-08 raÅ¡ytų atsakovės S. G. bei P. S. P. praÅ¡ymų Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriui turinio darė iÅ¡vadÄ , kad S. G. žinojo, kad nuosavybės teisės atkurtos ne į tėvo, bet į senelio K.

P. bendrai su jo broliais – pretendentų dėdėmis – J. ir J. P. valdytÄ Å¾emę, nors į dėdžių J. ir J. valdytÄ turtÄ negalėjo bÅ«ti atkurtos. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina yra tai, jog atsakovai žinojo apie kitus pretendentus į ginčo žemę, todėl yra pagrindas pripažinti juos nesÄ Å¾iningais (CPK 185 str.).Kolegijos vertinimu, teismas teisingai taikė įstatymÄ ir nurodė, jeigu žemės sklypo iÅ¡reikalauti negalima iÅ¡ tolimesnių įgijėjų dėl jų sÄ Å¾iningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų CK 4.96 straipsnyje, kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iÅ¡ turtÄ pagal panaikintÄ administracinį aktÄ gavusio asmens.

Atsakovė S. G. ir P. S. P. žemės sklypus, į kuriuos jiems atkurtos nuosavybės teisės neteisėtais ir pripažintinais negaliojančiais administraciniais aktais, yra perleidę tretiesiems asmenims dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, todėl sandorius pripažinus negaliojančiais iÅ¡ atsakovių G. B., M. B. ir I. J. iÅ¡reikalautinas neatlygintinai Å¡iomis pripažintomis negaliojančiomis dovanojimo sutartimis įgytas turtas ir jis perduotinas valstybės dispozicijon, panaikinant Å¡ių žemės sklypų teisinę registracijÄ (CK 4.95 str., 4.96 str. 3 d.).

IÅ¡ atsakovių S. G., G. B., A. O. P. ir A. J. į valstybės pajamas pagrįstai priteistos piniginės lėšos, gautos tretiesiems sÄ Å¾iningiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje - UAB „Alfa Agro“, UAB „Alphaa-Invest I“, UAB „Alphaa-Invest II“ atlygintiniais sandoriais perleidus neteisėtai įgijusio nuosavybės teises į žemę iÅ¡ asmens, kuris neturėjo teisės jų perleisti.Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ o apeliacinį skundÄ atmeta ir paskirsto bylinėjimosi iÅ¡laidas CPK 94 straipsnio tvarka.Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Atsakovės A.

O. P. apeliacinį skundÄ atmetus, turi bÅ«ti padengtos Å¡alių atstovavimo apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidos. IÅ¡ pateiktų pažymų matyti, kad A. S. suteikta antrinė teisinė pagalba ir atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 240 litų, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ apelianto valstybei. Taip pat priteistina 16,15 litų valstybei iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktÄ n u t a r i a :

                       Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ atsakovės A. O. P. 240.00 litų atstovavimo iÅ¡laidų valstybei (VMI sÄ skaita Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“) ir 16,50 litų valstybei iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.                    Kolegijos pirmininkė                                                                     Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                            Regina Agota Gutauskienė                                                                                                                  Egidijus Mockevičius NuoraÅ¡as tikrasTeisėja Rasa BartaÅ¡ienė