f7a4e91c-30e1-4217-b47d-76a6e7e6d1a1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a> Administracinė byla Nr. eI-845-815/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03764-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovui Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiajam specialistui L.

M., atsakovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovui Å¡ios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiajam specialistui V. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas P. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas), atstovaujamas advokatės D.

I. V. (2017 m. lapkričio 10 d. atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas: 1.1. panaikinti Lietuvos kariuomenės Jungtinio Å¡tabo Personalo ir administravimo valdybos J1 2017 m. spalio 10 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 1.2. įpareigoti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijÄ (toliau – ir Ministerija) skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ .

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. PareiÅ¡kėjas nuo 1992 m. (duomenys neskelbtini) pradėjo tarnybÄ Lietuvos Respublikos kariuomenės SavanoriÅ¡kos kraÅ¡to apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rinktinė), 1992 m. (duomenys neskelbtini) priėmė priesaikÄ . Rinktinės 1997 m. birželio 20 d. įsakyme Nr. 173-K „Dėl priėmimo į SKA tarnybÄ â€œ, pareiÅ¡kėjas buvo priimtas į SavanoriÅ¡kos KraÅ¡to apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) kuopÄ rikiuotės savanoriu, suteikiant eilinio karinį laipsnį nuo 1992 m. (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ministerijoje yra saugoma pareiÅ¡kėjo asmens byla, įrodanti, kad pareiÅ¡kėjas tarnavo kraÅ¡to apsaugos sistemoje iÅ¡ pradžių eiliniu, vėliau, suteikus grandinio karinį laipsnį, grandiniu kariu. 2.2. PareiÅ¡kėjui 1992 m., kada jis pradėjo tarnauti kariuomenėje, jau buvo 58 m., tačiau buvo priimtas į tarnybÄ . Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos tarnybos įstatymÄ (toliau – ir Ä®statymas) eilinių ir grandinių karinių laipsnius turintys kariai į atsargÄ iÅ¡leidžiami 55 m. amžiaus, todėl dabar vadovautis grynai Å¡iuolaikine įstatymo raide dėl 1992 m. tarnybos kariuomenėje trukmės ir amžiaus nelogiÅ¡ka, nes 1992 m. pareiÅ¡kėjÄ jau pagal amžių negalėjo priimti į tarnybÄ pagal dabar galiojančius teisės aktus, leisti duoti priesaikÄ ir tarnauti.

Tai yra eilinis pavyzdys, kaip politikai nesilaiko savo Å¡Å«kių, pažadų ir patriotinius piliečius iÅ¡duoda, apgauna. Dabar kraÅ¡to apsaugos pareigÅ«nai dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo skirti valstybinę pensijÄ už tarnybÄ traktuoja, kad pareiÅ¡kėjas kažkur nelegaliai vaikščiojo prie karinio dalinio tvoros ir kariuomenėje netarnavo, nes jis neva jau seniai turėjo bÅ«ti iÅ¡leistas į atsargÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tarnavo kariuomenėje, vykdė vadų įsakymus, gavo atlyginimÄ , jam buvo suteiktas eilinio, vėliau grandinio kariniai laipsniai. 2002 m. lapkričio 5 d.

Lietuvos Kariuomenės KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės vado įsakyme Nr. 184-KS pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos į dimisijÄ (dėl amžiaus cenzo ne į atsargÄ ), grÄ Å¾intas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau karių ir pareigÅ«nų valstybinė pensija už tarnybÄ nebuvo paskirta. 2.3. PareiÅ¡kėjas dar 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje kreipėsi dėl pensijos už tarnybÄ paskyrimo į SodrÄ , tačiau tada jokio atsakymo negavo.

Pensijos skyrimo klausimu 2017 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno 2 skyrių ir 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad jo klausimo pagal kompetencijÄ sprendimas persiųstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui. Å i institucija jo klausimo pagal kompetencijÄ sprendimÄ persiuntė su 2017 n. spalio 3 d. raÅ¡tu Nr. (10.68)R3-40797 Lietuvos Respublikos Kariuomenės Jungtinio Å¡tabo Personalo ir administravimo valdybai JI (toliau – ir Valdyba J1), kuri Sprendime atsisakė skirti pareiÅ¡kėjui valstybinę karių ir pareigÅ«nų pensijÄ už tarnybÄ . 2.4.

Ä®statymuose nustačius pensijų rÅ«Å¡is, asmenis, turinčius teisę į pensijÄ , pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sÄ lygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprÅ«pinimo santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas). Pagal 2016 m. birželio 20 d. redakcijos Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 12 straipsnį asmenims, paskiausiai tarnavusiems kraÅ¡to apsaugos sistemoje, pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas ir Å¡io įstatymo 15 straipsnyje nurodytÄ priedÄ skiria Ministerija, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iÅ¡ Ministerijai Å¡iam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. 2.5.

Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieÅ¡ 3 mėnesius iki teisės gauti pareigÅ«no ar kario valstybinę pensijÄ atsiradimo arba bet kuriuo metu po Å¡ios teisės atsiradimo, todėl pareiÅ¡kėjas termino kreiptis dėl valstybinės pensijos paskyrimo nepraleido, tačiau atitinkamos institucijos tai padaryti atsisako, nors akivaizdu, kad už tarnybÄ kraÅ¡to apsaugos sistemoje valstybinė pensija turi bÅ«ti paskirta ir mokama. 2.6. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kol sprendimas dėl pensijos paskyrimo ir mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį negali bÅ«ti laikomas įvykdytu.

Sprendimo įvykdymas (jeigu teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , taip pat ir įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendime nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.

Sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo. 2.7. Pareiškėjo teisė reikalauti pažeistos teisės gynimo kildinama iš ydingų teisės aktų (teisės normų). Taikyti šiuo metu galiojančius teisės aktus įvykiams, kurie vyko 1992 m. negalima. Seimas nėra viešojo administravimo subjektas, jo veikla – įstatymų leidyba – nėra nei viešasis, nei tuo labiau vidaus administravimas, todėl, tokio pobūdžio pareiškėjo skundas gali būti, bet nebūtinai turi būti išnagrinėtas ikiteismine tvarka.

Vis dėlto pareiÅ¡kėjas 2013 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi su praÅ¡ymu skirti jam valstybinę pensijÄ Ä¯ SodrÄ , bet atsakymo nesulaukė, tuomet 2017 m. rugsėjo 20 d. su praÅ¡ymu skirti jam valstybinę pensijÄ kreipėsi į MinisterijÄ , tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra garbaus amžiaus, nėra teisininkas, todėl jam susigaudyti dėl reikalavimo paskirti valstybinę pensijÄ teisės aktų gausybėje yra problemiÅ¡ka. 2.8. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ ir Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjo teisė gali bÅ«ti apginta, jam paskyrus ir mokant valstybinę karių ir pareigÅ«nų pensijÄ už tarnybÄ .

PažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos bei principai. II Atsakovė Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o Å¡iÄ administracinę bylÄ nutraukti, jeigu byla bus nenutraukta, – pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.

1. Ministerija Sprendimo priėmimo procese nedalyvavo ir sprendimo neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensijos nepriėmė ir pareiškėjo teisių ar įstatymuose saugomo intereso nepažeidė.

2. Skundžiamas Sprendimas – informacinio pobÅ«džio raÅ¡tas, kuriame pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kinta, kad pagal Pensijų įstatymo 1 ir 3 straipsnius turi teisę į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ . PareiÅ¡kėjas neturėjo profesinės karo tarnybos kario arba privalomosios pradinės karo tarnybos statuso, todėl neatitiko Pensijų įstatymo 1 ir 3 straipsniuose nustatytų sÄ lygų skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ . Remiantis pareiÅ¡kėjo skundu akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas tam tikru laikotarpiu buvo kariu savanoriu, tačiau pagal Pensijų įstatymÄ tokiems asmenims pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijos neskiriamos.

3. Remiantis LVAT praktika, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymuose saugomas interesas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl informacinio-aiÅ¡kinamojo pobÅ«džio dokumentų, adresuotų kitiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus; teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimÄ , kuriame aiÅ¡kiai ir imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės ir pareigos, o ne aiÅ¡kinama, kokios procedÅ«ros turi bÅ«ti laikomasi atitinkamu rÅ«pimu klausimu ir ar jos buvo tinkamai laikytasi.

Skundžiamas Sprendimas nėra individualus teisės aktas, tai nėra ir administracinis teisės aktas, todėl iÅ¡keltas reikalavimas tikrai nepriskirtinas byloms, nagrinėtinoms administraciniuose teismuose. Valdybos J1 atsakymas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ jam nesukelia teisinių pasekmių. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarime Nr. 128 patvirtintų PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 12 punktÄ , pensija ir (ar) priedas skiriami arba atsisakoma skirti pensijÄ kraÅ¡to apsaugos ministro (arba jo įgalioto Ministerijos kanclerio) sprendime, vadinasi, atsakovė Lietuvos kariuomenė pareiÅ¡kėjui suteikė tik informacijÄ Ä¯ jo 2017 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kime pateiktÄ praÅ¡ymÄ , kodėl jam nepaskirta pensija už tarnybÄ .

III Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, kad pareiÅ¡kėjo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, suraÅ¡ytas tinkamai pagal galiojančias teisės normas ir įvertinus faktines aplinkybes, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.

1. Lietuvos kariuomenė Sprendime informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. praÅ¡ymas dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo negali bÅ«ti tenkinamas, taip pat pateikė ir tokiÄ informacijÄ pagrindžiančius iÅ¡samius motyvus. Lietuvos kariuomenė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ vertino, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui persiuntus jį su 2017 m. spalio 3 d. raÅ¡tu Nr. (10.68)R3-40797.

2. Valstybės institucijos skiria ir moka įvairias iÅ¡mokas griežtai pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas sÄ lygas, todėl negali skirti iÅ¡mokų, neturinčių teisinio pagrindo. Pensijų įstatymo 1 straipsnyje apibrėžtas baigtinis sÄ raÅ¡as subjektų, kurie turi teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , t. y. be kitų asmenų kategorijų čia paminimi tik profesinės karo tarnybos kariai (1 dalies 3 punktas); o paties straipsnio 3 dalyje įvardijami ir privalomosios karo tarnybos kariai, tačiau pareigÅ«nų ir karių netekto darbingumo bei pareigÅ«nų ir karių valstybines naÅ¡lių ir naÅ¡laičių pensijų skyrimo kontekste.

PareiÅ¡kėjo nuo 1992 m. iki 2002 m. turėtas kario savanorio statusas, atliekant kraÅ¡to apsaugos savanorių karo tarnybÄ , t. y. tarnybÄ rezerve, nors ir inkorporuotas į privalomosios karo tarnybos sampratÄ taip, kaip jÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas, tačiau bet kokiu atveju vertinant galimybę pareiÅ¡kėjui įgyti teisę gauti ne tiek jau pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kiek Pensijų įstatyme iÅ¡skiriamÄ kitÄ â€“ pareigÅ«nų ir karių netekto darbingumo pensijÄ , turėtų egzistuoti Pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta sÄ lyga: tik tapę nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi tarnybos, mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokymais, pratybomis ar užduočių vykdymu privalomosios karo tarnybos kariai turėtų teisę gauti pareigÅ«nų ir karių netekto darbingumo pensijas.

Taigi, teisė į kario valstybinę pensijÄ negali bÅ«ti realizuojama vien tik asmens iÅ¡reikÅ¡ta valia, tam turi egzistuoti paminėti įstatymo pagrindai, todėl Lietuvos kariuomenė, įvertinusi pareiÅ¡kėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , pateikė informacinio pobÅ«džio praneÅ¡imÄ apie teisinio pagrindo kario valstybinei pensijai gauti nebuvimÄ . Lietuvos kariuomenė, Sprendime tinkamai vadovavosi teisiniu reglamentavimu, objektyviai įvertino, kad pareiÅ¡kėjas niekada neturėjo profesinės karo tarnybos kario statuso, kad neegzistavo ir Pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytos sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjui pagrįstai pateikta informacija, kodėl jo praÅ¡oma teisė į kario valstybinę pensijÄ nerealizuotina.

3. Karių valstybinių pensijų apskaičiavimÄ ir skyrimÄ pagal reglamentuojančių teisės aktų nuostatas vykdo ir sprendimus dėl pensijos skyrimo priima ne Lietuvos kariuomenė, o Ministerija, taigi, Å¡ioje byloje Lietuvos kariuomenė klaidingai įtraukta atsakove.

4. Be to, Lietuvos kariuomenė nepriėmė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jokio individualaus teisės taikymo akto, o surašė informacinio pobÅ«džio SprendimÄ , kuris pareiÅ¡kėjui tiesiogiai nesukėlė jokių teisių ar pareigų. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, ginčydamas SprendimÄ , skunde teismui nenurodo, koks teisės aktas ar kokios jo nuostatos pažeistos Sprendime. IV 1. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas L. M. prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovas Å¡ios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas V. Z. iÅ¡ esmės rėmėsi atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateiktais argumentais ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: I Å ioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1. Pareiškėjas 1992 m. (duomenys neskelbtini) prisiekė ginti Lietuvos valstybę ir jo nepriklausomybę.

2. PareiÅ¡kėjas, vykdant SavanoriÅ¡kosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos vado 1995 m. spalio 19 d. įsakymÄ Nr. 314 „Dėl laikinosios SKA tarnybos savanorių priėmimo, atleidimo ir įskaitos tvarkos“ 1997 m. (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priėmimo į SKA tarnybÄ â€œ priimtas į SavanoriÅ¡kÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ , suteikiant eilinio kario laipsnį nuo 1992 m. (duomenys neskelbtini).

3. Lietuvos kariuomenės KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės vadas 2002 m. (duomenys neskelbtini) d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ne rikiuotės karių savanorių atleidimo iÅ¡ KASP tarnybos“ nutraukė ne rikiuotės kario savanorio sutartį ir atleido į dimisijÄ iÅ¡ kario savanorio tarnybos 2002 m. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjÄ , ne rikiuotės karį savanorį.

4. PareiÅ¡kėjas 2017 m. rugsėjo 20 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno 2 skyriui pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas informuoti, kodėl jam nepaskirta valstybinė pensija už tarnybÄ , ir jeigu priklauso, Å¡iÄ pensijÄ skirti, nurodė, kad Å¡iuo klausimu kreipėsi ir 2013 m. rugpjūčio mėn., tačiau jokio atsakymo negavo. Institucija 2017 m. rugsėjo 22 d. su raÅ¡tu Nr. (10.1)S-80973 pareiÅ¡kimÄ persiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, o Å¡is su 2017 m. spalio 3 d. raÅ¡tu Nr. (10.68)R3-40797 persiuntė Valdybai J1.

5. Lietuvos kariuomenės Jungtinio Å¡tabo Personalo ir administravimo valdyba J1, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2017 m. rugsėjo 20 d. pareiÅ¡kimÄ , 2017 m. spalio 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad skirti jam pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ nėra teisinio pagrindo, taip pat nurodė, kad: pagal Pensijų įstatymo 1 ir 3 straipsnius teisę į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ turi profesinės karo tarnybos kariai, iÅ¡tarnavę kraÅ¡to apsaugos sistemoje bent 5 m. ir atitinkantys kitas Å¡io įstatymo nustatytas sÄ lygas, taip pat privalomosios karo tarnybos kariai, tapę nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi tarnybos, mokymų, pratybų ar užduočių vykdymo metu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokymais, pratybomis ar užduočių vykdymu, pagal Ministerijoje esančios bylos duomenis ir pateiktus dokumentu pareiÅ¡kėjas buvo priimtas rikiuotės savanoriu ir iÅ¡leistas į dimisijÄ iÅ¡ ne rikiuotės savanorio tarnybos.

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos kariuomenės Jungtinio Å¡tabo Personalo ir administravimo valdybos J1 2017 m. spalio 10 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos neskyrimo“ (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktÄ ), taip pat įpareigoti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijÄ skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ .

2. Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra: pareiÅ¡kėjas buvo karys savanoris nuo 1992 m. (duomenys neskelbtini) iki 2002 m. (duomenys neskelbtini) (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktus), tačiau jam nėra iki Å¡iol skirta karių valstybinė pensija. Sprendime nurodoma, jog pareiÅ¡kėjui pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas tokios valstybinės pensijos skirti nėra teisinio pagrindo. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, be kita ko, Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , kad valstybinę pensijÄ turi teisę gauti profesinės karo tarnybos kariai, daro iÅ¡vadÄ , jog Sprendimas yra pagrįstas, jame tinkamai atsakyta į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, nes kariams savanoriams tokia pensija neskiriama.

Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas turi plačiÄ diskrecijos teisę nustatyti, kokiems asmenims turėtų bÅ«ti skiriama valstybinė pensija, o kokiems neskiriama (žr. apie įstatymų leidėjo diskrecijÄ skirti valstybines pensijas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimÄ ). Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti iÅ¡vestinio pareiÅ¡kėjo reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijÄ skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už tarnybÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Marius Bajoras Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis