2023-08-02 Nr. AB-14272-3-61-3-04108-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-350-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04108-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimus dėl pažeidimų Nr. IT01, IT02, IT03, IT04, IT05 ir IT06 (toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pažeidimai nustatyti dėl jo įvykdytų supaprastintų mažos vertės pirkimų: „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas Nr. 1); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas Nr. 2); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas Nr. 3); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas Nr. 4); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas Nr. 5); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“(toliau – ir Pirkimas Nr. 6) (toliau kartu – ir Pirkimai).

3. Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su Sprendimuose daromomis išvadomis, jog dėl jo sprendimo vykdyti pirkimo procedūras neskelbiant apklausos, kreipiantis tik į konkrečius pasirinktus tiekėjus, eliminuojant kitus potencialius rinkos dalyvius, nebuvo sudarytos vienodos prielaidos tiekėjams dalyvauti Pirkimų procedūrose, ir kad tai turėjo įtaką Pirkimų rezultatams (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai, o nesant tiekėjų varžymosi, neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad visi įvykdyti Pirkimai buvo supaprastinti mažos vertės pirkimai, kurie turėjo būti vykdomi pagal Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. A1-865 ir 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-1141 patvirtintas Supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau – ir Taisyklės). Agentūra Sprendimus iš esmės argumentuoja tuo, kad pareiškėjo sprendimai (vykdyti neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik į konkrečius pasirinktus tiekėjus) priimti pagal galiojančius teisės aktus (Taisykles, kurios patvirtintos atsižvelgiant į galiojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 92 str. 3 d. 4 p.), yra neteisėti.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad sprendimas vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, kviečiant konkrečius, perkančiosios organizacijos pasirinktus tiekėjus, atitiko galiojusio VPĮ reikalavimus, be to, galiojusio VPĮ 92 straipsnyje buvo numatyti atvejai, kai pirkimas galėjo būti neskelbiamas ir perkančioji organizacija savo nuožiūra galėjo rinktis, kokius tiekėjus kviesti į pirkimą (pvz., kai perkama naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas, ypatingos skubos atvejais, perkant mokymo paslaugas, muziejų eksponatus ir kt.).

6. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Sprendimuose nurodyta išvada („Tai reiškia, kad rinkos dalyviai, susipažindami su Taisyklėse nustatytomis nuostatomis, pagal kurias vykdomi supaprastinti pirkimai, turi iš anksto žinoti, aiškius ir konkrečius atvejus, kuomet apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama“), yra nepagrįsta, nes Taisyklių nuostatų vertinimas tokiame kontekste yra nepagrįstas, kadangi galiojęs VPĮ nustatė atvejus kada gali būti vykdomas neskelbiamas pirkimas.

7. Pareiškėjas nurodė, kad visais vykdytų neskelbiamų pirkimų atvejais buvo gauti 5 pasiūlymai (išskyrus Pirkimą Nr. 4, kai buvo gauti 3 pasiūlymai), pretenzijų ir atmestų pasiūlymų nebuvo. Vykdant neskelbiamus Pirkimus buvo gautas panašus pasiūlymų skaičius kaip ir vykdant atvirus viešuosius pirkimus, kas patvirtina, kad Sprendimuose nurodyti argumentai dėl nesudarytų sąlygų tiekėjų konkurencijai ir neužtikrinamo racionalus lėšų panaudojimo yra nepagrįsti.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra Sprendimuose nurodė, jog, įvykdžius Pirkimų dokumentų paskesnę patikrą 2017 metais, buvo priimtas sprendimas – jiems buvo pritarta (Pirkimai atlikti tinkamai, pastabų nebuvo), o tai reiškia, kad buvo įvertintos pasiūlymų kainos, kurios atitiko suplanuotus pirkimų biudžetus (šie biudžetai derinami su Agentūra, atsižvelgiant į rinkos kainas ir kitus aspektus), nei vienas pasiūlymas nebuvo atmestas dėl per didelės kainos.

9. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūros veiksmai priimant Sprendimus (kurių procedūroms pati Agentūra pritarė), po 2018 metais gautos Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2018 m. sausio 17 d. išvados Nr. 4S-87 (toliau – ir Išvada), nesuderinami su gero administravimo principu. Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimų procedūras, nepažeidė jokių VPĮ reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant ir viešųjų pirkimų principais, o Sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti bei neatitinkantys viešojo administravimo principų.

10. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Agentūra paaiškino, kad pareiškėjas, įgyvendindamas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamą projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-21-0007 „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis sutvarkymas“ (toliau – ir Projektas), atliko supaprastintus mažos vertės pirkimus apklausos būdu per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – ir CVP IS).

12. Agentūra nurodė, kad Pirkimai buvo atrinkti pakartotinam įvertinimui ir, atliekant dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimus, kviečiant tik konkrečius žinomus, pareiškėjo pasirinktus tiekėjus, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, kadangi nesudarė sąlygų suinteresuotiems tiekėjams dalyvauti Pirkimuose. Agentūra 2020 m. kovo 19 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą, o 2020 m. lapkričio 6 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą ir pradėjo jų tyrimą. 2020 m. lapkričio 11 d. priimti Sprendimai, kuriuose konstatuota, kad pareiškėjas vykdytų pirkimų metu pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio ir VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo.

13. Agentūra paaiškino, kad dėl pareiškėjo vykdytų Pirkimų metu nustatytų pažeidimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintomis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) nuostatomis, buvo nustatyta 25 proc. finansinė korekcija, kuri taikoma visoms prašytoms / prašomoms apmokėti išlaidoms pagal Pirkimų sutartis nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti sutarčių vertės.

14. Agentūra pabrėžė, kad ji nekvestionuoja perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės bei galimybės numatyti atvejus kada neskelbiant apie pirkimą būtų atliekami mažos vertės pirkimai pagal jos pačios nustatytas taisykles, tačiau perkančioji organizacija, laikydamasi viešųjų pirkimų principų, privalo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti ir atitinkamai paskelbti, kokie tie konkretūs atvejai yra, kai apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama. Rinkos dalyviai, susipažindami su Taisyklėse nustatytomis nuostatomis, pagal kurias vykdomi supaprastinti pirkimai, turi iš anksto žinoti, aiškius ir konkrečius atvejus, kuomet apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama.

15. Agentūra paaiškino, kad Taisyklėse įtvirtinta nuostata („Perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus gali neskelbti, jei rinkoje yra žinomi Tiekėjai, kurie gali atlikti ar pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Skelbiame tik tada, jei rinkoje nežinome mums reikalingų prekių, paslaugų ar darbų Tiekėjų“) negali būti laikoma aiškia, nedviprasmiška ir visiems vienodai suprantama nuostata, nes jos turinys sudaro neribotas sąlygas perkančiajai organizacijai subjektyviai spręsti yra rinkoje žinomų ar nežinomų tiekėjų, o tai neatitinka skaidrumo principo.

16. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas Pirkimų atitikimą VPĮ reikalavimams iš esmės bando įrodyti tuo, kad visi Pirkimai buvo supaprastinti mažos vertės pirkimai, kurie turėjo būti vykdomi pagal Taisykles, tačiau Pirkimų pažeidimo tyrimo metu dėl pareiškėjo priimtų sprendimų (vykdyti neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik į konkrečius pasirinktus tiekėjus), ir buvo pagrįstas pagrindas vertinti pareiškėjo priimtų sprendimų teisėtumą VPĮ 3 straipsnio aspektu.

17. Agentūra, įvertinusi teismų praktiką, VPĮ ir tai, kad nepaskelbimas apie Pirkimus galėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkimuose, teigė, kad Sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Šią išvadą Agentūra Sprendimuose pagrindžia suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija dėl perkančiųjų organizacijų bendros pareigos užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją, kuri yra iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, taip pat pareigos vykdant pirkimą laikytis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Nepakankamas skaidrumo lygis kartu gali reikšti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą, nes taip yra nesudaromos vienodos prielaidos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, taip pat lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimai nustatant viešojo pirkimo sąlygas gali reikštis ir tada, kai perkančioji organizacija neteisėtai (ne pagal VPĮ) vykdo pirkimą, t. y. pirkimo sąlygas išviešina tik tam tikriems tiekėjams.

18. Agentūra pažymėjo, kad VPT Išvadoje įvertino pareiškėjo atliktus viešuosius pirkimus, kurių pagrindais 2015–2017 metais su tiekėjais buvo sudarytos pirkimo sutartys, ir nustatė VPĮ pažeidimus. Pareiškėjas, nesutikęs su Išvadoje pateiktais sprendimais, galėjo apskųsti sprendimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, tačiau to nepadarė, t. y. patvirtino, kad sutinka su Išvada.

19. Agentūra teigė, kad laikosi tokios pačios pozicijos, kaip ir VPT, jog dėl perkančiosios organizacijos sprendimo vykdyti Pirkimų procedūras (neskelbiant apklausos, kreipiantis tik konkrečius pasirinktus tiekėjus, eliminuojant kitus potencialius rinkos dalyvius) nebuvo sudarytos vienodos prielaidos tiekėjams dalyvauti Pirkimų procedūrose, ir, kad tai turėjo įtakos Pirkimų rezultatams (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai, o nesant tiekėjų varžymosi, neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas). Išvada savo faktinėmis aplinkybėmis aktuali ir tiesiogiai susijusi su Pirkimais, ypač tuo aspektu, kad Išvadoje pateikti teisės normų išaiškinimai dėl atitikties VPĮ nuostatoms, be to, Išvadoje įvertintas perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumas VPĮ kontekste. Agentūra, pažeidimo tyrimo metu, priimdama Sprendimus, akcentavo skirtingas VPT ir Agentūros deleguotas kompetencijos sritis, savo poziciją grindė atsižvelgdama būtent į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotus ir pateiktus teisės normų išaiškinimus dėl atitikties VPĮ nuostatoms.

20. Agentūra, vadovaudamasi PAFT 464 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą pirkimų atlikimą (įskaitant Pirkimus), o jei vykdant pirkimus, jis pažeidė teisės aktus (šiuo atveju – VPĮ nuostatas), jo veiksmų neteisėtumas negali būti jokiomis priemonėmis pateisinamas dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjas, pasirašydamas Projekto sutartį, sutiko laikytis PAFT nuostatų, jam jos buvo žinomos nuo pat sutikimo įgyvendinti Projektą pasirašymo dienos ir negali būti laikomos siurprizinėmis.

21. Agentūra akcentavo, kad Išvadoje pateiktas VPĮ nuostatų teisinis įvertinimas buvo tik pagrindas (aplinkybė) Pirkimus atrinkti pakartotiniam vertinimui, tačiau Pirkimų vertinimą Agentūra atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje. Agentūra, priimdama Sprendimus, vadovavosi tik objektyviais duomenimis, Sprendimuose nurodytomis VPĮ normomis, kurios taikytinos Pirkimams, bei teismų suformuota praktika.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo Administracijos skundą atmetė.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su Agentūra 2017 m. birželio 14 d. sudarė sutartį Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-21/0007-SR-430 „Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-21 „Raseinių m. daugiabučių namų kompleksinis tvarkymas““ (toliau – ir Sutartis), kuria nustatytos Projekto finansavimo tvarka ir sąlygos. Pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, pasiekti Sutarties 1 priede nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus. Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 690 296,70 Eur. Projekto vykdytojui projektui įgyvendinti skiriama iki 545 911,19 Eur Projektui skirtų finansavimo lėšų tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti. Sutarties 1 priede reglamentuota, kad Projekto tikslas – kompleksiškai sutvarkyti teritorijas prie gyvenamųjų daugiabučių namų Raseinių mieste.

24. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. sausio 17 d. VPT priėmė Išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas Taisyklėse įtvirtino galimybę sistemingai vykdyti neskelbiamus pirkimus, kas nulėmė, jog apie pirkimus viešai nebuvo paskelbta. Vykdydamas neskelbiamus mažos vertės pirkimus, pareiškėjas pats sprendė, kokius tiekėjus kviesti pateikti pasiūlymus, tuo nesuteikdamas galimybės kitiems rinkos dalyviams dalyvauti pirkimuose. Išvadoje nurodytų Taisyklių punktų nuostatos pareiškėjui sudarė teisinį pagrindą vykdyti neskelbiamus pirkimus, o jų taikymo pasekmės – pirkimuose dalyvavo tie patys tiekėjai, o sutartys sudarytos su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Helanas“ (2015 metais – 8 vnt., 2016 metais – 4 vnt., 2017 metais – 10 vnt.) bei su UAB „Brosta“ (2015–2017 metais po 1 vnt.). Sprendimai vykdyti apklausas, eliminuojant kitus potencialius rinkos dalyvius, vykdant pirkimo objektuose nurodytus darbus, suteikė pagrindą spręsti apie pareiškėjo interesą dirbtinai nesudaryti sąlygų tiekėjų konkurencijai, nors statybų veikla užsiimančių tiekėjų rinkoje yra pakankamai daug. Tokiu būdu nebuvo užtikrinami VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o, nesant tiekėjų varžymosi, nebuvo užtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas.

25. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Išvadoje VPT nagrinėjo šioje byloje aktualius pirkimus – Pirkimą Nr. 1, Pirkimą Nr. 2, Pirkimą Nr. 3, Pirkimą Nr. 4.

26. Teismas, įvertinęs Sprendimų turinį, atsižvelgęs į VPĮ nuostatas (1 str., 3 str. 1 d., 17 str. 1 d., 2 d., 92 str. 3 d. 4 p.), Taisyklių (2015) nuostatas (49.2 p., 3 priedą), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (2017 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Nr. C-298/15 UAB „Borta“ prieš valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją ir kt.), nurodė, kad pareiškėjas Taisyklėse nustatė, kad jis gali neskelbti mažos vertės pirkimų.

27. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti ir atitinkamai paskelbti, kokius atvejus jis laiko atitinkančius Taisyklių 49.2 punktą, t. y. ką jis laiko „rinkoje žinomais tiekėjais“, pareiškėjas taip pat nenustatė ir jokių vertinimo kriterijų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šiuo atveju nebūtų pažeidęs lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, jeigu rinkos dalyviai (tiekėjai) būtų galėję Taisyklėse iš anksto susipažinti su konkrečiais atvejais, kai apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama, t. y. Taisyklėse būtų konkrečiai nurodyta, kas yra laikoma „rinkoje žinomais tiekėjais“.

28. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasiliko sau neribotą diskreciją subjektyviai spręsti dėl rinkoje žinomų ar nežinomų tiekėjų, todėl buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Įgyvendinant paminėtus principus bei įgyvendinant Taisyklių 49.2 punkte įtvirtintą nuostatą nepažeidžiant aptariamų principų, siektina kuo didesnio skaidrumo ir viešumo, kuriuos užtikrina perkančioji organizacija, todėl pareiškėjui palikta diskrecija vertinti tiekėjų „žinomumą“, negali būti vertinama kaip teisėta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, jog vykdant neskelbiamus pirkimus būtų gautas panašus pasiūlymų skaičius kaip ir vykdant atvirus viešuosius pirkimus, yra išskirtinai hipotetinis, nes apie Pirkimus nebuvo paskelbta. Teismas nurodė, kad vertinimas, kiek pasiūlymų būtų pateikę tiekėjai, yra tik subjektyvus spėjimas, net jei remiamasi panašiuose pirkimuose vidutiniškai pateikiamų pasiūlymų skaičiumi (statistika).

29. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog Agentūra, atlikusi tyrimą (pateikusi savo argumentus), sutiko su Išvada, nereiškia, kad Sprendimai yra nepagrįsti, priešingai, dvi institucijos, turinčios įgaliojimus vertinti Pirkimus, konstatavo, jog pareiškėjas padarė VPĮ pažeidimus.

30. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog pareiškėjui skelbiant mažos vertės pirkimus buvo pažeistos VPĮ nuostatos, t. y. pažeidimas egzistavo ir pažeidimo faktas yra nustatytas, todėl pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas ir dėl objektyviai egzistavusio pažeidimo pareiškėjui nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos.

31. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas pažeidimo aplinkybes (potencialių tiekėjų diskriminacija, nesudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principai), kurios konstatuotos Sprendimuose, sprendė, kad Agentūra pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjui 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui.

32. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimuose aiškiai ir detaliai ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimai, jų eiga, pateikti teisiškai pagrįsti argumentai dėl konstatuotų VPĮ pažeidimų, todėl Sprendimai yra išsamiai ir aiškiai motyvuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas.

III. 33. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimus.

34. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (2017 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1254-381/2017) supaprastintas viešasis pirkimas, neskelbiant apie tai viešai, o pasirenkant tiekėjus, nepripažįstamas pažeidžiančiu VPĮ nuostatas. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimus buvo grindžiamas teismų praktikoje suformuotais supaprastinto pirkimo išaiškinimais, tačiau teismas dėl pareiškėjo nurodyto teisinio argumento nepasisakė. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktą supaprastinto viešojo pirkimo, jo viešai neskelbiant, vertinimą, negalima sutikti su teismo išvada, kad Agentūra tinkamai taikė VPĮ ir pagrįstai konstatavo pažeidimą.

35. Pareiškėjas pabrėžia, kad Išvada nėra pakankamas ir įrodomąją reikšmę turintis įrodymas, galintis pagrįsti Sprendimus. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1989-815/2018 bylą nutraukė, konstatuodamas, kad Išvada nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Taisyklės yra norminis administracinis aktas ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 ir 113 straipsnius jo patikra priskirta administracinio teismo kompetencijai, o ne VPT.

36. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (2022 m. sausio 26 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eA-308-624/2022) ir nurodo šiame sprendime pateiktus išaiškinimus.

37. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovas, pakartodamas atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-308-624/2022 Agentūros sprendimus panaikino dėl kitų motyvų, nagrinėjamu atveju, skirtingai nei nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime, teismas skundą atmetė dėl to, kad pareiškėjas Taisyklėse iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai neįvardijo ir nepaskelbė, kokius atvejus jis laiko atitinkančius Taisyklių 49.2 punktą, t. y. ką jis laiko „rinkoje žinomais tiekėjai“, taip pat pareiškėjas nenustatė jokių vertinimo kriterijų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Bylos dalykas – atsakovo Agentūros 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimų dėl pažeidimų, kurie nustatyti dėl pareiškėjo Administracijos įvykdytų supaprastintų mažos vertės pirkimų: „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT01); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT02); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT03); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT04); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT05); „Projekto „Raseinių m. daugiabučių namų kiemų kompleksinis tvarkymas“ darbų ((duomenys neskelbtini)) pirkimas“ (Sprendimas Nr. IT06), pagrįstumas ir teisėtumas.

40. Agentūros Sprendimai, kuriais pareiškėjui pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės, grindžiami tuo, kad pareiškėjas (perkančioji organizacija), atlikęs Pirkimų procedūras, tokiu būdu, kai potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose (dirbtinai nesudarytos vienodos prielaidos tiekėjams dalyvauti pirkimų procedūrose, ir tai turėjo įtakos pirkimų rezultatams, o nesant tiekėjų varžymosi, neužtikrintas racionalus lėšų panaudojimas), pažeidė VPĮ (byloje taikoma 2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija su pakeitimais, galiojusiais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ir 32 straipsnio 2 dalį; pareiškėjo parengtos Taisyklės (jų 49.2 p.) ir Pirkimai neatitiko VPĮ 3 straipsnio ir 92 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimų.

41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus (iš jų ir VPT 2018 m. sausio 17 d. išvadą Nr. 4S-873), konstatavo, kad Agentūros Sprendimai, kuriais nustatyta, jog pareiškėjas, neskelbdamas apie mažos vertės pirkimus ir sudarydamas sutartis su tiekėjais UAB „Helanas“, UAB „Brosta“ ir UAB „Tilta“, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, yra pagrįsti ir teisėti.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirkimus, neskelbiant apklausos ir kreipiantis tik į konkrečius pasirinktus tiekėjus, taip pat pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai analogiškoje byloje (nurodomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-308-624/2022). Pareiškėjas, remdamasis šiame sprendime pateiktais išaiškinimais, teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl Taisyklių 49.2 punkto nuostatos neprieštaravimo įstatymams, nustatė, jog analogiško pobūdžio pirkimas, įvertinus viešojo pirkimo procedūros metu galiojusių VPT direktoriaus 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1S-91 patvirtintų Perkančiųjų organizacijų supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdinių taisyklių (toliau – ir Pavyzdinės taisyklės) nuostatas, yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes priimti Sprendimai yra teisingi.

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad atsakovas pareiškėjo vykdytų Pirkimų pažeidimus iš esmės sieja tik su tuo, kad Taisyklių 49.2 punkte įtvirtinta nuostata, jog „Perkančioji organizacija apie mažos vertės pirkimus gali neskelbti, jei rinkoje yra žinomi Tiekėjai, kurie gali atlikti ar pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Skelbiame tik tada, jei rinkoje nežinome mums reikalingu prekių, paslaugų ar darbų Tiekėjų“ negali būti laikoma aiškiai ir nedviprasmiškai visiems vienodai suprantama nuostata, nes jos turinys sudaro neribotas sąlygas pareiškėjui subjektyviai spręsti, ar yra rinkoje žinomų ar nežinomų tiekėjų, o dėl pareiškėjo priimtų sprendimų vykdyti neskelbiamą apklausą, kreipiantis tik į konkrečius pasirinktus „jam žinomus“ tiekėjus ir yra pagrindas vertinti pareiškėjo priimtų sprendimų teisėtumą VPĮ 3 straipsnio aspektu. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atliekant Pirkimų dokumentų vertinimą, kilo įtarimas, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimus ir kviesdamas tik konkrečius žinomus ir jo pasirinktus tiekėjus, galimai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

44. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Taisyklių 49.2 punkto, nurodė, kad sutinka su pagrįstu atsakovo motyvu, jog pareiškėjas galėjo ir turėjo iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti ir atitinkamai paskelbti, kokius atvejus jis laiko atitinkančius Taisyklių 49.2 punktą, t. y. ką jis laiko „rinkoje žinomais tiekėjais“, pareiškėjas nenustatė ir jokių vertinimo kriterijų, manytina, kad pareiškėjas šiuo atveju nebūtų pažeidęs lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, jeigu rinkos dalyviai (tiekėjai) būtų galėję Taisyklėse iš anksto susipažinti su konkrečiais atvejais, kai apie mažos vertės pirkimą nebus skelbiama, t. y. Taisyklėse būtų konkrečiai nurodyta, kas yra laikoma minėtais žinomais tiekėjais. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog iš kitų teisės aktų buvo galima suprasti, kas laikytina mažos vertės pirkimu.

45. Teisėjų kolegija, vertindama šių argumentų pagrįstumą, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino ir neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendime Nr. eA-308-624/2022 (toliau – ir Sprendimas) pateiktus išaiškinimus dėl Taisyklių 49.2 punkto ir kitų teisės aktų normų, kurios yra aktualios, nagrinėjant pareiškėjo atliktų Pirkimų teisėtumą. Pažymėtina, kad Sprendimas priimtas išnagrinėjus visiškai analogiško pobūdžio ginčą, kilusį tarp tų pačių bylos šalių, t. y. pareiškėjo ir atsakovo, dėl atlikto supaprastinto mažos vertės pirkimo apklausos būdu tuo pačiu metu, kai pareiškėjas organizavo ir vykdė Pirkimus.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apžvelgęs VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 92 straipsnio nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų išaiškinimus, susijusius su lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų užtikrinimu vykdant viešuosius pirkimus, Sprendime nurodė, jog supaprastintų pirkimų srityje, kur viešasis pirkimas įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui, jį vykdant apklausos būdu, galimas ir apie jį neskelbiant, skaidrumo principas reiškia (ir lemia) perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą (prognozuotumą), supaprastintų pirkimų srityje – ir perkančiosios organizacijos pareigą pagal VPĮ paskelbti supaprastintų pirkimų taisykles, pagal kurias bus rengiamos pirkimo sąlygos ir vykdomi pirkimai. Dėl to supaprastintų pirkimų taisyklės turi būti ne tik žinomos tiekėjams, bet jos turi būti ir suprantamos bei aiškios.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Sprendime, įvertinęs bylos šalių išsakytus tokius pačius argumentus dėl Taisyklių 49.2 punkto nuostatos, kaip ir šioje byloje, pripažino, kad šios Taisyklių nuostatos lingvistinė išraiška nėra nepriekaištinga, kadangi, dėl panaudotų žodžių (rinka, yra / nėra žinomi teikėjai), kurių turinys nėra paaiškinamas, nėra itin tiksli ir aiški, tačiau dėl to savaime nagrinėjamu atveju nėra pagrindas konstatuoti aptartų imperatyvų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų) pažeidimo, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-318/2021; kt.).

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Sprendime pareiškėjo atlikto pirkimo teisėtumą vertino, vadovaudamasis Pavyzdinių taisyklių, kurių nuostatos, galiojusios ginčo teisinių santykių metu, be kita ko, nustatė, kad: perkančioji organizacija skelbia apie kiekvieną supaprastintą pirkimą, išskyrus šiose taisyklėse nustatytus, atsižvelgiant į VPĮ 92 straipsnio nuostatas, atvejus (Pavyzdinių taisyklių 12 p.); supaprastinti pirkimai atliekami šiais būdais: supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto riboto konkurso, supaprastintų skelbiamų derybų, apklausos, supaprastinto projekto konkurso (Pavyzdinių taisyklių 84–84.5 p.); pirkimas supaprastinto atviro, supaprastinto riboto konkurso ar supaprastintų skelbiamų derybų būdu gali būti atliktas visais atvejais, tinkamai apie jį paskelbus (Pavyzdinių taisyklių 85 p.). Įvertinęs pirkimą ir Pavyzdinių taisyklių nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Sprendime nustatė, kad darbų pirkimas, atsižvelgiant į jo vertę, priskirtinas mažos vertės pirkimams (VPĮ 2 str. 15 d. 1 p.), galėjo būti vykdomas apklausos būdu (Pavyzdinių taisyklių 133 p.), įvykdytas laikantis pagrindinių sąlygų, t. y. per CVP IS apklausus 3 tiekėjus (Pavyzdinių taisyklių 107, 107.1.4, 107.1.4.2, 110 ir 110.1 p.), konstatavo, kad atsakovo sprendimo išvada, jog dėl pareiškėjo pasirinkto pirkimo vykdymo procedūros potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, jiems nebuvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose (dirbtinai nesudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai), ir tokiu būdu buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nepasiektas 2 dalyje įtvirtintas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, padaryta ignoruojant dalį VPĮ, Pavyzdinių taisyklių nuostatų bei byloje nustatytų faktų, iš kurių nėra galima spręsti, kad potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, nepasiektas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo.

49. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovas nėra nustatęs, kad pareiškėjo atlikti Pirkimai pagal darbų pirkimo vertę nepriskirtini mažos vertės viešajam pirkimui (VPĮ 2 str. 15 d. 1 p.), nėra nurodęs teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo vykdyti Pirkimų apklausos būdu, pagal pateiktus duomenis pareiškėjas yra atlikęs tiekėjų apklausas (viename pirkime yra apklausęs 3 tiekėjus, o kituose – po 5 tiekėjus), taip pat byloje nėra nurodyti jokie konkretūs faktai, pagrindžiantys, jog organizuojant ir vykdant Pirkimus potencialūs suinteresuoti tiekėjai buvo diskriminuojami, nepasiektas tikslas dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, Pirkimai atlikti nesilaikant VPĮ ir Pavyzdinių taisyklių nuostatų.

50. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

51. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....>. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko) žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“.

52. Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

53. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-308-624/2022 suformuota praktika. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nėra nurodyta jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. Nr. eA-308-624/2022 suformuota praktika ar ši praktika turi būti koreguojama / keičiama.

54. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovo nustatytų Pirkimų pažeidimus, byloje surinktus įrodymus, susijusius su šių Pirkimų organizavimu ir vykdymu, konstatuotina, kad atsakovo Sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, todėl yra naikintini.

55. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundas tenkinamas, t. y. panaikinami Agentūros 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimai dėl pažeidimų Nr. IT01, IT02, IT03, IT04, IT05 ir IT06.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

56. Pareiškėjas byloje yra pateikęs prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymus, kad jis advokatui 2021 m. sausio 20 d. sumokėjo 1 863,40 Eur už skundo rengimą (įskaitant ir susipažinimą su Sprendimais), 2021 m. spalio 15 d. sumokėjo 338,80 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje, 2022 m. kovo 10 d. sumokėjo 1 524,60 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

57. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atlyginimą.

58. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

59. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

60. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už advokato skundo parengimą maksimalus užmokestis – 2,5 (8.2 p.); už apeliacinio skundo parengimą maksimalus užmokestis – 2,5, o jei advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 1,7 (8.9, 8.10 p.); už teismo posėdžio valandą maksimalus užmokestis– 0,1 (8.20 p.). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.).

61. Teismų praktikoje pripažįstama, jog susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos, teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo ar kito procesinio dokumento parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – dokumento parengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-239-575/2022 ir joje cituotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

62. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdis truko 52 minutes, todėl pareiškėjui už atstovavimą teisme maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 156,64 Eur (1 566,40 × 0,1 × 1). Advokatui reikėjo papildomo laiko pasiruošti posėdžiui, t. y. susipažinti su bylos medžiaga, ir tai, įvertinus bylos sudėtingumą bei apimtį, galėjo trukti iki valandos, už ką maksimali rekomenduojama priteisti suma sudarytų 156,64 Eur (1 566,40 × 0,1 × 1). Pareiškėjo nurodyta sumokėta suma už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir teismo posėdį 338,80 Eur neatitinka Rekomendacijų 7, 8.20 ir 9 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Maksimali pareiškėjui priteistina suma už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdyje galėtų būti 313,80 Eur. Už skundo parengimą maksimali priteistina suma galėtų būti 3 637 Eur (1 454,80 × 2,5), o nurodytas pareiškėjo advokato susipažinimas su Sprendimais priskirtinas prie skundo parengimo. Tai reiškia, kad už skundo parengimą yra sumokėta 1 863,40 Eur ir ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio.

63. Vertindama pareiškėjo prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad prašoma priteisti 1 524,60 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalaus už apeliacinį skundą rekomenduojamo priteisti dydžio (maksimali suma yra 2 716,77 Eur (1 598,10 × 1,7)).

64. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, nes byla nėra itin didelė ir nebuvo išskirtinai sudėtinga sprendžiant teisinius klausimus, pareiškėjui nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą, nes pareiškėjo organizacinėje struktūroje yra įsteigtas Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame dirba 11 vyr. specialistų, viešojo administravimo subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių ) biudžeto asignavimai (nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019).

65. Su šia atsakovo pozicija nesutiktina, nes proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.), t. y. kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; kt.), ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; kt.). Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-605-602/2019; kt.).

66. Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad bylinėjimosi išlaidos viešojo administravimo subjektui gali būti priteisiamos ir jos yra priteisiamos (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-514-525/2018; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-391-525/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-525/2019; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-46-438/2020; kt.), todėl įvertinus išnagrinėtos bylos pobūdį ir kitus reikšmingus kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjui iš atsakovo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

67. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs minėtą administracinę bylą Nr. eA-308-624/2022, sprendė, jog pareiškėjui turi būti priteistos jo patirtos advokato išlaidos analogiško pobūdžio byloje.

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat bylos trukmę ir jos procesinę baigtį, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteisia 3 701,80 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimus dėl pažeidimų Nr. IT01, IT02, IT03, IT04, IT05 ir IT06.

Priteisti pareiškėjui Raseinių rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 3 701,80 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus vieną eurą ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė