A-756-1578-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-1578/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-619-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. S. ir UAB „Kauno keliai“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas K. S. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 3 213 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jo turėtas išlaidas – 152 Lt už notaro paslaugas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2011 m. kovo 28 d. apie 22 val. jo sūnus A. S. važiavo iš treniruotės, kuri vyko Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto sporto salėje (adresu Radvilėnų pl. 19, Kaunas), namo į Garliavą kartu su draugu K. J.. A. S. vairavo pareiškėjui priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tunelio gatve pirmąja (dešiniąja) juosta važiavo autobusas. A. S. persirikiavo į antrąją (kairiąją) juostą. Buvo tamsu, lijo, kelio danga buvo šlapia, telkšojo balos.

A. S. važiavo apie 50 km/h greičiu (toje vietoje leistinas greitis – 60 km/h). A. S. susilyginus su dešiniąja juosta važiuojančiu autobusu, staiga pasijuto stiprus smūgis – A. S. vairuojamas automobilis priekiniu ir galiniu dešiniais ratais pataikė į 70 cm ilgio, 40 cm pločio, 20 cm gylio, jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą duobę. Priekinė padanga sprogo iš karto, galinė padangą išsileido sustojus. A. S. iškvietė kelių policiją. Atvykęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Kelių policijos patrulis G.

S. apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Įvykio metu sužalotų žmonių nebuvo. Nuvykęs į Kauno apskrities VPK, A. S. parašė paaiškinimą dėl eismo įvykio. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialistas E. I., dalyvaujant A. S., išnagrinėjo surinktą medžiagą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 284 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 2 punktu, priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pareiškėjas 2011 m. kovo 30 d. nuvairavo apgadintą automobilį į servisą, kur buvo nustatyta, kad yra pastumtas automobilio priekinis traversas, pasikeitęs išvirtimas ir suvedimas, sulenktas priekinis dešinys posūkio ašigalis, dešinys amortizatorius, dešinė apatinė šakė, deformuoti du ratlankiai, pramuštos dvi Michelin padangos. Pareiškėjas apgadintą automobilį taip pat nuvairavo į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“. Autoekspertas A. S. ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ direktorius A. V. pateikė automobilio vertinimo ataskaitą, aiškinamąjį raštą, transporto priemonės apžiūros aktą, pažymą apie vidutinę transporto priemonės rinkos kainą, skaičiuotės santrauką, atkuriamosios vertės skaičiuotę, fotofiksaciją.

Iš pateiktos atkuriamosios vertės skaičiuotės Nr. L1103048 matyti, kad automobiliui dėl smūgio į duobę buvo padaryti tokie pažeidimai: sugadinta (prakirstas šonas) dešinė priekinė ir galinė padanga Michelin 205/55 R16 91H, deformuoti priekinis ir galinis rato diskai ALU, sugadinta dešinė apatinė pakabos svirtis, dešinys teleskopinis statramstis, dešinys posūkio ašigalis, stebulė, stabilizatoriaus laikiklis, stabilizatorius. Atlikus vertinimą, buvo apskaičiuota pareiškėjo patirta žala – 3 063 Lt. Autoekspertų paslaugos kainavo 150 Lt.

Tą aplinkybę, kad visi nurodyti automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl minėto įvykio, patvirtina ir tai, kad automobilis buvo užregistruotas 2011 m. kovo 3 d. ir tą pačią dieną jam buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu jokių techninių gedimų nebuvo nustatyta, automobilis buvo techniškai visiškai tvarkingas, o minėtas įvykis užfiksuotas nepraėjus nė mėnesiui, t. y. 2011 m. kovo 28 d. Pareiškėjas, 2011 metų kovo mėnesį, gavęs autoekspertų išvadas, pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą atlyginti žalą, kartu pateikdamas minėtus įrodymus.

Atsakovo atsakymą į šį prašymą pareiškėjas gavo tik 2011 m. birželio 27 d., nors pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punktą asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Atsakovo argumentas, kad jam turėjo būti pateikti dokumentai, įrodantys, kiek iš tikrųjų kainavo automobilio remontas, nėra pagrįstas, kadangi teisės aktai nereikalauja, kad automobilis būtų faktiškai suremontuotas.

Pateiktas Kelių transporto priemonės vertinimas rodo kokia žala automobiliui buvo padaryta, kiek kainuos remontas. Pareiškėjas prašė žalos atlyginimo būtent tam, kad galėtų automobilį suremontuoti.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.1 punktą, Kaune visų gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybė. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Pagal Aprašo 12 punktą, kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą (12.1 punktas); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (12.2 punktas). Pagal Aprašo 13.5 punktą, kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras. Nagrinėjamu atveju duobė kelio dangoje nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyta ar pažymėta, kad vairuotojai būtų itin atidūs, ypač tuo metu, kai kelio danga yra šlapia ir neįmanoma pamatyti jokių kelio trūkumų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Todėl, pareiškėjo nuomone, Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti jam patirtą žalą. Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas turėtų jam sumokėti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintos Kelių eismo taisyklės numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 punktas). Kelių eismo taisyklės draudžia vairuotojui važiuoti viršijant leistiną greitį, įpareigoja vairuotoją atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas). Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (kelių eismo taisyklių 134 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo vertinama, ar vairuotojas laikėsi nurodytų taisyklių, ar kelyje jis elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Kauno miesto VPK 2011 m. kovo 28 d. nutarime nepateikta jokios informacijos, patvirtinančios, kad šiuo atveju buvo nustatomos aplinkybės, susijusios su automobilio stabdymu siekiant išvengti kliūties (kokiu greičiu buvo važiuota, ar buvo pasirinktas saugus greitis, atsižvelgiant į kelio, meteorologines sąlygas ir pan.). Nurodytos aplinkybės galėjo turėti tiesioginės įtakos pareiškėjo nurodomam žalos dydžiui. Šiuo atveju nebuvo tirta, ar žala nekilo dėl paties vairuotojo netinkamo elgesio kelyje. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmenys nuo civilinės atsakomybės gali būti atleidžiami, dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. Nagrinėjamu atveju atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. Todėl, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleistas dėl paties vairuotojo neatsargumo vairuojant automobilį.

Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2011 m. kovo 30 d. skaičiuotės santraukoje nurodoma, jog atstatomojo remonto kaina yra orientacinė. Be to, šiai atstatomojo remonto kainai buvo pritaikytas 21 procento PVM (531,66 Lt). Tačiau automobilio dalių pardavėjas ir/ar automobilius remontuojantis asmuo nebūtinai privalo būti PVM mokėtojas ir pareiškėjas nebūtinai patirs šias išlaidas. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kokią materialinę žalą jis faktiškai patyrė, o UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytas tik apytikslis bendras patirtas nuostolis. Šie duomenys, nesant pateiktos PVM sąskaitos - faktūros bei pavedimo kopijos, nepatvirtina, kad pareiškėjas patyrė būtent tokio dydžio žalą, nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu ir principu onus probandi, pareiškėjas privalėjo pateikti patirtos žalos dydį įrodančius dokumentus. Be to, byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas automobilį yra apdraudęs savanorišku automobilio draudimu, jei taip, ar kreipėsi į draudimo įstaigą dėl žalos atlyginimo ir ar ši žala jam jau yra atlyginta. Tuo atveju, jei žala jau yra atlyginta draudimo bendrovės, pareiškėjas neturi teisės reikalauti iš atsakovo ją atlyginti dar kartą. Pareiškėjo skunde minimi CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnis nustato palūkanas esant civiliniams prievoliniams santykiams. Žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, priteisimo atveju viešoji teisė nenumato palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno keliai“ prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2011 m. vasario 21 d. UAB „Kauno keliai“ gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus užsakymą dėl gatvių išdaužų remonto. Užsakyme buvo nurodyta ir Tunelio gatvė, kurios remontuojamas plotas buvo 10 kv. m. Remonto darbai buvo atlikti 2011 metų balandžio mėnesį, o pareiškėjo skunde nurodytas eismo įvykis įvyko 2011 m kovo 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 metų kovo mėnesį nesikreipė į UAB „Kauno keliai“ dėl duobių pašalinimo Tunelio gatvėje. UAB „Kauno keliai“ negavo jokio pranešimo apie 2011 m. kovo 28 d. eismo įvykį. UAB „Kauno keliai“ darbuotojai nebuvo kviečiami apžiūrėti duobės. Kauno miesto savivaldybės administracija nesikreipė į UAB „Kauno keliai“ dėl Tunelio gatvės remonto darbų broko pataisymo arba dėl įvykio vietoje atsiradusios duobės ar naujai atsiradusios duobės pašalinimo. Apie 2011 m kovo 28 d. eismo įvykį UAB „Kauno keliai“ sužinojo tik iš Kauno apygardos administracijos teismo pranešimo. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Kauno keliai“, atlikusi Tunelio gatvės remonto darbus, negali nurodyti, ar ji atliko būtent tos duobės, dėl kurios yra įvyko eismo įvykis, remontą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo K. S. skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2 531,72 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011 m. rugpjūčio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas sprendime nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011 m. kovo 28 d. apie 22.00 val. Kaune, Tunelio gatvėje, ties Dainų slėniu, A. S., vairuodamas pareiškėjui K. S. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, pilną vandens, ir apgadino automobilį (b. l. 38, 70-75). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2011 m. kovo 28 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (b. l. 30). Nutarime nurodyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kliūties ir ją apvažiuoti, duobė buvo važiuojamojoje dalyje, nepaženklinta jokiais kelio ženklais, apsemta vandens. Nutarime nurodyti šie automobilio sugadinimai: dešinys priekinis ratlankis ir padanga, galinė dešinė padanga. Pareiškėjas 2011 m. kovo 30 d. kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ ekspertas A. S. (kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. 000273), apžiūrėjęs automobilį, 2011 m. kovo 30 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L1103048 (b. l. 9-28) orientacinį patirtą nuostolį įvertino 3 213 Lt (2 531,72 Lt – numatomos automobilio atkūrimo sąnaudos atskaičiavus 61 % keistinų dalių nuvertėjimą, 531,66 Lt – 21 % PVM, 150 Lt – biuro paslaugos) (b. l. 13).

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); žalos padarymo faktą; priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.246 - 6.249, 6.271 straipsniai). Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Tvarkos 42 punktas). CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno keliai“ pateikti dokumentai neįrodo, kad atsakovas veikė taip, kaip pagal minėtus įstatymus privalėjo veikti, t. y. neįrodo, kad atsakovas tinkamai vykdė Tunelio gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą taisyti gatvę, kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta (b. l. 80-93, 98-111). Pareiškėjo pateiktos įvykio vietos nuotraukos (b. l. 41), trečiojo suinteresuoto asmens A.

S. paaiškinimai (b. l. 55-59) ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga (b. l. 70-75) patvirtina, kad automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. S., įvažiavęs į 70 cm ilgio, 40 cm pločio, 20 cm gylio jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą kelio duobę, jį apgadino ir kad pareiškėjas patyrė 3 036 Lt žalą (b. l. 9-28). Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. kovo 28 d. nutarimo, automobilio vairuotojo A. S. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta (b. l. 71).

Eismo įvykio vietos schema (b. l.

72) ir trečiojo suinteresuoto asmens A. S. paaiškinimai patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta tik dešinė automobilio dalis. Pasekmių mastas paneigia atsakovo teiginius, kad vairuotojas galėjo būti neatidus, nerūpestingas ir nepasirinko saugaus greičio. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad remonto sąmatoje (b. l. 13, 17-21) nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir nėra techniškai susiję su patirtais automobilio apgadinimais. Žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktų priskirtų pareigų nevykdymas.

Todėl žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės. Pareiškėjo patirtos žalos dydį patvirtina UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurios išvadose nurodoma, kad atstatomoji transporto priemonės vertė, įvertinus keistinų dalių nuvertėjimą, yra 2 531,72 Lt, 531,66 Lt (21 % PVM) bei 150 Lt – biuro paslaugos. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas būtinas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą. Susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d.

įsakymu Nr. 120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai – tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 15 punktas).

Automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. Autoekspertas A. S. turi teisę verstis turto vertinimo veikla, jam yra suteikta turto vertintojo kvalifikacija (kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 000273, išdavimo data 2002 m. gegužės 21 d.), todėl turto vertinimo ataskaita Nr. L1103048 pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būtino remonto išlaidas. Tačiau kompensuojamos gali būti tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti.

Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jis automobilį remontuos įmonėje, kuri bus PVM mokėtoja. Jei automobilio remonto paslaugas teiks apmokestinamasis asmuo, neprivalantis apskaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, minimalios išlaidos automobiliui suremontuoti bus prekių ir paslaugų vertė be PVM. Todėl priteistino žalos atlyginimo dydis mažintinas 531,66 Lt (ši suma ataskaitoje nurodyta kaip PVM). Tokios pozicijos šios kategorijos bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).

Priteistinos žalos atlyginimo dydis sumažintinas ir 150 Lt (biuro paslaugos), kadangi pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai patyrė šias išlaidas.

CK 6.2 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Šiuo atveju prievoliniai teisiniai santykiai kilo iš delikto (CK 6.263 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Byla teisme buvo iškelta 2011 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 2), todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas patenkintas, ir pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neatsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio dieną A. S. neturėjo 5 metų vairavimo stažo ir kad įvažiavimo į duobę faktas grindžiamas tik jo paties prieštaringais paaiškinimais. Šiuo atveju pareiškėjas K.

S., leisdamas vairuoti transporto priemonę A. S., neturinčiam 5 metų vairavimo stažo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 238 punktų reikalavimus. Pareiškėjo ir UADB „ERGO Lietuva“ 2011 m. kovo 14 d. pasirašytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-1576626 1.6 punkte nurodyta, jog draudimo rizika įvertinta ir įmoka paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė per sutarties galiojimo laikotarpį nėra ir nebus naudojama asmens, neturinčio 5 metų vairavimo stažo.

Pareiškėjas pažeidė šį sutarties punktą, todėl pripažintina, kad 2011 m. kovo 28 d., A. S. vairuojant transporto priemonę, draudimo polisas negaliojo, o tai reiškia, kad A. S. neturėjo visų pagal Kelių eismo taisykles reikalaujamų galiojančių dokumentų. Todėl Kauno apskrities VPK 2011 m. kovo 28 d. nutarime nepagrįstai nurodyta, kad šiuo atveju Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo padaryta. Jei pareiškėjas K. S. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių 14 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tikėtina, kad ginčo nebūtų buvę.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog A. S., duodamus paaiškinimus policijos pareigūnams, neteisingai nurodė, kad eismo įvykio dieną jis turėjo 5 metų vairavimo stažą. Teismo 2011 m. spalio 26 d. posėdžio metu A. S. duoti paaiškinimai skiriasi nuo pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad eismo įvykio schemą policijos pareigūnas nubraižė įvykio vietoje. Todėl A. S. paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, rėmėsi A. S. paaiškinimais ir 2011 m. kovo 30 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L1103048.

Tačiau vertinimas buvo atliktas tik praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio, todėl nėra aišku, kaip pasikeitė automobilio būklė po eismo įvykio (teismo 2011 m. spalio 10 d. posėdžio metu A. S. patvirtino, kad keitė automobilio būklę po eismo įvykio). Be to, nei vertinimo ataskaitoje, nei policijos nutarime nėra nurodyta, kad automobilio apgadinimai atsirado dėl įvažiavimo į kelio dangos išdaužą Tunelio gatvėje. Atsakovo nuomone, šiuo atveju teismas turėjo taikyti CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsakovo nuomone, teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nepagrįstai priteisė pareiškėjui 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju netaikytinos. Teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos, tačiau pastarosios nenumato palūkanų nuo priteistos sumos mokėjimo (Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-839-402/2011, 2011 m. liepos 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-809-402/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011).

Atsiliepimais į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą pareiškėjas K. S. ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno keliai“ prašo spręsti ginčą teismo nuožiūra. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo atsiliepime į pareiškėjo K. S. skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1-3 punktais, kelio savininkas (valdytojas) privalo:

1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus;

2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas.

Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1 punkte nustatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Vadovaujantis minėtomis Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Aprašo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tačiau byloje surinktų įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė tinkamai nevykdė šių pareigų. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo pareigūno 2011 m. kovo 28 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 73), eismo įvykio schema (b. l. 72), A. S. rašytinis paaiškinimas, pateiktas Kauno apskrities VPK (b. l. 74), A. S. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 65-66), Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. kovo 28 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 71), pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 41), UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ eksperto A. S. 2011 m. kovo 30 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L1103048 ir jos priedai (b. l. 9-28) patvirtina, kad 2011 m. kovo 28 d. apie 22 val. Tunelio gatvėje, Kaune, ties Dainų slėniu, A. S., vairuodamas pareiškėjui K. S. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepaženklintą, vandens apsemtą duobę (duobės ilgis – 0,7 m, plotis – 0,4 m, gylis 0,2 m), esančią gatvės važiuojamojoje dalyje, dėl ko automobilis buvo apgadintas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju žalą pareiškėjas patyrė dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė neužtikrino tinkamo savo pareigų, susijusių su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, vykdymo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu išsamiu įrodymų vertinimu. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindą abejoti minėtų įrodymų (ar jų dalies) patikimumu ir jais nesiremti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai nustatė ir pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo dydį. Dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjui priklausantis automobilis po eismo įvykio nebuvo suremontuotas ir pareiškėjas nepateikė teismui PVM sąskaitos - faktūros bei pavedimo kopijos, patvirtinančių už automobilio remontą sumokėtą sumą, pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra ne tik asmens turėtos išlaidos, bet ir asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismas, nustatydamas žalos atlyginimo dydį, negalėtų remtis byloje esančia UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“, turinčios teisę verstis turto vertinimo veikla, eksperto A. S. (turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000273) 2011 m. kovo 30 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L1103048. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui priklausančio automobilio apžiūra UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ buvo atlikta 2011 m. kovo 30 d., t. y. praėjus dviem dienoms po eismo įvykio. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad per šį trumpą laikotarpį (dvi dienas) automobilio būklė galėjo būti pakeista. Priešingai nei teigia atsakovas, vien ta aplinkybė, kad turto vertintojas automobilio apžiūrą atliko praėjus dviem dienoms po eismo įvykio, pati savaime nėra pagrindas abejoti pateiktos ataskaitos objektyvumu ir teisingumu.

Atsakovo minima CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal šio straipsnio 5 dalį, nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad šiuo atveju būta kokių nors automobilį vairavusio A. S. veiksmų, dėl kurių nuostoliai padidėjo. Atsakovo teiginiai, kad A. S., vairuodamas automobilį, buvo nepakankami atsargus ir atidus, grindžiamos tik prielaidomis. Byloje nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad A. S., važiuodamas Tunelio gatvės važiuojamąja dalimi, iš tikrųjų buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. kovo 28 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sąlygoti eismo įvykį, šiuo atveju nustatyta nebuvo. Nutarime nurodyta, kad duobė buvo važiuojamojoje dalyje, nepaženklinta jokiais kelio ženklais, apsemta vandens ir vairuotojas negalėjo iš anksto jos pastebėti bei apvažiuoti. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl K. S. ir UADB „ERGO Lietuva“ sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nėra susiję su šios administracinės bylos dalyku, kadangi ginčas šioje byloje yra kilęs ne iš draudimo teisinių santykių ir joje nesprendžiami jokie klausimai, susiję su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Atsakovo apeliaciniame skunde minima CK 6.270 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tačiau šioje byloje ginčas yra kilęs ne dėl didesnio pavojaus šaltinio (šiuo atveju – transporto priemonės) padarytos žalos, o dėl žalos (automobilio apgadinimo), atsiradusios fiziniam asmeniui dėl savivaldybės pareigų, susijusių su kelių ir gatvių priežiūra, netinkamu vykdymu. Todėl CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatos šioje byloje netaikytinos.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.2 straipsnio, 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011 m. rugpjūčio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo teiginys, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Atsakovo apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A442-2210/2011 buvo sprendžiamas ginčas, kilęs iš kitokio pobūdžio teisinių santykių (dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą), todėl nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, pateiktas aiškinimas nėra aktualus šioje administracinėje byloje.

Atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas nepagrįstas jokiais argumentais, todėl atmestinas.

Atsižvelgdama į visus anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė