2024-01-24 Nr. AB-1755-3-61-3-00870-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-44-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00870-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. (9.71 E)2-329 „Dėl archeologinių tyrimų ataskaitos“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjo 2022 m. sausio 27 d. pateiktą Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijoje, Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), 2021 metų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą (toliau – ir Ataskaita) su recenzijomis.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu atsakovas grąžino Ataskaitą už atliktus archeologinius tyrimus pareiškėjui (t. y. tyrėjui). Atsakovas nesilaikė tinkamo teisinio proceso, apimančio ir draudimo bausti du kartus už tą patį pažeidimą principą (lotynų kalba – non bis in idem), reikalavimų. Atsakovas dar 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (9.71 E)2-2144 „Dėl archeologo J. S. paveldosaugos specialisto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 16 d. raštas) konstatavo, kad pareiškėjas esą pažeidė Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“ (toliau – ir Reglamentas) tam tikras nuostatas (19.1.1, 19.1.2 ir 19.11 p.), ir kreipėsi į Kultūros ministeriją, kad ji, svarstydama pareiškėjo (archeologo) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atestatas) sustabdymo arba panaikinimo klausimą, tokiu būdu spręstų pareiškėjo atsakomybės klausimą. Kultūros ministras 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. ĮV-1368 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) atsisakė sustabdyti ar panaikinti Atestato galiojimą, tačiau Departamentas, nepaisydamas šio kultūros ministro įsakymo, taip pat ignoruodamas Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolo Nr. 50 išraše daromas išvadas apie tai, kad pareiškėjas nepadarė jokių pažeidimų, antrą kartą padarė priešingą išvadą, kad pareiškėjas tais pačiais veiksmais padarė pažeidimus. Kaip ir 2021 m. rugsėjo 16 d. rašte, taip ir skundžiamame Sprendime, atsakovas, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, spręsdamas dėl to paties asmens, konstatuodamas analogiškus teisės aktų pažeidimus, sukėlė situaciją, kad pareiškėjas yra ir toliau persekiojamas / baudžiamas / traukiamas teisinėn atsakomybėn du kartus už tą pačią veiką, nors Atestavimo komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. posėdyje ir kultūros ministro Įsakyme buvo konstatuota, kad atsakovo nurodytų pažeidimų pareiškėjas nepadarė.

2.2. Departamento nesąžiningi sprendimai ir veiksmai sukelia itin griežtas teisines pasekmes pareiškėjui. Kol nebus atsiskaityta už tyrimus pagal konkretų leidimą atlikti archeologinius tyrimus, pareiškėjas negalės gauti leidimų kitiems archeologiniams tyrimams, t. y. negalės vykdyti savo profesinės veiklos, kuri yra pagrindinis jo pajamų šaltinis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 181 straipsnio nuostatos nenustato jokių išlygų ar išimčių, senaties termino, kurie leistų archeologui gauti leidimus toliau vykdyti archeologo profesinę veiklą.

2.3. Departamentas Sprendimą grindė Mokslinės archeologijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 1 d. posėdyje (protokolo Nr. 113-5) priimtu sprendimu. Komisija posėdžiuose nesiaiškino ir neanalizavo to, kad pareiškėjo archeologiniai žvalgymai buvo atlikti 2021 m. gegužės 31 d., o archeologas G. P. (toliau – ir G. P.) sklype lankėsi tik 2021 m. birželio 23 d., t. y. po 23 dienų. Per šį laikotarpį galėjo įvykti įvairiausių įvykių, galinčių daryti tiesioginę įtaką archeologiniams tyrimams ir galimybėms rasti radinius, gali pasikeisti radinių kokybė, kiekiai, radimvietės, koordinatės ir pan. Vieta, kurioje buvo atliekami archeologiniai žvalgymai, yra šalia asfaltuoto kelio, ten nuolat vyksta transporto priemonių judėjimas, vaikšto žmonės, todėl neatmestina ir kitų faktorių įtaka. Neatmestina ir tikimybė, jog G. P. papildomus archeologinius radinius sklype galėjo rasti dėl vienos iš priežasčių, kurių nebuvo anksčiau, kai tyrimus atliko pareiškėjas. Galiausiai, nebuvo aiškinamasi, ar buvo įvertintos oro sąlygos, kiti objektyvūs veiksniai, susiklostę ar galėję susiklostyti nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. birželio 23 d., kuomet minėtame objekte pareiškėjas jau nebedirbo.

2.4. Atsakovas nesiaiškino, kodėl 2021 m. birželio 23 d., o ne anksčiau G. P. nuvyko į pareiškėjo atliktų žvalgymų vietą. Archeologas G. P. Komisijos 2021 m. liepos 20 d. posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl nepranešė pareiškėjui, sklypo savininkui, Departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui (inspektoriams), kad vyksta apžiūrėti objektą. Atsakovas nesiaiškino, ar archeologas G. P. turėjo leidimą atlikti archeologinius tyrimus (Reglamento 10 p.). Sprendimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad Departamentas jame nenurodė, kokie nauji duomenys leido paneigti Atestavimo komisijos ir kultūros ministro išvadas, kad pareiškėjas Šventosios senovės gyvenvietei archeologinių tyrimų metu nepadarė žalos, nesunaikino vertingosios savybės, radinius surinko, archeologinius tyrimus Šventosios senovės gyvenvietėje atliko pagal archeologinių tyrimų projekte nurodytą metodiką.

2.5. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), NKPAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis NKPAĮ 231 straipsnio 14 ir 17 dalių sisteminiu aiškinimu ir tai, kad kultūros ministras Įsakyme nenustatė jokių pagrindų panaikinti arba sustabdyti pareiškėjo Atestato galiojimą, turi būti konstatuota, kad Kultūros ministerija nenustatė jokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų (neveikimo) požymių.

2.6. Atsakovas, grąžindamas pareiškėjui Ataskaitą, nenurodė, kokia yra tokios ataskaitos grąžinimo paskirtis – pašalinti trūkumus (jeigu nustatyti) ar skirti papildomą ataskaitos recenzavimą. Reglamento 33 punkte aiškiai nustatyti archeologo ataskaitos grąžinimo tyrėjui atvejai; tai nėra savitikslis procesas – atlikus kultūros paveldo objekto tyrimą, nepaisant to, kokie būtų tokio tyrimo rezultatai, ataskaita turi būti parengta. Atsakovas, grąžindamas Ataskaitą pareiškėjui ir nenurodydamas grąžinimo paskirties, priėmė neteisėtą individualų administracinį aktą. Šiuo atveju Ataskaitos grąžinimas trūkumams, jeigu tokie būtų, pašalinti taip pat yra neįmanomas, nes tokie Ataskaitos trūkumai nei Sprendime, nei Protokolo išraše nėra konkrečiai įvardyti.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Teisės aktais Komisijai suteikta išimtinė teisė svarstyti projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams, o Komisijos 2022 m. vasario 1 d. posėdžio protokole Nr. 113-5 įformintas sprendimas neaprobuoti Ataskaitos yra privaloma administracinės procedūros dalis. Departamentui sprendžiant klausimą dėl ataskaitos priėmimo, įstatymų leidėjas nenustatė Departamentui Komisijos priimamų sprendimų kontrolės funkcijų ir nesuteikė teisės juos panaikinti. Departamentas, nors ir priimantis galutinį sprendimą dėl ataskaitos priėmimo, yra saistomas atitinkamo Komisijos sprendimo dėl konkrečios ataskaitos aprobavimo. Departamentas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į Komisijos protokole Nr. 113-5 priimtą sprendimą, kuris nebuvo nuginčytas. Šis Komisijos sprendimas Departamentui yra privalomas ir atsakovas Sprendimu priėmė motyvuotą ir pagrįstą atsisakymą priimti Ataskaitą.

4.2. Dar ankstesniame Komisijos 2022 m. birželio 29 d. posėdyje (protokolo Nr. 113–25) svarstyta pareiškėjo „Archeologinių tyrimų pažyma 2021 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijoje, Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pažyma). Vadovaujantis Reglamento 64 punktu, nutarta Pažymą pripažinti netinkama, t. y. Pažyma negali būti naudojama paveldosaugos sprendimams priimti, projektavimo ar planavimo sąlygoms išduoti, kultūros paveldo tvarkybos ar tvarkomųjų statybos, kraštotvarkos darbų projektams rengti. Departamentas pareiškėją apie sprendimą informavo 2021 m. liepos 5 d. raštu (9.71 E)2-1596 „Sprendimas dėl archeologinių tyrimų pažymos“ (toliau – ir Sprendimas dėl Pažymos), kuris teisės aktų numatyta tvarka neapskųstas ir galiojantis. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų archeologinių tyrimų metodikos trūkumams pašalinti, neatliko papildomų archeologinių tyrimų sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangos m. sav., Palangos m. Archeologinių tyrimų metu nesurinktas, neužfiksuotas, neaprašytas nė vienas archeologinis radinys, archeologinius radinius, buvusius žemės paviršiuje, po tyrimų surinko Departamento Klaipėdos teritorinis skyrius.

4.3. Pagal NKPAĮ 181 straipsnio 17 dalies 2 punktą, tyrėjas privalo Reglamente nustatyta tvarka pagal Komisijos aprobuotą archeologinių tyrimų projektą atlikti archeologinius tyrimus ir už juos atsiskaityti, sutvarkyti archeologinių tyrimų vietą. Komisijos 2021 m. gegužės 18 d. posėdyje (protokolo Nr. 113-19) aprobuotame pareiškėjo „Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijos, Palangos m. sav., (duomenys neskelbtini) 2021 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų projekte“ (toliau – ir Projektas) numatytas tyrimų tikslas – nustatyti, ar sklype yra suformuotas archeologinę vertę turintis kultūrinis sluoksnis, surinkti esamus radinius ir užfiksuoti jų vietas, užfiksuoti stratigrafiją, parengti paminklosaugines rekomendacijas tolimesnei sklypo eksploatacijai, t. y. pareiškėjas, atlikdamas archeologinius tyrimus, nesilaikė Komisijos aprobuoto Projekto ir Reglamente nustatytų reikalavimų.

4.4. Komisijos 2021 m. liepos 20 d. posėdyje (protokolo Nr. 113-27) buvo aptartas pareiškėjo 2021 m. liepos 20 d. pateiktas paaiškinimas, tačiau radinių kiekis, buvęs sklypo paviršiuje, yra nemažas, jie paplitę visame sklype (ypač centrinėje ir pietinėje dalyse) ir juos sudaro ne vien gintaro, bet ir titnago, akmens radinių, apdegusio kaulo radiniai, t. y. įvairūs Šventosios senovės gyvenvietės kompleksams būdingi radiniai. Todėl pareiškėjo argumentai, kad įvairios aplinkybės galėjo daryti įtaką archeologiniams radiniams atsirasti, kiekiui, kokybei ir pan., yra nepagrįsti.

4.5. Sprendime nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas ir motyvai, t. y. neatitikimas konkretiems NKPAĮ straipsniams bei Reglamento punktams, taip pat pridėtas Komisijos 2022 m. vasario 1 d. posėdžio protokolo išrašas, kuris yra neatsiejama sprendimo dalis ir kuriame pateikiami išsamesni Sprendimo priėmimo argumentai. Šiame protokole aiškiai įvardijama, kokių konkrečių Reglamento punktų neatitinka pareiškėjo Ataskaita ir kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai nebuvo atlikti.

4.6. Pareiškėjas, teigdamas, kad jam antrą kartą taikoma atsakomybė už tą patį pažeidimą, tapatina dvi skirtingas administracines procedūras, kurios yra skirtingai reglamentuojamos. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ataskaitos priėmimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato sustabdymas ar panaikinimas traktuotinas kaip uždraudimo sankcija, kurios paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją.

4.7. Šiuo atveju Ataskaitos neaprobavimas nėra kokia nors nuobauda. Reglamente nustatyti labai konkretūs reikalavimai ataskaitos formai ir turiniui, ir bet kokia ataskaita, kuri neatitinka šių reikalavimų, negali būti Komisijos aprobuojama ir priimama Departamente. Ta aplinkybė, kad kultūros ministras nesustabdė ar nepanaikino pareiškėjo Atestato galiojimo, savaime nereiškia, kad jo pateikiamoms ataskaitoms netaikomi Reglamento reikalavimai (šiuo konkrečiu atveju – Reglamento 19.1.1, 19.1.2 ir 19.11 p.), dėl ko Komisija ir neaprobavo pareiškėjo Ataskaitos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas, atlikęs archeologinius tyrimus, 2021 m. birželio 3 d. pateikė Departamento Klaipėdos skyriui ir Komisijai Pažymą, kurioje pateikė paveldosaugines rekomendacijas: atsižvelgiant į tai, jog žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu nebuvo aptiktas nei archeologinę vertę turintis kultūrinis sluoksnis, nei pavieniai archeologiniai radiniai, manoma, jog papildomi tyrimai sklypo ribose būtų netikslingi. Remiantis tuo, rekomenduojama grunto judinimo darbus vykdyti be papildomų archeologinių tyrimų.

6.2. Departamentas 2021 m. liepos 5 d. Sprendime dėl Pažymos nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. Departamentas gavo raštą „Dėl nekvalifikuotai atliktų archeologinių tyrimų Šventosios senovės gyvenvietėje (1813), (duomenys neskelbtini), Palangos m.“, kuriame pateikta informacija apie po pareiškėjo atliktų archeologinių tyrimų, 2021 m. birželio 23 d. suartos dirvos paviršiuje pastebėtus 10 natūralaus gintaro gabaliukų ir 39 archeologinius radinius: gintaro nuoskalas, titnago nuoskalas, nuo karščio suskilusius akmenis, perdegusius kauliukus. Pateiktos šių radinių nuotraukos ir koordinatės. Atsakovas informavo pareiškėją, kad Komisija 2021 m. birželio 29 d. posėdyje įvertino pateiktus naujus faktinius duomenis ir vadovaudamasi Reglamento 64 punktu nutarė pareiškėjo Pažymą pripažinti netinkama. Pareiškėjas informuotas, kad Komisija 2021 m. birželio 29 d. posėdyje nutarė dėl tolimesnių veiksmų spręsti 2021 m. liepos 13 d. Komisijos posėdyje ir pakvietė pareiškėją dalyvauti šiame posėdyje.

6.3. 2021 m. liepos 20 d. įvykusiame Komisijos posėdyje (protokolo Nr. 113-27) rekomenduota atsakovui kreiptis į Atestavimo komisiją dėl pareiškėjo atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. Departamentas 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydamas įvertinti pateiktą informaciją bei svarstyti pareiškėjo (archeologo) Atestato sustabdymo arba panaikinimo klausimą.

6.4. Atestavimo komisija 2021 m. lapkričio 11 d. posėdyje svarstė klausimą dėl pareiškėjo Atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo ir nutarė nesiūlyti kultūros ministrui sustabdyti ar panaikinti pareiškėjo Atestato galiojimą. Kultūros ministras 2021 m. gruodžio 2 d. Įsakymu atsisakė sustabdyti ar panaikinti pareiškėjo Atestato galiojimą.

6.5. Pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. pateikė atsakovui Ataskaitą su recenzijomis, kurioje buvo pakeistos rekomendacijos ir išvados, ir nurodyta, kad archeologinių žvalgymų metu archeologinę vertę turinčių radinių neaptikta, rasta tik pavienių smulkių neapdirbto gintaro gabaliukų; po archeologinių tyrimų (duomenys neskelbtini) sklype Nr. (duomenys neskelbtini) apsilankęs archeologas G. P. suartos žemės paviršiuje aptiko archeologinę vertę turinčių radinių. Iš viso surinktas 41 radinys / jų grupės – gintaro nuoskalos, titnago nuoskalos, perkaitę / perskilę akmenys, perdegę kauliukai; tai tipiški akmens amžiaus, neolito laikotarpio radiniai būdingi Šventosios senovės gyvenvietei; radiniai koncentruojasi pietinėje sklypo dalyje, galbūt siejami su neišlikusia, suardyta radimviete; atsižvelgiant į 2021 metų tyrimų rezultatus bei po tyrimų G. P. aptiktus pavienius archeologinius radinius, rekomenduojama sklypo eksploatacijos metu (grunto judinimo) kartu atlikti ir archeologinius žvalgymus; visa tyrimo metu sukaupta medžiaga saugoma mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archyve; G. P. aptikti radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje“.

6.6. Departamentas, vadovaudamasis Reglamento 33 punktu ir atsižvelgdamas į Komisijos 2022 m. vasario 1 d. posėdyje priimtą sprendimą, Sprendimu Ataskaitą grąžino pareiškėjui. Atsakovas informavo, kad Komisijos 2022 m. vasario 1 d. posėdyje nutarta Ataskaitos neaprobuoti, pažymėjo, kad pareiškėjas archeologinių tyrimų metu nesurinko nei vieno archeologinę vertę turinčio radinio, tyrimai atlikti pažeidžiant Reglamento 19.1, 19.1.1,19.1.2 ir 19.11 punktų, kuriuose numatyta, kad tyrimų metu būtina surinkti visus archeologinę vertę turinčius radinius; kt., reikalavimus.

7. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, teismas vadovavosi NKPAĮ 181 straipsnio 17 dalimi, pažymėjo, kad pagal Reglamento 10 punktą, archeologinių tyrimų ataskaita – dokumentas, kuriame pagal šio Reglamento reikalavimus pateikiamas archeologinių tyrimų duomenų rinkinys, rezultatai ir mokslinės išvados. Teismas analizavo Reglamento 19 punktą, nustatantį bendruosius archeologinių tyrimų metodikos reikalavimus, 24, 32–34 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą. Teismas taip pat vadovavosi kultūros ministro 2020 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ĮV-218 patvirtintais Mokslinės archeologijos komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir pažymėjo, kad Komisijos sprendimai, išskyrus sprendimus dėl archeologinių tyrimų ataskaitų, Departamentui ir Kultūros ministerijai yra rekomendacinio pobūdžio.

8. Sistemiškai įvertinęs aptartas teisės normas, teismas darė išvadą, kad į Komisijos sprendimus, kuriais aprobuojamos ar neaprobuojamos archeologinių tyrimų ataskaitos, Departamentas privalo atsižvelgti. Teismas nurodė, kad jei ataskaita neatitinka Reglamento reikalavimų, Komisija nerekomenduoja jos priimti ir atsakingas Departamento valstybės tarnautojas grąžina ataskaitą jos autoriui trūkumams ištaisyti arba skiria papildomą ataskaitos recenzavimą.

9. Teismas nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Reglamento 33 punktu ir atsižvelgus į Komisijos 2022 m. vasario 1 d. posėdyje priimtą sprendimą, atkreipė dėmesį, jog šiame posėdyje Komisija priėmė sprendimą pareiškėjo Ataskaitos neaprobuoti, konstatuodama, kad archeologiniai tyrimai atlikti pažeidžiant Reglamento 19.1, 19.1.1, 19.1.2 ir 19.11 punktų reikalavimus, t. y. archeologinių tyrimų metu nesurinkti archeologinę vertę turintys radiniai. Posėdyje pažymėta, kad archeologinių tyrimų metu nesurinktas nei vienas archeologinis radinys; po atliktų archeologinių tyrimų, žemės paviršiuje pastebėjęs archeologinių radinių, G. P. apie tai pranešė Departamentui. Departamento Klaipėdos teritorinis skyrius (duomenys neskelbtini) (Palangos m. sav.) paviršiuje surinko 41 radinį / jų grupes, kuriuos sudaro gintaro nuoskalos, titnago nuoskalos, perkaitę / perskilę akmenys, perdegę kauliukai; įvertinus surinktus radinius, nutarta, kad visi radiniai turi archeologinę, kultūrinę vertę – archeologiniai radiniai yra tipiški akmens amžiaus, neolito laikotarpio Šventosios gyvenviečių kompleksams.

10. Teismas konstatavo, kad Komisijos padarytų išvadų dėl archeologinių tyrimų atlikimo pažeidžiant Reglamento 19.1.1–19.1.2 bei 19.11 punktų reikalavimus, pareiškėjas nepaneigė.

11. Teismas atmetė skundo argumentus, susijusius su draudimu bausti pareiškėją už tą patį pažeidimą du kartus. Įvertinęs Atestavimo komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolo Nr. 50 turinį, teismas pabrėžė, kad posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo Atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo ir nutarta nesiūlyti kultūros ministrui sustabdyti ar panaikinti pareiškėjo Atestatą, kadangi tam nėra pagrindo – Šventosios senovės gyvenvietei archeologinių tyrimų metu nebuvo padaryta žala, nesunaikintos vertingosios savybės, radiniai surinkti, pareiškėjo archeologiniai tyrimai Šventosios senovės gyvenvietėje buvo atlikti pagal archeologinių tyrimų projekte nurodytą metodiką. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčą inicijavo dėl Ataskaitos nepriėmimo, t. y. dėl kitos administracinės procedūros, nei buvo spręsta Atestavimo komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. posėdyje. Teismas nurodė, kad šie atvejai negali būti tapatinami. Teismas pažymėjo, kad nors Atestavimo komisija konstatavo, jog žala nepadaryta, nes vertybės nesunaikintos, o radiniai surinkti, tai savaime nereiškia, jog radinius surinko pareiškėjas ar kad jo Ataskaita buvo tinkama. Priešingai nei teigė pareiškėjas, Atestavimo komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. posėdyje, kultūros ministro Įsakyme nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas nepadarė Reglamento reikalavimų pažeidimų.

12. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, susijusius su kito archeologo (G. P.) apsilankymo pareiškėjo tirtoje vietovėje aplinkybėmis. Teismas pažymėjo kad po G. P. pranešimo Departamento Klaipėdos teritorinis skyrius pareiškėjo žvalgytame sklype surinko 41 radinį / jų grupes. Teismo vertinimu, tai nebuvo pavienis radinys, o priešingai – reikšmingas jų skaičius, todėl pareiškėjo teiginiai dėl oro sąlygų ir kitų veiksnių grindžiami prielaidomis.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Departamentas Sprendime nenurodė Ataskaitos grąžinimo paskirties, teismas nurodė, kad pagal Reglamento 33 punktą, tuo atveju, jeigu Komisija nerekomenduoja ataskaitos priimti, atsakingas Departamento valstybės tarnautojas gali: 1) grąžinti ataskaitą jos autoriui trūkumams ištaisyti; 2) skirti papildomą ataskaitos recenzavimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nuspręsta Ataskaitą grąžinti tyrėjui, todėl spręstina, kad nors atsakovas aiškiai nenurodė, jog grąžina Ataskaitą, kad būtų ištaisyti trūkumai, tačiau būtent šį sprendimo variantą jis pasirinko.

14. Teismas atmetė skundo argumentus, kad Sprendimas neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes Sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, yra nurodytas aiškus sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

15. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas.

III. 16. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo jam bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, bylą išnagrinėjo formaliai, neatliko visapusiško ir objektyvaus įrodymų tyrimo, apsiribojo pritarimu atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytai pozicijai ir neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

17.2. Esminis bylos dalykas buvo tai, ar atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas, vadovaudamasis Nuostatais, darė išvadą, kad Departamentas negalėjo nesivadovauti Komisijos protokoliniu sprendimu, kuris pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą negalėjo būti skundžiamas. Pagal Nuostatus, Departamentas yra saistomas savo struktūrinio padalinio sprendimų. Pareiškėjas pasinaudojo vienintele jam nustatyta galimybe kvestionuoti Departamento sprendimą, priimtą Komisijos sprendimų pagrindu, t. y. kreiptis į teismą.

17.3. Atestavimo komisija 2021 m. lapkričio 11 d. posėdyje ir Komisija 2022 m. vasario 1 d. posėdyje iš esmės svarstė analogišką klausimą – ar pareiškėjo atlikti tyrimai atitiko Reglamento reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad tyrimų metu būtina surinkti visus archeologinę vertę turinčius radinius (19.1.1, 19.1.2 ir 19.11 p.). Atestavimo komisija 2021m. lapkričio 11 d. posėdyje nustatė, kad pareiškėjas Šventosios senovės gyvenvietei archeologinių tyrimų metu nepadarė žalos, nesunaikintos vertingosios savybės, radiniai surinkti (kas atitinka Reglamento 19.1.1, 19.1.2 ir 19.11 p. reikalavimus). Ši komisija net rekomendavo Komisijai siekti patobulinti archeologijos tyrimų metodiką. Nors Atestavimo komisijos užduotis buvo įvertinti, ar pareiškėjas, kaip archeologas, atitinka jam keliamus reikalavimus, ar jis laikėsi Reglamento 19.1.1, 19.1.2 ir 19.11 punktų, ši komisija turėjo įvertinti Departamentui pateiktų archeologinių tyrimų dokumentų atitiktį Projektui, paties tyrimo metodiką ir pan. Atestavimo komisija nenustatė minėtų Reglamento punktų pažeidimų, tai įtvirtinta ir kultūros ministro Įsakyme, kuris yra galiojantis. Tačiau Komisija 2022 m. vasario 1 d. posėdyje, nenustačiusi naujų duomenų, dėl tų pačių aplinkybių padarė priešingas išvadas.

17.4. Teismas dviejų subjektų – Kultūros ministerijos ir Departamento, tarp kurių yra pavaldumo, subordinaciniai ryšiai, skirtingų išvadų plačiau neanalizavo, tik nurodė, kad tai skirtingos administracinės procedūros. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad draudimo bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šis principas buvo pažeistas, kadangi Komisija vertino tuos pačius pareiškėjo veiksmus, t. y. ar jis atlikdamas archeologinius tyrimus, pažeidė Reglamento 19.1.1, 19.1.2 ir 19.11 punktus. Be to, abi komisijos disponavo iš esmės tapačiais duomenimis.

17.5. Teismas netyrė ir kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su G. P. lankymusi tyrimų vietovėje, nuo pareiškėjo darbų pabaigos praėjusiu laikotarpiu, oro sąlygomis, kitais veiksniais, kad Atestavimo komisija rekomendavo Komisijai siekti patobulinti archeologijos tyrimų metodiką, kad ateityje nagrinėjant Šventosios senosios gyvenvietės archeologinių tyrimų projektus, parengtus tyrėjų, būtų sudarytos sąlygos laiku surasti visus archeologinius radinius.

17.6. Nors pagal teismų praktiką teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, tačiau tai nepaneigia teismo pareigos visapusiškai įvertinti esmines aplinkybes ir pateikti motyvus dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Nemotyvuotas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Pareiškėjas tapatina dvi skirtingas administracines procedūras: archeologinių tyrimų ataskaitos priėmimą ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimą. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Atestavimo komisija svarstė analogišką klausimą, t. y. ar pareiškėjo tyrimai atitiko Reglamento reikalavimus. Atestavimo komisija 2021 m. lapkričio 11 d. posėdyje svarstė klausimą dėl pareiškėjo Atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. Kultūros ministro 2017 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. ĮV-406 patvirtinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos nuostatai neįtvirtinta šios komisijos kompetencijos vertinti atliekamų archeologinių tyrimų bei šių tyrimų ataskaitų atitikimą Reglamento reikalavimams. Tokia funkcija numatyta būtent Komisijai.

19.2. Pareiškėjas neteisingai vertina Atestavimo komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. posėdžio nutarimo esmę, kadangi Atestavimo komisija nepasisakė apie archeologinių tyrimų atitikimą Reglamentui. Radinius surinko, įvertino, užfiksavo ir muziejui perdavė ne tyrėjas, kaip tai numatyta Reglamente, o Departamentas ir tai pagrindžia byloje esantys įrodymai.

19.3. Vadovaujantis Reglamento 32 punktu, recenzuotas ataskaitas svarsto Komisija – vienintelis teisės aktų įgaliotas subjektas, kurio sudėtį taip pat tvirtina kultūros ministras. Komisijos 2022 m. vasario 1 d. posėdyje nutarta Ataskaitos neaprobuoti, nes Ataskaita neatitinka Reglamento reikalavimų, pateikti visi faktiniai duomenys, kad jau po atliktų pareiškėjo tyrimų (duomenys neskelbtini), Palangos m., Palangos m. sav., buvo surinktas 41 archeologinis radinys / jų grupės. Dėl to Departamento Sprendimas yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės aktais, reglamentuojančiais archeologinių tyrimų ataskaitos priėmimo procedūras.

19.4. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde neįrodo aplinkybių, kad atidengtos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės buvo išsamiai užfiksuotos, surinkti archeologiniai radiniai, t. y. kad būtent pats pareiškėjas atliko šiuos veiksmus (surinko archeologinius radinius). Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad per 23 dienų laikotarpį įvairios aplinkybės galėjo daryti tiesioginę įtaką archeologiniams tyrimams ir galimybei sklype atsirasti archeologinių radinių. Atestavimo komisija teikia pasiūlymus dėl paveldosaugos specialistų atestavimo teisinio reguliavimo ir atestavimo procedūrų tobulinimo, o ne dėl teisės aktų tobulinimo ar rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su archeologinio paveldo tyrimais, kas yra Komisijos veiklos sritis. Be to, Komisija 2022 m. vasario 1 d. posėdyje nepasisakė, kad archeologiniai radiniai nesurinkti ir neįvertinti dėl tobulintinos archeologinių tyrimų metodikos, nustatytos Reglamente.

19.5. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl Atestavimo komisijos ir Komisijos pavaldumo, kadangi šių komisijų uždaviniai ir funkcijos skirtingos, t. y. pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo draudimo tą patį bausti kelis kartus už tuos pačius veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Bylos pagrindinis dalykas – atsakovo Departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. (9.71 E)2-329, kuriuo grąžinta pareiškėjui (archeologui) J. S. jo parengta ir 2022 m. sausio 27 d. atsakovui pateikta „Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijoje, Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), 2021 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita“, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde yra suformulavęs ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti Ataskaitą su recenzijomis.

21. Atsakovas Sprendimą priėmė, vadovaudamasis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. kovo 1 d.), 33 punktu ir atsižvelgdamas į Mokslinės archeologijos komisijos 2022 m. vasario 1 d. posėdyje Nr. 113-5 priimtą sprendimą, kuriuo nutarta neaprobuoti Ataskaitos. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas archeologinių tyrimų metu nesurinko nei vieno archeologinę vertę turinčio radinio (tai patvirtina Ataskaita), tyrimai atlikti pažeidžiant Reglamento 19.1, 19.1.1, 19.1.2 ir 19.11 punktus, kuriuose nustatyta, jog tyrimų metu būtina surinkti archeologinę vertę turinčius radinius.

22. Komisijos 2022 m. vasario 1 d. posėdyje Nr. 113-5 priimtame sprendime nurodyta, kad archeologiniai tyrimai atlikti pažeidžiant Reglamento 19.1, 19.1.1, 19.1.2 ir 19.11 punktų reikalavimus, t. y. archeologinių tyrimų metu nesurinkti archeologinę vertę turintys radiniai, po atliktų archeologinių tyrimų, žemės paviršiuje pastebėjęs archeologinių radinių, G. P. apie tai pranešė Departamentui, Departamento Klaipėdos teritorinis skyrius (duomenys neskelbtini) (Palangos m. sav.) paviršiuje surinko 41 radinį / jų grupes, kuriuos sudaro gintaro nuoskalos, titnago nuoskalos, perkaitę / perskilę akmenys, perdegę kauliukai. 2021 m. rugsėjo 8 d. Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos posėdyje Nr. KK-16, įvertinus Departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus surinktus radinius, nutarta, kad visi radiniai turi archeologinę, kultūrinę vertę (archeologiniai radiniai yra tipiški akmens amžiaus, neolito laikotarpio Šventosios gyvenviečių kompleksams).

23. Reglamento 19.1 punkte nurodyta, kad tyrėjo (archeologinės ekspedicijos) techninis pasirengimas atlikti archeologinius tyrimus lauko sąlygomis turi užtikrinti, kad būtų pasiekti pagrindiniai šių tyrimų tikslai, tarp kurių: kiek įmanoma išsamiau užfiksuotos atidengtos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės (19.1.1 p.); surinkti archeologiniai radiniai (19.1.2 p.); tyrimų metu aptinkami radiniai fiksuojami pagal šurfe, perkasoje tyrėjo sudarytą kvadratų sistemą. Kvadratai negali būti didesni nei ketvirtadalis tiriamo ploto. Tyrimų metu būtina surinkti visus archeologinę vertę turinčius radinius (akmens, metalo, stiklo, keramikos, medžio, odos ir kt.) ir osteologinę medžiagą, tyrėjui nusprendus – paimti mėginius (grunto, anglies ir pan.) analizėms. Ypačiųjų archeologinių radinių vietos pažymimos plane naudojant matavimo priemones. Surinktiems radiniams ir paimtiems mėginiams surašomos metrikos, jose nurodant tirto archeologinio paveldo objekto pavadinimą, adresą, tyrimų metus, perkasą, šurfą, kvadratą, gylį, ypačiojo archeologinio radinio numerį (jeigu metrika trumpinama, jos pilnas iššifravimas nurodomas tyrimų ataskaitoje). Aptiktos gausios masinės medžiagos (keramikos, statybinių detalių, gamybos atliekų ir pan.) atrinkimo kriterijus nustato pats tyrėjas, atsižvelgdamas į aptiktos medžiagos kiekį bei mokslinę vertę. Tyrėjas surastus archeologinius radinius perduoda į muziejus, vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų metu rastų archeologinių radinių perdavimo muziejams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ĮV-66. Masiniai radiniai bei osteologinė medžiaga, raštiškai muziejams atsisakius juos priimti, gali būti užkasami toje tirto archeologinio paveldo objekto teritorijos vietoje, kurioje jiems mažiausiai grėstų sunaikinimo pavojus, užkasimo vietą pažymint plane ir nurodant tyrimų ataskaitoje, arba perduodami objekto valdytojui. Sprendimą dėl masinių radinių bei osteologinės medžiagos, kuriuos atsisakė priimti muziejai, archeologinio paveldo objekto valdytojas ir kuriuos užkasti tirto archeologinio paveldo objekto teritorijoje nėra galimybių, priima Departamentas (19.11 p.).

24. Reglamento 33 punkte nustatyta, kad jei ataskaita atitinka šio Reglamento reikalavimus, Komisija rekomenduoja Departamentui ją priimti. Šiuo atveju atsakingas už leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą Departamento valstybės tarnautojas, atsižvelgęs į Komisijos rekomendacijas, ataskaitą priima. Jei ataskaita neatitinka šio Reglamento reikalavimų, Komisija nerekomenduoja jos priimti. Šiuo atveju atsakingas už leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą Departamento valstybės tarnautojas grąžina ataskaitą jos autoriui trūkumams ištaisyti arba skiria papildomą ataskaitos recenzavimą. Apie priimtą sprendimą tyrėjas per 5 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio dienos informuojamas raštu. Priėmus sprendimą grąžinti ataskaitą jos autoriui trūkumams ištaisyti arba skirti papildomą ataskaitos recenzavimą, nurodomi tokio sprendimo motyvai ir jo apskundimo tvarka.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendime nėra nurodyta, ar Ataskaita grąžinta jos autoriui (pareiškėjui) trūkumams ištaisyti, ar skirtas papildomas Ataskaitos recenzavimas, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas grąžino pareiškėjui Ataskaitą trūkumams ištaisyti. Atsakovas šios išvados neginčija. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius konkrečius Ataskaitos trūkumus, kuriuos turi ištaisyti pareiškėjas, nustatė atsakovas Sprendime, taisytini trūkumai nenurodyti ir pirmosios instancijos teismo sprendime.

26. Šiuo atveju yra svarbu ir tai, kad Reglamento 34 punkte nustatyta, jog pataisytą ataskaitą tyrėjas pateikia Departamentui, kuris ją perduoda pakartotinai svarstyti artimiausiame Komisijos posėdyje. Pakartotiniame svarstyme Komisijai nustačius, kad ataskaita iš esmės neatitinka Reglamento reikalavimų (nėra dalies teksto, būtinų planų, brėžinių, iliustracijų), atsakingas už leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimą Departamento valstybės tarnautojas gali priimti sprendimą grąžinti ataskaitą jos autoriui trūkumams ištaisyti ir svarstyti ją Komisijos posėdyje kitais metais. Šiuo atveju ataskaitos autorius einamaisiais metais laikomas neatsiskaičiusiu už atliktus archeologinius tyrimus. Apie priimtą sprendimą tyrėjas per 5 darbo dienas nuo Komisijos posėdžio dienos informuojamas raštu. Priėmus sprendimą grąžinti ataskaitą jos autoriui trūkumams ištaisyti ir svarstyti ją Komisijos posėdyje kitais metais, nurodomi tokio sprendimo motyvai ir jo apskundimo tvarka.

27. Atsižvelgiant į Reglamento 33 straipsnio nuostatas, darytina išvada, jog atsakovas, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalėjo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kurio turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, nustatantys, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras, susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu.

28. Akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012; kt.). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015; kt.). Gero administravimo principas suponuoja taip pat ir tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015; kt.).

29. Dėl to konstatuotina, jog atsakovo Sprendime turėjo būti nurodytos jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiama išvada, kad pareiškėjas turi ištaisyti Ataskaitos trūkumus (nurodyti šiuos trūkumus); nustatytos faktinės aplinkybės privalėjo būti aiškiai apibrėžtos, kadangi tiek šiuos trūkumus privalantis ištaisyti pareiškėjas, tiek teismas, nagrinėjantis ginčą dėl Ataskaitos grąžinimo trūkumams pašalinti, turi aiškiai suvokti atsakovo nustatytus Ataskaitos trūkumus, kuriuos turi ištaisyti pareiškėjas dėl to, kad jis pats archeologinių tyrimų metu nesurinko archeologinę vertę turinčių radinių.

30. Nagrinėjamu atveju Sprendime apsiribota konstatacija, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 19.1, 19.1.1, 19.1.2 ir 19.11 punktų reikalavimus, t. y. kad pareiškėjas archeologinių tyrimų metu nesurinko archeologinę vertę turinčių radinių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas pats nevertino ir nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su šiuo pažeidimu, o išimtinai rėmėsi Komisijos sprendimu, nors pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusią Reglamento redakciją, pareiškėjas neturėjo galimybės atskirai ginčyti Komisijos sprendimą, kuriuo neaprobuota Ataskaita.

31. Apibendrinant darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovo Sprendimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, Sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, yra nurodytas aiškus sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovas šioje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodęs, kokius trūkumus ir kokiu būdu pareiškėjas turėtų ištaisyti. Taip pat taisytini Ataskaitos trūkumai nenurodyti ir Komisijos sprendime, kurį atsakovas nagrinėjamu atveju traktuoja kaip neatsiejamą Sprendimo dalį.

33. Kadangi atsakovo Sprendimas neatitinka Reglamento 33 straipsnio bei Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Dėl to Sprendimas panaikinamas, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl Ataskaitos su recenzijomis priėmimo.

34. Panaikinus Sprendimą, netenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti Ataskaitą su recenzijomis, nes teismui nėra priskirta kompetencija vertinti Ataskaitą ir spręsti klausimą dėl jos priėmimo ar nepriėmimo. Tai yra atsakovo kompetencija, todėl jis įpareigojamas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl Ataskaitos su recenzijomis priėmimo.

35. Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, kad atsakovo Sprendimas turi būti panaikintas dėl to, jog jį priimant nusižengta non bis in idem principui, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, jog už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai).

36. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad non bis in idem principas draudžia skirti kelias sankcijas už tą patį neteisėtą elgesį, jeigu įvykdytos trys sąlygos: identiškos faktinės aplinkybės, tas pats pažeidėjas ir tas pats saugomas teisinis interesas (2020 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Mowi ASA, C-10/18 P, EU:C:2020:149, 72 p.).

37. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas negali būti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimą. EŽTT praktikoje nurodyta, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį), konstatuota, kad Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir / arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas (2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14939/03)).

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas); šie kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2727/2012; kt.).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Atestavimo komisija 2021 m. lapkričio 11 d. svarstė klausimą dėl pareiškėjo Atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo ir nutarė nesiūlyti kultūros ministrui sustabdyti ar panaikinti pareiškėjo Atestato galiojimo, kadangi tam nėra pagrindo – Šventosios senovės gyvenvietei archeologinių tyrimų metu nebuvo padaryta žala, nesunaikintos vertingosios savybės, radiniai surinkti, pareiškėjo archeologiniai tyrimai Šventosios senovės gyvenvietėje buvo atlikti pagal archeologinių tyrimų projekte nurodytą metodiką. Šioje byloje ginčijamas atsakovo Departamento priimtas Sprendimas, kuriuo nepriimta Ataskaita pagal Reglamento 33 punktą, t. y. buvo išspręstas visiškai kitas klausimas, abiem šiais atvejais nagrinėjami skirtingi faktai, Atestavimo komisija nenagrinėjo ir nesprendė klausimo dėl Ataskaitos priėmimo / nepriėmimo, jos trūkumų šalinimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Apibendrindama pirmiau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies – panaikinamas atsakovo Sprendimas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo 2022 m. sausio 27 d. pateiktos Ataskaitos su recenzijomis priėmimo.

41. Pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, kad jis advokatui už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. gegužės 12 d. sumokėjo iš viso 2 000 Eur, taip pat sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio už skundą ir apeliacinį skundą.

42. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

43. Kadangi pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas iš esmės patenkinti, t. y. pagrindinis skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą patenkintas, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 33,75 Eur žyminio mokesčio už skundą ir apeliacinį skundą, advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos.

44. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

45. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

46. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Rekomendacijose nustatyta, kad už skundo parengimą maksimalus užmokestis – 2,5 (8.2 p.). Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas koeficientas yra 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas iki 30 minučių, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo posėdis truko 51 minutę (žr. pirmosios instancijos teismo informacinę pažymą).

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr., pvz., 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017).

48. Pareiškėjas advokatui 2 000 Eur sumokėjo už skundo parengimą, pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties analizę ir jos aptarimą, už atsakovo atsiliepimo į skundą analizę, pasirengimą teismo posėdžiui. Pagal nurodytas advokato valandas, galima daryti išvadą, jog už skundo parengimą buvo sumokėta 1 200 Eur (15x80), o už konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiui sumokėta 800 Eur (10x80).

49. Nagrinėjamu atveju maksimalūs priteistini dydžiai už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydžiai apskaičiuojami, atsižvelgiant į 2021 metų IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (1 679,30 Eur). Maksimalus užmokestis už skundo parengimą yra 4 198,25 Eur, už atstovavimo teismo posėdyje vieną valandą – 167,93 Eur, už pasirengimo teismo posėdžiui, konsultacijų vieną valandą – 167,93 Eur.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat bylos trukmę ir jos procesinę baigtį, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia jo sumokėtą 2 000 Eur sumą už atstovo suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

51. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistina 2 033,75 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. (9.71 E)2-329 „Dėl archeologinių tyrimų ataskaitos“, įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pareiškėjo 2022 m. sausio 27 d. pateiktos Šventosios senovės gyvenvietės (1813) teritorijoje, Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), 2021 metų žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitos su recenzijomis priėmimo.

Priteisti pareiškėjui J. S. iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2 033,75 Eur (du tūkstančius trisdešimt tris eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė