2023-04-26 Nr. AB-9010-3-63-3-03754-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1561-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03754-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (8.3Mr) ATP-A-2022-00152 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl advokato paskyrimo administracinėje byloje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-143457 apskundimo dėl 184,28 Eur mokestinės nepriemokos iš pareiškėjos turto išieškojimo (toliau – ir 2022 m. liepos 18 d. sprendimas), priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2022 m. gruodžio 13 d. gavo Tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimą, kuriuo jai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimo apskundimo. Tarnyba priėmė neteisėtą, šališką, neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl advokato administraciniame ginče nesuteikimo. Tarnyba nuolat vilkina visus prašymus skirti pareiškėjai advokatą byloje, nurodė, kad šios antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršys pareiškėjos turtinį reikalavimą (turtinį interesą), kurio dydis 184,28 Eur, nors, parengus su advokato pagalba kvalifikuotą skundą, administracinėje byloje ketina pareikšti VMI ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos reikalavimus ir prašyti atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis gali siekti virš 5 000 Eur dydžio. Pareiškėja vertino, jog Tarnybos Sprendimas yra šališkas, melagingas, iš esmės nepagrįstas ir nemotyvuotas. Jei Tarnyba pareiškėjai būtų laiku paskyrusi advokatą, ji būtų galėjusi tinkamai ir laiku apsiginti, o dabar patyrė žalą ir nuostolius. Pareiškėjai priklauso 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl jos sunkios materialinės padėties, sveikatos būklės.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja pageidavo skųsti VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos 184,28 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. VMI 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimu, reg. Nr. RNA-41684, informavo Klaipėdos skyrių, kad likusi neišieškota suma pagal VMI 2022 m. liepos 18 d. sudaro 184,28 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklėmis, procesinių dokumentų parengimui ir bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme numatyta 11 valandų laiko, o advokato užmokesčiui 220 Eur. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų pareiškėjos turtinių interesų dydį, kuris sudaro 184,28 Eur, todėl Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjos T. Ž. skundą atmetė, netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 19 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas 2022 m. spalio 16 d. pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. ATP-A-2022-00152, administracinėje byloje dėl VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimo apskundimo. Prašymo 8.2 punkte pareiškėja pažymėjo, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (atitinkamai 50, 70 ar 75 proc.), jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų. Tarnyba Sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.) 1 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teisės gauti antrinę teisinę pagalbą aspektu ir nurodė, kad Įstatyme nėra nustatyta absoliuti Tarnybos pareiga suteikti antrinę teisinę pagalbą visiems jos prašantiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad, gavusį prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Tarnyba privalo nustatyti, ar subjektas patenka į asmenų, kuriems gali būti teikiama antrinė teisinė pagalba, ratą bei įvertinti, ar nėra kitų Įstatyme nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą prašančiajam.

8. Teismas vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu ir nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama paskirti advokatą skundui dėl VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos 184,28 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, surašyti. Iš VMI 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimo, reg. Nr. RNA-41684, teismas nustatė, kad likusi neišieškota suma pagal VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimą yra 184,28 Eur.

9. Teismas vadovavosi Taisyklių 3.2, 10 punktais, nustatė, jog pareiškėjos reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimo apskundimo atitinka Taisyklių 27.1.2.1, 27.1.2.2 punktus – dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimas ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme, o procesinių dokumentų parengimui ir bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme numatyta 11 valandų laiko. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui už procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme mokėtina suma sudarytų 220 Eur, o pareiškėjos turtinių interesų dydis šiuo atveju yra mažesnis negu galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Teismas sprendė, kad atsakovas Sprendimu tinkamai įvertino pareiškėjos reiškiamų reikalavimų bei galimų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų santykį ir nusprendė atsisakyti teikti jai antrinę teisinę pagalbą. Teismas atmetė pareiškėjos skundą, o taip pat netenkino ir jos reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėti iš naujo.

10. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vertindamas pareiškėjos prašymą priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo nustatyta tvarka, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.136, 6.37, 6.210 straipsniais ir nurodė, jog prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nenustačius teisinio pagrindo atsakomybei taikyti, nekyla ir pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už praleistą piniginės prievolės atlyginti nuostolius įvykdymo terminą. Konstatavęs, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė skundo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

III. 11. Pareiškėja T. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Sprendimą, įpareigoti iš naujo spręsti klausimą dėl advokato paskyrimo pareiškėjai. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padidėjo padarytos turtinės žalos pasekmės ir nuostoliai, pareiškėja prašo papildomai priteisti iš atsakovo 256,68 Eur dydžio jau padarytą turtinę žalą ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo nustatyta tvarka, kurie atsirado po skundžiamo sprendimo paskelbimo šioje byloje ir advokato nesuteikimo.

12. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su Tarnybos Sprendimu, VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimu, kitais teisminiais ginčais, teismui teiktus reikalavimus bei skundo priedus ir nurodo, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų limitas (220 Eur) nėra ir nebuvo įrodytas. Byloje nėra ir nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjos skundo dėl VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimo parengimas užims 11 valandų ir sudarys iš viso 220 Eur. Pareiškėja akcentuoja, kad jos turtinis interesas – 184,28 Eur nėra ir nebuvo galutinis, tinkamai parengto ieškinio kaina galėtų būti 5 184,28 Eur, tačiau teismas nepasisakė skundžiamame sprendime dėl šio argumento. Pareiškėjos įsitikinimu, teismo sprendimas, kaip ir Tarnybos sprendimas, yra šališkas, neteisingas, iš esmės nepagrįstas ir nemotyvuotas, taigi naikintinas. Pareiškėja nurodo, jog Tarnyba tyčia ir piktavališkai nepadeda pareiškėjai kvalifikuotai ir laiku gintis ir parengti procesinį dokumentą, toliau daro jai žalą ir nuostolius ir nepagrįstai atsisako kuo skubiau suteikti advokatą, kai teisinė pagalba būtent šioje byloje yra ir buvo skubos tvarka būtina ir reikalinga.

13. Pareiškėja teigia, jog kol teisėja vilkino šios bylos nagrinėjimą ir priėmė skundžiamą neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, VMI, neturėdama jokio teismo sprendimo ir jokio vykdomojo dokumento dėl 184,28 Eur suklastotos pareiškėjos skolos, kreipėsi į antstolį J. P., kuris slaptai, nepranešęs pareiškėjai kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) ir jau išieškojo 102,24 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00207 iš pareiškėjos senatvės pensijos, padarydamas turtinę ir neturtinę žala, šiurkščiai pažeidęs net 20 dienų apskundimo terminą, kai apie pradėtą neteisėtą išieškojimą pareiškėjai tapo žinoma tik gavus iš šio antstolio dokumentus registruota pašto siunta 2023 m. kovo 1 dieną, o bendra išieškotina suma jau yra ne 184,28 Eur, o 256,68 Eur dydžio. Sodros 2023 m. kovo 2 d. pažymos kopija pridedama prie apeliacinio skundo, ji negalėjo būti pateikta teismui, nes gauta tik po teismo sprendimo paskelbimo, kaip ir visi kiti kartu su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai.

14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, nuomonė nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo. Teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, atliko išsamų įrodymų vertinimą, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus išsamiai išdėstytus 2023 m. sausio 10 d. atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) ATP-A-2022-00152 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai T. Ž. teikti antrinę teisinę pagalbą bei kitų su tuo susijusių reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, jog atsakovas Sprendimu tinkamai įvertino pareiškėjos reiškiamų reikalavimų bei galimų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų santykį ir pagrįstai nusprendė atsisakyti teikti jai antrinę teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vertina jį kaip šališką, neteisingą, iš esmės nepagrįstą ir nemotyvuotą, laikosi pozicijos, jog byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjos skundo dėl VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimo parengimas užims 11 valandų ir sudarys 220 Eur, todėl prašo jį panaikinti. Kadangi pareiškėjai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padidėjo padarytos turtinės žalos pasekmės ir nuostoliai, pareiškėja prašo papildomai priteisti iš atsakovo 256,68 Eur dydžio jau padarytą turtinę žalą ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo nustatyta tvarka, kurie atsirado po skundžiamo sprendimo paskelbimo šioje byloje ir advokato nesuteikimo.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, daro išvadą, kad pareiškėja teigia, jog sprendimas yra be motyvų ir turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Su tokia pareiškėjos pozicija nesutiktina, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; ir kt.). Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jos skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatytinas nei ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas, nei bet kuris kitas sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad, susipažinus su byloje esančiais įrodymais ir procesiniais dokumentais, matyti, kad pareiškėja ginčą teisme inicijavo dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, susijusius su turtinės žalos atlyginimo priteisimu. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų naujų reikalavimų nenagrinėja. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su išieškojimo veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00207 (žr. nutarties 13 p.), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl jų, o taip pat prie bylos neprijungia kartu su apeliaciniu skundu pateiktų, su nagrinėjama byla nesusijusių įrodymų.

26. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, jog galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Toks išaiškinimas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta, jog socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pagrindu teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų veiksminga, t. y. prieinama, suteikta laiku ir kokybiškai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-438/2019).

27. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (2 p. ir 4 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013; 2023 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1405-624/2023).

28. Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 6–7 dalyse numatyti atvejai, kuriais pirminė ir antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

29. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą aktuali Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punkto nuostata, nurodanti, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu iš esmės išnagrinėjus reikalavimą nustatoma, jog antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį.

30. Taisyklės, be kita ko, nustato advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką (Taisyklių 1 p.). Administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas bylų teisenas ir procesinius veiksmus: procesinių dokumentų parengimas pirmosios instancijos teismui – 7 UBD (7 valandos) (Taisyklių 27.1.2.1 p.); atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 4 UBD (4 valandos) (Taisyklių 27.1.2.2 p.).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, tai, jog pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. paskirti advokatą administracinėje byloje dėl VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimo apskundimo dėl 184,28 Eur mokestinės nepriemokos iš pareiškėjos turto išieškojimo, bei vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, jog antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir pareiškėjo atstovavimą pirmosios instancijos teisme mokėtina suma sudarytų 220 Eur (Taisyklių 27.1.2.1, 27.1.2.2 p.), padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjos reikalavimų turtinių interesų dydį, kas sudaro teisinį pagrindą nesuteikti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos (Įstatymo 11 str. 7 d. 10 p.). Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde teigdama, jog jos turtinių interesų dydis galėtų būti žymiai didesnis (5 184,28 Eur), nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, todėl byloje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjos turtinių interesų dydis yra 184,28 Eur, laikytina teisinga ir nepaneigta.

32. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra ir nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjos skundo dėl VMI 2022 m. liepos 18 d. sprendimo parengimas užims 11 valandų ir sudarys viso 220 Eur, tačiau nepateikia ir pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo atveju jos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą galėtų nepatekti į Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punkte nurodytą atvejį, kai antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

33. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad atsakovas sprendime ir pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai darė išvadas, kad teisinės pagalbos suteikimas nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų bendrųjų Įstatyme apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principams (Įstatymo 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3314-822/2018). Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

35. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822-885/2011; 2023 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1405-624/2023; ir kt.). Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl teismo šališkumo, bylos vilkinimo, taigi vien pareiškėjos nepasitenkinimas pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra pagrindas manyti jį buvus šališku. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas, vilkino bylos nagrinėjimą.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino pateiktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

37. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), o taip pat ir tenkinti jos reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis