f7a014cf-e305-4533-9a1d-d3fcce495a55 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-195-1009/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22874-2016-5                                                             Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.26.2.1.; 2.5.11.7.; 1.1.10.1.; 2.1.16.2.12.;2.1.16.1.8.; 2.1.15.3.3.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

RASEINIŲ  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS N U O S P R E N D I S                                            Lietuvos Respublikos vardu2016 m. lapkričio 2 d.             Raseiniai                                 Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei, kaltinamiesiems K.

M. ir A. B., nukentėjusiajam T. D., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡silavinimas 8 klasės, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2015-08-17 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., paskirta 6 mėn viešųjų darbų per mėnesį dirbant 20 valandų visuomenės labui. 2016-02-05 nutartimi minėta bausmė pakeista į 20 parų areÅ¡to bausmę, bausmę atlikęs;A.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis IÄ® (duomenys neskelbtini) vidaus apdailininku, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:1. 2014-09-25 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. - 1 m.laisvės apribojimo, įpareigojant per 3 mėnesius atlyginti turtinę žalÄ ,2. 2014-10-08 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (3 epizodai), 182 str. 3 d., paskirta 1 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str.1 d., 2 d., 5 p., 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, 3. 2014-11-06 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d. ir paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per pirmus tris mėnesius atlyginti turtinę žalÄ . Vadovaujantis LR BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 8 (aÅ¡tuoneri) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti turtinę žalÄ .

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2014-09-25 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per pirmus tris mėnesius atlyginti turtinę žalÄ , iÅ¡ probuojamųjų įskaitos iÅ¡brauktas.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t o :              Kaltinamieji K. M. ir A. B. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , be to, K. M. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T.

D. sveikatÄ .             Veika objektyviai pasireiÅ¡kė tokiu bÅ«du:2016-05-14, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, veikdami bendrai, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, K. M. tyčia sudavė vienÄ kartÄ Â kumščiu T. D. į veidÄ , taip sulaužė nosį, po to A. B. tyčia pastÅ«mė ir pargriovė T. D., o kai Å¡is stojosi, du kartus sudavė ranka į pakaušį, o K. M. spyrė į kaklÄ .Kaltinamasis K.

M. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2016-05-14, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas kartu su A. B. pamatė nukentėjusįjį T. D., paparašė jo cigaretės, po ko susiginčijo. Tuomet jis trenkė kumščiu į veidÄ T. D., galimai jam sulaužė nosį, po ko prie jų pribėgo A. B., parvertė nukentėjusįjį, sudavė jam du kartus ranka į pakaušį, o jis spyrė nuketėjusiajam. Taip pat bÅ«tų pasielgęs ir bÅ«damas blaivus. Ä®vykį stebėjo ir paÅ¡aliniai asmenys.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog jo paskutinės apklausos metu duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi.Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2016-05-14, apie 18.30, (duomenys neskelbtini), pamatęs, kad K. M. stumdosi su kitu vyriÅ¡kiu, puolė gelbėti draugÄ , nors nematė, kad jį kas muÅ¡tų ar grėstų kitoks realus pavojus. Matė, kad K. M. kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidÄ , o jis pribėgęs nukentėjusįjį parvertė. T. D. stojantis, sudavė jam ranka du kartus į pakaušį, o K.

M. dar spyrė pastarajam. Veiksmus nutraukė, nes kažkas iÅ¡ aplinkinių Å¡aukė, kad iÅ¡kvies policijÄ .Be visiÅ¡ko K. M. ir A. B. prisipažinimo, jų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie iÅ¡tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 str. bei pagarsinti perskaitant BPK 291 str. nustatyta tvarka).             Kaltinamasis K. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad sudavė T.

D. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ ir tuo metu galėjo sulaužyti nosies kaulÄ . Kai T. D. bandė keltis nuo žemės, prie jo priėjęs A. B. trenkė jam į galvÄ ties virÅ¡ugalviu. Ä®vykį galėjo matyti D. V. ir L. K.. Tarp jo ir T. D. kilo konfliktas, nes jis jo paprašė cigaretės. Ä®vykio metu jis buvo iÅ¡gėręs, bet nemano, kad jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis. Ä®vykį matė ir paÅ¡aliniai asmenys, nes kažkas iÅ¡ jų suÅ¡uko, kad iÅ¡kvies policijÄ (b. l.101-102).Kaltinamasis A.

B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2016-05-14, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su K. M. sumušė T. D.. Abu su K. M. buvo iÅ¡gėrę alaus ir abu buvo neblaivÅ«s. Jis nukentėjusiojo nepažįsta. Pirmasis K. M. sudavė T. D. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ ir tuo metu galėjo sulaužyti nosį, po to K. M. parvertė nukentėjusįjį ant žemės, o jis du kartus delnu trenkė T. D. kai Å¡is bandė keltis nuo žemės į galvÄ .

Vėliau K. M. spyrė T. D. koja. IÅ¡ įvykio vietos pabėgo, nes kažkas suÅ¡uko, kad iÅ¡kvietė policijÄ . Mano, kad jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis. Ä®vykį matė ir paÅ¡aliniai asmenys, nes kažkas iÅ¡ jų suÅ¡uko, kad iÅ¡kvies policijÄ (b. l. 127-128).               Apklaustas nukentėjusysis T. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-14 jį mušė du vaikinai. K. M. jam kažkÄ pasakė, lyg paprašė cigaretės, bet jis jam nieko neatsakė, nes klausėsi muzikos ir tiksliai jo žodžių neiÅ¡girdo.

Muzikos klausėsi pasijungęs kolonėlę prie telefono. Jam nieko neatsakius, K. M. pribėgęs prie jo, trenkė kumščiu į veidÄ , pataikė į nosį, jÄ sulaužė, po to spyrė koja į galvÄ , bet pataikė tik į kaklÄ , vėliau jį pastÅ«mė iÅ¡ nugaros A. B., parvertė ir trenkė iÅ¡ virÅ¡aus ranka per galvÄ , smÅ«giavo dar, bet ne visus kartus pataikė. Aplinkiniai žmonės Å¡aukė, kad jo nemuÅ¡tų, kad iÅ¡kvies policijÄ (b. l. 5-6, 72-73, 75-76).IÅ¡ alkotesterio Å¡aknelės matyti, kad T.

D. kraujyje rasta 2,12 promilės etilo alkoholio (b. l. 14).Iš įvykių suvestinės matyti, kad apie įvykį policijai pranešė T. D., nurodydamas, kad jį užsipuolė keli jaunuoliai, vėliau dingo telefonas, kurį kažkur pametė (b. l. 16-19).                Liudytoja L. K. parodė, kad 2016-05-14, apie 18.30 val., važiuodama iš daugiabučio namo kiemo, pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos esančiame parkelyje vyksta muštynės. Matė, kaip A.

B. keletÄ kartų kumščiu smÅ«giavo nepažįstamam vyriÅ¡kiui į veidÄ , kuris rankomis bandė prisidengti veidÄ ir traukėsi nuo A. B.. Matė, kad nepažįstamas vyriÅ¡kis rankose turėjo pirkinių maiÅ¡elį. Å alia jų, tuo metu stovėjo, D. V. ir K. M. (b. l. 78-79).Liudytoja G. Å . parodė, kad 2016-05-14, apie 18.00 val., pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos esančiame parkelyje vyksta muÅ¡tynės. Atidžiau pažiÅ«rėjusi pamatė, kad A.

B. keletÄ kartų ranka smÅ«giavo nepažįstamam vyriÅ¡kiui, tačiau ji negali pasakyti tiksliai į kuriÄ vietÄ , taip pat matė, kad nepažįstamas vyriÅ¡kis rankomis buvo prisidengęs veidÄ ir kažkÄ turėjo rankose, galimai pirkinių maiÅ¡elį, bei traukėsi nuo A. B.. MuÅ¡tynių tarp A. ir nepažįstamo vyriÅ¡kio metu, ji matė, kaip vyriÅ¡kis nukrito ant žemės (b. l. 81).Liudytojas D. V. parodė, kad 2016-05-14 vakare, apie 19.00 val., jis pamatė kaip K. M. konfliktuoja prie vieno iÅ¡ daugiabučių su vyriÅ¡kiu.

K. M. buvo su A. B.. Dėl ko konfliktas prasidėjo, jis nežino. IÅ¡ pradžių jie keikėsi, o po to K. M. koja spyrė žmogui į kaklÄ . Jis nuo jų nuėjo apie 10-7 metrų atstumu ir Å¡aukė, kad K. nesimuÅ¡tų (b. l. 91-92).Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole, foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta - parkelis prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), greta (duomenys neskelbtini) gatvės (b. l. 8-12).IÅ¡ valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog T.

D. nustatytas nosies kaulų lūžimas, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja ir pan. Galimai įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata yra sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (b. l. 35).Bylos nagrinėjimo teisme metu gautas nukentėjusiojo ir kaltinamųjų susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, kal kaltinamiejei prispažįsta padarę jiems inkriminuotas nusilastamas veikas.

Ä®rodymų vertinimas, veikos kvalifikacija Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡ojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali bÅ«ti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbÄ aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.).

Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį.

Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012). Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos chuliganiÅ¡kos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).Nukentėjusysis T.

D. nurodė, kad kaltinamieji jam sudavė smÅ«gius ranka į galvÄ ir spyrė koja į kaklÄ be jokios aiÅ¡kios priežasties, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir jis buvo sužalotas. Kaltinamieji K. M. ir A. B. parodė, kad K. M. kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidÄ ir spyrė, o A. B. du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam į galvÄ , pakauÅ¡io srityje, taip pat be jokios aiÅ¡kios priežasties. Abiejų kaltinamųjų parodymais tik K. M. sudavė smÅ«gį kumščiu į veidÄ nukentėjusiajam, A.

B. į veidÄ nukentėjusiajam nesudavė. Liudytojos L. K. ir G. Å . patvirtino, kad matė, kaip A. B. du kartus sudavė nukentėjusiajam į veidÄ . Liudytojas D. V. patvirtino, jog matė, kaip K. M. spyrė nukentėjusiajam į kaklÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas – nosies kaulų lūžimas vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å ie įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent tarp kaltinamojo K. M. veiksmų – smÅ«gio sudavimo kumščiu į veidÄ - ir nukentėjusiajam kilusio padarinio – nosies kaulo lūžimo -yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį kumščiu į veidÄ , smurtas buvo pakankamai intensyvus, nutrauktas tik dėl to, kad kaltinamieji iÅ¡girdo, jog aplinkiniai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis K. M. suduodamas nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ , numatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neiÅ¡vengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to norėjo ir to siekė. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo K. M. tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes norėdamas padaryti sužalojimus, jis savo sÄ monėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto.

Kaltinamasis K. M. parodė, kad fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo dėl to, kad Å¡is nedavė jam cigaretės, anksčiau kaltinamojo nepažino, jokių santykių tarp jų nebuvo, aplinkui buvo ir paÅ¡alinių žmonių, įvykis buvo Å¡viesiu paros metu, gyvenvietėje, prie daugianbučių namų, o tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis K. M. smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo norėdamas pažeminti nukentėjusįjį, parodyti savo pranaÅ¡umÄ , prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, todėl kaltinamojo K.

M. veika dėl nukentėjusiajam padaryto kÅ«no sužalojimų kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Be to, kaip jau ir buvo minėta, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta - yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta - tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamųjų parodymų kaltinamieji mieste prie daugiabučių namų šviesiu paros metu sudavė rankomis ir koja smūgius nukentėjusiajam. Tai matė kiti asmenys.

Tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡oji tvarka buvo pažeista. Kaltinamųjų veiksmai vertinti kaip įžūlÅ«s, dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo panaudotas fizinis smurtas. Kaltinamieji suprato, kad vieÅ¡oje vietoje suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Toks kaltinamųjų elgesys patvirtina jiems veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Tokia kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.  Bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėimo motyvai                        Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).Skirdamas bausmę kaltinamajam K.

M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, prisipažino juos padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, dėl žalos atlyginimo susitarė, nukentėjusysis jam atleido, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , namutytÄ LR BK 284 str. 1 d., padarė bendrininkų grupėje, anksčiau vienÄ kartÄ teistas už tyčinį nusikaltimÄ , baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, neįtrauktas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų, charakterizuojamas teigiamai.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str.). Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 641 str.).Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).Skirdamas bausmę kaltinamajam A.

B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , prisipažino jį padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nukentėjusysis jam atleido, dėl žalos atlyginimo susitarė, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje, ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, anksčiau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, dirba, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, charakterizuojamas patenkinamai.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam pačiÄ griežčiausiÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , savo dydžiu mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str.). Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmė bendrintina apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 1, 5 d. 5 p.).Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 641 str.).Kaltinamasis A.

B. naujÄ nusikaltimÄ padarė neatlikęs jam 2014-10-08 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. paskirtos bausmės - 1 metų laisvės atėmimo bausmės. 2015-02-24 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2014-11-06 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė vieneri metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo, todėl prie Å¡ia nutartimi subendrintos bausmės pridėtina dalis minėtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pagal bausmių sudėjimo taisykles (BK 64 str. 1, 3 d.).

Nuosprendžio paskelbimo metu jis yra neatlikęs bausmės.Pagal teismų praktikÄ laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, atlygina padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi Å¡ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). Nors kaltinamieji yra teisiami ne pirmÄ kartÄ , tačiau su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, jo atsiprašė, nukentėjusysis jiems atleido.

Abu kaltinamiejei prisipažino padarę nusikalstamas veikas, padėjo jas atskleisti, atsakomybės nevengia. Jie kritiÅ¡kai vertina padarytas nusikalstamas veikas. SeniÅ«nijų pateiktais duomenimis skundų dėl kaltinamųjų elgesio negauta, jie neapibÅ«dinami kaip asocialÅ«s, mėgstantys vartoti alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis A. B. dirba, kaltinamasis K. M. taip pat dirbo, kas rodo jų akivaizdžius ketinimus socializuotis visuomenėje. Teismo nuomone, iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, o kaltinamasis bus resocializuotas visuomenėje (BK 75 str.).

Be to, sprendžiant kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo interesus – bÅ«dami laisvėje kaltinamieji turės daugiau galimybių atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-27-246/15). Civiliniai ieÅ¡kinai, susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 72,50 eurų ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl patirtų sužalojimų T.

D. buvo teikta pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra, chirurgo, radiologo, otorinolaringologo konsulatacijos. Už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Minėtam nukentėjusiajam suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 72,50 eurai (b. l. 39-40). Byloje nustatyta, kad būtent kaltinamojo K. M. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiajam padarytu sužalojimu – nosies kaulų lūžimu.

Kaltinamasis K. M. civilinį ieškinį pripažino visiškai.Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas bylos įrodymais, ieškiniu, medicininiais dokumentais, kaltinamasis K. M. jį pripažįsta, todėl jis tenkintinas visiškai, priteisiant 72,50 eurų iš kaltinamojo K. M..Nukentėjusysis T. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 770,00 eurų turtinės žalos, kuri, kaip nurodė pareiškėjas teisiamojo poėdžio metu, jam padaryta dėl telefono vagystės. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad telefonas nuosavybės teise priklauso ne nukentėjusiajam, o jo tėvui V.

D.. Be to, telefonas yra apdraustas nuo vagysčių DB ,,Gjensidige Baltic“. Byloje nėra duomenų, kad Å¡ie asmenys tiesiogiai bÅ«tų kreipęsi į draudimo bendrovę, o pastaroji atsisakiusi iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Kita vertus byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir telefono dingimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Byloje neginčijamai nenustatyta, jog telefonas buvo pavogtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nukentėjusysis skambino po įvykio pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį.

Pats nukentėjusysis abejoja, ar nepametė telefono. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinys kaip neįrodytas atmestinas (BPK 115 st. 1 d.).                   Kaltinamieji bei nukentėjusysis pateikė teismui susitarimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį prašė patvirtinti. Sutartis neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nepažeidžia kitų asmenų interesų, todėl tvirtintina (BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 3 d.), o byla dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktina (BPK 113 str. 2 d., CPK 293 str. 5 p.).

              Procesinės prievartos priemonės              Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamiesiems paliktinos jiems paskirtos kardomosios priemonės (LR PK 139 str.).Procesinės prievartos priemonės, taikytos kaltinamiesiems - laikinas nuosavybės teisių apribojimas, naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (LR BPK 151 str. 8 d.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis BPK 297 str., 303 str. 2, 4 d., 304 - 305 str., 307 str. teismas,                                                               n u s p r e n d ž i a :                     K.

M. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti vienerius metus laisvės atėmimo.Jį pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 64 str. 1, 5 d. 1 p. bausmes bendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.Remiantis BK 641 str. paskirtÄ bausmę mažinti 1/3 ir paskirti vienerius metus keturis mėnesius laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 4 d., 67 str. 1, 2 d. 4 p., 69 str., bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metamas, įpareigojant per pirmus du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimÄ , įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ iki 2017-03-18.A.

B. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti vienerius metus laisvės atėmimo.Remiantis LR BK 641 str. paskirtÄ bausmę mažinti 1/3 ir paskirti 8 mėn. laisvės atėmimo.Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. prie 2015-02-24 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos ir neatliktos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintÄ vienerių metų aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laikÄ Â Ä¯skaityti baumę, atliktÄ pagal 2014-10-08 Raseinių rajono apylinkės teimsmo nuosprendį.Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 4 d., 67 str. 1, 2 d. 4 p., 69 str., bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metamas Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimÄ , įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ iki 2017-03-18.KardomÄ jÄ priemonę, paskirtÄ kaltinamiesiems K.

M. ir A. B., – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymÄ .Procesinės prievartos priemonę, paskirtÄ kaltinamiesiems K. M. ir A. B., – laikinÄ nuoavybės teisių apribojimÄ â€“ panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti iÅ¡ K. M. 72,50 Eur T. D. gydymo iÅ¡laidų Valstybinės ligonių kasos naudai.Patvirtinti kaltinamųjų K. M. ir A. B. bei nukentėjusiojo T.

D. sudarytÄ taikos sutartį tokio turinio:,,AÅ¡, K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažįstu savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir įsipareigoju atlyginti 300,00 Eur neturtinę žalÄ nukentėjusiajam T. D. iki 2017-03-18. AÅ¡, A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažįstu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir įsipareigoju atlyginti 200,00 Eur neturtinę žalÄ nukentėjusiajam T. D. iki 2017-03-18.“ BylÄ dalyje dėl nukentėjusiojo T.

D. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti. Nukentėjusiojo T. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant skundÄ per Raseinių rajono apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundÄ , skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡skyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai praÅ¡oma panaikinti apkaltinamÄ jį, iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus.

Teisėja                                                                                                                    Sigita Kazlauskienė