f79e49f4-5396-4f25-8a6c-76d4a255bb94 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-1273-980/2016(Proceso Nr. 2-06-3-15727-2015-1)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.4.; 2.1.2.4.2.7.; 3.2.6.4.;KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, Erikai Žigalovaitei, Neringai Bandzienei, dalyvaujant ieškovei T. M., jos atstovei advokatei Natalijai Fočenkovai, trečiajam asmeniui H. L., jo atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, atsakovui H.

L., jo atstovams advokatams Raimondui Mažuliui, Henrikui Mackevičiui, vertėjams Viliui Gaižučiui, Danutei Kontarienei, Su Hang, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T. M. ieÅ¡kinį atsakovui H. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, neturtinės žalos priteisimo, nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2014-12-10 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytÄ UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų pirkimo – pardavimo sutartį; pritaikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti atsakovui H.

L. a.k. (duomenys neskelbtini) 100 paprastųjų vardinių UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų; priteisti 3000 Eur neturtinės žalos; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas turėdamas kelis restoranus Klaipėdoje ir vienÄ Vilniuje, žinodamas, kad jie sunkiai verčiasi, pradėjo siÅ«lyti jai ir sutuoktiniui įsigyti restoranÄ Vilniuje ir primygtinai rekomendavo apsiimti vadovauti restoranui.

Savo pasiÅ«lymÄ motyvavo tuo, kad nors restoranas ir pelningas, bet jam nepatogu nuolatos vykti į Vilnių. Atsakovas labai gyrėsi, kad restorano apyvarta pakilo ir atneÅ¡a per mėnesį po 40 000 Lt pelno. Atsakovas iÅ¡ pradžių pasakė, kad įmonės akcijas gali padovanoti, tačiau vėliau jis pasakė, kad savo įmonę UAB “(duomenys neskelbtini)” k.(duomenys neskelbtini) su restoranu geriau įforminti akcijų pirkimo – pardavimo bÅ«du, nes jo advokatas nerekomendavo įmonės ir restorano įforminti dovanos sutartimi ir dar pažadėjo, kad ji galės padirbti tris mėnesius ir, jeigu nesiseks, tai jis perims atgal restoranÄ su visais daiktais. 2014-12-10 su atsakovu buvo pasiraÅ¡yta UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad ji sumokėjo 1000 Lt už akcijas, tačiau iÅ¡ tiesų ji nieko nemokėjo.

PraÅ¡o pripažinti negaliojančia 2014-12-10 sudarytÄ sutartį, nes akivaizdu, kad ji sudaryta pažeidžiant ieÅ¡kovės teises. Sutartyje įžvelgiami apsimestinio sandorio (CK 1.87 str.) požymiai, nes atsakovas 2014-12-10 sutartyje tik už akių nustatė UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo kainÄ 1000 Lt., o iÅ¡ tikrųjų Å¡iuo sandoriu atsakovas norėjo pridengti kitÄ sandorį, pasiraÅ¡ytÄ 2014-12-01 (kiniečių kalba) su jos sutuoktiniu H. L.. Pagal 2014-12-01 susitarimÄ atsakovas už įmonę ir įmonei priklausantį turto (restorano) perleidimÄ norėjo ir turėjo gauti 100 000 Lt. 2015 m. pavasarį ji sužinojo, kad įmonė turi skolų, apie kurias atsakovas jai nebuvo pasakęs. Be to, 2014-12-10 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje įžvelgiami ir apgaulės ir suklydimo požymiai (CK 1.91 str., 1.90 str.).

Ji sudarė ginčo sutartį apgaulės įtakoje, nes nebuvo informuota apie įmonės skolas, įmonės restorano perleidimo sÄ lygas, dėl to pasiraÅ¡ydama sutartį buvo suklaidinta dėl esminių aplinkybių (CK1.90 str.).Trečiasis asmuo H. L. atsiliepime nurodė, kad palaiko ieÅ¡kovės reikalavimus ir patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovas sandorio sudarymo metu nutylėjo apie dideles įmonės skolas, todėl jo žmona sudarydama sandorį buvo suklaidinta.Atsakovas H. L. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Nurodė, kad, skirtingai nei nurodoma ieÅ¡kinyje, atsakovas neįtikinėjo ieÅ¡kovės ar trečiojo asmens, kad Å¡ie perimtų atsakovo Vilniuje valdytÄ restoranÄ . IniciatyvÄ perimti šį verslÄ pareiÅ¡kė pati ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis - tre­Äiasis asmuo H. L.. Atsakovas paaiÅ¡kino ir ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui, kokie sandoriai turės bÅ«ti sudaryti, t.y., kad vers­lo perėmimui reikalinga ir įsigyti įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas ir sudaryti sutartį dėl teisės naudotis restora­nu.

Kadangi atsakovas, atidarydamas restoranÄ Vilniuje, patyrė sÄ naudas ne tik akcijų įsigijimui, tačiau ir restorano įrengimui ir jo veiklos paruoÅ¡imui, buvo susitarta, kad įmonės akcijos bus parduotos už 1.000,00 Lt, o teisė naudotis restoranu - už 100.000,00 Lt. Kadangi ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo neturėjo galimybių iÅ¡ karto sumokėti visos 100.000,00 Lt sumos, atsakovas sutiko palaukti pilno atsiskaitymo tris mėnesius. Atsakovas teisės naudotis restoranu sutartį galėjo sudaryti tiesiogiai su ieÅ¡kove, tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo buvo apsisprendę, kad įmonės akcininke ir vadove taps ieÅ¡kovė, su kuria ir bus sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, o kita sutartis, kuria perleidžiama teisė naudotis restoranu bus sudaryta su trečiuoju asmeniu.

Kadangi atsakovas ir trečiasis asmuo yra kinai, pastaroji sutartis ir buvo sudaryta kinų kalba. Atsakovui nekilo jokių dvejonių dėl Å¡ios sutarties atitikimo ieÅ¡kovės valiai, kadangi visus veiksmus, susijusius su verslo perėmimu, vykdė ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo kartu.Atsakovas iÅ¡ anksto informavo ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį apie įmonės finansinę padėtį ir įmonės veiklos rezultatus ir, kaip minėta, ne iÅ¡ karto sutiko perleisti šį verslÄ , tačiau pati ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo įkalbinėjo atsakovÄ ir nurodė, jog juos tenkina įmonės turtinė padėtis ir kad jie sugebės savarankiÅ¡kai organizuoti įmonės ir restorano veiklÄ .

Visi duomenys apie įmonę buvo pateikti ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui ne tik žodžiu - dar 2014 metų gruodžio mėnesį atsakovas perdavė ieÅ¡kovei ir visus UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinius dokumentus, tačiau beveik metus jokios pretenzijos atsakovui nebuvo reiÅ¡kiamos.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi ir patvirtino jame iÅ¡dėstytas aplinkybes. Duoti detalesnius paaiÅ¡kinimus ir atsakyti į klausimus ieÅ¡kovė atsisakė dėl blogos sveikatos bÅ«klės ir teismo posėdžių salėje patiriamo streso.IeÅ¡kovės atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, patvirtino jame iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė yra serganti, nedideles pajamas gaunanti moteris, kuri sudarydama akcijų prikimo – pardavimo sandorį pilnai pasitikėjo atsakovu (Å¡eimos draugu) ir dėl to pasirašė sutartį jos net neskaitydama ir nesuvokdama kÄ ji pasiraÅ¡o.

Sutarties sudarymo metu ji buvo apgauta atsakovo, kadangi jis melagingai įtikino, kad restoranas atneÅ¡a kas mėnesį pelnÄ , be to, ieÅ¡kovė manė, kad, pasiraÅ¡ydama sutartį, ji gauna teisę valdyti restoranÄ , naudotis jame esančia įranga ir baldais, kuriuos vėliau atsakovas iÅ¡sivežė. Tik po mokesčių inspekcijos patikrinimo ji sužinojo, kad įmonė turi skolų, kurių ji sumokėti negali ir nenori, o tam, kad iÅ¡kelti bankroto bylÄ ji taip pat neturi lėšų. Mano, kad atsakovui buvo žinoma apie ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio sudarytÄ vedybų (povedybinę) sutartį ir jis tuo pasinaudojo.Trečiasis asmuo H.

L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog, iÅ¡ tiesų, buvo pasiraÅ¡ytos dvi sutartys dėl restorano– viena lietuvių, kita kinų kalba. Nurodė, kad prieÅ¡ sudarant sandorį jie su atsakovu kalbėjo apie restorano veiklÄ ir atsakovas jam sakė, kad yra susidarę einami įsiskolinimai tiekėjams.Trečiojo asmens atstovė advokato padėjėja I. Mickevičienė patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovas H. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog pasirinko vesti bylÄ per atstovÄ , todėl paaiÅ¡kinimų neteikė.Atsakovo atstovas advokatas H.

Mackevičius teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kad, iÅ¡ tiesų, bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra sudėtinga, įmonė turi skolų kitam kreditoriui nei pats atsakovas, kadangi operatyvaus patikrinimo pažyma nėra pirminis buhalterinis dokumentas, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima tai nustatyti.

Visa bendrovės dokumentacija buvo perduota ieÅ¡kovei dar sutarties pasiraÅ¡ymo metu, o be to, ji tapusi įmonės akcininke ir vadove, turėjo pareigÄ pateikti įmonės finansinę padėti atspindinčius duomenis registrui, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo pasiraÅ¡yta tik akcijų prikimo – pardavimo sutartis, kuri suteikė ieÅ¡kovei teisę valdyti įmonę, tačiau ne restoranÄ , tuo tarpu teisė naudotis restoranu buvo aptarta kinų kalba tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje sutartyje.

Atsakovas ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui dar iki sutarčių sudarymo paaiÅ¡kino visas aplinkybes susijusias su perleidžiamu verslu, taip pat ir apie tai, kad verslo perėmimui bus sudaryti du sandoriai - akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir teisės naudotis restoranu perleidimo sutartis. Kadangi ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens apsisprendimas dėl verslo perėmimo buvo tvirtas ir galutinis, jie pasirašė aptartus sandorius laisva valia. IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas pardavė, o ieÅ¡kovė nusipirko 100 procentų, t.y. 100 vnt. bedrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių visų akcijų vertė 10 000 Lt (2896,20 Eur ) (vienos kaina 100 Lt (28,96 Eur)) .Bylos duomenimis, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta ir tai, kad 2014-12-01 atsakovas ir trečiasis asmuo kinų kalba sudarė sutartį, pagal kuriÄ trečiasis asmuo įgijo teisę naudotis restoranu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Å alių atstovų paaiÅ¡kinimais nustatyta ir tai, kad pasiraÅ¡ius abi minėtas sutartis, ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo, iÅ¡ tiesų, vykdė restorano veiklÄ , teikė maitino paslaugas.

Nustatyta ir tai, kad ieÅ¡kovė T. M. vieÅ¡ojo registro duomenimis po sutarties pasiraÅ¡ymo tapo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore. Ginčo tarp Å¡alių dėl to, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas perdavė visus su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus nekilo. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nurodė, kad pasiėmė visus dokumentus, kurie buvo jai palikti restorano patalpose. Tokiu bÅ«du matyti, jog ieÅ¡kovė turėjo galimybę ir susipažinti su bendrovės buhalteriniais duomenimis, o be to, ir bÅ«dama bendrovės akcininke ir vadove nuo 2014-12-10 gauti visÄ su bendrove susijusiÄ informacijÄ , reikalingÄ kasdienei įmonės veiklai, naudodamasi visomis jai įstatymo suteiktomis teisėmis, viešųjų registrų duomenimis, tačiau to nepadarė.IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančia su atsakovu sudarytÄ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi, jos manymu, minėta sutartis buvo sudaryta pažeidžiant jos teises; be to, sutartyje įžvelgiami apsimestinio sandorio požymiai, nes atsakovas 2014-12-10 sutartyje tik už akių nustatė UAB “(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimo kainÄ 1000 Lt., o iÅ¡ tikrųjų Å¡iuo sandoriu atsakovas norėjo pridengti kitÄ sandorį, pasiraÅ¡ytÄ 2014-12-01 (kiniečių kalba) su jos sutuoktiniu H.

L.. Be to, kad 2014-12-10 akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje įžvelgiami ir apgaulės ir suklydimo požymiai, nes ji sudarė ginčo sutartį apgaulės įtakoje, kadangi nebuvo informuota apie įmonės skolas, įmonės restorano perleidimo sÄ lygas, dėl to pasiraÅ¡ydama sutartį buvo suklaidinta dėl esminių aplinkybių.Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Ä®statymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai bÅ«tų stabilÅ«s, bÅ«tų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos Å¡ių sandorių pagrindu.

Taigi kita sandorių negaliojimo instituto paskirtis saistoma civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumo ir jų gerbimo. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sÄ moningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, ekonominiai, buitiniai, kultÅ«riniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norÄ sudaryti sandorį. Å is žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbiÄ reikÅ¡mę turi tikslas ir motyvai.

DviÅ¡aliam sandoriui sudaryti bÅ«tina, kad jo dalyviai iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ , kad jų valiÄ Å¾inotų kita sandorio Å¡alis. Sandorio Å¡alių valia turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatyme nustatyta forma. Å iuo atveju iÅ¡orinės valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį. Netiksliai arba iÅ¡kreiptai iÅ¡reiÅ¡kus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl Å¡ių priežasčių valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.Analizuojant bylos medžiagÄ , Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, matyti, jog byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį kieno nors verčiama, t.y. prieÅ¡ savo valiÄ .

IeÅ¡kovė kartu su trečiuoju asmeniu (sutuoktiniu) norėjo ir siekė užsiimti restorano veikla ir Å¡i aplinkybė bylos nagrinėjimo metu taip pat paneigta nebuvo. Juolab, kad trečiasis asmuo patvirtino, kad tam, kad užsiimti restorano veikla, jis su atsakovu sudarė sandorį ir kinų kalba, be to, prieÅ¡ jį sudarant, atsakovas jam kompiuteryje rodė ir paaiÅ¡kino kokia yra įmonės padėtis, kad yra einamų įsiskolinimų tiekėjams. Tai, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo norėjo vykdyti restorano veiklÄ patvirtina ir tai, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio restoranas iÅ¡ tiesų veikė ir teikė maitinimo paslaugas.Atsakovo atstovas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių duomenų – t.y. pirminių buhalterinių dokumentų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti kokia yra bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis ir ar, iÅ¡ tiesų, įmonė turi kreditorinių įsiskolinimų, be to, kas yra bendrovės kreditorius ir/ar kreditoriai.

Å is argumentas bylos duomenimis paneigtas nebuvo. Vienintelis įrodymas, kuriuo ieÅ¡kovė grindžia aplinkybę apie dideles įmonės skolas, apie kurias ji nebuvo informuota, yra 2015-04-14 Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia.

Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. T. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.).Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.Konkretaus sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo.

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014).CK 1.90 straipsnio 4 dalimi apibrėžta, kad suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis.Analizuojant byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieÅ¡kovės elgesys, pasiraÅ¡ant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį net neskaičius sutarties teksto ir nepasidomėjus kÄ ir kokiu bÅ«du, tikslu bei kaip ji perka vertinant, ar buvo suklysta ir taikant protingumo kriterijų, t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, negali bÅ«ti vertinamas kaip apdairus ir atidus elgesys žmogaus įsigyjančio įmonės akcijas, todėl akivaizdu, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis.TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ suponuoja dar ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog jokio spaudimo laiko prasme, ypatingos skubos ieÅ¡kovė nepatyrė, o be to, visų derybų metu, sandorio sudarymo metu ji ir turėjo, ir galėjo tartis su sutuoktiniu, kuris yra tos pačios tautybės ir suprantantis tÄ pačiÄ kalbÄ kaip ir atsakovas, ir kuris tuo pačiu metu taip pat sudarė sandorį su atsakovu.

Todėl ieÅ¡kovės suklydimÄ sudarant jos manymu jai nepalankų sandorį teismas vertintina kaip jos teisių ir pareigų klaidingÄ Ä¯sivaizdavimÄ , kuris įvyko dėl pačios sandorio Å¡alies – ieÅ¡kovės, neapdairumo, neatidumo ir nerÅ«pestingumo.Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju taikytinas protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).Vienas iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovės ir jos atstovės argumentų įrodinėjant ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje buvo tai, kad atsakovas nuslėpė nuo ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens įmonės skolas, o be to, įkalbėjo juos sudaryti nepalankius sandorius, neinformavo apie restorano perleidimo sÄ lygas.Tuo tarpu, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetÄ ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikÅ¡dama ieÅ¡kinį.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų, trečiojo asmens paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1200 Eur advokato Raimondo Mažulio teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės T.

M. 1200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui H. L.. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                              Viktorija Čiapaitė