2021-04-07 Nr. AB-6881-3-61-3-01032-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1579-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01032-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 30 000 Eur neturtinę žalą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. birželio 20 d. jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba skundžiant Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir atstovaujant pareiškėją teisme. Advokatu iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo paskirtas A. Š.. Pareiškėjas buvo priverstas pats pateikti apeliacinį skundą, kadangi buvo likę mažai laiko iki apskundimo termino pabaigos. Kasacinis teismas grąžino pareiškėjui jo skundą trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjas kreipėsi į jam paskirtą advokatą, tačiau pastarasis neatvyko, jokių veiksmų nesiėmė. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pakeisti jam paskirtą advokatą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Vėliau Tarnyba informavo, jog antrinė teisinė pagalba buvo suteikta, taip pat informavo apie galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu kreipėsi į A. Š., prašydama nurodyti antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą, tačiau atsakymo negavo. Po pareiškėjo kreipimosi į Seimo kontrolierių ir nurodžius, jog jo atžvilgiu dar nėra pasibaigęs naikinamasis 1 metų kasacinio skundo padavimo terminas, Tarnyba tik 2017 m. lapkričio 8 d. paskyrė jam kitą advokatą – R. V.. Dėl to, pareiškėjo teigimu, jo teisė gauti tinkamą teisinę pagalbą buvo pažeista. Šias aplinkybes patvirtina ir Seimo kontrolieriaus pažyma. Kitas paskirtas advokatas vilkino procesą, o kasacinį skundą pagal pareiškėjo parengtą variantą išsiuntė tik 2018 m. vasario 6 d. Kasacinis teismas 2018 m. kovo 13 d. pakartotinai grąžino skundą trūkumams šalinti. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 18 d. kreipėsi į advokatą, tačiau atsakymo nesulaukė. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu įpareigoti advokatą atlikti savo funkcijas, o nesulaukęs atsakymo, pareiškėjas pakartotinai 2018 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Tarnybą. 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu Tarnyba atsisakė pakeisti advokatą. Pareiškėjas 2018 m. birželio 6 d. kreipėsi į jam paskirtą advokatą, tačiau šis jokių veiksmų nesiėmė. Dėl to pareiškėjas privalėjo kreiptis į kasacinį teismą su prašymu sustabdyti apskundimo terminą, kol bus išspręstas klausimas dėl pareiškėjo atstovavimo byloje. Tačiau teismas 2018 m. birželio 20 d. nurodė, jog jis nesprendžia klausimų dėl teisinės pagalbos teikimo. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas pakartotinai pats parengti kasacinį skundą, tačiau teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė jį priimti, kadangi skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą.

4. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Tarnyba dėl advokato A. Š. veiksmų paaiškino, kad Tarnyba 2017 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą skundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje, parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme. 2017 m. rugpjūčio 28 d. gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2017 m. birželio 24 d. sueina kasacinio skundo pateikimo terminas. Taip pat nurodyta, jog pareiškėjas savarankiškai parengė kasacinį skundą ir jį pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tarnyba, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas savarankiškai parengė kasacinį skundą, informavo pareiškėją apie galimybę, perėjus visas instancijas, kreiptis į EŽTT. 2017 m. rugsėjo 20 d. gautas pareiškėjo prašymas įpareigoti jam paskirtą advokatą pašalinti kasacinio skundo trūkumus, o nesant tokiai galimybei, advokatą pakeisti. Tarnyba 2017 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į advokatą, prašydama pateikti informaciją apie teikiamos antrinės teisinės pagalbos eigą. Negavusi informacijos, Tarnyba pakartotinai kreipėsi 2017 m. spalio 10 d. Advokatas paaiškinimą pateikė 2017 m. lapkričio 22 d. Paaiškinime nurodė, jog susipažino su teismų priimtais sprendimais ir nustatė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadaryta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) bendrosios dalies normos pritaikytos tinkamai, o nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Advokatas taip pat informavo, jog 2017 m. liepos 5 d. nuvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir susitiko su pareiškėju. Konsultacijos metu paaiškino jam, jog yra tikimybė, jog pareiškėjo kasacinis skundas nebus priimtas, kadangi pareiškėjas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir nevertina. Pagrindai peržiūrėti bylą yra tik tada, kai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK pažeidimų. Advokatas, rengdamas kasacinį skundą, yra saistomas BPK nustatytos kasacijos pagrindų ir negali rašyti tik tai, ko nori pareiškėjas.

6. Tarnyba nurodė, kad antrinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę pavesta tikrinti Lietuvos advokatūrai. Todėl Tarnyba 2017 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į minėtą įstaigą, prašydama įvertinti, ar advokato veikla atitinka advokatų profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl pareiškėjas negali reikalauti Tarnybos atsakomybės už tai, jog, pareiškėjo teigimu, jam paskirtas advokatas neatliko procesinių veiksmų. Nors pareiškėjas savo reikalavimus kildina taip pat iš Seimo kontrolierių įstaigos priimto sprendimo, tačiau Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Seimo kontrolieriaus pažymoje padaryta išvada, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, nepatvirtina Tarnybos neveikimo fakto.

7. Tarnyba dėl advokato R. V. veiksmų paaiškino, kad, atsižvelgusi į tai, jog antrinė teisinė pagalba teikiama baudžiamojoje byloje bei į tai, jog galbūt kitas advokatas turės kitą nuomonę dėl kasacinio skundo pagrindų, 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pakeitė pareiškėjui paskirtą advokatą. Tarnyba 2018 m. vasario 1 d. paprašė advokato nurodyti, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Advokatas 2018 m. vasario 7 d. paaiškinime nurodė, jog kasacinis skundas ir pareiškimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – ir LAT) dėl termino atnaujinimo buvo parengtas 2018 m. sausio 27 d. 2018 m. vasario 1 d. advokatas taip pat nuvyko į Lukiškių TI-K ir supažindino pareiškėją su parengtais dokumentais.

Pareiškėjas buvo patenkintas advokato parengtu kasaciniu skundu ir įsipareigojo artimiausiu laiku parengtus dokumentus išsiųsti kasacinės instancijos teismui. Tarnyboje 2018 m. balandžio 25 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis nurodė, jog LAT 2018 m. kovo 18 d. atnaujino pareiškėjo praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, tačiau atsižvelgiant į kasacinio skundo trūkumus, atsisakė jį priimti ir grąžino pareiškėjui. Pažymėjo, jog kasacinis skundas, pateiktas pagal pareiškėjo reikalavimus, neatitiko kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, kadangi, kaip nurodė LAT 2018 m. kovo 18 d. nutartyje, pareiškėjas kelia klausimus, susijusius su faktinių aplinkybių nustatymu ir kritikuoja atliktų įrodymų vertinimą.

Pareiškėjas prašė pakeistą advokatą atvykti į Lukiškių TI-K ir pašalinti LAT 2018 m. kovo 18 d. nutartyje nurodytus kasacinio skundo trūkumus. Pareiškėjo ir advokato nuomonės nesutapo dėl to, kad pareiškėjas nesutiko su reikalavimais, keliamais norint pateikti kasacinį skundą. Pareiškėjas manė, jog LAT turi tikrinti ir skundžiamo nuosprendžio ar nutarties faktines aplinkybes. Pareiškėjas, iš esmės nesutikdamas su kasacinio skundo priimtinumo pagrindais, kaltina Tarnybą ir advokatą, kad antrinė teisinė pagalba buvo teikiama neefektyviai.

Tarnyba, įvertinusi visas aplinkybes, 2018 m. gegužės 4 d. ir gegužės 28 d. raštais atsisakė pakeisti paskirtą advokatą, kadangi nenustatė aplinkybių, jog paskirtas advokatas būtų netinkamai teikęs antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, jog nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties paskelbimo dienos yra praėję daugiau nei 1 metai, todėl išnyko pareiškėjo teisė apskųsti šią nutartį. Be to, pareiškėjas, teikdamas prašymą Tarnybai, nurodė, jog jam reikalinga pagalba pirmosios instancijos teisme, tačiau Tarnyba nustatė, kad byla jau yra išnagrinėta ir apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi pareiškėjas tiksliai nesuformulavo savo reikalavimo, Tarnyba turėjo siųsti pareiškėjui raštą su prašymu patikslinti reikalavimą, nurodant, kurioje instancijoje būtina antrinė teisinė pagalba.

8. Tarnyba teigė, kad ji nepažeidė nustatytos antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarkos, o gavusi pareiškėjo prašymą ėmėsi atitinkamų veiksmų situacijai ištirti – kreipėsi į advokatą A. Š., prašydama pateikti paaiškinimus, taip pat informavo pareiškėją apie LAT kasacinio skundo nagrinėjimo tvarką. Be to, kreipėsi į R. V. su prašymu pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą. Aplinkybė, kad Tarnyba gavo pareiškėjo skundus dėl galimai netinkamai teikiamų advokato paslaugų bei atliko atitinkamus veiksmus situacijai išaiškinti, negali būti laikoma Tarnybos neveikimu. Tarnyba priėmė pagrįstus ir teisės aktus atitinkančius sprendimus, pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą žalą, nepateikė jos dydį patvirtinančių įrodymų. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius patirtos neturtinės žalos, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

10. Teismas, išsamiai aprašęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad trūkumų šalinimas nėra advokato nekompetencijos patvirtinimas, bet galimybės suteikimas parengiamojoje stadijoje suformuluoti tinkamai skundo dalyką ir pagrindą. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jam teikiamos paslaugos nekokybiškos, tokių aplinkybių nenustatė nei Tarnyba, nei teismas. Teismas vertino, kad pareiškėjo Tarnybos jam suteiktų paslaugų vertinimas yra subjektyvus.

11. Teismas nurodė, kad kasaciniame skunde baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-398/2017 esantys teiginiai dėl pareiškėjo nekaltumo pagrįsti vien nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. LAT, susipažinęs su pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą ir kasaciniu skundu, 2018 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. BIK-499/2017 atnaujino praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, tačiau atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą ir grąžino jį pareiškėjui.

12. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad LAT nepriėmė pareiškėjo kasacinio skundo ne dėl to, jog jis buvo netinkamai įformintas, o dėl to, jog jame keliami klausimai buvo susiję ne su teisinių žemesnės grandies teismų sprendimų vertinimu, o, pareiškėjo vertinimu, su netinkamu aplinkybių vertinimu. Teismas pažymėjo, jog kasacinės instancijos teismas nevertina byloje nustatytų aplinkybių, tačiau tikrina, ar žemesnės grandies teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Iš pareiškėjui paskirtų advokatų paaiškinimų matyti, jog apie šias aplinkybes pareiškėjui buvo žinoma, advokatai jas paaiškino. Teismas vertino, kad Tarnyba, siekdama užtikrinti tinkamą teisinę pagalbą ir visų aplinkybių išnagrinėjimo, taip pat atsižvelgdama į situacijos rimtumą (sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės), pakeitė pareiškėjui jo paskirtą advokatą. Pakeistas advokatas, pareiškėjo argumentų pagrindu, surašė kasacinį skundą, kuris nebuvo priimtas ne dėl advokato netinkamų veiksmų, o dėl jau aptartų aplinkybių dėl faktinių aplinkybių nevertinimo. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju Tarnyba tinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes ir užtikrino pareiškėjui efektyvią teisinę pagalbą. Be to, šiuo atveju nebuvo nustatyta ir galimo interesų konflikto, kas būtų sudarę pagrindą skirti pareiškėjui kitą advokatą. Pareiškėjas skunde nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių aplinkybių dėl galimo interesų konflikto. Taigi nenustačius jokio interesų konflikto, jo užuominų ar kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu paskirtas advokatas negalėtų teikti teisinių paslaugų, Tarnyba neturėjo pagrindo pakeisti pareiškėjui paskirto advokato R. V..

13. Teismas konstatavo, kad Tarnyba veikė savo įgaliojimų ribose, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui paskirtą advokatą (R. V.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog jam skirtas advokatas nekokybiškai teikia antrinę teisinę pagalbą, turėjo teisę su skundu savarankiškai kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl jam skirto advokato veiklos kokybės įvertinimo. Nenustačius jokių neteisėtų Tarnybos veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovo atstovo pareiškėjui 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir veiksmų sekos pagal datas. Tarnyba vilkino antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmus ir terminus, dėl ko buvo praleistas terminas kasaciniam skundui paduoti. Pareiškėjas aprašo faktines bylos aplinkybes, kurias nurodė ir skunde pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde išsamiai nurodytų aplinkybių ir įrodymų apie Tarnybos teikiamų teisinės pagalbos veiksmų vilkinimą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. sausio 19 d. pažymą po atlikto tyrimo.

16. Pareiškėjas nurodo, kad dėl Tarnybos neveikimo buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis ir pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

17. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamais reikalavimais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Teigia, kad Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės nežalos atlyginimo, pareiškėjo vertinimu, Tarnybai netinkamai jam suteikus antrinę teisinę pagalbą.

20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde išsamiai nurodytų aplinkybių ir įrodymų apie Tarnybos teikiamų teisinės pagalbos veiksmų vilkinimą, dėl ko buvo praleistas terminas kasaciniam skundui paduoti, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. sausio 19 d. pažymą po atlikto tyrimo. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Įrodymų vertinimo aspektu primintina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

24. Teisėjų kolegija, taikydama anksčiau nurodytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas jų nepažeidė. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba 2017 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-2079-12411 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nutarė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-398/2017, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant pareiškėją kasacinės instancijos teisme. Paskirtas advokatas – A. Š. (b. l. 26–27). 2017 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu pakeisti jam paskirtą advokatą. Tarnyba 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (2.2.) NO-2-8170 „Dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato kokybės vertinimo“ kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, nurodydama, jog Tarnyba 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-7034 paprašė advokato A. Š. per 5 darbo dienas pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-2079-12411 eigą ir paaiškinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, tačiau advokatas atsakymo nepateikė (b. l. 33–34). Tarnyba Lietuvos advokatūros taip pat prašė pateikti išvadą, ar advokato A. Š. veikla atitinka advokatų profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir Antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties nuostatas teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjui. Tarnyba 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-2079-21153 „Dėl advokato pakeitimo“ pakeitė pareiškėjui paskirtą advokatą kitu advokatu – R. V. (b. l. 35). 2017 m. lapkričio 22 d. Tarnyboje gautas advokato A. Š. paaiškinimas (b. l. 38). Tarnyba 2018 m. vasario 1 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-855 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. K.“ advokato R. V. prašė per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti informaciją, kokia konkreti antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta vykdant 2017 m. birželio 20 d. sprendimą (b. l. 39). 2018 m. vasario 7 d. Tarnyboje gauti advokato paaiškinimai (b. l. 46). 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. balandžio 26 d. Tarnyboje gauti pareiškėjo pranešimas ir jo papildymas, kuriuose, be kita ko, pareiškėjas vėl prašė pakeisti jam paskirtą advokatą (b. l. 43–45, 40-42). Tarnyba 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-3479 „Dėl jūsų prašymo pakeisti advokatą“ atsisakė pakeisti advokatą R. V. kitu advokatu (b. l. 48–49).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Tarnyba, be kita ko: organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo veiklos teritorijoje; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra (2–4 p.).

28. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4896-261/2020; kt.).

29. Iš šios nutarties 26 punkte nurodytų bylos faktinių aplinkybių ir skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad Tarnyba, suabejojusi dėl (Tarnybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimu paskirto) antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikiančio advokato kokybės, ėmėsi veiksmų išsiaiškinti situaciją, be kita ko, kreipdamasi ir į Lietuvos advokatūrą su prašymu pateikti išvadą dėl minėto advokato. Nedelsdama Tarnyba (2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu) pakeitė pareiškėjui paskirtą advokatą kitu advokatu – R. V.. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais apie Tarnybos teikiamų teisinės pagalbos veiksmų vilkinimą ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad buvo pažeisti VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai ir Tarnyba netinkamai organizavo antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui.

30. Vertinant advokatų, atstovavusių pareiškėjo interesams teisme, funkcijas tokio pobūdžio bylose, taip pat būtina pažymėti, kad įstatymai, reglamentuojantys advokatų veiklą, nustato pareigą sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 p.), o tai suponuoja, kad advokatas negali vien atstovo funkcijų vykdymo pagrindu neigti objektyvias aplinkybes (faktus), nustatytus bylos nagrinėjimo teisme metu arba jų nepaisyti. Bylos, kurioje dalyvavo atsakovo atstovo paskirti advokatai, kontekste tinkamas atstovavimo pareigos vykdymas reiškia advokato veiksmus, kuriais siekiama, kad byloje būtų surinkti ir laikantis proceso taisyklių visapusiškai įvertinti visi įrodymai, o padarytos išvados būtų pagrįstos, kad prieš asmenį, kurio interesams atstovaujama, taikomos priemonės atitiktų įstatyme nustatytus pagrindus, nepažeistų proporcingumo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4155-415/2017).

31. Atsakant į pareiškėjo argumentą, kad Tarnyba vilkino antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmus ir terminus, dėl ko buvo praleistas terminas kasaciniam skundui paduoti, pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, susipažinęs su pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą ir kasaciniu skundu, 2018 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. BIK-499/2017 atnaujino praleistą kasacinio skundo padavimo terminą. Ginčo byloje nėra, kad 2019 m. birželio 19 d. pateiktą (išsiųstą) LAT kasacinį skundą surašė pats pareiškėjas, o 2018 m. vasario 1 d. kasacinį skundą surašė advokatas, suderinęs poziciją su pareiškėju (b. l. 28–31, 46). Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė pareiškėjo kasacinio skundo ne dėl praleisto termino, o dėl motyvų, jog Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir pagrįstų argumentų nepateikta. Byloje neįrodyta, kad atsakovo atstovo paskirti advokatai būtų pažeidę VGTPĮ ir Advokatūros įstatyme įtvirtintas pareigas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. sausio 19 d. pažymoje padaryta išvada, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, nepatvirtina Tarnybos neveikimo (netinkamo veikimo) fakto, nes ši pažyma yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, Tarnyba pagal Įstatymą nėra atsakinga už advokatų teikiamų paslaugų kokybę. Dėl nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo pripažinti Tarnybos veiksmus neteisėtais.

32. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nenustačius atsakovo atstovo Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų, nes, kaip jau minėta, tik visuma jų yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kilti (žr. šios nutarties 25 p.).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys