2019-06-19 Nr. AB-13173-3-61-3-02800-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-681-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02800-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 53–64), prašydamas: pripažinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK, atsakovas) 2017 m. liepos 31 d. atsakymą (toliau – ir Raštas) Nr. R2-(VTGI)-2142 nepagrįstu ir neobjektyviu ir priteisti iš atsakovo VKEKK teismo išlaidas, susijusias su pareiškėjo patikslinto skundo nagrinėjimu. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat kėlė procesinio pobūdžio reikalavimus dėl papildomų dokumentų išreikalavimo ir pridėjimo prie bylos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2017 m. gegužės 31 d. iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir Bendrovė) gavo sąskaitą Nr. 17GEGI711589 dėl 92,19 Eur skolos už karšto vandens tiekimą. Pareiškėjui buvo neaišku, iš kur atsirado ši skola, todėl manė, kad Bendrovė kito asmens skolą priskyrė pareiškėjui. Nesutikdamas su nurodyta skola, pareiškėjas kreipėsi į AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tačiau Bendrovė negalėjo pateikti objektyvių dokumentų, patvirtinančių, kad yra arba buvo pasirašyta sutartis dėl karšto vandens tiekimo, o neturint dokumentų, iš pareiškėjo neturėtų būti reikalaujama sumokėti skolą.

3. Susiklosčius šioms aplinkybėms, pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. elektroniniu laišku, 2017 m. liepos 4 d. prašymu kreipėsi į VKEKK dėl viešojo administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios AB „Vilniaus šilumos tinklai“) nepagrįstos ir neteisėtos sąskaitos pateikimo pareiškėjui. Nors VKEKK, būdama valstybinio administravimo subjektas, 2017 m. liepos 31 d. rašte išnagrinėjo pareiškėjo prašymus dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktos sąskaitos pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau prašymų aplinkybes ištyrė neobjektyviai, ginčijamo Rašto nemotyvavo. Anot pareiškėjo, Raštas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnyje nustatytą administracinės procedūros vykdymo tvarką, pareiškėjui nebuvo suteikta teisė per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, taip pat nebuvo laikomasi Prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), nuostatų. VKEKK neįvertino kiekvieno įrodymo ir įrodymų viseto, nepadarė išvadų, ar pakanka duomenų konstatuoti tam tikrų faktų egzistavimą arba neegzistavimą, nenustatė, ar nėra esminių prieštaravimų, ar šalutiniai duomenys yra nuoseklūs, ar jie patvirtina pagrindinius duomenis. VKEKK nepagrįstai konstatavo, kad skola, nurodyta sąskaitoje, yra pagrįsta ir teisėta. VKEKK nevertino AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktų įrodymų, kad minėta Bendrovė neturi skolos kilimo dokumentų, ir nesidomėjo, ar yra sudaryta rašytinė sutartis dėl karšto vandens pirkimo.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Raštu, 2017 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją su skundu, tačiau Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 2R-233(4R-411) nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nežinybingą. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. pradžios iki šiol nėra sudaryta ir pasirašyta karšto vandens tiekimo sutartis buitiniam karšto vandens vartotojui. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo teigimu, ginčijamas Raštas yra neobjektyvus ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

5. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 76–82) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad VKEKK 2017 m. liepos 4 d. gavo pareiškėjo 2017 m. birželio 30 d. prašymą dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017 m. gegužės 31 d. pateiktos sąskaitos Nr.17GEG171589 pagrįstumo. Kadangi, pagal pareiškėjo rašte išdėstytas aplinkybes bei reikalavimus, šis raštas kvalifikuotas kaip prašymas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkto prasme, pareiškėjo prašymas VKEKK buvo nagrinėjamas vadovaujantis Taisyklių nuostatomis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Raštą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu atsisakė priimti minėtą pareiškėjo skundą kaip nežinybingą. Kadangi pareiškėjas pasirinko ikiteisminį ginčo nagrinėjimo būdą, atsakovo vertinimu, privalėjo jo laikytis, todėl pareiškėjas teisme galėjo prašyti panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti jo skundą, bei įpareigoti minėtą komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Rašto, tačiau negalėjo prašyti administracinio teismo panaikinti Raštą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teigimu, teismas turėtų nutraukti administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

7. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl ginčijamo Rašto neteisėtumo laikytini prielaidomis, kurios nėra grindžiamos jokiais konkrečiais įrodymais ir teisės aktų nuostatomis. VKEKK, nagrinėdama pareiškėjo kreipimąsi, įvertino visas nurodytas aplinkybes ir pateikė išsamius paaiškinimus pareiškėjo keliamais klausimais.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į VKEKK, prašydamas išnagrinėti prašymą dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ išrašytos sąskaitos Nr. 17GEG171589 92,19 Eur sumai pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 83). VKEKK 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-2142 atsakė į pareiškėjo 2017 m. birželio 30 d. prašymą (b. l. 85–88).

10. Teismas pažymėjo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl Rašto pagrįstumo bei teisėtumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 10 d.), Taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), taip pat Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d.).

11. Teismo vertinimu, su 2017 m. birželio 30 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi dėl informacijos apie suteiktas paslaugas ir mokėtinas sumas už šilumą ir karštą vandenį gavimo iš Bendrovės bei dėl Bendrovės pateiktos sąskaitos Nr. 17GEG17994 už 2017 m. gegužės mėnesį suteiktas paslaugas teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas iš esmės prašė suteikti informaciją dėl mokėjimo sąskaitoje nurodytos sumos ir įvertinti šio įsiskolinimo pagrįstumą. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai pareiškėjo raštą kvalifikavo kaip prašymą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkto prasme.

12. Teismas pažymėjo, kad asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19–36 straipsniuose, bet pagal Taisykles (nagrinėjamai bylai aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2012 m. liepos 25 d.). Teismas vadovavosi Taisyklių 4 punktu ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Raštas yra atsakymas į pareiškėjo 2017 m. birželio 30 d. prašymą, taigi toks atsakymas turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme bei Taisyklėse keliamus reikalavimus.

13. Vadovaudamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsniu, 13 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 47.2 punktu, teismas pažymėjo, kad byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas su 2017 m. birželio 30 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie suteiktas paslaugas ir mokėtinas sumas už šilumą ir karštą vandenį gavimo iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ bei prašydamas įvertinti Bendrovės pareiškėjui pateiktos sąskaitos Nr. 17GEG171589 už 2017 m. gegužės mėnesį suteiktas paslaugas teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas VKEKK, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, ginčijamu Raštu atsakė į pareiškėjo keliamus klausimus. Iš ginčijamo Rašto turinio matyti, kad atsakovas analizavo pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakovas, pateikė informaciją, susijusią su šilumos ūkio nuomos sutarties nuostatomis, paaiškino, kad pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarčiai nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl šiuo pagrindu Bendrovė turi teisę reikalauti skolos sumokėjimo. Pareiškėjui ginčijamame Rašte pateikta detali informacija, kur galima rasti duomenis apie AB „Vilniaus šilumos tinklai“ suteiktas paslaugas ir mokėtinas sumas, be to, paaiškinta, kodėl susidarė mokėjimo sąskaitoje nurodyta suma. Taigi matyti, kad atsakovas pareiškėjo prašyme nurodytus klausimus analizavo, vertino esančią rašytinę medžiagą, pateikė visapusišką, išsamią bei tikslią informaciją. Teismas pažymėjo, kad iš ginčijamo Rašto turinio pareiškėjas galėjo suprasti, kodėl jo gauta mokėjimo sąskaita yra pagrįsta, taip pat kodėl sąskaitą siuntė būtent AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir kokiu pagrindu ši Bendrovė gali reikalauti nurodytos sumos sumokėjimo iš pareiškėjo. Todėl toks atsakovo pateiktas Raštas atitiko Taisyklių 4 punkte apibūdintą atsakymo sampratą bei jam keliamus turinio reikalavimus.

14. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustačius ginčijamo Rašto teisėtumą, likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl jų detaliau nedėstė ir neanalizavo.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad ginčijamas VKEKK 2017 m. liepos 31 d. raštas Nr. R2-(VTGI)-2142 yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti ši Raštą pareiškėjo išdėstytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

16. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

III. 17. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 123–149), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nepasisakė dėl dalies apelianto argumentų ir į bylą pateiktos medžiagos, jos nevertino. Teismas vertino tik pirminį pareiškėjo skundą, tačiau nenagrinėjo 2017 m. rugpjūčio 29 d. patikslinto skundo, 2017 m. spalio 6 d. ir 2017 m. rugsėjo 7 d. vykdant teismo nutartis pateiktų rašytinių įrodymų. Nei teismas, nei atsakovas neišreikalavo pareiškėjo skolos kilimo dokumentų, nesiaiškino, ar buvo sudaryta sutartis su pareiškėju dėl karšto geriamojo vandens tiekimo. Nei atsiliepime, nei teismo sprendime nenurodytas skolos dydis, todėl neaišku, kodėl teismas vertino, kad skola yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas nesiaiškino nepagrįsto skolos susidarymo pagrindų ir dydžio. Atsakovas nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, kuri turi teisinės reikšmės nustatant mokesčius už nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį ir todėl yra susidariusi 580 Eur permoka, kurios Bendrovė nenori pripažinti. Iki šiol nėra parengti reikalingi teisės aktai ir su vartotojais nėra sudarytos rašytinės sutartys dėl karšto vandens tiekimo. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nebuvo aktyvus, neatsakė į kiekvieną pareiškėjo argumentą ir iškeltą klausimą, todėl pareiškėjas mano, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

17.2. Pareiškėjo VKEKK pateiktas prašymas turėjo būti nagrinėjamas Viešojo administravimo įstatymo III skirsnyje nustatyta administracinės procedūros tvarka. Pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. prašyme neprašė suteikti informacijos, o norėjo, kad būtų priimtas sprendimas. Atsakovas turėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir garantuoti teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus, neveikimą ar priimtą sprendimą. Atsakovas privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais. VKEKK negynė pareiškėjo, kaip buitinio vartotojo, teisių. Atsakymas į pareiškėjo prašymą turėjo būti pasirašytas VKEKK pirmininko. Be to, pareiškėjas nurodo, kad VKEKK nagrinėjo pareiškėjo pirminį skundą, o ne registruotą 2017 m. liepos 4 d. prašymą.

17.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad VKEKK pateiktame atsiliepime nėra nurodyta rašto data ir pilnas registracijos numeris, atsiliepimas nepasirašytas. Taip pat nepasirašytas ir surašytas atbuline data VKEKK pirmininko 2017 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. P3-253. Įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo J. M. be datos ir be registracijos numerio. Todėl jais negalima remtis kaip rašytiniais dokumentais.

18. Atsakovas VKEKK pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 161–166), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde dėsto tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nepagrindžia nė vieno iš bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindų, taip pat nepateikia įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo teisėtumą.

20. Atsakovas akcentuoja, kad VKEKK, įvertinusi pareiškėjo rašte išdėstytas aplinkybes bei reikalavimus, minėtą raštą kvalifikavo kaip prašymą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkto prasme. Prašyme nebuvo keliamas reikalavimas šilumos energijos tiekėjo atžvilgiu, nebuvo prašoma išspręsti vartojimo ginčą tarp šilumos tiekėjo ir pareiškėjo, todėl prašymas neatitiko skundo ir prašymo nagrinėti ginčą sampratų. Prašymo nagrinėjimui administracinės procedūros taisyklės netaikomos. Atsakovas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog VKEKK byloje teiktas atsiliepimas yra elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu, jo sudarymo datos ir registracijos VKEKK numeriai nenurodyti. Atsakovo byloje teiktų dokumentų nuorašuose parašai nenurodomi. VKEKK pirmininko 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. P3-253 nuorašas tinkamai patvirtintas pagal nustatytus reikalavimus, todėl laikytinas tinkamu įrodymu byloje.

21. Atsakovo vertinimu, teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjo ir kitų proceso dalyvių argumento. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, skundžiamą sprendimą pagrindė teisės normomis. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas.

22. Nors apelianto argumentai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 nesusiję nei su teismo sprendimo, nei su atsakovo Rašto vertinimu, todėl neturėtų būti vertinami, skundžiamame Rašte buvo pateikti išsamūs paaiškinimai dėl faktinių ir teisinių aplinkybių ir pareiškėjui paaiškinta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 neturi teisinės reikšmės nustatant mokesčius už nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. liepos 31 d. atsakymo Nr. R2-(VTGI)-2142 teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad teismo sprendimas yra grindžiamas prieštaringais motyvais, dėstant tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, jau nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, o tikrindamas atsakovo Rašto teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus.

27. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 9–13 punktuose išdėstytas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą, sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas analizavo pareiškėjo prašyme nurodytus klausimus, vertino esančią rašytinę medžiagą, o atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakovas pateikė informaciją, susijusią su šilumos ūkio nuomos sutarties nuostatomis, paaiškino, kad pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarčiai, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl šiuo pagrindu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir turi teisę reikalauti skolos sumokėjimo. Pareiškėjui ginčijamame Rašte paaiškinta, kodėl susidarė mokėjimo sąskaitoje nurodyta suma, todėl toks atsakovo pateiktas ginčijamas 2017 m. liepos 31 d. raštas atitiko Taisyklių 4 punkte apibūdintą atsakymo sampratą bei jam keliamus turinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, iš ginčijamo Rašto turinio pareiškėjas galėjo suprasti, kodėl sąskaitą siuntė būtent AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir kokiu pagrindu ši Bendrovė gali reikalauti nurodytos sumos sumokėjimo iš pareiškėjo, be to, kaip matyti, atsakovas, įvertinęs prašymo turinį, pateikė išsamius paaiškinimus dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su apsirūpinimo karštu vandeniu būdų pasirinkimu, taip pat paaiškinimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 bei pareiškėjui pateiktos apmokėti karšto vandens kainos dalies. VKEKK taip pat pateikė paaiškinimus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties įtakos pareiškėjui pateiktiems apmokėti mokėjimams ir Rašte paaiškino pareiškėjui, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 neturi teisinės reikšmės nustatant mokesčius už nepriskaitytą karšto vandens kainos dalį.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teisės aktų, reglamentuojančių su karšto vandens tiekimu susijusius santykius, stokos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties Nr. A-2681-822/2016, kuria buvo panaikinti VKEKK 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, vykdymo nėra susiję su skundžiamo teismo sprendimo ir ginčijamo atsakovo Rašto teisėtumu ar pagrįstumu, todėl nevertintini.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

31. Pareiškėjo prašymas priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas, nes nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, o vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, savo išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė