Legislator Case Law & Legislation
f799cb93-fac7-4cc2-a8ab-8a3202383721 AI generated

f799cb93-fac7-4cc2-a8ab-8a3202383721 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number f799cb93-fac7-4cc2-a8ab-8a3202383721
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-581/2023 Proceso Nr. 1-01-1-37067-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui A. R., nuteistajam I.

Legislator headnote

AI generated

f799cb93-fac7-4cc2-a8ab-8a3202383721 · Panevėžio apygardos teismas: Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė advokatė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo I. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-581/2023 Proceso Nr. 1-01-1-37067-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui A. R., nuteistajam I.

Å . ir jo gynėjui Valdui Rakauskui, nukentėjusiojo A. M. atstovei advokatei Egidijai Belevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. Å . apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo I. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį bausmės vykdymo metu tęsti darbÄ , jį praradus, bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje bei 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kartu su bausme I. Å . paskirta intensyvi priežiÅ«ra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiÅ«ros laikotarpiu, pirmus 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , jo nenusiimti, negadinti, jo nesunaikinti, taip pat nuo 22.00 val. iki 6 val. intensyvios priežiÅ«ros metu bÅ«ti savo gyvenamosiose patalpose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Nukentėjusiajam A. M. iÅ¡ nuteistojo I. Å . priteista 108,17 Eur turtinei žalai atlyginti, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (1108,17 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei 700 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, priteisiant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 60,03 Eur turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ nuteistojo I. Å .. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui iÅ¡ nuteistojo I. Å . priteista 201,26 Eur turtinei žalai atlyginti. Valstybei iÅ¡ nuteistojo I. Å . priteista 44,80 Eur proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1.

I. Å . nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 24 d. apie 2.30 val., A. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Å«kiniame pastate įrengtos pirties priepirtyje kumščiu vienÄ kartÄ sudavė A. M. į nosį, Å¡iuo veiksmu dėl nosies sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu Å¡ioje srityje, bei nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam A. M. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I.

Å . praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, o pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. Apeliaciniame skunde yra nurodomi Å¡ie esminiai argumentai: 2.1. pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti nukentėjusiojo A. M. duotus parodymus, kadangi jis įvykio metu buvo neblaivus, o be to, ir pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nukentėjusysis nebuvo atviras ir yra linkęs nutylėti tam tikras aplinkybes ar nurodyti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu nuteistojo kaltę įrodinėjo tik nustatytu nukentėjusiojo sužalojimu bei klaidingai ir prieštaringai vertindamas liudytojų G. J. ir K. M. parodymus, kurie nepatvirtina nuteistojo nusikalstamų veiksmų. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje vienas po kito išdėstyti įrodymai, tačiau nepateikta jokių objektyvių išvadų ir motyvų, kurie patvirtintų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje. Visi nuteistojo duoti parodymai buvo vertinti kaip pasirinktas gynybos būdas, konstatuojant, jog jie prieštarauja byloje ištirtų įrodymų visumai, nenurodant tai patvirtinančių konkrečių duomenų.

Byloje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių bei nenuginčijamų nuteistojo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , jog įrodinėjimo pareiga buvo perkelta nuteistajam; 2.2. Nuteistojo veiksmuose nėra bÅ«tinojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymio, t. y. tyčios, be to, nenustatyti ir kiti subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai – motyvas ir tikslas. 2021 m. spalio 24 d. asmens apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, jog A.

M. yra patinusi ir paraudusi nosis, paakiuose matoma kraujosruvų, o ant nosies matoma smulkių nubrozdinimų bei teismo medicinos ekspertės S. M. duoti parodymai, jog sužalojimas nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padarytas atsitrenkiant ir į kietÄ bukÄ daiktÄ , patvirtina nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis susižalojo pats griÅ«damas. Nuteistasis neturėjo jokio motyvo ir tikslo konfliktuoti su A. M., prieÅ¡ingai, konflikto iniciatoriumi buvo pats nukentėjusysis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir įžeidinėjo nuteistÄ jį.

Todėl nuteistojo veika atitiktų BK 139 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo; 2.3. pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡samiai iÅ¡analizavo surinktus įrodymus ir klaidingai juos įvertinęs, nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyta, jog nukentėjusysis A. M. aktyviai bÅ«tų puolęs nuteistÄ jį, o Å¡is nuo nukentėjusiojo gynėsi, t. y. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinta, kad esant konfliktinei situacijai pats nukentėjusysis, bÅ«damas visiÅ¡kai neblaivus, pradėjo kabinėtis prie nuteistojo, tampyti jį už drabužių, įžeidinėti.

Liko nepaneigtos nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis pirmas smÅ«giavo nuteistajam į veidÄ , o Å¡is nukentėjusįjį nuo savęs tik atstÅ«mė, dėl ko nukentėjusysis krisdamas susižalojo. Å ios nepaneigtos aplinkybės, turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos nuteistojo naudai, o esant visoms nurodytoms bÅ«tinajai ginčiai keliamoms sÄ lygoms baudžiamasis procesas nuteistajam turi bÅ«ti nutrauktas; 2.4. pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam, neatsižvelgė ir visiÅ¡kai nevertino žalos atsiradimo aplinkybių, jog pats nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, ėmėsi aktyvių veiksmų pradėdamas konfliktÄ , dėl ko pats ir nukentėjo.

Teismo nuosprendis, kurio iÅ¡ dalies tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys priteisiant tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Vadovaujantis teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panaÅ¡aus pavojingumo veikai (nesunkus sveikatos sutrikdymas), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiojo elgesį, priteista 1000 Eur dydžio pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neadekvati padarytai veikai.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė advokatė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo I. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis I. Å . apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, bei padarytomis iÅ¡vadomis, jog jis yra kaltas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu, be kita ko, nurodant, jog jis veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms.

Be to, apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nukentėjusiajam priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį Å¡iose apeliacinio skundo ribose. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo 6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo esmines baudžiamosios bylos aplinkybes, neteisingai kvalifikavo I.

Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis, pirmosios instancijos teismas I. Å . pripažino kaltu, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina nuteistojo kaltės, tačiau prieÅ¡ingai, neva patvirtina, kad nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu susižalojo krisdamas, po to, kuomet buvo pastumtas, yra nepagrįstos.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ vertindamas atskirai, tiek ir jų visumÄ , pasisakė dėl jų patikimumo, darydamas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių, sujungė juos į loginę visumÄ bei atskleidė jų tarpusavio ryšį, ir kurių visetas leido daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

7. Kaip ir duodamas parodymus teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, taip ir apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu jis smÅ«gio rankos kumščiu nukentėjusiajam į nosį nesudavė, o nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti Å¡iam kritus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ . Nuteistasis nurodo, jog tokia įvykio versija paneigta nebuvo, o jai iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir kiti byloje surinkti įrodymai (2021 m. spalio 24 d. asmens apžiÅ«ros protokolas, teismo medicinos ekspertės S. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai).

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo medicinos ekspertės S. M. duoti paaiÅ¡kinimai, jog sužalojimas nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padarytas atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ , patvirtina nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis susižalojo griÅ«damas. Å ioje dalyje atkreiptinas dėmesys, kad teismo medicinos ekspertė S. M. nors ir neatmetė galimybės, jog sužalojimas nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padarytas ir kitu, ne I. Å . pareikÅ¡tame kaltinime nurodytu bÅ«du, tačiau nurodė, jog nosies minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas ir nosies kaulų lūžis nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padarytas ir suduodant ranka.

Šios nutarties 9 punkte išdėstyti ir kiti argumentai dėl teismo medicinos ekspertės S. M. atlikto tyrimo bei paaiškinimų vertinimo.

8. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamo įvykio metu būtent nuteistasis rankos kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam į nosį ir būtent dėl šių nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Matyti, jog skundžiamame nuosprendyje ši išvada padaryta, vadovaujantis ne tik rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo bei teismo medicinos ekspertės S. M. duotais parodymais, tačiau ir liudytojų G. J. bei K. M. duotais parodymais. Nors kaip nurodoma nuteistojo, šie liudytojai tiesiogiai nematė, kaip nuteistasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, tačiau abu liudytojai patvirtino, jog kuomet nukentėjusiajam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, šis nugriuvęs ant grindų nebuvo, o sėdėjo prie stalo ant suolo.

Liudytojai G. J. ir K. M. nurodė, jog nors įvykio metu buvo toje pačioje patalpoje, tačiau kuomet nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, jie abu buvo nusisukę nuo nukentėjusiojo bei nuteistojo, ir tik iÅ¡girdę dūžtančio butelio garsÄ atsisuko bei pamatė nukentėjusįjį susiėmusį rankomis už nosies, iÅ¡ kurios bėgo kraujas. Pasak nuteistojo, nukentėjusysis susižalojo krisdamas ir atsitrenkęs į kietÄ bukÄ daiktÄ (pavyzdžiui stalÄ ar suolÄ ), todėl, jeigu tikėti nuteistojo versija, liudytojai G.

J. ir K. M., atsisukę į nuteistÄ jį bei nukentėjusįjį turėjo matyti nukentėjusįjį nugriuvusį nuo suolo ar gulintį ant grindų, o ne sėdintį ant suolo, kaip kad nurodė paminėti įvykio liudytojai. Svarbi aplinkybė yra ta, jog liudytojai G. J., K. M. iÅ¡girdę dūžtančio butelio garsÄ Ä¯ nukentėjusįjį ir nuteistÄ jį atsisuko iÅ¡ karto. Matyti, jog liudytojų G. J. bei K. M. duoti parodymai patvirtina bÅ«tent nukentėjusiojo parodymus. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta nagrinėjamo įvykio seka ir padaryta iÅ¡vada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo abejonių nekelia.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nukentėjusiojo duotiems parodymams. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jam nustatyti sužalojimai buvo padaryti dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų. Nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog nukentėjusysis yra linkęs nutylėti tam tikras aplinkybes ar nurodyti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kadangi po įvykio, kuomet buvo apžiÅ«rimas medikų, jis nurodė, jog susižalojo buityje, atsitrenkus atÅ¡okusiai Å¡akai, tačiau kodėl tikrųjų įvykio aplinkybių jį apžiÅ«rintiems medikams neatskleidė, nukentėjusysis logiÅ¡kai paaiÅ¡kino vėlesnio proceso metu.

Nukentėjusysis parodė, jog prieÅ¡ sužinodamas, jog jam nustatytas nosies kaulų lūžis, tikėjosi, kad jam padaryti sužalojimai nėra rimti, o nuteistasis dėl kilusio įvykio dar atsipraÅ¡ys. Todėl aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo pozicija dėl įvykio tuo metu, kai apžiÅ«rėjo medikai, nėra pagrindas nesivadovauti jo vėlesniais nuosekliai parodymais, kadangi nukentėjusiojo parodymus patvirtina raÅ¡ytiniai bylos įrodymai (specialisto iÅ¡vada ir kt.), liudytojų G.

J., K. M. parodymai bei teismo medicinos ekspertės paaiÅ¡kinimai. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jo parodymai neprieÅ¡tarauja teismo medicinos ekspertės duotiems parodymams, taip pat nėra paneigiančiomis nukentėjusiajam suduoto smÅ«gio faktÄ . Teismas nenustatė esminių prieÅ¡taravimų tarp specialisto iÅ¡vados ir nukentėjusiojo parodymų, nei kitų bylos įrodymų, kurie turėtų įtakos pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų teisėtumui ir pagrįstumui. Atvirkščiai, specialisto iÅ¡vada tik papildo ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus.

Tai, jog teismo posėdyje apklausta ekspertė S. M. teigė, jog nosies lūžis pačiam atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ gali bÅ«ti, nepaneigia specialisto pateiktos iÅ¡vados teisinio situacijos vertinimo ir padarytų esminių iÅ¡vadų nekeičia, nes kiti bylos įrodymai nenurodo, buvus tokiÄ situacijÄ , t. y. jog nukentėjusysis pats trenkėsi į suolÄ ar kitÄ daiktÄ . Ä®vertinus byloje esančių duomenų visumÄ , apygardos teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų objektyvumo, patikimumo, nepaisant to, jog suduodamo smÅ«gio momento nematė kiti liudytojai.

Kita vertus, smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį iÅ¡ esmės patvirtina netiesioginiai bylos įrodymai – liudytojų J. M., M. K. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, jog jį sužalojo ne kas kitas, bet bÅ«tent apeliantas. Pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo duotais parodymais kaip patikimais I. Å . kaltę patvirtinančiais įrodymais ir nuteistojo parodymus, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, tinkamai įvertino kaip pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistojo nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Nuteistasis nurodo, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios sužaloti nukentėjusįjį, jog pats nukentėjusysis įvykio metu buvo agresyviai nusiteikęs ir įžeidinėjo nuteistÄ jį, todėl jam teko gintis. Tačiau Å¡is apeliacinio skundo argumentas yra tiesiogiai susijęs su paties nuteistojo duotais parodymais apie tai, kad pats nukentėjusysis įvykio metu kabinėjosi prie nuteistojo ir jį, kaip nurodė pats, puolė, t. y. buvo konflikto iniciatorius.

Nuteistasis nurodė, jog neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusįjį, tačiau gindamasis pastÅ«mė nukentėjusįjį, dėl ko Å¡is krisdamas ir susižalojo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įvykio metu nukentėjusysis provokavo nuteistÄ jį (vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais ir kitais bÅ«dais rodė nepasitenkinimÄ dėl I. Å . atvykimo į pirtį) ir pagrįstai Å¡ias aplinkybes pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau Å¡ios aplinkybės nepatvirtina nuteistojo nurodomų aplinkybių dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų atsiradimo mechanizmo.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis atliko nusikalstamus veiksmus dėl neatsargumo (BK 16 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis tyčia vienÄ kartÄ rankos kumščiu sudavė A. M. į nosį, dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nuteistasis I. Å . suvokė savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti. I. Å . kaltė dėl nesunkaus kÅ«no sužalojimo pasireiÅ¡kė netiesioginės tyčios forma.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl I. Å . kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir sprendžia, jog veikos kvalifikavimas pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį yra pagrįstas ir jį keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl bÅ«tinosios ginties 11. Apeliaciniu skundu taip pat yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog įvykio metu nuteistasis neveikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių apie tai, kad pats nukentėjusysis, bÅ«damas visiÅ¡kai neblaivus, pradėjo kabinėtis prie nuteistojo (tampyti už drabužių, įžeidinėti), todėl liko nepaneigtos nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis pirmas smÅ«giavo nuteistajam į veidÄ , o Å¡is nukentėjusįjį nuo savęs tik atstÅ«mė.

12. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ .

13. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad byloje nebuvo nustatyta, jog nukentėjusysis A. M. aktyviai bÅ«tų puolęs nuteistÄ jį I. Å ., nenustatyta, kad nuteistasis bÅ«tų gynęsis. Tokių aplinkybių nepatvirtina bylos įrodymai, tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojai G. J. ir K. M.. Be to, nuteistajam nebuvo nustatyti jokie sužalojimai veide, nors kaip nurodė jis pats, nukentėjusysis prieÅ¡ jį pirmas panaudojo fizinį smurtÄ , suduodamas smÅ«gį į veidÄ prie akies. Taip pat, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog nukentėjusysis savo veiksmais galėjo iÅ¡provokuoti nusikalstamÄ nuteistojo elgesį, dėl ko tai buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau vėlgi, Å¡i aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, jog nukentėjusiojo veiksmai prieÅ¡ nuteistÄ jį apsiribojo ne tik įžeidinėjimais, tačiau ir smÅ«gio sudavimu.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, jog nuteistasis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į nosį, norėdamas apsiginti nuo realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo puolimo. Nors nuteistasis tvirtina, jog jo pateikiama įvykių versija buvo nepaneigta, tačiau apeliacinio teismo pozicija yra ta, jog bÅ«tent įrodymų visetas nuteistojo pateiktÄ versijÄ paneigia. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios nebÅ«tų buvusios žinomos priimant skundžiamÄ nuosprendį, arba kurios leistų teigti, kad prieÅ¡ nuteistÄ jį įvykio metu bÅ«tų buvęs naudotas fizinis smurtas.

Nenustačius tokių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo veiksmai laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi. Byloje nustatyta, jog nuteistasis į nukentėjusiajam priklausančia pirtį atvyko, nors ir kviestas liudytojo K. M., tačiau savo noru. Taip pat, pats nuteistasis neneigė to, jog bet kuriuo metu galėjo niekieno netrukdomas iÅ¡vykti, kadangi alkoholinių gėrimų nevartojo bei buvo atvykęs nuosavu automobiliu. Nepaisant to, nuteistasis, nors ir įžeidinėjamas nukentėjusiojo bei suprasdamas, jog nukentėjusysis prieÅ¡ jį buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, neiÅ¡vyko, o iÅ¡provokuotas, pasirinko nusikalstamÄ elgesio bÅ«dÄ , t. y. suduoti smÅ«gį nukentėjusiajam į nosį.

Nuteistasis suvokė tokių savo veiksmų pobÅ«dį ir galinčius kilti neigiamus padarinius, sÄ moningai leido jiems kilti, kadangi jų norėjo, todėl negalima teigti, kad nuteistasis veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai.

14. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu spręstina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo motyvai, iÅ¡tirtų įrodymų visuma ir jų vertinimas, patvirtina, jog I. Å . buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Todėl Å¡iais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti, jog I. Å . veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, pagrindo nėra Dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo 15.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 108,17 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei prašė priteisti 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistas sumas. Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ nuteistojo 108,17 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei 700 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

Matyti, jog nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su nukentėjusiajam iÅ¡ jo priteistais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais bei nurodo, jog priteistos pinigų sumos neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų.

16. Ä®vertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nukentėjusiojo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su padarytomis iÅ¡vadomis ir sprendžia, jog Å¡is klausimas pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡spręstas tinkamai bei vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje turėtus, o taip pat ir nukentėjusiojo pateiktus duomenis, nustatė, jog nukentėjusiojo civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡yta priteisti 108,17 Eur dydžio pinigų suma turtinei žalai atlyginti yra prilyginama nukentėjusiojo negautoms pajamoms dėl padarytos nusikalstamos veikos ir yra pagrįsta.

Nukentėjusysis pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie savo faktinį darbo užmokestį, informacijÄ apie laikotarpį, kurio metu buvo laikinai nedarbingas ir jam Valstybinio socialinio draudimo fondo bei darbdavio iÅ¡mokėtas ligos iÅ¡mokas. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiajam priteistas turtinės žalos atlyginimas neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, tačiau nėra nurodoma kodėl Å¡is dydis, nuteistojo manymu, turėtų bÅ«ti sumažintas.

Priešingai, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nukentėjusiajam padaryto turtinės žalos dydžio nėra prieštaringos. Apygardos teismo įsitikinimu, kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėtas išlaidas nukentėjusysis patyrė dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos motyvų šioje dalyje, sutinka su padaryta išvada, jog nukentėjusiajam priteista pinigų suma turtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, todėl turi būti atlyginta.

17. Apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas klausimas ir dėl nukentėjusiajam priteistos 1000 Eur neturtinės žalos dydžio, nurodant, jog Å¡i pinigų suma yra per didelė ir priteista neįvertinus visų bylos aplinkybių. Å ioje dalyje teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad dėl nuteistojo suduoto smÅ«gio ir lūžusios nosies nukentėjusysis neabejotinai juto fizinį skausmÄ , galėjo patirti ir įvairius nepatogumus kasdieniniame gyvenime, todėl patyrė neturtinę žalÄ .

Taip pat matyti, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino ir aplinkybes, kurios nulėmė sprendimo tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį ne visa apimtimi, o iÅ¡ dalies, priėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog dėl patirtų sužalojimų jis juto didelį diskomfortÄ , stresÄ , ilgai trunkančias sunkias pasekmes, kurios apribojo jo galimybę dirbti, jog suprastėjo jo santykiai su draugais.

Buvo įvertinta ir tai, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryti itin sunkÅ«s, ilgai trunkantys ar negrįžtami padariniai sveikatai. Svarbu ir tai, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybę, jog nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , t. y. smÅ«gio sudavimÄ , sÄ lygojo ir paties nukentėjusiojo nederamas elgesys. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog vadovaujantis Å¡iomis aplinkybėmis nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo, negalima teigti, jog sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino ne visas Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes.

18. Galiausiai, nuteistasis nurodo, kad priteista 1000 Eur dydžio pinigų suma neturinei žalai atlyginti neatitinka formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, jog ši suma yra per didelė ir neadekvati padarytai nusikalstamai veikai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog be aukščiau išvardintų aplinkybių, dėl nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nenurodė formuojamos teismų praktikos pavyzdžių, kuomet dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam yra padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir neanalizavo tokiose bylose priteistinų neturtinės žalos dydžių.

Nepaisant to, nukentėjusiajam priteista 1000 Eur dydžio pinigų suma neprieštarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, kuriose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, įprastai nukentėjusiesiems priteisiama apie 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Tačiau, formuojamos teismų praktikos analizė nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, kuomet nukentėjusiajam yra padaromas nosies kaulų lūžis, leidžia teigti, jog panašaus pobūdžio bylose įprastai yra priteisiama apie 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-942/2018, 2K-24-895/2017, 2K-21-942/2016). Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusiajam priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra neproporcinga padarytai veikai ir per didelė, kadangi yra net mažesnė už teismų priteisiamas pinigų sumas.

19. Ä®vertinus tai, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį. Mažinti arba iÅ¡ vis nepriteisti jau priteistos neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, pagrindo nėra. Be to, nagrinėjamu atveju priteistas neturtinės žalos dydis atitinka ir formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir nėra neproporcingai didelis ar neadekvatus, pažeidžiantis jau minėtus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau iÅ¡dėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo I. Å . apeliacinis skundas atmestinas. Dėl proceso iÅ¡laidų 21. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas nukentėjusiojo A. M. atstovės advokatės E. B. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ nuteistojo I. Å . nukentėjusiajam jo turėtas 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su praÅ¡ymu buvo pateikta sÄ skaita už teisines paslaugas SERIJA (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, jog nukentėjusiajam buvo suteiktos teisinės paslaugos – susipažinimas su nuteistojo apeliaciniu skundu, pasirengimas bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, dalyvavimas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme.

22. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo I. Å . apeliacinį skundÄ , kuriame buvo ginčijamas nuteistojo kaltės, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas ir nukentėjusiajam A. M. skundžiamu nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesÄ inicijavo nuteistasis I. Å ., kuris, be kita ko, ginčijo ir nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžius, todėl atstovė advokatė E. B. turėjo organizuoti nukentėjusiojo teisių gynimÄ dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų.

Taip pat, sprendžiant nukentėjusiojo turėtų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ svarbu įvertinti ir apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio trukmę, taip pat tai, kad papildomas įrodymų tyrimas byloje nebuvo atliekamas, į apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , jog nuteistojo apeliacinis skundas yra atmestinas. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija nutaria praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėjimo tenkinti ir iÅ¡ nuteistojo I.

Å . priteisti nukentėjusiajam A. M. 500 Eur sumÄ , turėtÄ advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo I. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo I. Å . nukentėjusiajam A. M. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) advokato iÅ¡laidoms už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Valdas Petras Meidus Jolanta Raščiuvienė