AS-261-65-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-65/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02332-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 73.; 79.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žalvaris“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Žalvaris“) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-17), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. S-142(7-128/2012), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 1A-169 „Dėl UAB „Žalvaris“ skundo“ ir Kauno teritorinės muitinės 2012 m. vasario 2 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM320007M.

2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (b. l. 40) pareiškėjo UAB „Žalvaris“ skundas buvo priimtas. Ta pačia nutartimi Muitinės departamentas buvo įpareigotas pateikti teismui visos apimties Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimo medžiagą, taip pat 2011 m. liepos 27 d. OLAF misijos ataskaitą Nr. THOR (2011) 18655 ir jos papildymus 2011 m. lapkričio 17 d. ataskaita Nr. THOR (2011) 27463 bei 2012 m. kovo 12 d. ataskaita Nr. 7381 su priedais, Deltapower Co Ltd silicio importo deklaracijas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. ir atitinkamo laikotarpio silicio eksporto deklaracijas bei bendrovės Deltapovver Co Ltd silicio įsigijimo dokumentus.

2012 m spalio 15 d. Muitinės departamentas, vykdydamas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį, pateikė OLAF ataskaitą Nr. THOR (2011) 18655 ir jos papildymus 2011 m. lapkričio 17 d. ataskaita Nr. THOR (2011) 27463 bei 2012 m. kovo 12 d. ataskaita Nr. 7381. Be to, Muitinės departamentas nurodė, kad neturi ir negali pateikti reikalautų Deltapovver Co Ltd silicio importo deklaracijų už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. ir atitinkamo laikotarpio silicio eksporto deklaracijų bei bendrovės Deltapower Co Ltd silicio įsigijimo dokumentų. Muitinės departamentas paaiškino, kad reikalaujami dokumentai yra apie Taivane įregistruoto Deltapovver Co Ltd įvykdytas operacijas ne Bendrijos muitų teritorijoje, o trečiosiose šalyse – Taivane ir Kinijoje, todėl įvykdyti teismo įpareigojimą neturi galimybių.

Muitinės departamentas, remdamasis aplinkybe, kad pateiktuose dokumentuose yra duomenų apie kitų juridinių asmenų vykdytą komercinę veiklą, sudarančių komercinę paslaptį, prašė teismo nutartimi neleisti susipažinti ir kopijuoti pateiktos OLAF ataskaitos Nr. THOR (2011) 18655 ir jos papildymų 2011 m. lapkričio 17 d. ataskaita Nr. THOR (2011) 27463 bei 2012 m. kovo 12 d. ataskaita Nr. 7381 (b. l. 56).

2012 m. spalio 17 d. nutartimi (b. l. 102) teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.116 straipsnio 1 dalimi bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, atsakovo prašymą tenkino ir nutarė OLAF ataskaitos Nr. THOR (2011) 18655 ir jos papildymų 2011 m. lapkričio 17 d. ataskaita Nr. THOR (2011) 27463 bei 2012 m. kovo 12 d. ataskaita Nr. 7381 neteikti susipažinti ir neleisti kopijuoti.

2012 m. lapkričio 6 d. teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi nepagrįstai nustatė esant pagrindams taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 2 dalyje numatytam draudimui susipažinti su bylos medžiaga bei netinkamai taikė CK 1.116 straipsnio 2 dalį. Nutartis prieštarauja administracinio teismo proceso principams ir esmingai pažeidžia pareiškėjo teises ir toks pažeidimas apriboja teisę į teisingą teismo procesą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad tokia teismo nutartis užkerta galimybę pareiškėjui lygiavertiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir tuo pačiu užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 51 straipsnio 2 dalies arba ABTĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatuose nustatytos bylą nagrinėjančio teismo priimamos nutartys yra neskundžiamos (skirtingai negu ABTĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos nutartys). Jomis išsprendžiami klausimai priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, tokios nutartys neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir jų apskundimas nėra nustatytas ABTĮ (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis). Kad 2012 m. spalio 17 d. nutartis yra neskundžiama nurodyta ir pačioje nutartyje.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir vadovaudamasis ABTĮ 51 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad pareiškėjo UAB „Žalvaris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties atsisakyta priimti.

II. Pareiškėjas UAB „Žalvaris“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti pareiškėjo UAB „Žalvaris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Administracinių bylų teisenos įstatymo (2009 m. rugsėjo 19 d. redakcijos) 51 straipsnio 2 dalies nuostata pagal normos turinį toje apimtyje, kiek nenumato administracinės bylos proceso šalies teisės pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos nurodytos normos pagrindu, kuria proceso šalims (ar vienai iš jų) uždraudžiama susipažinti arba daryti bylos dokumentų ar medžiagos kopijas, neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams ir teisinės valstybės principui; kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Administracinių bylų teisenos įstatymo (2009 m. rugsėjo 19 d. redakcijos) 51 straipsnio 2 dalies, 57 straipsnio 1 dalies nuostatos pagal normų turinį toje apimtyje, kiek suteikia teisę administracinėje byloje laikyti įrodymais ir administraciniam teismui vertinti įrodymus (duomenis), dėl kurių yra priimta Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta nutartis ir kurie nepateikiami susipažinti ar daryti kopijų tos administracinės bylos proceso šalims (ar vienai iš jų), neprieštarauja Konstitucijos 29, 109, 117 straipsniams ir teisinės valstybės principui.

Nurodo, kad skundu administracinėje byloje pareiškėjas inter alia ginčija OLAF dokumentaciją ir jos atitikimą įrodymų leistinumo reikalavimams, t. y. įrodinėja aplinkybes dėl OLAF tyrimo ir padarytų išvadų neteisėtumo, neobjektyvumo, ydingumo bei ataskaitų prieštaringumo kitiems įrodymams. Atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimai į pareiškėjo skundą patvirtina, jog 2012 m. vasario 2 d. Patikrinimo ataskaita yra grindžiama išimtinai OLAF tyrimo išvadomis, t. y. OLAF dokumentacija; nei Kauno teritorinė muitinė, nei atsakovas nėra atlikę savarankiško bylos faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo vykdytomis importo operacijomis, tyrimo. Taigi, siekiant įvertinti mokesčių administratoriaus sprendimų pagrįstumą, OLAF dokumentacija ir tyrimo aplinkybės sudaro šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką.

Pagal ABTĮ 57 straipsnį pirmosios instancijos teismui 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi įpareigojus atsakovą pateikti visos apimties OLAF dokumentaciją ir prijungus ją prie administracinės bylos inter alia konstatuota, jog OLAF dokumentacija, joje esantys duomenys, turi reikšmės vertinti proceso šalių argumentams ir bylos teisingam išsprendimui.

ABTĮ 53 straipsnio 2 dalies ir 57 straipsnio 4 dalies normos nenumato proceso šalies (pareiškėjo) procesinės teisės – dalyvauti tiriant įrodymus – suvaržymo ir (arba) tokio suvaržymo pagrindų. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturi visos apimties OLAF dokumentacijos (pareiškėjui iš atsakovo pavyko gauti tik atskiras jos dalis be tyrimo priedų, kuriuose pateikiama detali informacija apie tyrimą ir pagrindai, kuriais remiantis parengtos tyrimo išvados, inter alia sukeliančios pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes), todėl pareiškėjas neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti savo teisių į teisminę gynybą surenkant bylai aktualius įrodymus ir pateikiant argumentus dėl 2012 m. vasario 2 d. Patikrinimo ataskaitos neteisėtumo. Todėl 2012 m. spalio 17 d. nutartimi, pažeidžiant administracinio proceso nuostatas bei netinkamai taikant materialines teisės normas (CK 1.116 str. 1 d.), buvo nustatyta, jog OLAF dokumentacijai taikomas komercinės paslapties statusas ir nustatytas draudimas pareiškėjui, pagal kurio skundą vyksta administracinis procesas, susipažinti su įrodymais ir jų pagrindu formuoti reikalavimus bei dalyvauti įrodymų tyrime (ABTĮ 53 str. 2 d., 57 str. 1 d., 82 str. 6 d.).

ABTĮ 51 straipsnio 2 dalis reglamentuoja viešumo principo ribojimą, tačiau eksplicitiškai nenumato, kurių asmenų atžvilgiu galimas toks draudimas, t. y. ar toks susipažinimo su įrodymais draudimas yra galimas pareiškėjo atžvilgiu. Dėl 2012 m. spalio 17 d. nutarties pareiškėjas atsiduria nelygiateisėje padėtyje, lyginant su kita ginčo šalimi – atsakovu, kurio veiksmai yra ginčijami ir kuriam, priešingai nei pareiškėjui, OLAF dokumentacija yra žinoma ir prieinama visa apimtimi. Teismas savo sprendimo 2012 m. spalio 17 d. nutartyje plačiau nemotyvavo, taip pat nenurodė pareiškėjo pateiktų dokumentų pobūdžio, neatskleidė, kokio pobūdžio informacija yra šiuose dokumentuose, ir nenurodė, kodėl ji pripažįstama komercine (konfidencialia) paslaptimi, bei nevertino, ar yra kokie nors objektyvūs įrodymai, jog tretieji juridiniai asmenys laiko šiuos duomenis savo komercine paslaptimi, ir kokią įtaką proceso eigai turi faktas, jog atsakovui šie duomenys yra žinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; taip pat pareiškėjo 2012 m. lapkričio 6 d. atskirasis skundas)

Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apeliacinės instancijos teismo praktikoje, proceso šalis, kuri siekia pasinaudoti viešumo principo ribojimu, savo prašymą turėtų pagrįsti, vien bendro pobūdžio teiginiai apie galimas grėsmes nėra pakankamas pagrindas pripažinti dalies bylos medžiagos neviešumą (2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-476/2012). Tačiau byloje nėra nustatyta išimtinių atvejų, kurių pagrindu dalies bylos medžiagos viešumas, t. y. galimybė pareiškėjui su ja susipažinti, galėtų būti ribojamas ir toks ribojimas būtų pateisintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Tokiu būdu pareiškėjas iš esmės negali efektyviai atstovauti ir ginti savo pozicijos (ABTĮ 53 str. 2 d.) bei pasisakyti dėl kitų proceso šalių argumentų, pažeidžiama pareiškėjo teisė į tinkamą ir teisingą teismo procesą.

Be to, pareiškėjui neturint galimybės susipažinti su išreikalautais įrodymais – OLAF dokumentacija – visa apimtimi, ir suformuluoti teisinius argumentus dėl 2012 m. vasario 2 d. Patikrinimo ataskaitos neteisėtumo, inter alia ginčijant OLAF dokumentacijos nepagrįstumą, yra apribojamos galimybės formuluoti pareikšto skundo pagrindus, tuo pačiu realiai užkertama galimybė teisingam teismo procesui ir visapusiškam objektyviam bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, todėl 2012 m. spalio 17 d. nutartis savo sukeliamais padariniais užkerta galimybę tolesnei bylos eigai pagal nustatytus proceso reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. spalio 17 d. nutartis sukelia neigiamus padarinius tiek pareiškėjui, siekiančiam įgyvendinti savo procesines teises, tiek teismui, turinčiam priimti teisingą ir objektyvų sprendimą, ABTĮ iš esmės numato galimybę skųsti teismo nutartis dėl viešumo principo ribojimo (ABTĮ 12 str. 2 d.), bei įvertinus įstatymo leidėjo tikslus dėl ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų ribojimų ir proporcingumo principo taikymą byloje, darytina išvada, jog konkretaus ginčo atveju pareiškėjo teisės teikti atskirąjį skundą dėl 2012 m. spalio 17 d. nutarties apribojimas neatitinka ABTĮ 8 straipsnio, 51 straipsnio 2 dalies. Atitinkamai 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis laikytina nepagrįsta bei prieštaraujančia ABTĮ 149 straipsnio 1 daliai.

Taip pat palikus galioti 2012 m. spalio 17 d. nutartį ir (arba) užkirtus teisę patikrinti šios nutarties teisėtumą, tuo pačiu, tikėtina, nepagrįstai apribojant pareiškėjo galimybę susipažinti su OLAF dokumentacija, būtų iš esmės apribota pareiškėjo teisė pateikti apeliacinį skundą (pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo skundą), kadangi, galiojant 2012 m. spalio 17 d. nutarčiai, pareiškėjui negalės būti žinomi konkretūs teismo motyvai. Taip pat nebūtų užtikrinta pareiškėjo teisė į apeliaciją (ABTĮ 127 str. 1 d.), nes apeliacinės instancijos teismas negalėtų teisiškai įvertinti faktų, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme. Tuo pačiu 2012 m. spalio 17 d. nutarties teisėtumo patikrinimo apribojimas ir jos sukuriama situacija procese užkirstų galimybę pirmosios instancijos teismui įgyvendinti ABTĮ 81 straipsnį, t. y. laikytis visapusiško ir objektyvaus aplinkybių ištyrimo reikalavimo, o bylos perdavimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui prieštarautų proceso operatyvumo principui (inter alia Teismų įstatymo 5 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 p., Konstitucijos 109 str.) bei ABTĮ 149 straipsnio 1 daliai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nebuvo nagrinėtos aplinkybės dėl ABTĮ 51 straipsnio 2 dalies apribojimų taikymo pareiškėjui, kai apribojimas taikomas esminei bylos medžiagos daliai, išimtinai kurios pagrindu yra priimtas viešojo administracinio subjekto sprendimas, sukeliantis neigiamus padarinius pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog OLAF neturi ikiteisminio tyrimo institucijos ar jai savo esme prilygstančio statuso, o pateikiamos ataskaitos yra rekomendacinio pobūdžio (1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų preambulės 13 punktas; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Nr. T-309/03, para. 50-51; 2004 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Nr. T-29/03, para. 33, 36, 39; pareiškėjo UAB „Žalvaris“ skundo pirmosios instancijos teismui 18-22 punktai). Todėl pareiškėjo atskirojo skundo dėl 2012 m. spalio 17 d. nutarties priėmimas ir išnagrinėjimas yra svarbus ABTĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo praktikos formavimui.

ABTĮ 51 straipsnio 2 dalis, kaip nesuteikianti pareiškėjui teisės teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria apribojama (uždraudžiama) proceso šalies teisė susipažinti su bylos medžiaga (įrodymais), taip pat ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis, toje apimtyje, kurioje įrodymais administracinėje byloje gali būti laikomi duomenys, kurie ABTĮ 51 straipsnio 2 dalies pagrindu yra pripažinti neviešais ir su jais neleidžiama susipažinti proceso šalims, galimai neatitinka Konstitucijos 29, 109, 117 straipsnių reikalavimų ir teisinės valstybės principo.

Taikant viešumo principo ribojimą dar neišnagrinėtoje administracinėje byloje, proceso dalyviui (ginčo atveju – pareiškėjui) užkertama galimybė susipažinti su bylos medžiagos dalimi (įrodymais) ir įgyvendinti ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyke nurodytas teises (taip pat: dalyvauti tiriant įrodymus, teikti argumentus, prieštarauti kitos šalies prašymams, apskųsti teismo nutartis), kurios užtikrina inter alia proceso šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir bylos nagrinėjimo objektyvumo principų įgyvendinimą. Šioje ginčo normoje nustatyto reglamentavimo nepagrįstumą patvirtina ABTĮ 12 straipsnio 2 dalis, pagal kurią nutartys, savo esme taip pat apribojančios viešumo principą, yra skundžiamos atskiraisiais skundais.

Ginčo atveju yra aktualūs Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl valstybinės ar kitos įslaptintos informacijos panaudojimo administraciniame procese (inter alia ABTĮ 57 str. 3 d.). Teismas yra pažymėjęs, jog byloje neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir bylos šalys su ja negali būti supažindinamos; <...> bylą nagrinėjančiam teismui visada kyla ypatinga atsakomybė, kai jis sprendžia, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas atitinkamoje byloje. Be to, teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Nagrinėjamos bylos atveju, išimtinai pareiškėjo atžvilgiu esant draudimui susipažinti su bylos medžiaga, kuri byloje yra laikoma įrodymu, toks asmuo atsiduria nelygiateisėje padėtyje, palyginti su kita ginčo šalimi (atsakovu ir trečiuoju asmeniu), kuriai šie duomenys (įrodymai) yra žinomi ir prieinami.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad, atsižvelgdamas į tai, jog jo pateiktoje visos apimties OLAF ataskaitoje yra informacija, kuri nėra susijusi su pareiškėju bei nagrinėjamu ginču ir kuri yra apie kitus Bendrijoje ir trečiosiose šalyse registruotus juridinius asmenis bei jų vykdytą komercinę veiklą, paprašė teismo neteikti visos apimties OLAF ataskaitos susipažinti ir kopijuoti. Nurodo, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, jog apribojimas susipažinti su visa OLAF ataskaita taikomas esminei bylos medžiagos daliai, išimtinai kurios pagrindu yra priimtas muitinės sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad jau mokestinio ginčo pradžioje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su ta OLAF ataskaitos dalimi, kurioje pateikiama informacija ir duomenys, susiję su pareiškėju. Mokestinio ginčo byloje yra pateiktas OLAF ataskaitos išrašas su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame yra visa informacija apie pareiškėjo importuotų prekių kilmę ir kurios pagrindu yra priimtas skundžiamas muitinės sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas ir nutarta OLAF ataskaitos Nr. THOR (2011) 18655 ir jos papildymų 2011 m. lapkričio 17 d. ataskaita Nr. THOR (2011) 27463 bei 2012 m. kovo 12 d. ataskaita Nr. 7381 neteikti susipažinti ir neleisti kopijuoti.

Motyvuodamas skundžiamą nutartį, teismas rėmėsi ABTĮ 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriose numatyta, jog bylą nagrinėjančio teismo pagal šį straipsnį priimta nutartis yra neskundžiama (skirtingai negu ABTĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytos nutartys), kadangi ja išsprendžiami klausimai priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir jos apskundimas nėra nustatytas ABTĮ (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog administracinėje byloje priimtų nutarčių apskundimas atskiraisiais skundais reglamentuotas ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią proceso šalys gali apskųsti pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis, kuria tenkintas atsakovo prašymas ir nutarta OLAF ataskaitos Nr. THOR (2011) 18655 ir jos papildymų 2011 m. lapkričio 17 d. ataskaita Nr. THOR (2011) 27463 bei 2012 m. kovo 12 d. ataskaita Nr. 7381 neteikti susipažinti ir neleisti kopijuoti, priimta vadovaujantis ABTĮ 51 straipsnio 2 dalimi, kuri nenumato galimybės apskųsti nutarties neteikti duomenų susipažinti ir kopijuoti atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tokia nutartis neskundžiama atskiruoju skundu, kadangi minėta nutartis taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad ABTĮ 8 straipsnyje įtvirtintas teismo proceso viešumo principas plačiąja prasme, nustatant teismo posėdžio viešumą, kartu suteikiant visuomenei teisę stebėti viešą teismo posėdį. ABTĮ 12 straipsnyje yra įtvirtintas teismo proceso viešumo principas plačiąja prasme, nustatant nedalyvavusių byloje asmenų teisę susipažinti su viešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiaga, kuomet įsiteisėja procesinis sprendimas, užbaigiantis bylos nagrinėjimą. ABTĮ 51 straipsnyje yra įtvirtintas teismo proceso viešumo principas siaurąja prasme, nustatantis proceso dalyvių teisę susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais (kas apima ir teisę daryti medžiagos kopijas), tuo pačiu užtikrinant šalims ir kitiems proceso dalyviams proceso principų – tiesioginio dalyvavimo, žodinio proceso, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo proceso viešumo principo išimčių, turėtų taikyti ir aiškinti atitinkamas įstatymo leidėjo nustatytas proceso taisykles, nustatytas priklausomai nuo to, kokio pobūdžio viešumo principo apribojimas yra taikomas, būtent, ar teismo proceso viešumo apribojimas yra susijęs su šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teise asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinėjant bylą ir susipažinti su visa jos medžiaga ar su visuomenės teise dalyvauti procese, gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą. Nutarčių pripažinti dalį medžiagos konfidencialia ir neteikti susipažinti bei kopijuoti apskundimas ABTĮ nematytas, o jos priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, kadangi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, galės būti vertinama, ar pagrįstai teismas nusprendė pripažinti konfidencialiais ir neteikti susipažinti bei kopijuoti tam tikrą bylos medžiagą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-441/2012).

Nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia tik šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Todėl pareiškėjo pateikti argumentai, susiję su 2012 m. spalio 17 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat ir argumentai, kokiais teisės principais turėjo vadovautis teismas, spręsdamas šioje nutartyje nurodytus klausimus, dėl atitinkamų ABTĮ nuostatų prieštaravimo Konstitucijai nenagrinėtini. Šiuos argumentus šalys turi teisę pateikti apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo byloje priimto galutinio procesinio sprendimo, jei toks skundas bus teikiamas.

Taigi, kadangi atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria nusprendžiama dalį bylos medžiagos laikyti nevieša, neteikti duomenų susipažinti ir kopijuoti, padavimo galimybės įstatymas nenumato, o motyvai dėl tokios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo galės būti įtraukti į apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, jeigu apeliacinis skundas bus paduotas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė pareiškėjo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas