f798ec4d-2955-46c6-920b-18bf6f8cf435 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr       Administracinė byla Nr. I-584-513/2010       (Proceso Nr. 3-63-3-00406-2010-8)        Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Badalienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K.B., jo atstovei R.V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.B. praÅ¡ymÄ atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , nustatė: pareiÅ¡kėjas 2010-05-25 teismui pateiktu praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, iÅ¡ viso – 18 395,89 Lt, už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2010-03-31 (b.l. 3, 4-8, 13).

PraÅ¡ymo reikalavimÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinėse bylose. Mano, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, nes darbdavys, apskaičiuodamas jam priedų ir priemokų dydžius, taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje buvo reglamentuota, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Reikalavimo sumÄ Ä¯rodinėja pažymomis apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį Nr. 85-IL-1943 už 2007 m., Nr. 85-IL-1944 už 2008 m., Nr. 85-IL-1945 už 2009 m., Nr. 85-IL-1946 už 2010 m. (b.l. 9-12). Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė.

Informuoja, kad bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus. PraÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, jei teismas nuspręstų tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Šį praÅ¡ymÄ pateikia remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (b.l. 23-24).Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su praÅ¡ymo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjui priedų ir priemokų dydžius ginčo laikotarpiu, vadovavosi galiojusiais teisės aktais, todėl pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Teigia, kad Konstitucinio Tesimo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. Ginčo sumÄ laiko žala, kuriÄ priteisti byloje nėra pagrindo, nes tam nėra juridinių pagrindų numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje (b.l. 19-20).Nustatytina, kad Lietuvos Respublikos vyriausybei (valstybei) Å¡ios kategorijos bylose atstovauja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2010-01-14 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko potvarkis Nr. 13 (b.l. 14).

Tinkamai apie posėdžio laikÄ ir vietÄ informuoti atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko. Byla nagrinėtina Å¡iems bylos proceso dalyviams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 73 straipsnio 3 dalis).             PareiÅ¡kėjas Kęstutis BertaÅ¡ius ir jo atstovė Raimonda Vainoraitė teismo poėdžio metu praÅ¡ymÄ palaiko ir praÅ¡o tenkinti iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad nuo 2009-01-01 iki 2010-09-02 buvo iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų ir tuo laikotarpiu atsakovas jam taip pat nemokėjo priklausančių ginčo sumų. PareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡o sprendžiant ginÄÄ vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartimi suformuota teismų praktika administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010.PraÅ¡ymas tenkintinas (ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas). Ginčas yra dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiÅ¡kėjui K.B., iÅ¡ viso jo praÅ¡oma priteisti – 18 395,89 Lt, už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2010-03-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jam visos priedų ir priemokų sumos.

PraÅ¡ymo reikalavimas kildinamas iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių.Dalyvaujančio byloje pareiÅ¡kėjo ir jo atstovės paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas K.B. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Tauragės apskrities vyriausiame policijos komisariate (b.l. 9-12). IÅ¡ pažymų apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį Nr. 85-IL-1943 už 2007 m., Nr. 85-IL-1944 už 2008 m., Nr. 85-IL-1945 už 2009 m., Nr. 85-IL-1946 už 2010 m., matyti, kad ginčo laikotarpiu - nuo 2007-07-01 iki 2010-03-31 pareiÅ¡kėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ nesumokėta, iÅ¡ viso – 18 385,89 Lt (b.l. 9-12).

Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjui buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį. Atsakovas ir (ar) tretieji suinteresuoti asmenys byloje ginčo sumos dydžio neginčija. Akcentuotina, jog kai pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡leistas vaiko priežiÅ«ros atostogų nuo 2009-01-01 iki 2010-09-02, atsakovas ir toliau taikė pareikėjui ginčo darbo užmokesčio ribojimÄ .

Pažymėtina, kad pareigÅ«nams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis 100 % ir vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų darbo užmokesčio (Vidaus tarnybos statyto 41 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintų Darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau – ir darbuotojo) vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (žr. Valstybės žinios, 2003, Nr. 52-2326) 3 punkto 3.1.-3.5. papunkčiuose nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: 3.1. pagrindinis darbo užmokestis už atliktÄ darbÄ , apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau vadinama – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas (toliau vadinama – mėnesinės algos) ir vienetinius įkainius; 3.2. padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų, už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; 3.3. priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos iÅ¡mokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse; 3.4. anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (neatsižvelgiant į Å¡io skirtumo mokėjimo Å¡altinį); 3.5. premijos (mėnesio, ketvirčio, už 6, 9 mėnesių ar metų darbo rezultatus, vienkartinės, iÅ¡ jų ir premijos iÅ¡ pelno bei tantjemos) pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemÄ , darbuotojams skatinti skirtos vienkartinės piniginės iÅ¡mokos, pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, mokamas valstybės tarnautojams.

Vertinant paminėtus teisinius ginčo sumos apskaičiavimo aspektus ir faktinius bylos duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomos priteisti ginčo sumos dydis apskaičiuotas ir ginčo laikotarpis byloje nurodytas teisingai ir pagrįstai.Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas).

Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Ä®statymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Toks Konstitucinio teismo aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki Å¡iol už faktiÅ¡kai už pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol pareiÅ¡kėjui nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (valstybė) teismo nelaikyta tinkamu atsakovu byloje, nes pareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiÅ¡kėjo darbdaviu), privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas formuluodamas savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos argumentai dėl ginčo sumos pobÅ«džio ir (ar) atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimo.Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2010-03-31, todėl praÅ¡ymas laikytinas pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip buvo paminėta, yra ta sÄ lyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.Atsakovo praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams nepagrįstas, nes tai nenumatyta įstatymu (ABTÄ® 97 straipsnis).

Byloje nėra konkrečių įrodymų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negalės būti įvykdytas laiku ir tinkamai dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas netaiko ir įstatymo analogijos. Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas nusprendžia: praÅ¡ymÄ patenkinti ir priteisti K.B. iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iÅ¡ viso – 18 395,89 Lt (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis litus ir 89 centus), už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2010-03-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                      Irma Čuchraj