f7989058-85e4-4ee4-b048-13a6dbd982eb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4941-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-02900-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2013 m. lapkričio  4 d.                                                                   Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:               pareiÅ¡kėjas K. B. (toliau - ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 50000 Lt neturtinės žalos.

Nurodo, kad nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LTI-K) pažeidžiant galiojančius teisės aktus. LTI-K kamerose, kurių plotas yra 7 kv.m. buvo laikomas kartu su 3-5 asmenimis, tokiu bÅ«du neužtikrinant jam priklausančio 5 kv.m. ploto. Tokios laikymo sÄ lygos yra nežmoniÅ¡kos, antisanitarinės ir žiaurios. Dėl tokių laikymo sÄ lygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , stipriai pablogėjo sveikata, pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė dirglus, jaučia didelę baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.    Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atsiliepime į skundÄ (b. l. 13-16) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į LTI-K atvyko 2011 m. rugsėjo 6 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 104, kurios plotas 7.38 kv.m. ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas dar su dviem asmenimis. Vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 256, kurios plotas 23,32 kv.m. ir kurioje buvo laikomas su dar deÅ¡imčia asmenų. 2011 m. rugsėjo 7 d. kameroje Nr. 256 buvo laikoma 12 asmenų. 2011 m. rugsėjo 8 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas pareiÅ¡kėjui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. ploto.

Pareiškėjo reikalavimas dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už dvi LTI-K praleistas dienas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Maksimalus leistinas LTI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Šis skaičius yra nuolat viršijamas ir kartais siekia virš 1000 asmenų. LTI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebūtų vykdomi teismų sprendimai ir nutartys.

Dėl Å¡ių aplinkybių, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, LTI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei asmenys perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu (b.l. 10-12) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, kai nepagrįstÄ .

Nurodė kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog LTI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Skunde pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nurodė tik vienÄ esminį nusiskundimÄ â€“ gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ , todėl spręstina, kad kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Be to, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Todėl teigtina, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su to susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, nesiėmė savo teisų gynimo.

Skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai pareiÅ¡kėjas iÅ¡ LTI-K iÅ¡vyko. Skundas atmestinas IÅ¡ kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės matyti, kad K. B. 2011 m. rugsėjo 6 d. atvyko į LTI-K, o 2011 m. rugsėjo 8 d. perkeltas į Kauno NTI-PN (b.l. 17-18). 2011 m. rugsėjo 6 d. patalpintas į kamerÄ Nr.104, tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 256.2013 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje Nr. 24-2844 (b.l.

32) konstatuota, kad K. B., bÅ«damas LTI-K I-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamosiose kamerose Nr. 104 ir Nr. 256 laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. su skundais dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Byloje ginčas kyla dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam skunde nurodytu laikotarpiu nebuvo užtikrinta 5 kv.m. gyvenamasis plotas.

Byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamÄ jį kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.                     Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ).Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia faktine aplinkybe, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas (5 kv.m.), tačiau byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LTI-K buvo laikomas tik nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 8 d. (b.l. 17-20), t.y. vos dvi paras.

Be to, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi atitekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. ploto. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad ir Å¡is minimalus (3,6 kv.m.) plotas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo laikymas tokiomis sÄ lygomis dvi paras bÅ«tų įtakojęs jo sveikatos bÅ«klę (b.l. 54-76).

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų neatitikimo reikalavimams, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas nors ir galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , Å¡ie iÅ¡gyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant suimtu. Kad galima bÅ«tų konstatuoti neturtinės žalos faktÄ , neigiamas poveikis asmeniui turi sukelti ilgalaikius ir intensyvius iÅ¡gyvenimus ir emocijas.

Byloje nustatytos aplinkybės laikytinos mažareikÅ¡mėmis ir smulkmeniÅ¡komis, todėl teismas konstatuota, jog byloje nėra nustatyta nei žalos padarymo pareiÅ¡kėjui fakto, nei priežastinio ryÅ¡io, t.y. bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovo atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjo K. B. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais                                               n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo K. B. skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                          Margarita Stambrauskaitė                                                                                          Â