Legislator Case Law & Legislation
f79764ac-8ffc-4bfc-a05a-29e80d7983a2 AI generated

f79764ac-8ffc-4bfc-a05a-29e80d7983a2 · Marijampolės apylinkės teismas

Case Number f79764ac-8ffc-4bfc-a05a-29e80d7983a2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baud? Baudžiamoji byla Nr. 1-387-482/2018 proceso Nr. 1-03-2-00694-2017-5 procesinio dokumento kategorijos:1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d., Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorams Sauliui Striaušai, Astai Antanaitienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I.

Legislator headnote

AI generated

f79764ac-8ffc-4bfc-a05a-29e80d7983a2 · Marijampolės apylinkės teismas: Buvo viskas suderinta su tiesioginiu vadovu. PrieÅ¡ tai iÅ¡ kaltinamosios pusės buvo psichologinis smurtas, L. L. sakydavo, kad ne ten automobilį prie fermų pasistato, kabinėdavosi dėl jos atlikto darbo. Ji pati su kaltinamÄ ja nekonfliktavo, į konfliktus nesivėlė. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį. PraÅ¡o neturtinės žalos 3000 euro. Po įvykio blogai jautėsi, bijo eiti į darbÄ , nežino, kada jÄ kaltinamoji vėl užkabins ir dabar darbe iÅ¡ kaltinamosios girdi žodžius „debilė“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baud? Baudžiamoji byla Nr. 1-387-482/2018 proceso Nr. 1-03-2-00694-2017-5 procesinio dokumento kategorijos:1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d., Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorams Sauliui Striaušai, Astai Antanaitienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I.

K., jos atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui, kaltinamajai L. L., jos gynėjui advokatui Tadui Račiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamoji ir deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, iÅ¡tekėjusi, dirba(duomenys neskelbtini), plataus profilio darbininke, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 1 dalį ( du nusikaltimai), ir n u s t a t ė : kad kaltinamoji nežymiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent: 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 19.30 val. tvarte, esančiame Žemės Å«kio bendrovėje „Valavičiai", adresu SÅ«duvos g. 56, Valavičių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav., Å«kio patalpoje sukėlė konfliktÄ , kurio metu įrankiu skirtu mėšlui nutraukti, po vienÄ kartÄ sudavė I.

K. į kaktos deÅ¡inės pusės sritį bei į veido kairės pusės sritį, po to turėtu daiktu vienÄ kartÄ sudavė į kairės rankos plaÅ¡takÄ bei ne mažiau kaip keturis kartus sudavė į abiejų rankų plaÅ¡takas, kuriomis buvo užsidengusi galvÄ , tuo padarydama nukentėjusiajai I. K. veido deÅ¡inės pusės muÅ¡tÄ Å¾aizdÄ , kraujosruvas deÅ¡inio paakio ir kairės plaÅ¡takos srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamoji sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent 2017 m. rugsėjo 19 d. apie 05.30 val. tvarte, esančiame(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Å«kio patalpoje sukėlė konfliktÄ , kurio metu tyčia I.

K. sugriebė už plaukų ir tÄ sė, stÅ«mė bei ranka ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į galvos sritį, taip smurtaudama nukentėjusiajai I. K. sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamoji L. L. dėl pareikÅ¡to kaltinimo kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) plataus profilio darbininke. Reide yra 50 gyvulių. 2017-09-18 apie 18-19 val. atėjo I. K.. Skersinis takas skiria 50 karvių. Ji melžė per vidurį. I. K. pasakė, kad perims darbÄ . Ji I. K. atsakė, kad negavo valdžios nurodymų ir liepė jai netrukdyti.

I. K. vis tiek klausinėjo, kaip kokiÄ karvę melžti. Ji priėjo prie kitos karvės ir kad karvę pakelti paėmė įrankį ir bakstelėjo juo į karvę, kad karvė keltųsi. Po to ji turi nuo karvės atsitraukti. Buvo tamsu. Jai atsitraukiant nuo karvės, I. K. jÄ stÅ«mė, kad ji parkristų po karve, tada ji kirto I. K. porÄ kartų. Ji buvo iÅ¡sigandusi, viskas truko sekundę. KitÄ dienÄ kolegė paprašė anksčiau pajungti linijas, nes V. S. reikėjo laisvos dienos. Ji atvažiavo į tvartÄ 5:30 val., pasiėmė aparatus, juos pasikabino, buvo pasijungusi linijas, nuėjo pajungti kitame tvarte.

Kai sugrįžo, pamatė, kad I. K. melžia su jos aparatais. Ji ieÅ¡kojo paÅ¡luostės, I. K. jai padavė paÅ¡luostę. Ji buvo tarpe karvių, ir I. K. jÄ pastÅ«mė į tarpÄ karvių. Ji sugriebė už I. K., jos susistumdė. I. K. atsisuko į jÄ nugara ir ji I. K. pastÅ«mė. I. K. jÄ užpuolė abi dienas, o apkaltino jÄ , ji gynėsi. Apklausiant jÄ liudytoja, tyrėja jai pateikė tik klausimus, kodėl tyrėja taip parašė, nežino, nenuosekliai parašė. Tyrėja jai liepė tik pasiraÅ¡yti, ji protokolo neskaitė, protokolo negalėjo įskaityti.

Su teisėmis jos nesupažindino, tik liepė pasiraÅ¡yti ir išėjo. Nesakė, kad gali neduoti parodymų. Pradžioje prisipažino kalta iÅ¡ dalies iÅ¡ žmogiÅ¡kos pusės. Po to kreipėsi į advokatÄ , kuris paaiÅ¡kino, kad gynyba yra ne nusikaltimas. Gailisi iÅ¡ žmogiÅ¡kos pusės, kad kirto, I. atsiprašė, kai buvo pas vadovÄ . Pas vadovÄ buvo, praėjus 4-5 dienoms po įvykio. Ji siÅ«lė kompensacijÄ už vaistus, I. K. jai nieko neatsakė. Mėšlo nutrauktuvu, kur pataikė I.

K., nežino, nes buvo tamsu, neneigia, kad galėjo I. K. pataikyti. Galėjo suduoti du kartus. Tyrėjai ji sakė, kad gynėsi. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Niekas negalėjo matyti jų konflikto. Po darbo paskambino vadovui V. N., pasakė, kad jÄ puola. Nežino, kodėl vadovas to nepasakė liudydamas. VisÄ Ä¯vykį iÅ¡provokavo nukentėjusiosios elgesys, pripažįsta, kad sudavė I. K. įrankiu mėšlui traukti, kur pataikė, nežino. Buvo tamsu, kraujo nematė. KitÄ dienÄ negalėjo I.

K. suduoti, I. K. jai pakiÅ¡o kojÄ ir stÅ«mė tarp karvių. Ji griebėsi už I. K., fizinio skausmo negalėjo I. K. suteikti. Griebė I. K. už krÅ«tinės, už plaukų nesugriebė. Pirmininkas buvo jas pasikvietęs, jos viena kitÄ kaltino. I. K. sudavė iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ abiem rankom turėtu įrankiu mėšlui traukti. Kai nukentėjusioji atėjo pirmÄ kartÄ , ji rankose turėjo automobilio raktelius, antrÄ dienÄ nukentėjusioji rankose turėjo paÅ¡luostę. Nukentėjusioji I.

K. paaiÅ¡kino, kad rugsėjo 18 d. turėjo grįžti į savo darbo vietÄ . Vieta buvo užimta ir įvyko konfliktas. Atėjo į darbÄ , pasikalbėjo su bendradarbėmis ir pasakė, kad ateina iÅ¡ L. L. perimti darbÄ . L. L. pradėjo ant jos Å¡aukti, paėmė mėžimo įrankį ir pradėjo jÄ muÅ¡ti. Kaltinamoji sudavė jai į kaktÄ , bėgo kraujas, po to sudavė per veidÄ , ji rankomis užsidengė galvÄ , tada mušė per rankas, ant rankų buvo mėlynės. Ji išėjo iÅ¡ darbo ir parvažiavo namo.

PrieÅ¡ tai važiavo pas fermos vedėjÄ , bet jo nerado, susitiko operatorių, pasakė jam, kas atsitiko, tada važiavo į ligoninę. Kai kaltinamoji jÄ mušė, A. B. ir V. S. sakė :„Lina, kÄ darai“. Moterys buvo už kelių metrų nuo kaltinamosios ir matė įvykį. Nuvažiavo į Marijampolės ligoninę, ten jai suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ , grįžo namo, tada atvažiavo policijos pareigÅ«nai. SekančiÄ dienÄ ji nuėjo į darbÄ apie 6 val., paėmė aparatus, kurie buvo ir sudėjo juos ant karvių.

Tuomet atėjo L. L. ir pasakė, kad ji nori iÅ¡ L. L. atimti darbÄ . Ji užsisuko eiti, o L. L. griebė jai už plaukų, draskė plaukus, smÅ«giavo į galvÄ kumščiais. Ji rėkė, kad L. L. taip nedarytų. Po to parašė antrÄ pareiÅ¡kimÄ . Å io antro atvejo niekas nematė. Moterys buvo plovykloje už 20 metrų. Kaltinamoji, kai smurtavo Å¡aukė, keikėsi, vadino jÄ visokiais žodžiais. Jos sÅ«nus buvo susilaužęs kojÄ , todėl ji buvo pasiėmusi kasmetines mokamas atostogas dviem savaitėms.

Buvo viskas suderinta su tiesioginiu vadovu. PrieÅ¡ tai iÅ¡ kaltinamosios pusės buvo psichologinis smurtas, L. L. sakydavo, kad ne ten automobilį prie fermų pasistato, kabinėdavosi dėl jos atlikto darbo. Ji pati su kaltinamÄ ja nekonfliktavo, į konfliktus nesivėlė. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį. PraÅ¡o neturtinės žalos 3000 euro. Po įvykio blogai jautėsi, bijo eiti į darbÄ , nežino, kada jÄ kaltinamoji vėl užkabins ir dabar darbe iÅ¡ kaltinamosios girdi žodžius „debilė“.

Ji dirbanti, turi namÄ , automobilį. Santuoka nutraukta. Turi 15 metų sÅ«nų, kiti trys vaikai suaugę. Apytiksliai kiek buvo suduota smÅ«gių, nežino, tačiau mažiausiai penki smÅ«giai. Jautė fizinį skausmÄ . SekančiÄ dienÄ svaigo galva ir dabar galvoje yra randas. Dėl antros dienos, tai yra 19 d. jÄ kaltinamoji tÄ sė už plaukų, jai skaudėjo, ji rėkė, kad paleistų. SmÅ«giai buvo į galvÄ , smÅ«giai buvo stiprÅ«s. Jai skaudėjo, smÅ«gių buvo mažiausia septyni. Ji ir kaltinamoji po įvykio buvo iÅ¡kviestos pas vadovÄ V.

N., kuris klausė apie įvykį, Lina pasakė : „dovanok, buvau efekto bÅ«senoj“. L. L. jos daugiau neatsiprašė. Prisipažinimo jokio nebuvo, tęsėsi ignoravimas. Rugsėjo 18 d. fermos vedėjas jÄ atÅ¡aukė iÅ¡ atostogų, nes V. S. turėjo svarbių reikalų ir negalėjo dirbti. Ar buvo priimtas dėl to koks dokumentas, nežino. Kaltinamajai pasakė tik labas vakaras, daugiau nieko nesakė. Žodinio konflikto tarp jų nebuvo. Kaltinamoji jÄ iÅ¡ karto puolė, kai pasakė, kad nori perimti grupę.

Nesuprato, dėl ko kaltinamoji jÄ puola. Nuo kaltinamosios buvo 1-2 m atstumu. Kaltinamoji nuo karvių buvo netoli, abi stovėjo ant tako. Kai atėjo 18 dienÄ , kaltinamoji dirbo, keitė karvėms aparatus. Ä®rankis mėšlui stumti stovėjo atremtas į sienÄ . L. L. šį įrankį paėmė ir pradėjo juo jÄ muÅ¡ti. Kai ji atėjo, įrankio kaltinamosios rankose nebuvo. Fermoje geras matomumas, yra elektra, viskas puikiai matosi. Kai atėjo į darbÄ 19 dienÄ , patalpoje per vidurį buvo sukabinti aparatai.

Ji juos pasiėmė ir uždėjo ant karvių. Tada atėjo L. L. ir pradėjo Å¡aukti. Ji pati nesikeikia, net ant karvių neÅ¡aukia. BÅ«na atvejų, kad karvės sužaloja darbininkus. Ji įvykio metu link kaltinamosios nėjo. Savo emocijas ji palieka namuose. Ji sutiko bÅ«ti atÅ¡aukta iÅ¡ atostogų anksčiau laiko. Ji L. L. paklausė, kÄ jai rytoj, atėjus į darbÄ , reikės daryti, norėjo susipažinti su darbo eiga, ar nėra atvesta teliukų, norėjo sužinoti pokyčius. Liudytoja V.

S. paaiÅ¡kino, kad pažįsta kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ , piktumų nėra. Dirba melžėja(duomenys neskelbtini). I. K. atėjo į fermas ir nuėjo pas L. L.. Galėjo bÅ«ti apie 19 val., dienos nepamena. Tuo metu I. K. buvo atostogose, ar jÄ kas pavadavo, nepamena, gal I. K. pavadavo L. L.. Daug ko neprisimena, turėjo galvos traumÄ ir nieko nepamena. I. K. fermos viduje matė, I. K. pro jÄ praėjo. KÄ I. K. veikė nuėjusi pas L. L., nežino. L. L. nuo jos dirba gana toli. Kaip grįžo I. K. matė, su ja nekalbėjo.

Neatsimena, kÄ I. K. burbėjo praeidama. TÄ pat vakarÄ L. L. matė, su ja apie I. K. nesikalbėjo. I. K. ir L. L. jai abi vienodos, bendradarbės ir tiek. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.78) sutinka. Nukentėjusioji turėjo jÄ pavaduoti. Vedėjo ji prašė laisvų dienų, I. K. paprašė iÅ¡leisti jÄ iÅ¡ darbo. I. K. sakė iÅ¡leis, bet eis dirbti į savo vietÄ . Socialiniuose tinkluose bendrauja. Niekam nieko dėl Å¡ios bylos nežadėjo. Pačio įvykio nematė. Ikiteisminio tyrimo metu V.

S. apklausta kaip liudytoja paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo tikslios datos nepamena, vakare į darbÄ atėjo I. K., kuri, kiek pamena, tuo metu atostogavo, pamena, kad I. K. atėjo jÄ pavaduoti jos grupėje, buvo taip susitarę, nes I. K. dirba kitoje grupėje kartu su L. L.. Koridoriuje ji pasisveikino I. K., matė, kad I. K. nuėjo į patalpÄ , kur yra gyvuliai, o ji nuėjo į plovyklÄ , kurioje buvo bendradarbė A. B.. Ji, pasiėmusi darbo įrankius, nuėjo į patalpÄ pas gyvulius, kurie yra patalpos viduryje, o L.

L. ir I. K. gyvuliai stovi prie sienos. Patalpoje ūžia ventiliatoriai, bliauna karvės, agregatai garsiai dirba. Kažkuriuo metu pamatė I. K., kuri ėjo nuo savo grupės, praėjo taku pro jÄ . Neatsimena, kad I. K. bÅ«tų jai kÄ sakiusi. Kaip I. K. atrodė, negali pasakyti, nes nekreipė dėmesio. Konflikto tarp I. K. ir L. L. negirdėjo. Prisimena, kad sekančiÄ dienÄ ryte I. K. vėl atėjo į fermÄ . Dėl kokių priežasčių atėjo I. K., ji nežino. I. K. ir L. L. konflikto negirdėjo, su I.

K. nekalbėjo. Ji nežino, kodėl I. K. sako, kad ji su A. B. matė, kaip L. L. mušė jÄ ( I. K.) ( 1t., b.l.78–79). Liudytoja L. J. paaiÅ¡kino, kad pažįsta kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ , su jomis nebendrauja. Ikiteisminiame tyrime jos niekas nieko neklausė. Vyras važiavo į teismÄ , norėjo eiti liudyti ir ji, bet vyras pasakė, kad jos nekvietė. Buvo jau vakaras, vyras buvo iÅ¡važiavęs melžti karves, ji gamino valgyti. IÅ¡girdo kažkÄ krebždant, atidarė duris ir pamatė kruvinÄ moterį, pradžioje nesuprato, kad tai I.

K.. I. K. paklausė, ar nėra namuose vedėjo, tada suprato, kad tai I. K.. I. K. laikėsi už galvos, jos galvoje deÅ¡inė pusė buvo prakirsta, nubėgęs per deÅ¡inį skruostÄ kraujas. I. K. buvo apsiverkusi, pasakė, kad jÄ sumušė „kačiarga“, verkė ir drebėjo. I. K. jai sakė, kad jÄ sumušė L. L., sakė, kad I. K. atėjo paimti jos darbo. Ji pasakė I. K. kviesti policijÄ ir medikus. Ji paskambino vyrui ir pasakė, kad I. K. kruvina. Tada I. K. telefonu pasakė vedėjui, kad jÄ sumušė, kad jai reikia į policijÄ ir greitÄ jÄ .

I. K. pasakė, kad buvo nuėjusi apsižiÅ«rėti darbÄ . I. K. išėjo, parvažiavo vyras, kuris pasakė, kad Izolinai reikėjo niekur neiti, kol jo nėra darbe. Ä®vykis buvo 2017m rudenį. Kad L. L. I. K. prakirto galvÄ , kalbėjo visas kaimas. Visi žmonės pasipiktinę L. L., kad toks žmogus negali kolektyve dirbti. Nuo jos namų iki fermos yra gal kilometras. Liudytojas A. B. paaiÅ¡kino, kad pažįsta kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ , nesutarimų nėra. Dirba (duomenys neskelbtini) melžėja, jos darbo vieta fermose, trečioje eilėje. 2017 m rugsėjo mėnesį matė, kaip atėjo I.

K. ir nuėjo link L. L.. Daugiau nieko nematė. I. K. tuo metu nedirbo, atostogavo. I. K. atėjo apie 18 val., praėjo pro jÄ , ji neklausė, ko I. K. atėjo. L. L. dirbo eilėje link sienos ir I. K. nuėjo link tos pusės. Ji liko savo darbo vietoje, nieko negirdėjo ir nematė. Po kiek laiko pamatė, kaip I. K. išėjo pro duris, I. K. matė tik iÅ¡ nugaros. I. K. išėjo po 15-20 min. Fermoje garsiai ūžia ventiliatoriai. Jie tarpusavyje, jei nori susikalbėti, Å¡aukia. TÄ dienÄ buvo susitikusi V.

S., ji prižiÅ«rėjo aparatus. Nukentėjusioji ir kaltinamoji buvo draugės, L. L. mokė IzolinÄ dirbti. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.75–76) sutinka. Vakare nieko nematė, o kitos dienos ryte 6 val. I. K. iÅ¡eidama pasakė, kad jÄ vėl užpuolė. Kai I. K. ryte atėjo, jos nematė, matė jÄ tik iÅ¡einant. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, kartais nesuprato tyrėjos klausimų, apie kuriÄ dienÄ klausia. Matė, kad I. K. nuėjo į tÄ eilę, kur dirba L. L.. Fermose dirba ji, V.

S. ir L. L., vėliau dirba jau kiti darbuotojai. Žmonės kalbėjo, kad I. K. sumušė L. L.. Stengiasi nuo konflikto likti nuoÅ¡aly. Su V. S. apie šį įvykį nekalbėjo. NukentėjusiÄ jÄ matė po įvykio, paėjus savaitei, kaktos srityje matėsi mėlynė. Fermose, kaltinamosios darbo vietoje apÅ¡vietimas labai prastas. Jų darbas yra pavojingas, bÅ«na, kad karvės ir spaudžia, ir spiria, ir duria. Dirba labai įsitempę. Negalima rėkauti, iÅ¡gÄ sdinti gyvulio. Karvės dažniausia sužaloja kojas ir rankas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-01 A. B. apklausta kaip liudytoja paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) melžėja. 2017 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, į darbÄ atėjo I. K.. IÅ¡ plovyklos pasiėmė aparatus ir iÅ¡eidinėjo bei susitiko I., kuri taip pat iÅ¡eidinėjo iÅ¡ plovyklos. I. buvo fermos patalpose, kur yra gyvuliai ir ten kažkÄ veikė. Plovyklų patalpa yra atskirta nuo ten, kur yra gyvuliai. IÅ¡eidama Izolina pasakė: "Lina mane vėl užpuolė" bei paklausė: "Ar matei?" Ji pasakė I., kad nieko nematė, nes tuo metu buvo plovyklos patalpoje. Po kiek laiko iÅ¡ fermos darbuotojų iÅ¡girdo, kad IzolinÄ fermoje sumušė L.

L., kuri įrankiu skirtu mėšlui nutraukti sudavė smÅ«gius, tačiau to nematė (1t., b.l. 75–76). Liudytojas E. K. paaiÅ¡kino, kad pažįsta kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ . Dirba Valavičių bendrovėje operatoriumi-laborantu. Žino, kad įvyko tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios konfliktas. Jis sutiko gatvėje I. K., kuri pasakė, kad jÄ sumušė kaltinamoji. Tai buvo pernai metais rugsėjo mėnesį, po 19 val. Jis iÅ¡važiavo iÅ¡ namų SÅ«duvos gatve, o nukentėjusioji važiavo prieÅ¡ jį.

I. K. jį susistabdė ir papasakojo, kad jÄ sumušė L. L.. I. K. buvo susinervinusi ir jai nuo antakio kaktos srityje buvo nubėgęs kraujas. Nukentėjusioji atvažiavo į fermas, nes turėjo pakeisti kitÄ melžėjÄ , o dėl ko moterys susipešė, negali pasakyti. Nukentėjusioji neminėjo įrankio, kuo jÄ sumušė. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.81) sutinka. Tada prisiminė geriau, Å¡iandien įrankio neprisiminė. Kaltinamoji ir nukentėjusioji kažkada buvo apsibarę, toks vaizdas susidarė, kad nukentėjusioji stovėjo ir leidosi sumuÅ¡ama.

Ten turi bÅ«ti paraÅ¡yta, kad „Izolina pasakė ir ji leidosi sumuÅ¡ama Linos.“ Po įvykio jis su kaltinamÄ ja bendravo, ji pasakė, kad susibarė su nukentėjusiaja, susistumdė. Vakar kalbėjosi su L. L., L. L. priminė, kad jis neužmirÅ¡tų nueiti į teismÄ . Su L. L. kalbėjo tÄ patį vakarÄ , kad ji susibarė ir susistumdė su I. K.. L. L. nesakė, kodėl įvyko konfliktas. Jo darbas prasideda nuo 18 val. Jis pajungia melžimo įrangÄ , plovimo įrangÄ , prižiÅ«ri aparatus.

Karvės žiemÄ ir vasarÄ yra fermose. Yra apÅ¡vietimas, dabar jis geresnis nei buvo, darbo sÄ lygos normalios, skundų nebuvę. Kiekviena melžėja turi įrankį mėšlui nutraukti. Ferma nuo namų už kilometro. Po pabendravimo su I. K. nuėjo pas L. L., kuri pasakė, kad ji su nukentėjusiÄ ja susimušė ir susibarė. Tame tvarte dirbo A. B. ir V. S., kurios sakė, kad girdėjo riksmus. Kai įsijungia melžimo įranga, yra ventiliatorių triukÅ¡mas. TriukÅ¡mas turi bÅ«ti nemažas, kad jį iÅ¡girstų.

Po to buvo abi moteris pasikvietė vadovas, kalbėjosi. Žino, kad sekančiÄ dienÄ po įvykio abi moterys vėl apsibarė, susistumdė. Tai papasakojo L. L., sakė, kad atėjo į jos darbo vietÄ I. K., pradėjo melžti karves. I. K. tÄ sė už plaukų. Sakė, kad nukentėjusioji rėkė, kad jÄ muÅ¡a. A. B. sakė, kad įvykio nematė. I. K. antrÄ dienÄ nematė, buvo kitame tvarte. I. K. sakė, kad L. L. jÄ tÄ sė už plaukų. Kaltinamoji sakė, kad nukentėjusi pradėjo Å¡aukti, kad jÄ iÅ¡girstų kitos moterys.

Jis yra atsakingas už darbo saugÄ . ApÅ¡vietimas fermose nebuvo labai geras. Karvės sukelia pavojų, jos stresuoja nuo triukÅ¡mo. BÅ«na, kad karvės sužaloja, bÅ«na, kad spiria, suspaudžia, duria ragu. Ä®spiria karvės daugiausia į kojas, rankas. Darbuotojas privalo jį informuoti, jei bÅ«na sužalotas. Fermoje yra langai, karvės stovi atsisukę ne į langus, o nuo jų. Rugsėjo mėnesį jau bÅ«na prieblanda. SpecialiÄ avalynę melžėjos turi, jÄ dėvi. Ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-06 E. K. apklaustas kaip liudytojas paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) pareigos operatorius - laborantas.

Toje pačioje bendrovėje dirba I. K. ir L. L., kurios yra plataus profilio žemės Å«kio darbininkės ir dirba prie karvių. Å ių metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, nes praėjo nemažai laiko, prie namo (duomenys neskelbtini) susitiko I.. Pastebėjo, kad ant I. kaktos matosi muÅ¡tinė žaizda ir nubėgęs kraujas, Izolina atrodė susinervinusi. I. papasakojo, kad tvarte tarp jos ir L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu L. jÄ sužalojo su įrankiu skirtu mėšlui traukti.

I. jam pasakė, kad leidosi sumuÅ¡ama L., nes pati stovėjo ir nieko nedarė bei žodžiu pasakė, kad mintyse galvojo: "MuÅ¡k mane, muÅ¡k". Susidarė tokiÄ nuomonę, kad Izolina specialiai nesigynė ir tikėjosi, kad ant jos matysis sužalojimai ir tokiu bÅ«du galės pareikÅ¡ti prentenzijas L.. Pats minėto įvykio nematė, tačiau iÅ¡ darbuotojų nugirdo, kad sekančiÄ dienÄ tarp I. ir L. įvyko konfliktas (1t., b.l 81). Liudytojas V. N. paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) pirmininku.

VienÄ dienÄ paskambino I. K. ir pasakė, kad vyko konfliktas, ji kreipėsi į medikus, žadėjo lyg kreiptis į policijÄ . Jis pasakė I. K. rytojaus dienÄ ateiti pasiaiÅ¡kinti. Kitos dienos rytÄ atvyko į fermas ir sužinojo, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji konfliktavo ir tÄ dienÄ . Tai pasakė I. K., kad vėl įvyko konfliktas, rodė, kad jai ant kaktos yra įbrėžimas, kuris buvo užklijuotas pleistru. Sužinojo, kad vedėjas buvo pasikvietęs I. K., kad Å¡i nutrauktų atostogas, nes kita darbuotoja norėjo laisvų dienų.

Vedėjas pasakė, kad I. K. pasikvietė 18 val. pasikalbėti, tačiau ji neatėjo. Su L. L. kalbėjo apie įvykį. Ji sakė, kad darbo metu atėjo I. K. ir pareiÅ¡kė, kad grįžta į darbo vietÄ , tada įvyko konfliktas. Buvo pasikvietęs abi moteris. Jos pripažino, kad konfliktas buvo ir viena kitÄ kaltino. Ä® detales nesigilino, nesprendė, kuri yra kalta. L. L. pasakė, kad“ jei aÅ¡ kalta, galiu atsipraÅ¡yti“. Fermose yra kameros, jos mato iki vidurio patalpų, kaip sužinojo vėliau, to konflikto metu jos aplamai neveikė.

ŽiÅ«ri vaizdo įraÅ¡us vagystės atvejus. Izolina pareiÅ¡kė, kad jÄ sužalojo L. L.. Jis nesigilino. L. L. pasakė, kad konfliktas buvo, jos susiginčino, apie fizinį smurtÄ nepasakojo. Suprato, kad jos jaučiasi ir kaltos ir teisios, palinkėjo gyventi draugiÅ¡kai. Apie žalas ir kaltes nekalbėjo, nes nesiėmė spręsti, kuri pusė kalta. Nepamena, ar Izolina sakė, kad kaltinamoji jai sudavė įranku mėšlui stumti. Fermos apÅ¡viestos, tam tikru momentu apÅ¡vietimÄ keitė. Ar tai buvo prieÅ¡, ar po įvykio, nepamena.

Karves fermose darbuotojai dar įžiÅ«rėdavo. Vakarinio melžimo metu apÅ¡vietimas reikalingas. Vasaros metu taip pat naudoja apÅ¡vietimÄ . Darbuotojai skundėsi, kad yra ir psichologinė problema, nes fermose prietema. Jam pasirodė, kad apÅ¡vietimas nepakankamas ir apÅ¡vietimÄ pakeitė, kad darbuotojai geriau jaustųsi darbe. Liudytojas A. J. paaiÅ¡kino, kad pažįsta kaltinamÄ jÄ ir nukentėjusiÄ jÄ , piktumų nėra. Dirbu (duomenys neskelbtini) vedėju. Kvietė I. K., kad grįžtų į savo darbÄ iÅ¡ atostogų.

Buvo sutarę, kad I. K. ateis apie 18 val. Jis I. K. nesulaukė ir iÅ¡važiavo namo. I. K. vėlavo, atėjo apie 19 val. Jam buvo nežinoma, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji jau yra susipykusios. I. K. turėjo atvykti 18 val. ir pradėti dirbti nuo rytojaus dienos. TÄ vakarÄ I. K. nesulaukė, tÄ patį vakarÄ su ja kalbėjo telefonu. I. K. pasakė, kad jÄ sumušė L. L.. I. K. pasakė skambinti bendrovės vadovui. SekančiÄ dienÄ atvažiavęs į darbÄ sužinojo, kad vėl moterys mušėsi, L.

L. mušė I. K.. I. K. tÄ rytÄ nematė. Vaizdo kameros tos vietos, kur buvo konfliktas, neapima. Konfliktas įvyko Å¡alutiniame take, jam taip sakė E. K., I. K.. Su kaltinamÄ ja apie įvykį nekalbėjo, apie įvykį sužinojo iÅ¡ kitų asmenų. I. K. jam sakė, kad fermose ant tako jai kirto kačiarga mėšlui traukti L. L.. Moterys, kurios dirbo, sakė, kad kaltinamoji ir nukentėjusi susimušė. Taip jam sakė V. S.. Moterys sakė, kad konflikto nematė, tik girdėjo. Jis yra melžėjų darbo vadovas.

I. K. sakė, kad konfliktas buvo dvi dienas. Nukentėjusioji paskambino po konflikto, po valandos, sekančiÄ dienÄ jau buvo atvažiavusi policija. Su melžėjomis kalbėjo apie įvykį, jos sakė, kad įvykio nematė. Kiekviena melžėja turi įrankį mėšlui traukti. Apie įvykį kalbėjo ir su E. K.. Visi taip kalbėjo, kad sumušė I. K.. Tai pirmas toks atvejis. Niekas jo neprašė kažko nesakyti, ar kÄ nutylėti. I. K. turėjo grįžti dirbti į savo darbo vietÄ . L. L. turėjo dirbti V.

S. darbÄ . Darbo grafikai dar nebuvo pakeisti, I. K. turėjo bÅ«ti atÅ¡aukta iÅ¡ atostogų. Liudytoja K. P. paaiÅ¡kino, kad dirba Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate vyresniÄ ja tyrėja. Kaltinamosios ir nukentėjusios nepažįsta. Ji formino pirminę įvykio medžiagÄ . Gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ ligoninės ir ten nuvyko. IÅ¡ nukentėjusiosios paėmė protokolÄ - pareiÅ¡kimÄ , įspėjimÄ , apklausė. Pradėjo rinkti įvykio tikslinę medžiagÄ . Gal kitÄ dienÄ ar po kelių dienų nuvyko pas kitÄ asmenį, kuris galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , jį apklausė liudytoju, tai buvo moteris.

Vyko apklausti moters su kolega, apklausa vyko patalpoje. Uždavinėjo klausimus, jai atsakė, ji užrašė. Apklausos patalpoje buvo ji, kolega ir moteris. Moteriai davė perskaityti apklausos protokolÄ , ji pasirašė. Ar ji skaitė apklausos protokolÄ ar ne, nežino. Vėliau buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes tada dar galiojo privataus kaltinimo institutas. Daugiau asmenų patalpoje, apklausiant moterį, nebuvo. Negali pasakyti, ar L. L. skundėsi, kad neperskaito protokolo.

Stengiasi raÅ¡yti, kiek galima gražiau ir įskaitomai, toks jos raÅ¡tas, galimybės raÅ¡yti kompiuteriu nebuvo. Dėl neįskaitomo raÅ¡to iÅ¡ vadovybės yra gavusi pastabų. LiudytojÄ su teisėmis supažindino. KÄ apklausiamoji paaiÅ¡kino apklausos metu, ji nepamena, kiek pamena, ji geranoriÅ¡kai sutiko ir sakė, kad gailisi, kad susimušė su bendradarbe, norėjo taikytis. Buvo keli faktai fiksuoti, kiek kartų ir kaip buvo suduota, nepamena. Buvo apklausti su kolega, kolega jokių veiksmų neatliko.

Aplinkybės, kurios užfiksuotos apklausoje, teisingos, nes fiksavo tai, kÄ sakė liudytoja. I. K. taip pat apklausė. Apklausa vyko pas jÄ namuose PraneÅ¡imas buvo iÅ¡ ligoninės, kad yra pristatytas sumuÅ¡tas ar susižalojęs asmuo. Ligoninėje atrodo asmens nerado, kontaktavo telefonu. Nuvyko pas I. K. tÄ pačiÄ dienÄ . Kaip atrodė nukentėjusioji, nepamena. Kiek pamena, kažkoks sužalojimas matėsi akivaizdžiai. Kaip jautėsi moteris, negali atsakyti. Kai atvyko pas kaltinamÄ jÄ , namuose buvo dar vyriÅ¡kis, po to jis išėjo.

Pačioje apklausoje jo nebuvo. Kol dėliojosi dokumentus, pasakė, dėl ko atvyko, tai vyriÅ¡kis galėjo girdėti. Moterį supažindino su teisėmis žodžiu, po to yra procesinis dokumentas, kurį davė pasiraÅ¡yti. IÅ¡aiÅ¡kino dėl melagingų parodymų davimo, kad turi atvykti į posėdžius, jei reikalinga. Nesupažindino su teise turėti gynėjÄ . Pirmiausia moteris papasakojo abstrakčiai, ji uždavė papildomus klausimus. Ko moteris nepasakė, ji uždavė klausimus, kad apklausa bÅ«tų riÅ¡li.

Liudytojas R. L. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiÄ pažįsta, piktumų nėra. Kaltinamoji yra jo sutuoktinė. Kai vyko posėdžiai, buvo antrame ir trečiame teismo posėdžiuose, teismo salėje. Jis nori papasakoti apie žmonos apklausÄ . Buvo namuose su žmona, kai atvažiavo tardytoja su policininku. Jie atėjo į virtuvę, žmona buvo Å¡oke. Žmonai tardytoja liepė kažkÄ raÅ¡yti, žmona pasakė, kad nežino dėl ko. Tada žmonÄ apklausė, žmona atsakinėjo. Jis buvo už jų per du metrus, kitame kambaryje.

Tarp to kambario ir virtuvės nėra durų tik arka. Negirdėjo, kad žmonai bÅ«tų aiÅ¡kinamos jos teisės. Apklausa vyko po įvykio antrÄ ar trečiÄ dienÄ apie 10 val. Apklausa vyko virtuvėje, o jis buvo kitame kambaryje. ApklausÄ dalinai girdėjo. Girdėjo apklausos pradžiÄ , pusę apklausos, jos pabaigos negirdėjo. PareigÅ«nė prisistatė, pasakė, kad atvyko dėl incidento darbe apklausti žmonÄ . Žmonai liepė raÅ¡yti apie įvykį, tačiau žmona atsakė, kad nežino kÄ raÅ¡yti.

Tada policininkė žmonÄ pradėjo klausinėti ir pati rašė. Žmona atsakinėjo į klausimus. Iki pusės apklausos pabuvo kitame kambaryje, tada jam sukilo emocijos ir išėjo į kitÄ kambarį. Žmona savo noru atsakinėjo į klausimus. PrieÅ¡ apklausÄ Å¾mona niekur nepasirašė, tai gali pasakyti kategoriÅ¡kai. Kai policija iÅ¡vyko, grįžo pas žmonÄ . Žmona tyrėjai, sakė kad jos niekas neinformavo, kur ji turi dirbti, I. K. atėjo ir jÄ vijo iÅ¡ darbo vietos. Žmona pasakė, kad melžė karves, atėjo I.

K. ir jai pasakė, kad turi perimti darbÄ . Žmona atsakė, kad apie tai jos niekas neinformavo. Žmona aiÅ¡kino, kad tada jos abi susistumdė, I. K. žmonÄ stÅ«mė po karve, o ji kačerga bakstelėjo I. K.. Bet į galvÄ Å¾mona netaikė, kai nukentėjusioji nuėjo, žmona tęsė darbÄ . Išėjo iÅ¡ kambario po to, kai policininkas pasakė, kad buvo suduota lazda. Jam pasirodė, kad jis turi nusistatymÄ prieÅ¡ jo žmonÄ . Policininkui pasakė, kad tai ne lazda, o įrankis mėšlui stumti, kad Å¡velniai elgtis su gyvuliais.

Tai pasakė iÅ¡eidamas iÅ¡ pirmo kambario. Po to išėjo į kitÄ kambarį ir nieko negirdėjo. Žodžius sakė, praeidamas pro virtuvę, kai ėjo į kitÄ kambarį. Tas policininkas apklausoje nedalyvavo. Tas įrankis nėra kažkoks baisus. Negirdėjo, kad buvo aiÅ¡kinta dėl kreipimosi privataus kaltinimo tvarka. Bandė taikytis daug kartų, bet nukentėjusioji nesitaikė. Jai skambino kelis kartus, tačiau ji neatsiliepė, be to, žmona ir nukentėjusioji buvo pakviestos pas vadovÄ susitaikyti.

SiÅ«lė taikytis ir advokatas, nukentėjusioji ir šį kartÄ nesutiko. Grįžus iÅ¡ vadovo, žmona pasakė, kad nukentėjusioji taikytis nenori. 2017-09-18 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Marijampolės AVPK) reagavimo skyriuje gautas I. K. protokolas- pareiÅ¡kimas dėl 2017-09-18 įvykio ( 1t., b.l.31–32). Marijampolės AVPK reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja V. V. priėmė 2017-09-26 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pasiÅ«lant I. K. kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo proceso tvarka ( 1t., b.l. 11–14). 2017-11-17 Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės prokuratÅ«roje užregistruotas I.

K. skundas, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2017-09-26 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jos sužalojimo, skunde nurodo, kad L. L. jos atžvilgiu naudojo smurtÄ 2017-09-18 ir 2017-09-19 ( 1t., b.l.8–9). 2017-11-24 prokuroro nutarimu I. K. skundas tenkintinas, panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl I. K. sužalojimo (b.l. 2). 2017-09-19 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 634/2017 (09) I. K. klinikiniais duomenimis konstatuota veido deÅ¡inės pusės muÅ¡ta žaizda, kraujosruvos deÅ¡inio paakio ir kairės plaÅ¡takos srityse buvo padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai vienos paros laikotarpyje iki teismo med. apžiÅ«ros, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 10). 2017-12-18 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 879/2017 (09) I.

K. klinikiniais duomenimis konstatuota veido deÅ¡inės pusės muÅ¡ta žaizda, kraujosruvos deÅ¡inio paakio ir kairės plaÅ¡takos srityse buvo padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trimis poveikiais, sužalojimo metu ji galėjo jausti fizinį skausmÄ Â (b.l. 65). 2017-09-18 Marijampolės AVPK gautas praneÅ¡imas iÅ¡ VšĮ "Marijampolės ligoninės" priėmimo skyriaus, jog dėl sužalojimų kreipėsi blaivi pilietė I.

K., kuriÄ (duomenys neskelbtini) fermose sumušė pažįstama L. L.. Po medikų apžiÅ«ros I. K. nustatyta kaktos deÅ¡inės pusės kirstinė žaizda, ji iÅ¡leista į namus (b.l. 30). 2017-09-18 apžiÅ«ros protokole užfiksuota apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ApžiÅ«rėta ferma, kurios viduje yra galvijai. Fermos vidus stebimas vaizdo kameromis. ApžiÅ«rėtas įrankis, skirtas fermos valymui, kuriais dirba fermos darbuotojai. Ä®rankio kotas medinis 2,3 m., ilgio, viename gale yra plastmasinis apie 30 cm. pločio antgalis  (1t., b.l. 24–29). 2017-09-21 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, buvo nuvykta peržiÅ«rėti vaizdo kamerų užfiksuotÄ vaizdÄ , esantį(duomenys neskelbtini).

Direktorius paaiÅ¡kino, kad dėl techninių kliūčių vaizdo peržiÅ«rėti nėra galimybės. Fermų vedėjas A. J. žodžiu parodė, kad vieta, kurioje įvyko darbuotojų konfliktas yra nefilmuojama (1t., b.l. 32). (duomenys neskelbtini) 2017-12-15 informacijoje nurodoma, kad A. J. inromavo, kad 2017-09-18 atostogaujančiÄ I. K. pasikvietė atvykti į galvijų fermÄ pasikalbėti dėl galimybės nutraukti atsostogas pirma laiko, kadangi kitas darbuotojas prašėsi atostogų dėl svarbių priežasčių.

Vedėjas laukė I. K. 18.00 val., kada prasideda vakarinė pamaina, tačiau iki 19.00 val. nesulaukė ir iÅ¡vyko. 2017-09-19 8.00 val. I. K. buvo pakviesta atvykti į administracines patalpas pasikalbėti ( 1t., b.l.71). A. J. pateikė įrankį - mėšlo gramdiklį (1t., b.l. 146–148). 2018-01-30 daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rimas nusikalstamos veikos įrankis skirtas gyvulių mėšlui nutraukti. Ä®rankio kotas medinis, rudos spalvos ant medinio koto užklijuotas baltos spalvos lipdukas (be užrašų), virÅ¡utinėje koto dalyje yra skylė, į medinį kotÄ iÅ¡ virÅ¡aus įsuktas medvaržtis, medinio koto ilgis 169 cm.

Medinio koto gale yra plastikinis mėlynos spalvos antgalis, kuris yra platėjantis ir šiek tiek užlenktas. Plastikinio antgalio plotis yra 34,05 cm. (1t., b.l. 149-150). Surinkti rašytiniai įrodymai bei apklausti kaltinamoji, nukentėjusioji, liudytojai leidžia susidaryti tokias įvykio aplinkybes : Sutinkamai su byloje pateikta (duomenys neskelbtini) 2017-12-15 informacija ( 1t., b.l.71) nukentėjusioji I. K. 2017-09-18 apie 19.30 val. atėjo į fermas. Tarp jos ir kaltinamosios kilo žodinis konfliktas, kurio metu :

Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad 2017-09-18 apie 19.30 val. atėjo į darbÄ , pasikalbėjo su bendradarbėmis ir pasakė, kad ateina iÅ¡ L. perimti darbÄ . L. pradėjo ant jos Å¡aukti, paėmė mėžimo įrankį ir sudavė jai į kaktÄ , bėgo kraujas, po to sudavė per veidÄ , ji rankomis užsidengė galvÄ , tada mušė per rankas, ant rankų buvo mėlynės. Ji išėjo iÅ¡ darbo, važiavo pas fermos vedėjÄ , bet jo nerado, susitiko operatorių, pasakė jam, kas atsitiko, tada važiavo į ligoninę.

Kai kaltinamoji jÄ mušė, A. B. ir V. S. sakė :„L., kÄ darai“. Moterys buvo už kelių metrų nuo kaltinamosios ir matė įvykį. Nuvažiavo į Marijampolės ligoninę, ten jai suteikė pirmÄ jÄ pagalbÄ , grįžo namo, tada atvažiavo policijos pareigÅ«nai. SekančiÄ dienÄ ji nuėjo į darbÄ apie 6 val. ryto, paėmė aparatus, kurie buvo ir sudėjo juos ant karvių. Tuomet atėjo L. ir pasakė, kad ji nori iÅ¡ atimti darbÄ . Ji užsisuko eiti, o Lina griebė jai už plaukų, draskė plaukus, smÅ«giavo į galvÄ kumščiais.

Ji rėkė, kad L. L. taip nedarytų. Å io antro atvejo niekas nematė. Specialisto iÅ¡vada patvirtina nukentėjusiajai padarytus sužalojimus : 2017-12-18 iÅ¡vadoje Nr. G 879/2017 (09). I. K. klinikiniais duomenimis konstatuota veido deÅ¡inės pusės muÅ¡ta žaizda, kraujosruvos deÅ¡inio paakio ir kairės plaÅ¡takos srityse buvo padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trimis poveikiais, sužalojimo metu ji galėjo jausti fizinį skausmÄ Â (1t., b.l. 65).

Tokiu bÅ«du, nukentėjusiosios parodymai atitinka specialisto nurodytÄ sužalojimų lokalizacijÄ . Liudytoja L. J. patvirtino, mačiusi tuoj po įvykio sužalotÄ nukentėjusiÄ jÄ , kada pastaroji atėjo į namus ieÅ¡koti jos vyro. Liudytoja matė, kad I. K. galvos deÅ¡inė pusė prakirsta, kraujas nubėgęs per deÅ¡inį skruostÄ , nukentėjusioji skundėsi, kad jÄ sumušė „kačerga“ L. L., kai ji atėjo perimti iÅ¡ L. L. darbÄ . Liudytojas E. K. patvirtino, matęs rugsėjo mėnesį po 19 val.

I. K., kuri pasiskundė, kad jÄ sumušė L. L.. Jis matė, kad I. K. kaktos-antakio srityje nubėgęs kraujas. Taip pat liudytojas nurodė, kad jam A. B. ir V. S. sakė, kad girdėjo riksmus. Liudytojas A. J. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugsėjo 18d. vakare telefonu kalbėjo su I. K., kuri jam pasakė, kad jÄ sumušė L. L. su įrankiu mėšlui nutraukti. Liudytojos A. B. ir V. S. nurodė, kad matė, kad 2017-09-18 į fermas atėjo I. K., tačiau pačio įvykio nematė, riksmų negirdėjo. Vertinant nukentėjusiosios parodymus, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikÅ¡mės, priimant nuosprendį, teismui neturi.

Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui atlikus apklausÄ gauti duomenys gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. Todėl teismas nukentėjusiosios parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Å iuo konkrečiu atveju nukentėjusioji viso proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad kaltinamoji 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 19.30 val. įrankiu skirtu mėšlui nutraukti sudavė į galvos sritį, jai galvÄ užsidengus, sudavė į rankas. SekančiÄ dienÄ kaltinamoji sugriebė jai už plaukų ir tÄ sė, stÅ«mė bei ranka sudavė į galvos sritį. Nukentėjusiosios apklausose smurto veiksmų pobÅ«dis, lokalizacija nesikeitė. Nukentėjusiosios parodymus apie jai padarytus sužalojimus jos nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir anksčiau iÅ¡analizuoti liudytojų L.

J., E. K., A. J. parodymai, specialisto iÅ¡vada. Todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti I. K. parodymais. Gynėjo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji nurodo skirtingÄ suduotų smÅ«gių skaičių, kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi. Kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad ji smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, gindamasi nuo pastarosios. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Sprendžiant klausimÄ , ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji aiÅ¡kino, kad abi dienas ji gynėsi nuo nukentėjusiosios, tai yra 2017-09-18 19.30 val. nukentėjusioji I. K. konflikto metu jÄ pastÅ«mė link karvės, dėl ko L. L. du kartus įrankiu skirtu mėšlui nutraukti kirto I. K.. Buvo tamsu, ji nežino, kur pataikė I. K.. 2017-09-19 apie 05.30 val. jai ir I. K. bÅ«nant prie karvių, I. K. stÅ«mė L. L., atsisuko nugara ir L. L. pastÅ«mė I. K.. Pati kaltinamoji patvirtino, kad pirmÄ dienÄ nukentėjusioji rankoje turėjo raktelius, antra dienÄ - paÅ¡luostę.

Atsižvelgus į kaltinamosios parodymus, daroma aiÅ¡ki iÅ¡vada, kad jokio kėsinimosi į jÄ aplamai nebuvo, kaltinamajai joks sužalojimas nepadarytas ir negalėjo bÅ«ti padarytas, nukentėjusioji jokių grasinimų neiÅ¡sakė, smurto nevartojo, rankose jokių daiktų neturėjo. Kaltinamoji esant nepakankamam apÅ¡vietimui turėtu rankoje įrankiu kirto I. K., kaip pati nurodė, nematydama kur, todėl aiÅ¡kiai siekė sužaloti I. K.. Dėl L. L. apklausos liudytoja : L. L. liudytojos apklausos protokolu teismas nesivadovauja :

BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant Å¡io Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. BPK 82 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi teisę apklausos metu turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , reikalauti bÅ«ti pripažintas įtariamuoju.

L. L. Å¡i teisė nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, prokuroro nutarimas nebuvo priimtas. Apklausiant L. L., apklausoje buvo ikiteisminio tyrimo neatliekantis pareigÅ«nas, apklausÄ girdėjo apklausiamosios sutuoktinis R. L., tai yra buvo visiÅ¡kai paÅ¡aliniai asmenys. Tyrėjos K. P. suraÅ¡ytas liudytojos apklausos protokolas neperskaitomas. BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinio skausmo sukėlimÄ . Nusikalstamos veikos pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamoji suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo.

Kaltinamoji tyčia sužalojo nukentėjusiÄ jÄ . Kadangi kaltinamoji kėsinosi į nukentėjusiosios sveikatÄ , tai yra 2017-09-18 apie 19.30 val. turėtu rankoje įrankiu sudavė nukentėjusiajai į galvos sritis, jai užsidengus galvÄ , į rankas, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir 2017-09-19 apie 05.30 val. kaltinamoji sugriebė nukentėjusiajai už plaukų, tÄ sė, ranka sudavė smÅ«gius į galvos sritį, sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti teisingai kaip dvi nusikalstamos veikos.

Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra gautas nukentėjusiosios skundas. Kadangi kaltinamoji įvykdė jai inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas, ji baustina. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamoji padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Kaltinamoji anksčiau neteista, jos atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų ( 1t., b.l.83), nebausta administracine tvarka (1t., b.l.87), dirba (1t., b.l.84,85), darbdavio charakterizuojama gerai ( 1t., b.l.86). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iÅ¡ fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Taigi, bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Ä®vertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į kaltinamÄ jÄ charakterizuojančius duomenis ir jų visumÄ , teismas mano, kad kaltinamajai ir jos padarytoms veikoms įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parinktinas artimas numatytos bausmės vidurkiui, skiriant teismo įpareigojimus ir draudimus.

Sankcijoje esanti švelniausia bausmės rūšis-viešieji darbai, kaip dirbančiam asmeniui, neskirtina. Kaltinamajai 2017-12-08 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1t., b.l.109–110, BPK 139 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusioji I. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 euro neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 125-127). Civiliniu ieškiniu I. K. prašo priteisti iš kaltinamosios 3000 euro neturtinės žalos, nurodydama, kad jai L.

L. 2017-09-18 apie 19.30 val. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , 2017-09-19 apie 5.30 val. sukėlė fizinį skausmÄ . Dėl padarytų sužalojimų ji turėjo iÅ¡kęsti fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo iki Å¡iol neatsiprašė. Nukentėjusiajai įvykio pasekmės yra labai skaudžios, jaučiamos iki Å¡iol, bus jaučiamos dar ilgÄ laiko tarpÄ . Dėl Å¡io įvykio didelius emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus patyrė visa I.

K. Å¡eima. Nukentėjusioji iki Å¡iol bijo sutikti L.lepÅ¡ienę, tapo jautri, dėl iÅ¡sakytų jos atžvilgiu grasinimų bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Ji dėl įvykio iÅ¡gyvena, kelia nepilnavertiÅ¡kumo kompleksÄ , patirti emociniai iÅ¡gyvenimai visiÅ¡kai sutrikdė asmens dvasinę pusiausvyrÄ , ji tapo jautri, nerving, dažnai susierzinusiir pikta, dėl ko kenčia jos Å¡eima. Taip pat jaučiasi dvasiÅ¡kai palūžusi ir nestabili. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. K. civilinį ieÅ¡kinį palaikė, kaltinamoji su ieÅ¡kiniu nesutiko.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalÄ apibÅ«dina, kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, teismo įvertintÄ pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo pagrįstumÄ , atsižvelgia į sužalojimo pobÅ«dį ir aplinkybes, kad sužalojimo metu nukentėjusioji jautė ne tik fizinį skausmÄ , bet jai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Todėl nekyla abejonių, kad fizinis smurtas sukelia ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nukentėjusiosios blogÄ savijautÄ patvirtino liudytojai L. J., E. K., su kuriais nukentėjusioji bendravo iÅ¡ karto po įvykio. Atsižvelgus į nusikalstamų veikų pobÅ«dį, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015), teismas mano, jog I.

K. praÅ¡ymas priteisti 3000 Eur neturtinę žalÄ yra nepagrįstas, todėl mažintinas iki 450 Eur. Å iuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytų veikų pavojingumÄ , kaltės laipsnį, nukentėjusiosios patirtÄ skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus. Nukentėjusioji naudosi advokato paslaugomis, už kurias sumokėjo 650 euro (1t., b.l.186, 187, 2t., b.l.2). Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti ( BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamosios priteistina 650 euro nukentėjusiosios I. K. naudai Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, įrankis skirtas gyvulių mėšlui nutraukti pakvitavimu atiduotas (duomenys neskelbtini) vedėjui A. J. (1t.,b.l. 151), paliktinas bendrovės nuosavybėn ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

L. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ( 2017-09-18 nusikalstama veika) ir nubausti jÄ 1 (vienerių) metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme, skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu draudimus ir įpareigojimus : uždrausti bendrauti su I. K., įpareigoti 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. L. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ( 2017-09-19 nusikalstama veika) ir nubausti jÄ 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu draudimus ir įpareigojimus : uždrausti bendrauti su I.

K.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės ir paskirti galutinę subendrintÄ 1 ( vienerių) metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant bausmės atlikimo laikotarpiu draudimus ir įpareigojimus : uždrausti bendrauti su I. K., įpareigoti 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios L. L. 450 euro neturtinei žalai atlyginti, 650 euro proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, įrankį skirtÄ gyvulių mėšlui nutraukti pakvitavimu atiduotÄ (duomenys neskelbtini), palikti bendrovės nuosavybėn ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė