2016-06-06 Nr. AB-12111-3-61-3-05742-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-517-858/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05742-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Urbista“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Urbista“) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. ATK2-144/14 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 2 dalies 10 punkto pažeidimus skirta 500 Lt (144 Eur) bauda.

Paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 7 d. elektroniniu paštu gavo atsakovo raštą Nr. S-(4.3-3)-3709, kuriuo atsakovas pranešė pareiškėjui, kad pareiškėjo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014 m. spalio 29 d. atsakovas kartu su kitomis institucijomis atliko patikrinimą. Rašte buvo nurodyta pareiškėjui iki 2014 m. lapkričio 5 d. pateikti atsakovui alkoholinių gėrimų atitiktį patvirtinančius dokumentus bei reikalaujama iki 2014 m. lapkričio 12 d. pateikti atsakovui nurodytus alkoholinius gėrimus ir jų atitiktį patvirtinančius dokumentus.

Pažymėjo, jog atsakovui 2014 m. spalio 29 d. atliekant patikrinimą joks pareiškėjo įgaliotas atstovas nedalyvavo, pareiškėjui apie atliekamą patikrinimą nebuvo pranešta, iki 2014 m. lapkričio 13 d., kai atlikto patikrinimo dokumentų kopijos buvo pateiktos pareiškėjo advokatui, jokių dokumentų dėl atlikto patikrinimo pareiškėjas negavo. Teigė, kad patikrinimas atliktas pažeidžiant Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholiu ir tabaku, patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatytą tvarką: nebuvo pranešta atsakingiems pareiškėjo asmenims, patikrinimo metu surašyti dokumentai įteikti barmenei A.

R., kuriai palikti saugoti užplombuoti alkoholiniai gėrimai. Pažymėjo, kad A. R. nebuvo įgaliota pareiškėjo atstovė, be to, ji jai patikėtus dokumentus pareiškėjo atstovui pateikė tik 2014 m. lapkričio 18 d. Taip pat pažeidžiant minėtą tvarką 2014 m. lapkričio 13 d. buvo atliktas ir pareiškėjo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neeilinis patikrinimas: jame nedalyvavo pareiškėjo įgaliotas atsakingas asmuo, paliktas raštas pateikti atsakovui patikrinimo metu apžiūrėtus alkoholinius gėrimus.

Atvykus atsakingam asmeniui, atsakovo tarnautojai paliko patalpas. Pareiškėjas nurodė, kad siekdamas bendradarbiauti, teikė visą turimą informaciją atsakovui, tačiau pastarasis į šias pastangas neatsižvelgė. Taip pat nurodė pranešęs atsakovo direktoriui apie neteisėtus pareigūnų veiksmus, tačiau iki šiol jokio atsakymo, ar buvo vertinami pareigūnų veiksmai, negavo. Nesutiko su atsakovo Nutarimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 10 punktą, pareiškėjui paskirta 500 Lt bauda dėl to, jog patikrinimo metu UAB „Urbista“ patalpose buvo rastas alkoholinio gėrimo „Martini Rosato“ butelis be įsigijimo dokumentų.

Pareiškėjo teigimu, visi alkoholio įsigijimo ir gabenimo dokumentai yra laikomi prekybos vietoje, todėl joje patikrinimo metu buvo ir alkoholinio gėrimo butelio „Martini Rosato“ įsigijimo dokumentai, tačiau Departamento atstovai neatkreipė dėmesio į dokumentus, tarp kurių buvo ir sąskaitos faktūros, išrašytos pagal licenziją, išduotą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei krovinio važtaraštis, kuriuo alkoholinis gėrimas perkeltas iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neatsižvelgė į patikrinimo vietoje buvusios pareiškėjo darbuotojos A. R. paaiškinimus, t. y. Departamento atstovai nuosekliai nepatikrino prekybos vietoje buvusių dokumentų, atidžiai jų neperžiūrėjo, apsiribojo konstatavimu, kad įsigijimo dokumentų prekybos vietoje nėra ir 2014 m. spalio 29 d. patikrinimo protokolą Nr. ATK2-180 (toliau – ir Patikrinimo protokolas) surašė neįsitikinę, ar tokie dokumentai saugomi prekybos vietoje.

Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas patikrinimą atliko nedalyvaujant pareiškėjo atstovui. Patikrinimo metu dalyvavusi įmonės darbuotoja (kurios pareigos įmonėje yra barmenė-padavėja) atsakovo tarnautojams nurodė savo pareigas, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog darbuotoja nėra administracijos darbuotoja ar asmuo turintis teisę atstovauti įmonę, tačiau atsakovo tarnautojai A. R. neklausė apie jos teisę atstovauti įmonei, neprašė pateikti įgaliojimo atstovauti pareiškėjui. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Taisyklių 12 punktą. Pažymėjo, jog Taisyklių nuostatoms numatant, kad visi Departamento valstybės tarnautojai privalo bendradarbiauti ir jų veiksmai privalo būti derinami tik su ūkio subjekto vadovu arba jo įgaliotu asmeniu (galimybė atlikti veiksmus esant ūkio subjekto atstovams ar darbuotojams įsakyme nėra numatyta), Departamento valstybės tarnautojai negalėjo atlikti jokių veiksmų, nesulaukę ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.137 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pagal savo pareigas ir išsilavinimą A. R. negalėjo tinkamai atstovauti įmonei, nežinojo savo teisių bei pareigų, negalėjo tinkamai įvertinti savo veiksmų pasekmių.

Patikrinimo metu A. R. atsakovo tarnautojams pateikė visus turimus alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus, tačiau negalėjo priskirti konkrečių įsigijimo dokumentų konkretiems gėrimams, nes prie PVM sąskaitų faktūrų alkoholinių gėrimų tiekėjas neteikia atitikties deklaracijos. Atitikties deklaracijomis disponuoja gėrimų tiekėjai ir importuotojai, kadangi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintose naujose Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklėse, taikomose parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, ir Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimuose buvo panaikinta nuostata, kad didmeninės prekybos įmonės, realizuodamos alkoholinius gėrimus mažmeninės prekybos įmonėms, juridinę galią turinčiuose prekių tiekimo dokumentuose privalo nurodyti realizuojamų alkoholinių gėrimų atitiktį patvirtinančių dokumentų rekvizitus arba pridėti atitiktį patvirtinančių dokumentų kopijas (kaip buvo reglamentuojama anksčiau galiojančioje tvarkoje), nurodyta, kad juridinę galią turinčiuose prekių tiekimo dokumentuose privalu tik įrašyti „Šiame dokumente išvardinti alkoholiniai gėrimai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, turi atitiktį patvirtinančius dokumentus ir yra tinkami vartoti žmonėms“ arba pridėti atitiktį patvirtinančių dokumentų kopijas. Pažymėjo, kad Departamento tarnautojai patikrinimo metu rado pasirinktų tikrinti alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus, o tai patvirtina, kad prekybos vietoje buvo saugomas ir alkoholinio gėrimo „Martini Rosato“ (vermutas) įsigijimo dokumentas.

Nutarime atsakovas selektyviai cituoja jam naudingą pareiškėjo darbuotojos A. R. paaiškinimo dalį. Paaiškino, kad jo darbuotoja nurodė, jog Martini Rosato“ (vermutas) įsigijimo dokumentas bus pateiktas vėliau, nes pareiškėjas įsigijimo dokumentus turi ir saugo, tuo tarpu Nutarime nurodyta, jog sąskaita bus pateikta vėliau, nes ji yra buhalterijoje. Teigė, kad Nutarime akivaizdžiai neatsižvelgta į UAB „Urbista“ darbuotojų ir direktoriaus paaiškinimus, jis priimtas remiantis tik vienašališka atsakovo tarnautojų pozicija, todėl pažeidžia ne tik rungtyniškumo principą, bet ir pareiškėjo teises.

Atsakovas Departamentas elektroninių ryšių priemonėmis pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad patikrinimo metu nepateikti juridinę galią turintys vermuto „Martini Rosato“ įsigijimo arba gabenimo dokumentai, todėl Nutarimu pareiškėjui pritaikyta sankcija už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto bei 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatų pažeidimą. Paaiškino, kad pareiškėjo 2014 m. lapkričio 27 d. Departamentui pateikti juridinę galią turintys aptariamų alkoholinių gėrimų įsigijimo ir gabenimo dokumentai (2012 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BVA000474154 (toliau – ir PVM sąskaita faktūra), kurioje nurodytas pardavėjas – UAB „Bennet Distributors“, pirkėjas – pareiškėjo baras, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pozicijoje Nr. 27 nurodyta pareiškėjo įsigyjama prekė <Vermutas „Martini Rosato“ 15% 1L>, prekės <BAR kodas 5010677945004>; 2013 m. liepos 29 d. važtaraštis, kuriame nurodyta, kad 2013 m. liepos 29 d. krovinys (pozicija Nr. 5 <Martini Rosato> 4 buteliai) iš pareiškėjo padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pervežtas į pareiškėjo padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje) buvo pateikti po Departamento darbuotojų atlikto patikrinimo, todėl pareiškėjas pažeidė minėtas AKĮ nuostatas, nes alkoholinių gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentai privalo būti jų prekybos, laikymo ar sandėliavimo vietose.

Teigė, jog pareiškėjo prekybos vietos – baro, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant Taisyklių, atitiko jų 2, 5, 6.2, 8, 9, 12, 15, 26, 27.4, 28 punktuose nustatytus reikalavimus: pareiškėjui apie patikrinimą nebuvo pranešta, nes buvo atliekamas neplaninis patikrinimas; patikrinimo metu pareiškėjas jam priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo teises ir pareigas įgyvendino per samdomą darbuotoją – barmenę A. R., kuri dirbo minėtame bare, atliko savo tiesiogines pareigas, kuriomis pareiškėjas įgyvendina savo valią – vykdo ūkinę komercinę veiklą;

A. R. buvo pareiškėjo atstovė, patikrinimo metu veikė pareiškėjo naudai, jo vardu ir interesais, nes patikrinimo metu ūkio subjektą gali atstovauti tiek jo vadovas, tiek bet kuris kitas ūkio subjekto atstovas, darbo santykiais veikiantis ūkio subjekto vardu tikrinamoje prekybos vietoje. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklėmis, ūkio subjekto patikrinimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu net ir tuo atveju, jeigu ūkio subjekto prekybos vietoje veikiantis asmuo tik žodžiu prisistato Departamento darbuotojams ar netgi atsisako pasirašyti patikrinimo metu įformintus aktus ar kitus dokumentus.

Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad tik ūkio subjektui įforminus CK nurodytus reikalavimus atitinkantį įgaliojimą atstovauti juridinį asmenį, institucijos gali atlikti ūkio subjekto priežiūrą, nes tokiu atveju apskritai nebūtų įmanoma atlikti neplaninio patikrinimo, kuris yra numatytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) bei reglamentuotas Taisyklėse. Pažymėjo, kad pagal VAĮ ir Taisykles pareiškėjas turi pareigą bendradarbiauti priežiūros institucijai atliekant patikrinimą, t. y.

įsileisti prisistačiusius tikrintojus į ūkinės veiklos vykdymo vietą, patalpas ir sudaryti sąlygas jų darbui, kitu atveju priešingas elgesys gali būti traktuojamas kaip kliudymas pareigūnams atlikti savo pareigas, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1853 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė. Paaiškino, jog patikrinimo išvados adresuotos būtent tikrintam ūkio subjektui, taip pat, kad patikrinimo metu dalyvaujantis asmuo pasirašo, kad patikrinimo metu įformintus aktus perduos įmonės vadovui, o įmonė turi teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir pan. dėl patikrinimo metu prekybos vietoje užfiksuotų aplinkybių.

Patikrinimo metu pareiškėjo darbuotoja įsipareigojo patikrinimo metu įformintus aktus perduoti pareiškėjo vadovui, pareiškėjas su minėtais dokumentais susipažino, teikė paaiškinimus, prašymus. Pastabų dėl Patikrinimo protokole užfiksuotų aplinkybių pareiškėjo atstovė nenurodė.

Teigė, kad aplinkybę, jog įsigijimo dokumentai aptariamiems alkoholiniams gėrimams patikrinimo metu Departamentui nebuvo pateikti patvirtina tiek liudytojų pasirašytas patikrinimo protokolas, tiek pareiškėjo atstovės 2014 m. spalio 29 rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad „Martini Rosato“ sąskaita faktūra, patvirtinanti įsigijimą, nerasta, nes gėrimo butelis įsigytas „labai seniai“, tam reikia atidžiai peržiūrėti visas turimas vietoje sąskaitas. Patikrinimo protokole A. R. nurodė, kad sąskaita bus pateikta vėliau, nes ji buhalterijoje. Taigi patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė aptariamų alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų, o pareiškėjo argumentai, kad prekybos vietoje patikrinimo metu buvo alkoholinio gėrimo butelio „Martini Rosato“ įsigijimo dokumentai, paneigtini byloje esančiu patikrinimo protokolu ir A. R. rašytiniu paaiškinimu. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nepateikus nurodytų dokumentų patikinimo metu, juos pateikus po patikrinimo, pareiškėjo veika buvo pagrįstai kvalifikuota kaip AKĮ 17 straipsnio l dalies 12 punkto ir 2 dalies 10 punkto pažeidimas.

Pareiškėjas, kaip licencijos vertis mažmenine prekyba turėtojas, atsako už tai, kad dokumentai iš karto būtų pateikiami patikrinimą atliekantiems institucijų darbuotojams. Departamento darbuotojai neturi pareigos laukti, kol dokumentai bus surasti ar daryti išvadas, kad jie galimai kažkur yra. Teigė, kad Departamentas 2014 m. lapkričio 13 d. neatliko pareiškėjo prekybos vietos – baro, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pakartotinio patikrinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu (b. l. 122–129) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, visų pirma, pasisakė dėl atlikto patikrinimo. Vadovavosi VAĮ 364 straipsnio 1, 2, 11 ir 12 dalimis bei Taisyklių 5–8, 11–12 ir 34.2 punktais. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad buvo atliekamas neplaninis pareiškėjo patikrinimas – tai nurodyta ir Departamento direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. pavedime atlikti patikrinimą Nr. ATK1-178 (toliau – ir Pavedimas atlikti patikrinimą), Patikrinimo protokole. Nurodė, jog iš byloje esančio Pavedimo atlikti patikrinimą turinio, matyti, kad iš esmės patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi – nurodyta patikrinimo rūšis (neplaninis patikrinimas), patikrinimo tikslas (nustatyti, kaip įmonės laikosi su alkoholio ir tabako veikla susijusių teisės aktų reikalavimų), nurodyti patikrinimą atliksiančių valstybės tarnautojų vardai, pavardės ir pareigos, taip pat patikrinimo dienos (2014 m. spalio 29, 30 d.). Pavedimas atlikti patikrinimą buvo pateiktas pareiškėjo darbuotojai A. R., kuri pasirašė jame, nurodydama vardą, pavardę, pareigas ir datą. Patikrinimas buvo pradėtas 2014 m. spalio 30 d. 00.30 val., baigtas – 2014 m. spalio 30 d. 2.15 val., t. y. buvo atliekamas numatytu priemonės vykdymui laiku, pasitelkus policijos pareigūnus – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato VPK vyriausiąjį tyrėją V. M. ir vyresnįjį specialistą J. A., kaip tai numatyta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo komisariato prevencinės priemonės plane. Atsižvelgęs į visa tai, nurodė, kad nagrinėjamu atveju neplaninis patikrinimas buvo atliekamas Taisyklių 27.2 punkto pagrindu, todėl pagal Taisyklių 28 punktą nebuvo pareigos pranešti apie jį pareiškėjui. Konstatavo, jog patikrinimas atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, todėl laikytinas teisėtu.

Spręsdamas klausimą, ar pareiškėjo darbuotoja barmenė A. R. tinkamai laikyta pareiškėjo įgaliotu asmeniu, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Patikrinimo protokolas buvo surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas perduotas ūkio subjekto įgaliotam asmeniui, dalyvavusiam patikrinime, t. y. A. R., kuri tai patvirtino savo parašu. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad patikrinime dalyvavusi barmenė A. R. yra pareiškėjo darbuotoja. Jai buvo įteikti su patikrinimu susiję dokumentai, ji 2014 m. spalio 30 d. pranešime nurodė perduosianti juos vadovui.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo ir jo darbuotojos tarpusavio santykiai turi būti grindžiami darbo teisės nuostatomis, tačiau laikytina, kad ji veikė pareiškėjo vardu ir privalėjo perduoti su patikrinimu susijusiu dokumentus pareiškėjo atstovui ne 2014 m. lapkričio 18 d., kaip teigiama jos paaiškinime, bet iš karto po patikrinimo. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad patikrinimo metu buvo skambinta pareiškėjo įgaliotam asmeniui E. A., todėl sprendė, jog pareiškėjas pripažįsta, kad apie atliekamą patikrinimą žinojo jo atlikimo metu, tai žinojo, pareiškėjo teigimu, jo įgaliotas ir atsakingas asmuo E. A..

Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad apie atliktą patikrinimą pareiškėjui buvo žinoma patvirtina ir pareiškėjo su advokatu A. V. 2014 m. lapkričio 11 d. sudaryta atstovavimo sutartis, kurioje advokatui padedama atstovauti pareiškėjo interesus dėl atsakovo atlikto patikrinimo. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju preziumuotina, kad su patikrinimu susijusius dokumentus patikrinime dalyvavusi pareiškėjo darbuotoja A. R. perdavė pareiškėjo vadovui iš karto po patikrinimo, todėl pareiškėjo argumentus, jog jis iki 2014 m. lapkričio 13 d. jokių dokumentų nebuvo gavęs, laikė atmestinais.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodęs, jog pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių reikalavimų, taip pat, kad prekybą vykdantys pareiškėjo darbuotojai veikia bendrovės vardu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 2 dalies 10 punktų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti šių įstatymo normų dispozicijoje numatyto pažeidimo faktą, o į pažeidimo priežastis, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją.

Pasisakydamas dėl atsakovo pareigos patikrinimo metu surasti dokumentus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintų Departamento nuostatų (toliau – ir Departamento nuostatai) 12.1 punktu bei Taisyklių 13–14 punktais ir nurodė, kad pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, turi pareigą laikytis AKĮ nuostatų ir pateikti nagrinėjamu atveju privalomus juridinę galią turinčius alkoholinio gėrimo įsigijimą ir gabenimą patvirtinančius dokumentus, todėl pareiškėjo atstovo argumentai, kad patikrinimą atliekantys asmenys šių dokumentų patikrinimo metu neieškojo, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, jog būtent pareiškėjui kyla pareiga pateikti dokumentus, siekiant užtikrinti, kad jis laikosi AKĮ nuostatų.

Vertindamas ginčijamo Nutarimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog privalomi juridinę galią turintys rasto alkoholinio gėrimo (butelio „Martini Rosato“) įsigijimo dokumentai patikrinimą atlikusiems pareigūnams nebuvo pateikti nei patikrinimo metu, nei Patikrinimo protokole nustatytu terminu – iki 2014 m. lapkričio 5 d., nei pakartotinai nurodžius juos pateikti. Šiuos dokumentus pareiškėjo atstovas atsakovui pateikė tik 2014 m. lapkričio 27 d. Įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu pritaikytų AKĮ 17 straipsnio nuostatų turinį, pažymėjo, jog jose ūkio subjektams nustatyto draudimo parduoti ar laikyti atitinkamų reikalavimų neturinčius alkoholinius gėrimus pažeidimo sudėtis yra formali.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl AKĮ nuostatų pažeidimo, kuriose, be kita ko, išaiškinta, jog: alkoholio produktai negali būti nei laikomi, nei parduodami, kai nurodyti privalomi dokumentai realiai neegzistuoja, t. y. nurodyti dokumentai turi realiai egzistuoti visą jų laikymo bei pardavimo laiką (tuo pačiu ir atitinkamo patikrinimo metu); alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų, todėl licencijos turėtojo atsakomybei už atitinkamus šio įstatymo nuostatų pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti šių įstatymo normų dispozicijoje numatyto pažeidimo faktą.

Atsižvelgęs į tai, darė išvadą, jog ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovo kompetencija skirti ekonomines sankcijas už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 2 dalies 10 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą įtvirtinta AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią (sankcijos skyrimo metu galiojusi AKĮ redakcija) galėjo būti skiriama nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad pareiškėjo neeilinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant VAĮ ir Taisyklių reikalavimų, Nutarimas yra motyvuotas, jame atsižvelgta į visą su patikrinimu susijusią medžiagą, įvertinti pareiškėjo darbuotojos paaiškinimai, Nutarimas priimtas įgaliotos institucijos, vadovaujantis AKĮ įstatymo nuostatomis, jame pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir 2 dalies 10 punktą, todėl panaikinti Nutarimą nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas UAB Urbista“ apeliaciniu skundu (b. l. 144–148) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apeliaciniame skunde nurodo argumentus, iš esmės tapačius nurodytiesiems skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nurodo, jog viešojo administravimo subjektas savo pareigas turi atlikti tik formaliai t. y. neatsižvelgiant į faktines patikrinimo metu susiklostančias aplinkybes. Juo labiau, kad šiuo atveju iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Departamento tarnautojai netikrino dalies jiems pateiktų dokumentų vien dėl to, kad ant jų buvo nurodytas kitas nei tikrinamo objekto adresas, tačiau vėliau būtent toks dokumentas (su nurodytu kitu adresu) Departamento buvo pripažintas tinkamu alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentu.

2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bet kokį įmonės darbuotoją prilygina administracijos darbuotojui, neatsižvelgiant į jo užimamas pareigas, įgytas kompetencijas ar išsilavinimą. Teismo argumentai, kad darbuotoja A. R. buvo įpareigota dokumentus perduoti pareiškėjo administracijos darbuotojams, nepaneigia fakto, jog Departamentas patikrinimą atliko nedalyvaujant pareiškėjo direktoriui, administracijos darbuotojams ar pareiškėjo įgaliotam asmeniui, todėl padavėjos-barmenės pareigas užimanti A. R. pagal savo išsilavinimą ir kompetenciją negalėjo suprasti ir įgyvendinti Departamento atstovų prašymo dėl dokumentų pateikimo, taip pat nesuprato galimų pasekmių dėl tokių dokumentų nepateikimo. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nevertino fakto, jog reikalaujami pateikti dokumentai Departamento patikrinimo metu buvo patikrinimo vietoje (tai patvirtina ir A. R. bei E. A. paaiškinimai).

3) Nebūdama administracijos darbuotoja ir užimdama tik padavėjos-barmenės pareigas, A. R. atsakovo atstovams pateikė visus alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus, tarp kurių buvo ir „Martini Rosato“ įsigijimo dokumentas, tačiau jis buvo prie dokumentų, priskirtų kitu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur anksčiau buvo įsikūręs tikrinamas naktinis klubas. Departamento tarnautojai šių dokumentų netikrino vien dėl ant jų nurodyto kito, nei tikrinamo objekto, adreso (tai patvirtina ir A. R. vėlesni paaiškinimai, jog šie dokumentai Departamento atstovų buvo atmesti ir net neperžiūrėti grąžinti A. R.). Mano, jog, remiantis protingumo ir sąžiningumo principais, Departamento tarnautojai, suprasdami, jog patikrinimą atlieka nedalyvaujant įmonės administracijos darbuotojui, turėjo atidžiai peržiūrėti visus pareiškėjo darbuotojos pateiktus dokumentus, tarp kurių neabejotinai buvo ir neva nepateiktas gėrimo „Martini Rosato“ įsigijimo dokumentas.

4) Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo darbuotojos A. R. paaiškinimus (ir atsakovo pateiktą jų interpretaciją) neatsižvelgė į tai, jog gėrimo „Martini Rosato“ įsigijimo dokumentas atsakovo tarnautojams buvo pateiktas kartu su visai kitais alkoholinių gėrimų dokumentais, tačiau nebūdama administracijos darbuotoja ir neturėdama administracinio darbo patirties, A. R. nesugebėjo atrinkti konkretaus dokumento ir, nesuprasdama galimų pasekmių, patikino Departamento tarnautojus, jog dokumentais bus pateiktas vėliau, nes žinojo, kad pareiškėjas saugo visus be išimties alkoholio įsigijimo dokumentus. Pažymi, jog Departamento darbuotojai A. R. apie patikrinimo metu nepateikus reikalaujamų dokumentų įmonei gresiančias sankcijas neinformavo. Pareiškėjo teigimu, šioms aplinkybėms patvirtinti buvo būtina apklausti pareiškėjo darbuotojus.

5) Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagristai atsisakė byloje apklausti liudytojus – pareiškėjo darbuotojas A. R. ir E. A., kurių paaiškinimai iš esmės paneigia atsakovo poziciją, kuria yra grindžiamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas. Mano, jog tokiu būdu buvo pažeistas šalių rungtyniškumo principas, apribota vienos iš šalių įrodinėjimo teisė. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas, būdamas priimtas atsižvelgiant tik į atsakovo poziciją ir nepaisant pareiškėjo (jo darbuotojų) teiktų paaiškinimų, pažeidžia pareiškėjo teises, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas elektroninių ryšių priemonėmis pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovo manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, tuo tarpu apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų argumentų, kurie nebūtų išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. Pažymi, jog savo išsamią poziciją yra išdėstęs ginčijamame 2014 m. lapkričio 27 d. nutarime ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. ATK2-144/14 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo pareiškėjui UAB „Urbista“ už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 2 dalies 10 punkto pažeidimus skirta 500 Lt (144 Eur) bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog atsakovo tarnautojai netinkamai, formaliai atliko savo pareigas bei nepagrįstai pareiškėjo darbuotoją, ėjusią padavėjos-barmenės pareigas, vertino kaip ūkio subjekto įgaliotą asmenį Taisyklių 12 punkto prasme, todėl ir buvo nustatyti AKĮ pažeidimai.

Teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, todėl ji tikrina bylą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šį reguliavimą.

Visų pirma, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei bylos medžiagą, teisėjų kolegija pasisako dėl pareiškėjo darbuotojos, patikrinimo metu padavėjos-barmenės pareigas ėjusios, A. R. buvimo tinkamu ūkio subjekto įgaliotu asmeniu AKĮ ir Taisyklių prasme. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog prekybą vykdantys ūkio subjekto darbuotojai veikia to ūkio subjekto vardu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008). Taip pat, kaip tinkamai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju UAB „Urbista“ darbuotoja padavėja-barmenė A. R. laikytina tinkamu pareiškėjo atstovu ir neplaninio patikrinimo metu galėjo dalyvauti patikrinime, teikti rašytinius paaiškinimus, pastabas bei pasirašyti tikrinimo dokumentus galėjo be atskiro įmonės savininko įgaliojimo ar leidimo.

Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog atsakovo reikalaujami dokumentai patikrinimo metu jam nebuvo pateikti dėl to, jog A. R. neturėjo kompetencijos atrinkti reikalaujamus dokumentus, nesuprato jų nepateikimo pasekmių, visų pirma, pastebėtina, jog pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, turintis prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją, turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad tiek patikrinimų (planinių ir neplaninių) metu, tiek visos jo veiklos metu būtų laikomasi AKĮ nuostatų reikalavimų bei būtų sudarytos sąlygos patikrinimą atliekantiems asmenims gauti visus jų prašomus dokumentus ir užtikrintas tokių dokumentų pateikimas. Be to, pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kodėl jis pats, turėdamas galimybę šiuos dokumentus, kurie, pareiškėjo teigimu, visą laiką buvo pareiškėjo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Departamentui pateikti dar iki Patikrinimo protokole nustatyto termino, t. y. iki 2014 m. lapkričio 5 d., to nepadarė. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėjo darbuotoja su patikrinimu susijusius dokumentus pareiškėjui pateikė tik 2014 m. lapkričio 18 d. dėl objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai tą padaryti anksčiau, taip pat nėra paaiškinta, kodėl pareiškėjas pats anksčiau nesikreipė į minėtą darbuotoją siekdamas išsiaiškinti patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nors iš paties pareiškėjo paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų (pvz., 2014 m. lapkričio 11 d. atstovavimo sutarties su advokatu A. V. (b. l. 5) matyti, kad apie Departamento 2014 m. spalio 29 d. atliktą patikrinimą jam buvo žinoma dar iki 2014 m. lapkričio 18 d.

Kiek tai susiję su ūkio subjekto atsakomybe už AKĮ nuostatų pažeidimus, visų pirma pažymėtina, kad pagal AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. To paties straipsnio 2 dalies 10 punktas draudžia juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. Aiškinant šias nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu darytina išvada, jog atsakomybė už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimus gali būti taikoma tais atvejais, kai įmonė turi juridinę galią turinčius alkoholio produktų įsigijimo dokumentus, tačiau vienas šių dokumentų egzempliorius nėra saugomas alkoholio produktų pardavimo ar laikymo vietoje. Taigi, draudimas siejamas su būtinumu turėti alkoholinių produktų juridinę galią turinčius privalomus tų produktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Papildomai pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 10 punkto taikymo, įsigijimo dokumentų neturėjimas prekybos (sandėliavimo) vietoje, alkoholinių gėrimų pardavimo ir laikymo vietoje (tokių dokumentų nepateikimas tikrinančiai institucijai) laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, kad šiose teisės normose nustatyti draudimai yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1731/2008, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007). Taigi visų alkoholinių gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentai privalo būti jų prekybos, laikymo ar sandėliavimo vietose.

Nagrinėjamu atveju patikrinimo metu privalomi dokumentai Departamentui pateikti nebuvo. Tačiau pareiškėjas nurodo, jog tinkamai vykdydami savo pareigas, veikdami neformaliai, Departamento pareigūnai turėjo patikrinti visus patikrinimo metu bare buvusius dokumentus, tarp kurių, pareiškėjo tikinimu, buvo ir alkoholinio gėrimo butelio „Martini Rosato“ įsigijimo dokumentai. Pasisakydama dėl šio pareiškėjo argumento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuotas alkoholio produktą pardavinėjančiam subjektui taikomas aukštesnis atidumo ir rūpestingumo standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010) bei ūkio subjekto, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojo, pareiga imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, jog Departamento tarnautojams patikrinimo nebuvo pateikti jų prašomi dokumentai, laikytina, jog pareiškėjas pažeidė savo, kaip ūkio subjekto, pareigą laikytis AKĮ nuostatų ir pateikti nagrinėjamuoju atveju privalomus juridinę galią turinčius alkoholinio gėrimo įsigijimą ir gabenimą patvirtinančius dokumentus. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad tokie dokumentai yra realiai egzistuojantys, tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog jie nebuvo pateikti patikrinimo metu. Be kita ko, į tai buvo atsižvelgta kvalifikuojant pareiškėjo padarytą pažeidimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 81 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007, kurioje nurodyta, jog AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 10 punkte pateiktos nuorodos į atitinkamą alkoholio produktų laikymo vietą (prekybos ar sandėliavimo vieta) ir privalomumą ten turėti tinkamo dokumento egzempliorių turi būti suprantamos kaip adresuotos situacijai, kai minėtas privalomasis dokumentas realiai egzistuoja patikrinimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo egzempliorius nebuvo pateiktas patikrinimo metu).

Dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su Departamento atlikto patikrinimo teisėtumu, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis (Departamento 2014 m. spalio 23 d. Pavedimą atlikti patikrinimą Nr. ATK1-178 (b. l. 114), 2014 m. spalio 29 d. Patikrinimo protokolą (b. l.90–91), Nutarimą (b. l. 6–9) pareiškėjo darbuotojų paaiškinimus ir kt.), nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikrinimas buvo atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, todėl yra laikytinas teisėtu, neteisėtų atsakovo Departamento tarnautojų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo.

Pareiškėjas jam paskirtos sankcijos dydžio apeliaciniame skunde neginčija, todėl teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjui skirta bauda atitinką Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje už tokius AKĮ pažeidimus nustatytos baudos minimumą, pareiškėjui skirtos sankcijos dydžio pagrįstumo nevertina.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra. Atitinkamai pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Urbista“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalmienė