2019-03-13 Nr. AB-6422-3-61-3-02473-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3447-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02473-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08) 491-161 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas neteisėtas, nes Didžiosios Britanijos Jungtinės Karalystės oro uosto muitinės pareigūnai galbūt pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją mokesčių ir muitų tarnybai. Teigė, kad važiavo į Didžiąją Britaniją įsidarbinti ir gyventi apie pusę metų, rūkalus vežėsi savo reikmėms. Pareiškėjo manymu, pareigūnai, sulaikydami pareiškėją ir konfiskuodami rūkalus, pažeidė jo teises, nesiaiškino situacijos, neiškvietė vertėjo, neįvertino, kad rūkalai įsigyti teisėtai (su banderolėmis ir įsigijimo čekiu). Pareiškėjo teigimu, Didžiosios Britanijos oro uosto muitinės pareigūnai reikalavo, kad pareiškėjas pasirašytų po neaiškiais dokumentais, o nepasirašius grasino uždaryti į areštinę, todėl jis buvo įbaugintas ir pasirašė dokumente, nežinodamas, kokį dokumentą pasirašo. Taip pat teigė, kad nemažą kiekį rūkalų, nepriklausiusių pareiškėjui, į jo pustuštį lagaminą sudėjo pareigūnai. Nurodė, kad tik gavęs dokumentus iš VMI sužinojo, jog Didžiosios Britanijos Jungtinės Karalystės oro uosto muitinės tarnybos pareigūnai, pasinaudodami pareiškėjo bejėgiškumu bei jį įbauginę, neteisėtai jį apkaltino dideliu kiekiu kažkieno, bet ne jo, rūkalų įvežimu. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu jis apskundė neteisėtus pareigūnų veiksmus Londono First-tier Tribunal teismui.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė teisės aktų nuostatas, įpareigojančias VMI vykdyti išieškojimą pagal užsienio valstybių kompetentingų institucijų prašymus ir kuriais vadovaujantis priimtas Sprendimas. Paaiškino, kad VMI 2016 m. balandžio 4 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos 2016 m. balandžio 4 d. prašymą vykdyti reikalavimą Nr. GB_LT_EEC041237_20160777G1_20160404_c_RR (toliau – ir Prašymas vykdyti reikalavimą) bei 2016 m. balandžio 4 d. suvienodintą dokumentą, leidžiantį vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, Nr. GB_LT_EEC041237_20160404_UPE_1 (toliau – ir Suvienodintas dokumentas), kuriais Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba prašė imtis išieškojimo priemonių išieškant iš pareiškėjo 16 919,67 Eur (13 364 GBP) akcizų skolą. Teigė, kad būtent šie dokumentai yra pagrindas vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalį, todėl VMI privalėjo pradėti išieškojimo veiksmus. VMI 2016 m. balandžio 13 d. raštu (23.1-08)-RNA-11014 (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją apie VMI gautą Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos Prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą, paaiškindama pareiškėjui, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos neįvykdys mokestinės prievolės, ji bus išieškota iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taip pat Rašte nurodyta, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Jungtinės Karalystės įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai Jungtinės Karalystės įstaigai. Nurodė, jog pareiškėjui Rašte nurodytu terminu nesumokėjus Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytos akcizų skolos, VMI viršininkas priėmė Sprendimą, kuriame aiškiai nurodytas jo teisinis pagrindas.

5. Atsakovas pažymėjo, kad su Sprendimu pareiškėjui pateikta prievolių ataskaita yra Sprendimo priedas, o ne atskiras individualus administracinis aktas, joje nurodyta, kokios prievolės yra išieškomos.

6. Dėl Rašto įteikimo pareiškėjui paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 1 dalį, dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tiesiogiai įteikiant, siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais, viešai paskelbiant. Teigė, kad VMI Raštą pareiškėjui siuntė registruotu laišku adresu: (duomenys neskelbtini), registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jos įteikti nepavyko. Todėl atsakovas VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbė pranešimą, kuriuo pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti atsiimti Raštą. Pareiškėjas per nustatytą terminą neatvyko Rašto atsiimti, todėl VMI jį laikė įteiktu minėto pranešimo paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną.

7. Dėl pareiškėjo argumentų dėl Didžiosios Britanijos Jungtinės Karalystės institucijų veiksmų, reikalaujant išieškoti nepriemoką, nurodė, kad pareiškėjas nei VMI, nei su skundu teismui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog jis kreipėsi į Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybą dėl prašančios valstybės prašymo vykdyti reikalavimą ir / arba imtis prevencinių priemonių bei suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą, pagrįstumo. Vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimu Milan Kyrian byloje, C-233/08, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A14-398/2007, teigė, kad tik išimtiniais atvejais valstybės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, institucijos turi teisę tikrinti, ar tokio dokumento vykdymas gali pažeisti, pavyzdžiui, valstybės narės viešąją tvarką, ir tam tikrais atvejais visiškai ar iš dalies atsisakyti suteikti paramą. VMI, gavusi Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 16 919,67 Eur akcizų mokesčio skolą, pagrįstai priėmė sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą. Atsakovo nuomone, papildomų faktinių aplinkybių (pvz., ar prašančioji valstybė pagrįstai prašo išieškoti mokesčių skolas; ar prašančioji valstybė tinkamai informavo mokesčių mokėtoją apie procedūras priskaičiuojant mokėtinus mokesčius, priimtus procesinius sprendimus; ar buvo imtasi priemonių, jog priskaičiuoti mokesčiai būtų išieškoti nesikreipiant į Lietuvos Respublikos instituciją ir pan.), nei nurodyta Suvienodintame dokumente, leidžiančiame vykdyti reikalavimus, vadovaujantis 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Direktyva), nustatinėjimas ir tai patvirtinančių dokumentų reikalavimas viršytų VMI kompetencijos ribas.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog jis buvo neteisėtai pareigūnų apkaltintas dideliu kiekiu įvežtų rūkalų, kurie nebuvo jo įvežti, įvežimu, nepaneigia VMI Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme numatytų pareigų vykdant Jungtinės Karalystės prašymą išieškoti iš pareiškėjo 16 919,67 Eur (13 364 GBP) akcizų mokesčio skolą. Akcentavo, kad pareiškėjas nei VMI, nei teismui nėra pateikęs įrodymų, kad jis yra apskundęs Didžiosios Britanijos Jungtinės Karalystės oro uosto muitinės tarnybos pareigūnų veiksmus. Duomenų apie Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytų sumų pagrįstumo ginčijimą Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui nėra pateikusi ir Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba. Pabrėžė, jog Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytų sumų išieškojimą VMI privalo vykdyti, o sustabdyti arba nutraukti išieškojimą, vadovaudamasi Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, gali tik gavusi Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pranešimą apie prašymo vykdyti išieškojimą pakeitimą arba jo atsiėmimą.

9. Atsakovas VMI 2018 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (23.4-08 E) RNA-31509 informavo teismą, kad VMI 2017 m. gruodžio 1 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos patikslintą prašymą vykdyti reikalavimą, kuriame nurodyta, jog Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba nėra gavusi jokio skolininko kreipimosi dėl skundo; iki kol skundas nėra gautas, skola laikoma išieškotina. Be to, VMI minėtame rašte pažymėjo, kad mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į tai, jog dėl Sprendimo pagrįstumo vyksta ginčas, vadovaudamasis MAĮ 110 straipsnio 3 dalimi, savo iniciatyva sustabdė pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos dalykas – VMI 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 491-161, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 16 919,67 Eur sumą pagal Didžiosios Britanijos Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimais, nustatė, jog VMI Raštu informavo pareiškėją apie tai, kad VMI 2016 m. balandžio 4 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 16 919,67 Eur akcizų mokesčio ir jo susijusių sumų skolą. Pranešė, kad jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo Rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys, ji bus išieškoma iš jo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Informavo, kad, vadovaujantis Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, nuo užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašomų išieškoti mokesčių MAĮ nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo prašymo išieškoti VMI gavimo dienos. Taip pat nurodė, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta, vadovaujantis Jungtinės Karalystės įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai Jungtinės Karalystės įstaigai. Rašto, pareiškėjui siųsto registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), įteikti nepavyko, todėl VMI, vadovaudamasi MAĮ 164 straipsnio 1 dalimi, VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) 2016 m. gegužės 12 d. paskelbė pranešimą, kuriuo pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti atsiimti Raštą. Atsakovas atsiliepime teismui nurodė, jog pareiškėjas į VMI atsiimti Rašto neatvyko, todėl VMI jį laikė įteiktu minėto pranešimo paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną. VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu ir Prašymu vykdyti reikalavimą bei Suvienodintu dokumentu, 2016 m. gegužės 13 d. priėmė Sprendimą, dėl kurio panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į teismą.

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aktualus Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas, kuriuo įgyvendinta Direktyva. Teismas vadovavosi Įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 15 straipsnio 1, 2 dalimis, Direktyvos 12 straipsnio 1, 2 dalimis, MAĮ 33 straipsnio 8 punktu ir, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatavo, jog mokesčių administratorius, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, privalo vykdyti šį dokumentą.

Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio nuostatos, aiškinant jas kartu su Direktyvos 12 straipsniu, suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, privalo jį vykdyti, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą, Lietuvos Respublikos institucija neturi nei pareigos, nei teisės kaip nors pripažinti, papildyti ar pakeisti suvienodintą dokumentą.

Dėl nurodytų motyvų Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, negali vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo, reikalauti pateikti papildomus dokumentus, kurie pagal Direktyvą gali, bet neprivalo būti pridedami prie prašymo vykdyti reikalavimą. Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, neturi jo kaip nors pripažinti, o gali tik spręsti, ar nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant jis negali būti vykdomas (kai reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, yra ginčijami toje valstybėje narėje), ar turi informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, ar nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti ar nutraukti išieškojimą (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 str., 12 str.).

14. Teismas, įvertinęs vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje leidžiantį Suvienodintą dokumentą, nustatė, jog jame nurodyti visi Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyti būtini duomenys, be kita ko, reikalavimo pobūdis (2 p.) – akcizai, laikotarpis (4 p.) – 2015 m. rugpjūčio 26 d., sutampantis su reikalavimo nustatymo data (5 p.), data, nuo kurios leidžiamas išieškojimo vykdymas – 2015 m. rugsėjo 25 d. (6 p.), bendra neįvykdyto reikalavimo suma (13 364 GBP (16 919,63 Eur)) (7 p.). Analogiški duomenys nurodyti ir Prašyme vykdyti reikalavimą.

Jame, be kita ko, nurodyta, kad prašančios institucijos valstybėje buvo taikomos atitinkamos reikalavimo vykdymo procedūros, tačiau visa reikalavimo suma nebus išieškota, nes akivaizdu, kad prašančioje valstybėje nėra turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, arba, kad taikant reikalavimo vykdymo procedūras, visa suma nebus išieškota, o prašančioji institucija turi informacijos, kad asmuo turi turto valstybėje, į kurią kreipiamasi. Taip pat nurodyta, kad reikalavimas neužginčytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VMI, gavusi Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos Prašymą vykdyti išieškojimą ir Suvienodintą dokumentą, neturėjo jo kaip nors pripažinti, o privalėjo atlikti jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.

Apie mokestinės prievolės, kurios nevykdymas yra konstatuotas vienos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos (Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos) ir perduotos vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai (VMI) nustatyta tvarka, t. y. pagal Direktyvą, VMI privalo informuoti skolininką, kad jo atžvilgiu pradedami atlikti veiksmai, susiję su mokestinės prievolės išieškojimu, skolininkui turi būti žinoma, kokios priemonės jam taikomos, kokie sprendimai priimami jo atžvilgiu, vykdant kokio pobūdžio kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą, susijusį su mokesčių išieškojimu.

Nagrinėjamu atveju VMI, nustačiusi, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija yra konstatavusi, jog mokesčių mokėtojas nevykdo savo mokestinės prievolės, turėjo įteikti raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kaip tai yra nustatyta MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Minėta, kad raginimas (Raštas) sumokėti mokesčius (akcizus) buvo išsiųstas pareiškėjui MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – registruotu laišku, o šio laiško faktiškai neįteikus, Raštas (informacija apie galimybę atsiimti dokumentą) paskelbtas MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, t. y.

VMI interneto svetainėje. Sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – registruotu laišku. Taigi mokesčių administratorius MAĮ 164 straipsnio nustatytais būdais informavo skolininką (pareiškėją), kad jo atžvilgiu pradedami atlikti veiksmai, susiję su mokestinės prievolės pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą išieškojimu, pareiškėjui MAĮ nustatytu būdu buvo išsiųstas Sprendimas, kurį priėmė VMI, taikydama išieškojimo priemones pagal nacionalinę teisę.

15. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėjas su apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2016 m. spalio 26 d. skundų First-tier Tribunal (Tax Chambes) teismui kopijas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus, jog jo skundas, pateiktas First-tier Tribunal (Tax Chambes) teismui, yra išnagrinėtas, taip pat kitą aktualią informaciją, susijusią su minėto skundo nagrinėjimu.

Pareiškėjas 2018 m. liepos 9 d. prašyme teismui nurodė, kad nėra gavęs jokio teismo sprendimo pagal jo 2016 m. sausio 26 d. pareiškimą, pateiktą First-tier Tribunal (Tax Chambes) teismui, todėl neturi galimybės jo pateikti. Taip pat prašė teismo kreiptis į Didžiosios Britanijos First-tier Tribunal (Tax Chambes) teismą dėl sprendimo ir visų su juo susijusių dokumentų išreikalavimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalimi, nustatęs, kad pareiškėjas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį jokių veiksmų dėl duomenų gavimo ir pateikimo nesiėmė, 2018 m. liepos 13 d. raštu pakartotinai įpareigojo pareiškėją pateikti teismui duomenis ir įrodymus bei informaciją, susijusią su jo skundo, pateikto First-tier Tribunal teismui, nagrinėjimu.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašyme teismui nurodė, kad po jo kreipimosi į Jungtinės Karalystės First-tier Tribunal teismą nėra iš jo gavęs jokio atsakymo, todėl žodžiu kreipėsi į Jungtinėje Karalystėje gyvenančius savo draugus, prašydamas jų pasiteirauti dėl jo prašymo nagrinėjimo, tačiau jiems informacija nebuvo suteikta. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjas buvo pakartotinai įpareigotas pateikti teismui duomenis, įrodymus ir informaciją, nurodytus teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartyje.

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 7 d. prašyme teismui nurodė, kad jam nežinoma skundo nagrinėjimo Jungtinėje Karalystėje proceso eiga, nes jis nėra gavęs nei pranešimo apie bylos nagrinėjimą, nei sprendimo. Pareiškėjas, teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo jam užduotus klausimus apie tai, kokių veiksmų jis ėmėsi tam, kad įvykdytų teismo įpareigojimą dėl duomenų pateikimo, paaiškino, jog jis pats asmeniškai (ar jo atstovas) jokių aktyvių veiksmų (paklausimų ar kt.) dėl prašymo nagrinėjimo neteikė, dėl teisinės pagalbos suteikimo šiuo klausimu taip pat nesikreipė.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji pareiškėjo prašyme nurodytu jos, kaip atstovės, adresu jokių pranešimų apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimą nėra gavusi, su prašymais dėl informacijos suteikimo nesikreipė dėl laiko stokos. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, nustatęs, kad pareiškėjas po 2016 m., kai jis, jo teigimu, pateikė skundą Jungtinės Karalystės First-tier Tribunal (Tax Chambes) teismui, į šį teismą su prašymu pateikti informaciją, susijusią su jo pateikto skundo nagrinėjimu, nesikreipė (pastebėtina, jog pareiškėjas ne tik fiziškai (nuvykęs į teismą) galėjo kreiptis dėl jo poziciją pagrindžiančių įrodymų gavimo, bet taip pat ir elektroninių ryšių priemonėmis ar paštu), priėjo išvadą, jog toks pasyvus pareiškėjo elgesys neatitinka rūpestingo, atidaus, apdairaus ir protingo asmens elgesio standarto.

Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad Jungtinės Karalystės teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, tuo metu, atsakovui pateikus informaciją, kad VMI 2017 m. gruodžio 1 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos patikslintą prašymą vykdyti reikalavimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog „Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija, atsakydama į 2017 m. spalio 12 d.

Lietuvos mokesčių administratoriaus raštą, informuoja, kad nėra gavusi jokio skolininko kreipimosi dėl skundo. Iki kol skundas nėra gautas, skola laikoma išieškotina“, sprendė, jog VMI teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, Įstatymu bei Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos Prašymu vykdyti reikalavimą ir Suvienodintu dokumentu, nusprendė vykdyti priverstinį mokestinių nepriemokų išieškojimą iš pareiškėjo (Įstatymo 11 str.).

16. Teismas pažymėjo, jog, sprendžiant dėl išieškojimo pagal užsienio valstybės prašymą teisėtumo ir pagrįstumo, motyvai dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašomos išieškoti mokestinės nepriemokos pagrįstumo negali turėti reikšmės vertinant Lietuvos mokesčių administratoriaus, vykdančio pagalbos prašymą dėl minėtos nepriemokos išieškojimo, sprendimų ar veiksmų teisėtumą, nes Lietuvos mokesčių administratorius neturi teisės vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo. Šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka, būtent nuostata, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos, t. y. šiuo atveju Jungtinės Karalystės institucijos (Įstatymo 15 str. 1 d.). Tokios pozicijos minėtu aspektu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1097-602/2018). Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo argumentai dėl mokestinės nepriemokos pagrįstumo neturi esminės reikšmės nagrinėjant skundą dėl VMI Sprendimo. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas atsakovo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 491-161 yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują, patenkinant pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pareiškėjas buvo ne kartą nurodęs, kad yra kreipęsis į mokesčių ir muitų tarnybą ir pateikęs skundus dviejomis kalbomis bei pašto kasos kvitą, patvirtinantį apie išsiuntimą. Šioje byloje teismas visiškai nepaiso pateiktų skundų, jo išsiuntimo patvirtinančio kvito ir priešingai bylos rašytiniams įrodymams daro išvadą, kad įrodymai nepateikti. Pareiškėjas neturi įrodymų apie skundo išnagrinėjimo rezultatus, nes užsienio valstybė nuo pat pradžių pažeidinėjo jo teises. Nebuvo atsiųstas ar tiesiogiai įteiktas sprendimas dėl nuobaudos paskyrimo, dėl delspinigių, palūkanų priskaičiavimo, apie juos tapo žinoma tik gavus iš Lietuvos mokesčių inspekcijos reikalavimą sumokėti. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra nurodęs atstovę Lietuvoje – advokatę K. Č., kuriai užsienio teismas žadėjo siųsti atsakymus. Tačiau jokie atsakymai nebuvo gauti ir advokatės kontoroje. Teismas užsienio valstybės institucijų neveikimą, asmens teisių pažeidimą ignoravo.

17.2. Lietuvos teismas, turėdamas teisinį pagrindą ir dėl svarbių bylai aplinkybių išsiaiškinimo turėjo kreiptis teismą, tačiau nepagrįstai prašymą atmetė. Administraciniame procese teismas yra aktyvus (ABTĮ 57 str. 4 d., 81 str.). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas. Šiuo metu pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į užsienio valstybės teismą su prašymu, skundu, kuris yra išsiųstas iš atstovės K. Č. el. pašto. Atsakymas iki šios dienos negautas. Teismas sprendime nors nurodo taikomą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisminę praktiką, tačiau jos irgi nepaiso ir netaiko. Nors teisminėje praktikoje nurodyta, kad leidžiama institucijoms kreiptis, tikrinti, ar užsienio valstybės dokumento vykdymas gali pažeisti viešąją tvarką išimtinais atvejais, tačiau sprendime teismas nenurodo, kodėl šis atvejis nėra pripažintas išimtiniu atveju, kodėl nepatikrinta, ar pareiškėjo interesai, teisės nepažeidžiami. Teismas privalėjo įvertinti ir turtinio intereso jauno fizinio asmens svarbumą.

18. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi į Jungtinės Karalystės First-tier Tribunal 2016 m. spalio 26 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. skundais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šie skundai yra priimti ir yra išnagrinėti. Pats pareiškėjas nurodo, kad neturi jokių įrodymų apie skundo išnagrinėjimo rezultatus, nors pirmosios instancijos teismas ne kartą įpareigojo jį pateikti teismui duomenis ir informaciją, susijusią su skundo, pateikto First-tier Tribunal teismui, nagrinėjimu. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis pats asmeniškai (ar jo atstovas) jokių aktyvių veiksmų (paklausimų ar kt.) dėl prašymo nagrinėjimo neteikė, dėl teisinės pagalbos suteikimo šiuo klausimu nesikreipė.

20. Atsakovas akcentuoja, kad Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos institucija, gavusi prašančiosios institucijos pranešimą apie prašymo vykdyti išieškojimą pakeitimą arba jo atsiėmimą su nurodytais motyvais, savo sprendimu sustabdo išieškojimą arba jį nutraukia. Taigi, nutraukti išieškojimą pagal užsienio valstybės prašymą galima tik gavus prašančiosios institucijos pranešimą. VMI 2017 m. gruodžio 1 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos patikslintą Prašymą vykdyti reikalavimą, kuriame nurodyta, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos nėra gavusi jokio skolininko kreipimosi dėl skundo. Iki kol skundas nėra gautas, skola laikoma išieškotina.

21. Atsakovas pažymi, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos patikslintas Prašymas vykdyti reikalavimą gautas praėjus metams nuo pareiškėjo galimo kreipimosi į First-tier Tribunal teismą. VMI nuomone, pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad Jungtinėje Karalystėje yra nagrinėjamas ginčas dėl Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančioje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo VMI sprendimo.

22. Atsakovas nurodo, kad Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, jog ginčus dėl prašančios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Pareiškėjas nei VMI, nei skunde nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis tinkamai kreipėsi į Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybą dėl prašančios valstybės prašymo vykdyti reikalavimą ir/arba imtis prevencinių priemonių bei suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą, pagrįstumo. Pats pareiškėjas ir jo atstovė daugiau nei 2 metus nesidomėjo, ar First-tier Tribunal teismui pateikti skundai yra priimti ir išnagrinėti. Priešingai, Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba nurodo, kad nėra gavusi jokio skolininko kreipimosi dėl skundo. Akivaizdu, kad pareiškėjas nesiekia spręsti ginčo prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigose. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kuo išieškojimo iš pareiškėjo atvejis yra išskirtinis, pvz., kaip išieškojimas gali pažeisti Lietuvos Respublikos viešąją tvarką ir pan. Vien tai, kad iš pareiškėjo išieškoma suma yra jam pakankamai didelė, nėra pagrindas panaikinti VMI sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą.

23. VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 491-161 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 16 919,67 Eur sumą pagal Didžiosios Britanijos Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu, Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos pateiktu 2016 m. balandžio 4 d. prašymu vykdyti reikalavimą Nr. GB LT EEC041237 20160777G1 20160404 c RR (toliau – ir Prašymas vykdyti reikalavimą) bei 2016 m. balandžio 4 d. suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, Nr. GB LT EEC041237 20160404 UPE 1 (toliau – ir Suvienodintas dokumentas).

26. Byloje nustatyta, kad VMI 2016 m. balandžio 13 d. raštu (23.1-08)-RNA-11014 informavo pareiškėją, jog 2016 m. balandžio 4 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 16 919,67 Eur akcizų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolos išieškojimo, paaiškindama pareiškėjui, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos neįvykdys mokestinės prievolės, ji bus išieškota iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

27. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas neturi būti vykdomas, nes jis apskundė neteisėtus Didžiosios Britanijos Jungtinės Karalystės oro uosto muitinės tarnybos pareigūnų veiksmus Londono First-tier Tribunal (Tax Chambes) teismui. Pareiškėjas teismui pateikė 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2016 m. spalio 26 d. skundų First-tier Tribunal (Tax Chambes) teismui kopijas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus, jog jo skundas, pateiktas First-tier Tribunal (Tax Chambes) teismui, yra išnagrinėtas, taip pat kitą aktualią informaciją, susijusią su minėto skundo nagrinėjimu. Pareiškėjas 2018 m. liepos 9 d. prašyme teismui nurodė, kad nėra gavęs jokio teismo sprendimo pagal jo pareiškimą, pateiktą First-tier Tribunal (Tax Chambes) teismui, todėl neturi galimybės jo pateikti. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 13 d. raštu pakartotinai įpareigojo pareiškėją pateikti teismui duomenis ir įrodymus bei informaciją, susijusią su jo skundo, pateikto First-tier Tribunal teismui, nagrinėjimu. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašyme teismui nurodė, kad po jo kreipimosi į Jungtinės Karalystės First-tier Tribunal teismą nėra iš jo gavęs jokio atsakymo, todėl žodžiu kreipėsi į Jungtinėje Karalystėje gyvenančius savo draugus, prašydamas jų pasiteirauti dėl jo prašymo nagrinėjimo, tačiau jiems informacija nebuvo suteikta. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjas buvo pakartotinai įpareigotas pateikti teismui duomenis, įrodymus ir informaciją, nurodytus teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartyje. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 7 d. prašyme teismui nurodė, kad jam nežinoma skundo nagrinėjimo Jungtinėje Karalystėje proceso eiga, nes jis nėra gavęs nei pranešimo apie bylos nagrinėjimą, nei sprendimo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis pats asmeniškai (ar jo atstovas) jokių aktyvių veiksmų (paklausimų ar kt.) dėl prašymo nagrinėjimo neteikė, dėl teisinės pagalbos suteikimo šiuo klausimu taip pat nesikreipė. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji pareiškėjo prašyme nurodytu jos, kaip atstovės, adresu jokių pranešimų apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimą nėra gavusi, su prašymais dėl informacijos suteikimo nesikreipė dėl laiko stokos.

28. Atsakovas VMI 2018 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (23.4-08 E) RNA-31509 informavo teismą, kad VMI 2017 m. gruodžio 1 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos patikslintą prašymą vykdyti reikalavimą, kuriame nurodyta, jog Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba nėra gavusi jokio skolininko kreipimosi dėl skundo; iki kol skundas nėra gautas, skola laikoma išieškotina.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, skundžiamame sprendime priėjo išvadą, kad VMI 2016 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 491-161 išieškoti iš pareiškėjo 16 919,67 Eur sumą pagal Jungtinės Karalystės prašymą (suvienodintą dokumentą) yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Nagrinėjamoje byloje aktualus Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas, kuriuo įgyvendinta 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Tarybos direktyva 2010/24/ES).

31. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas įrodė, kad tokie dokumentai yra.

32. Tarybos direktyvos 2010/24/ES 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prie prašymo vykdyti reikalavimą pridedamas suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi. Šiame suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, atspindimas pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, esminis turinys, ir jis yra reikalavimo vykdymo ir prevencinių priemonių, kurių imamasi valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vienintelis pagrindas. Toje valstybėje narėje jis neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas. <…> Tarybos direktyvos 2010/24/ES 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo vykdyti reikalavimą gali būti pridėti kiti prašančiojoje valstybėje narėje išduoti su reikalavimu susiję dokumentai.

33. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija grąžina prašančiajai institucijai prašymą vykdyti išieškojimą, jeigu reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, yra ginčijami toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai taikomos šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos.

34. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija turi turėti informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, išskyrus atvejus, jeigu: 1) akivaizdu, kad prašančiosios institucijos valstybėje narėje nėra turto mokesčių išieškojimui įvykdyti arba kad taikant tokias procedūras nebus galima atgauti visos reikalaujamos sumos, ir prašančioji institucija turi konkrečios informacijos, įrodančios, kad Lietuvos Respublikoje atitinkamas asmuo turi turto; 2) taikant išieškojimo vykdymo procedūras, prašančiosios institucijos valstybėje narėje atsirastų neproporcingai didelių sąnaudų.

35. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio prašymo vykdyti išieškojimą vykdymą, 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Jeigu Lietuvos Respublikos institucija mano, kad tokie pat arba panašūs reikalavimai Lietuvos Respublikoje nevykdomi, ji taiko Mokesčių administravimo įstatyme mokesčių išieškojimui nustatytas procedūras.

36. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimo sustabdymą arba nutraukimą, 1 ir 3 dalyse nustatyta galimybė Lietuvos Respublikos institucijai sustabdyti ar nutraukti išieškojimą. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, gavusi prašančiosios institucijos pranešimą apie prašymo vykdyti išieškojimą pakeitimą arba jo atsiėmimą su nurodytais motyvais, savo sprendimu sustabdo išieškojimą arba jį nutraukia.

37. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija atnaujina išieškojimą, kai gauna prašymą vykdyti išieškojimą ir pataisytą suvienodintą dokumentą. <...> .

38. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. <...> Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl išieškojimo procedūros Lietuvos Respublikoje arba dėl Lietuvos Respublikos institucijos pateikto pranešimo apie su reikalavimais susijusių dokumentų galiojimą nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.

39. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.

40. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, mokesčių administratorius, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, privalėjo vykdyti šį dokumentą.

41. Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 straipsnio nuostatos, aiškinant jas kartu su Tarybos direktyvos 2010/24/ES 12 straipsniu, suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, privalo jį vykdyti, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą, Lietuvos Respublikos institucija neturi nei pareigos, nei teisės kaip nors pripažinti, papildyti ar pakeisti suvienodintą dokumentą. Dėl nurodytų motyvų Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, negali vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo, reikalauti pateikti papildomus dokumentus, kurie pagal Tarybos direktyvą 2010/24/ES tik gali būti pridedami prie prašymo vykdyti reikalavimą, tačiau neprivalo būti pridedami.

42. Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, neturi jo kaip nors pripažinti, o gali tik spręsti, ar nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant jis negali būti vykdomas (kai reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, yra ginčijami toje valstybėje narėje), ar turi informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, ar nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti ar nutraukti išieškojimą (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 str., 12 str.).

43. VMI, gavusi Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, neturėjo jo kaip nors pripažinti, bet privalėjo atlikti jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Motyvai dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašomos išieškoti mokestinės nepriemokos pagrįstumo negali turėti reikšmės vertinant Lietuvos mokesčių administratoriaus, vykdančio pagalbos prašymą dėl minėtos nepriemokos išieškojimo, sprendimų ar veiksmų teisėtumą, nes Lietuvos mokesčių administratorius neturi teisės vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo argumentai dėl mokestinės nepriemokos pagrįstumo neturi esminės reikšmės ir nagrinėjant skundą dėl Lietuvos mokesčių administratoriaus sprendimų ar veiksmų teisėtumo administraciniame teisme. Šias išvadas netiesiogiai patvirtina taip pat ir Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka, būtent nuostata, kad ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos, t. y. šiuo atveju Jungtinės Karalystės institucijos (Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 15 str. 1 d.).

44. Minėta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Jungtinės Karalystės teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, nors pirmosios instancijos teismas ne kartą įpareigojo jį pateikti teismui duomenis ir informaciją, susijusią su skundo, pateikto First-tier Tribunal teismui, nagrinėjimu, tuo metu mokesčių administratorius pateikė informaciją, kad 2017 m. gruodžio 1 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos patikslintą prašymą vykdyti reikalavimą, kuriame nurodyta, jog Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnyba nėra gavusi jokio skolininko kreipimosi dėl skundo; iki kol skundas nėra gautas, skola laikoma išieškotina. Pažymėtina ir tai, kad Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos patikslintas prašymas vykdyti reikalavimą gautas praėjus metams nuo pareiškėjo galimo kreipimosi į First-tier Tribunal teismą.

45. Lietuvos Respublikos institucija, gavusi Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, nesant įstatyme nustatytų aplinkybių sudarančių pagrindą sustabdyti ar nutraukti išieškojimą (prašymo pakeitimas ar atsiėmimas), pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas, ir kurioms esant pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymą ar mokesčių administravimą reguliuojančius teisės aktus nebūtų galimas išieškojimas pagal atsakovui pateiktus Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti išieškojimą ir suvienodintą dokumentą.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjo aptariamas teisinis santykis dėl atsakovo veiksmų neteisėtai pradėjus išieškojimo procedūras jo atžvilgiu susiformavo dar 2016 m., kai VMI 2016 m. balandžio 4 d. gavo Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų tarnybos prašymą vykdyti reikalavimą bei jo pagrindu buvo pradėti išieškojimo veiksmai.

47. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė