f790a2d9-44e9-4ef1-aecf-1a67d667d514 · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-309/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33913-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.5.1. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 25 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei, nuteistajam V.

P., jo gynėjui advokatui Arvydui Aranauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, V.

P. įpareigotas visÄ bausmės atlikimo laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. P. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo K. S., o bÅ«tent: 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 11.30 val., vagonėlyje, esančiame kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia paėmė nukentėjusiajam K. S. už abiejų rankų ir jėga stumdamas pro vagonėlio patalpų duris į durų staktÄ nubrozdino abi rankas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam K.

S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus deÅ¡iniojo žasto vidiniame pavirÅ¡iuje ir deÅ¡iniojo žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniojo žasto vidiniame pavirÅ¡iuje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas A. Aranauskas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – V.

P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. 2.1. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, iÅ¡ esmės vadovavosi tik selektyviai atrinktais ir kaltinimui palankiais prieÅ¡taringais baudžiamosios bylos duomenimis, apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė prielaidų pobÅ«džio teiginiais, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.1. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklÅ«s, iÅ¡ 2019 m. rugsėjo 6 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis keičia savo parodymus, teigdamas, kad ėjo su nuteistuoju ne kartu, o Å¡iam iÅ¡ paskos, neprovokavo nuteistojo, nefiksavo įvykio mobiliuoju telefonu, vėliau į klausimÄ , ar į vagonėlį ėjo kartu, ar atskirai, sau prieÅ¡taraudamas visgi teigia, kad ėjo kartu, kalbėjosi, kartu su nuteistuoju įėjo į vagonėlį.

Be to, papildomos apklausos, vykusios 2019 m. rugsėjo 9 d., metu, po nuteistojo ir nukentėjusiojo akistatos, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, kurias tiesiogiai nukentėjusiajam nurodė nuteistasis, nukentėjusysis pakeitė savo parodymus ir tvirtino įvykio metu vis dėl to daręs garso įraÅ¡Ä , tačiau supanikavęs šį įraÅ¡Ä panaikino, patvirtino sakęs nuteistajam žodžius „gavau viskÄ , ko norėjau“, patvirtino, kad tokiu elgesiu siekė nuteistÄ jį iÅ¡provokuoti. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiam nurodžius naujas aplinkybes apie darytÄ garso įraÅ¡Ä , kurio metu, kaip teigė nukentėjusysis, buvo užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pareigÅ«nai nesiėmė jokių veiksmų, siekdami atkurti įraÅ¡Ä , nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių šį įraÅ¡Ä atkurti.

Mano, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nutylėjo apie darytÄ garso įraÅ¡Ä , o pradėjus ikiteisminį tyrimÄ nuteistojo atžvilgiu, šį įraÅ¡Ä iÅ¡trynė, kelia pagrįstas abejones dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo. 2.3. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog 2019 m. rugpjūčio 19 d. po pokalbio serviso patalpose nuteistasis ir nukentėjusysis išėjo į laukÄ , o teismo posėdžio metu patikslino, kad į laukÄ pirmasis išėjo nuteistasis, o nukentėjusysis išėjo paskui jį, nuteistasis ėjo priekyje.

Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, neaiÅ¡ku, kodėl teismas šį epizodÄ , kurį teismo posėdžio metu patvirtino pats nukentėjusysis, liudytojas V. K. ir nuteistasis, laiko pagrindu konstatuoti nuteistojo parodymų neobjektyvumÄ . Pažymi, kad įvertinus bylos duomenis darytina iÅ¡vada, jog minėtų asmenų parodymai vienas kitam neprieÅ¡tarauja ir paneigia nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę, neva Å¡is ėjo kartu su nuteistuoju, kartu pateko į vagonėlį. Teigia, kad bÅ«tent Å¡ia, neteisingai įvertinta aplinkybe, teismas sprendė dėl nuteistojo parodymų nepagrįstumo, nors nuteistojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklÅ«s. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad po įvykio nukentėjusysis, kreipęsis bendruoju pagalbos skambučiu, nurodė, kad jam medikų pagalbos nereikia, o vėliau jau teigė jautęs stiprų suspaudimÄ , skausmÄ , nors pats nukentėjusysis buvo nurodęs, kad nebuvo trunkamojo veiksmo – laikymo. 2.4.

Pasak apeliantų, nukentėjusysis, bÅ«damas nepatenkintas automobilio remonto paslaugų kokybe, o tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kad jis dėl to kreipėsi į advokatÄ , vartotojų teises ginančiÄ institucijÄ , galėjo bÅ«ti suinteresuotas apkaltinti nuteistÄ jį nebÅ«tu nusikaltimu, taip pastarajam kerÅ¡ydamas, taigi nukentėjusiojo parodymai turi bÅ«ti vertinami itin atidžiai. Pažymi, kad liudytojų parodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, atspindi ne jų stebėto įvykio aplinkybės, o iÅ¡ esmės tik atkartoja nukentėjusiojo parodymus. 2.5.

Skunde taip pat nurodoma, kad, nors nuosprendyje daromos iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau kaip liudytoja apklaustos nukentėjusiojo sutuoktinės parodymai neturi įrodomosios reikÅ¡mės, nes jie nepatvirtina, kad nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ padarė nuteistasis. Nukentėjusiojo sutuoktinės parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes ji, bÅ«dama nukentėjusiojo sutuoktinė, yra subjektyvi, Å¡aliÅ¡ka. Be to, atsižvelgiant į tai, kad parodymus, susijusius su jos sutuoktinio sužalojimu, Å¡i liudytoja pateikė tik teismo posėdyje, t. y. praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, neatmetama, kad sutuoktiniai turėjo pakankamai laiko ir galėjo suderinti savo parodymus bei laikytis bendros pozicijos (pvz., kad sužalojimų iki įvykio nebuvo).

Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos policijos pareigÅ«nės S. J. parodymais, kuri ne tik nematė įvykio aplinkybių, apie įvykį sužinojo iÅ¡ kito pareigÅ«no praneÅ¡imo, bet ir buvo Å¡aliÅ¡ka bei neobjektyvi. Nurodo, kad teismui pateikti telefoninio pokalbio įraÅ¡ai patvirtina nuteistojo nurodytų aplinkybių teisingumÄ ir paneigia liudytojos S. J. parodymus, kad jai paskambinus nuteistajam, pastarasis jos atžvilgiu vartojo keiksmažodžius. Pažymi, kad byloje esančio 2019 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo teismas nevertino ir dėl Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo bei dėl pokalbio garso įrašų nepasisakė.

Be to, apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo policijos pareigÅ«no R. U. parodymais, nes pastarasis įvykio nematė, apie įvykį sužinojo iÅ¡ nukentėjusiojo. Pasak apeliantų, byloje nėra tiesioginių, objektyvių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu nuteistojo panaudotÄ fizinį smurtÄ . 2.6. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra. Mano, kad siekiant patikrinti nukentėjusiojo teiginius, jog jis buvo suimtas už rankų, stumiamas pro patalpos duris ir tokiu bÅ«du jam padaryti rankų nubrozdinimai, itin svarbu buvo nustatyti faktinius patalpos bei patalpos durų parametrus, tačiau patalpos apžiÅ«rėtos pavirÅ¡utiniÅ¡kai, patalpų apžiÅ«ros protokolas yra neiÅ¡samus, nes ikiteisminio tyrimo metu neatlikti durų matavimai (aukÅ¡tis, plotis), nenustatytas patalpos vidaus iÅ¡planavimas, vidaus matmenys bei matmenys, buvę tarp darbastalio ir durų.

Pažymi, kad visiÅ¡kai neapžiÅ«rėtos ir netirtos pačios patalpos durys, įskaitant durų staktÄ , kaip byloje teigiama, su kurių pavirÅ¡iumi kontaktuojant nukentėjusysis patyrė sužalojimus, nenustatytas durų staktos pavirÅ¡ius. ApžiÅ«ros protokolo priedo fotolentelėje pateikta informacija taip pat neiÅ¡sami, ji nepapildo, nedetalizuoja jokių kitų patalpos parametrų, o tik iÅ¡ dalies vizualiai atvaizduoja patalpÄ . 2.7. Be to, anot apeliantų, specialisto paaiÅ¡kinimų vertinimas atliktas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jis neatitinka teismų praktikos, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad specialisto (ekspertų) iÅ¡vados įrodinėjant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali bÅ«ti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-495/2020).

Atkreipia dėmesį, kad ekspertas teismo posėdžio metu pateikė specialisto iÅ¡vadoje nurodytų trauminių poveikių padarymo versijas, tačiau nei specialisto iÅ¡vadoje, nei posėdžio metu nenurodė nei kraujosruvų, nei nubrozdinimo mechanizmo, teigdamas, tačiau ne konstatuodamas, kad nubrozdinimas gali bÅ«ti padaromas esant pakankamam spaudimui. Palyginus Å¡iÄ eksperto nurodytÄ aplinkybę su nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, matyti, kad apie pirÅ¡tų spaudimo žymes neužsiminta, prieÅ¡ingai, teigiama, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais.

Mano, kad atsižvelgiant į tai, kaip nurodyta ir apkaltinamajame nuosprendyje, kad patalpos durų stakta padaryta iÅ¡ metalinės konstrukcijos, akivaizdu, jog vizualiai apžiÅ«rėjus, lietimo bÅ«du galima nustatyti, kad patalpos durų stakta yra lygaus pavirÅ¡iaus, taigi abejotina, ar esant odos sÄ lyčiui su tokiu pavirÅ¡iumi, nesant trinties su ne Å¡iurkščiu pavirÅ¡iumi, galėjo atsirasti nubrozdinimai. Teigia, kad iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų neaiÅ¡ku, kaip jis patyrė sužalojimus aukščiau alkÅ«nių, arčiau pažastų, neaiÅ¡ku, kur nukentėjusiajam įėjus į vagonėlį tuo metu buvo nuteistasis, kokiomis aplinkybėmis jis jį sugriebė už rankų, bei kur konkrečiai jie tuo metu buvo vagonėlyje, ar nukentėjusysis prieÅ¡inosi ir kaip nuteistasis, bÅ«damas žymiai smulkesnis, fiziÅ¡kai silpnesnis sugebėjo nukentėjusįjį nustumti iki vagonėlio durų (galimai apsukti vagonėlyje) ir jį iÅ¡stumti.

Pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ teismui pateikto vaizdo įraÅ¡o, nukentėjusiajam duodant parodymus parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, ekspertas T. Šavyrovas nedalyvavo, jis buvo lauke, ir tik vėliau užėjęs nukentėjusiojo paprašė parodyti, kaip jį iÅ¡stÅ«mė, tačiau iÅ¡ to, kÄ jam parodė nukentėjusysis, ekspertas neturėjo pakankamai duomenų patvirtinti, kad nukentėjusiojo sužalojimai patirti jo nurodytomis aplinkybėmis. 2.8. Nuteistasis ir jo gynėjas pažymi, kad, nors specialisto iÅ¡vadoje ir konstatuotas nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, tačiau specialistas kategoriÅ¡kai nenurodė, kad sužeidimas yra nukentėjusiojo suėmimo rankomis, stÅ«mimo, sÄ lyčio su durų stakta pasekmė.

Specialisto padaryta iÅ¡vada tik nurodo, kad sužalojimo priežastis galėjo bÅ«ti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Pasak apeliantų, akivaizdu, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , nesirėmė jokiais kitais įrodymais, besÄ lygiÅ¡kai leidžiančiais konstatuoti V. P. neteisėtÄ veikimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, be to, ne tik nepaÅ¡alino byloje kilusių abejonių ir prieÅ¡taravimų, neatliko įrodymų tyrimo, bet ir nesurinko naujų ir (ar) neginčijamų naujų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo V.

P. kaltę, nemotyvavo, kodėl nuteistojo parodymus dėl įvykio atmetė kaip nepagrįstus ir neteisingus. 2.9. Apeliantų manymu, iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neatskleidė įrodymų tarpusavio ryÅ¡io, nenurodė, kuriais konkrečiai įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Byloje surinkti įrodymai, iÅ¡ jų kiekvienas atskirai, nepatvirtina, kad V. P. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatas bei ir in dubia pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principÄ , nes savo sprendimÄ grindė prielaidomis, taikė skirtingus kriterijus kaltinantiems ir teisinantiems duomenų Å¡altiniams, bÅ«damas nemotyvuotas ir nepagrįstai kritiÅ¡kas teisinantiems duomenims, tačiau nuolankus kaltinantiems duomenims (nukentėjusiojo parodymams), nukentėjusiojo parodymus laikydamas nuosekliais bei teisingais ir dėl to teikdamas jiems prioritetÄ , nors nukentėjusiojo statusas byloje nėra neutralus, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir asmenų, kurie nėra procesiÅ¡kai neutralÅ«s, parodymų vertinimo (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. liepos 24 d. sprendimas Romanovas prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 41461/02, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato A. Aranausko apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog V. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir V. P. priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

6. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

7. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos bÅ«tinasis požymis, tačiau jÄ kvalifikuojant yra svarbus, aiÅ¡kinantis tyčios kryptingumÄ .

Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktikÄ kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos matyti, kad nagrinėjant situacijÄ , kuriÄ galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina vertinti ne tik formaliÄ veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situacijÄ , kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

8. V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. jam buvo nedarbo diena, tačiau jis buvo atvažiavęs į jam priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ä®monė vadinasi MB „V.“, Å¡ioje įmonėje jis dirba kasininku, mažosios bendrijos vadovas yra jo sÅ«nus. Jis pats (V. P.) remonto darbų neatlieka, negali dirbti dėl sveikatos problemų – Å¡irdies ligų. Pamena, kad tÄ kart į serviso patalpas atėjo aukÅ¡tas stambus vyras (parodė į posėdžių salėje esantį nukentėjusįjį) ir pasakė:

„duok man kvitÄ â€œ. Jis vyriÅ¡kiui atsakė, kad kvito neduos, nieko neraÅ¡ys, paliko vyrÄ serviso patalpose ir išėjo į laukÄ . Jam (V. P.) nuėjus į teritorijos kieme esantį vagonėlį, atsirakinus duris, jas uždarius ir atsisėdus, pamanius, kad „viskas tuo ir pasibaigė“, netrukus atėjo tas pats vyras ir vėl ėmė reikalauti kvito. Jam atsakius, kad kvito neduos, vyriÅ¡kis, tiesdamas rankas į kasos aparatÄ , pasakė: „Duok man kasos aparatÄ , aÅ¡ pats tÄ kvitÄ iÅ¡simuÅ¡iu“.

Tuomet jis (V. P.) vyrui pasakė eiti lauk. VyriÅ¡kis jo neklausė, iÅ¡ patalpos neišėjo. Tuomet jis dar kartÄ paprašė vyro iÅ¡eiti, tačiau pastarasis nėjo, pradėjo save filmuoti, Å¡aukė: „Už kÄ tu mane skriaudi?“, po to pasakė, kad „viskÄ dabar pasidariau, viskÄ , ko man reikia, turiu“, ir išėjo. VyriÅ¡kis, atėjęs į įmonės patalpas, kurį laikÄ filmavo, įraÅ¡inėjo, jį provokavo. Provokacija buvo psichologinė, kartu kartojant žodžius „duok kvitÄ â€œ.

Nurodė, kad jokio smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo, kontakto tarp jų nebuvo, nes tam nebuvo jokios priežasties, jų abiejų elgesys buvo „normalus“ (3 t., b. l. 43–44).

9. Nors, V. P. teigimu, jis jokių veiksmų K. S. atžvilgiu neatliko, konflikto tarp jų nebuvo, nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp V. P. ir K. S. visgi kilo konfliktas. Nukentėjusysis K. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. jam atvažiavus į autoservisÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ais „T.“ picerijÄ , ir ten buvusio V. P. papraÅ¡ius iÅ¡duoti kvitÄ su įmonės rekvizitais, patvirtinantį, kad bÅ«tent Å¡iame servise buvo remontuojamas jo automobilis, V.

P. pasakė, kad kvito neduos, sakė, kad ne jis remontavo automobilį, teigė, kad nemoka spausdinti. Jis (K. S.) darė pokalbio garso įraÅ¡Ä , tačiau vėliau jį iÅ¡trynė, manydamas, kad įraÅ¡o darymas yra neteisėtas, taip elgtis negalima. Jis (K. S.) pasisiÅ«lė V. P. pats atspausdinti kvitÄ , paaiÅ¡kino, kad jis pats dirba su kasos aparatu, tačiau V. P. su tuo nesutiko. Pokalbis tarp jo ir V. P. pradžioje vyko pačiame servise, prie jame dirbusių darbininkų. Po Å¡io pokalbio V. P. iÅ¡ serviso patalpų išėjo į kitas patalpas – į kieme esantį vagonėlį.

Jis (K. S.) ėjo V. P. iš paskos. V. P. įėjus į vagonėlį, jis taip pat į jį įėjo ir vėl prašė kvito. V. P. sakė, kad jo (K. S.) nepažįsta, nervinosi, kad jis neina lauk. V. P. išėjo iš vagonėlio, o jį užrakino, sakydamas: „Eik lauk, jeigu neini lauk, tada pabūk čia“. Išėjęs V. P. labai greitai sugrįžo, atsistojo priešais jį (K. S.), pasakė: „Eik lauk, eik lauk“, suėmė jam už rankų, suko ir išstūmė pro duris lauk.

Jis labiau viena ranka atsitrenkė į durų staktÄ . StÅ«mimo pro duris metu jis iÅ¡plėtė rankas, kad iÅ¡laikytų pusiausvyrÄ . Nuo stipraus suspaudimo jam ant rankų liko mėlynės, be to, stumiant jį pro duris, į staktÄ buvo nubrozdintos rankos. Sužalojimai jam buvo padaryti nuo suspaudimų ir nubrozdinimų nuo durų staktų. Viskas įvyko ekspromtu, akimirksniu, nebuvo taip, kad V. P. jį laikė. V. P. paklausė jo: „Eini lauk? Neini?“ ir iÅ¡stÅ«mė lauk pro duris. Gali bÅ«ti, kad tame vagonėlyje durų tarpas tarp staktų yra tik 70 cm, nes ten labai nedaug vietos.

Po įvykio jam rankas kažkiek skaudėjo, tačiau skausmas nebuvo nepakeliamas. Tik sėsdamas į automobilį jis pajuto skausmÄ , pamatė nubrozdinimÄ . Po įvykio jis pirmiausia paskambino žmonai, po to – advokatui, ir paklausė, kaip jam Å¡iuo atveju elgtis. Gavęs patarimÄ kreiptis į policijÄ , jis taip ir padarė. SkausmÄ juto apie savaitę, jokių vaistų nevartojo. Policijos pareigÅ«nai nufotografavo jo sužalojimus. Ä® kaltinamojo gynėjo klausimus nukentėjusysis atsakė negalintis paaiÅ¡kinti, kodėl persekiojo V.

P., pastarajam atsisakius iÅ¡duoti kvitÄ , nurodė, kad provokacija galėjo pasireikÅ¡ti jo neišėjimu iÅ¡ įmonės patalpų, kai jis pirmÄ kartÄ buvo papraÅ¡ytas iÅ¡eiti lauk, tačiau nėjo, taip pat telefono rodymas darant garso įraÅ¡Ä (3 t., b. l. 44–49). K. S. 2019 m. rugpjūčio 9 d. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad V. P., atsisakęs iÅ¡duoti kvitÄ , patvirtinantį įmonėje atliktus automobilio remonto darbus, paėmęs už abiejų rankų ir stumdamas pro įmonės patalpų duris, į durų staktÄ nubrozdino jam abi rankas, taip sukeldamas fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 7).

Suvestas į akistatÄ su V. P., K. S. nurodė, kad po to, kai V. P. jam nedavė kvito garažo patalpose, ir jis nuėjęs paskui V. P. į vagonėlį vėl paprašė iÅ¡duoti kvitÄ , o V. P. pasakė, kad kvito neduos, nes jo nepažįsta, sakė, kad neturi laiko, prašė iÅ¡eiti lauk, tačiau jis (K. S.) nėjo, toliau prašė kvito, V. P. suėmė jį už rankų ir iÅ¡stÅ«mė pro duris. Stumiant V. P. nubrozdino jam rankas į durų staktÄ (1 t., b. l. 140–144). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. 12.05 val.

K. S. policijai pranešė, jog jam atvykus į MB „V.“, adresu: (duomenys neskelbtini), ir papraÅ¡ius kvito už įmonės atliktus darbus, darbuotojas V. P. kvito nedavė ir, panaudodamas fizinę jėgÄ , iÅ¡stÅ«mė jį iÅ¡ įmonės patalpų, sukeldamas jam fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 15). Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos skambučio skaitmeninės garso įraÅ¡o kopijos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui K.

S. pranešė, kad autoremonto įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ais „T.“ picerijÄ , prieÅ¡ jį buvo pavartotas smurtas, jis buvo iÅ¡mestas iÅ¡ patalpų ir sužalotas, medikų pagalbos nereikia (1 t., b. l. 185–186). Parodymų patikrinimo vietoje metu K. S. parodė, kaip V. P. suėmė jį už abiejų rankų žastų, stÅ«mė pro patalpos duris, parodė, kad jo (K. S.) rankos buvo sulenktos per alkÅ«nes, stumiant rėmėsi į metalinę durų staktÄ (1 t., b. l. 198–199; 2 t., b. l. 1–8). 10. IÅ¡ nukentėjusiojo K.

S. parodymų matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių yra nuoseklÅ«s, o aplinkybė, ar K. S. į vagonėlį ėjo V. P. iÅ¡ paskos, ar į vagonėlį atėjo jau V. P. į jį įėjus ir atsisėdus, reikÅ¡mės vertinant V. P. parodymus ir sprendžiant jo kaltės klausimÄ neturi. Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, K. S. neneigė, kad jis darė garso įraÅ¡Ä ir savo veiksmais galimai provokavo V. P., paaiÅ¡kino, kad taip jis siekė gauti iÅ¡ V. P. jam reikalingÄ automobilio remontÄ MB „V.“ patvirtinantį kvitÄ .

Atsižvelgiant į K. S. parodymus, kad V. P. provokavimas galėjo pasireikÅ¡ti ne tik neinant iÅ¡ patalpos, bet ir telefono rodymu darant garso įraÅ¡Ä , nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad tai, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nepasakė apie darytÄ garso įraÅ¡Ä , pradėjus ikiteisminį tyrimÄ Å¡Ä¯ įraÅ¡Ä iÅ¡trynė ir nebuvo siekiama jį atkurti, kelia abejonių nukentėjusiojo parodymų patikimumu. 11. Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2119 m. rugpjūčio mėnesį, penktadienį, autoservise „V.“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo autoÅ¡altkalviu, įvyko įvykis.

Ä® autoserviso patalpas atėjęs aukÅ¡tas vaikinukas (parodė į posėdžių salėje esantį nukentėjusįjį) paklausė, ar yra virÅ¡ininkas, prašė iÅ¡duoti kasos aparatu atspausdintÄ prieÅ¡ pusę metų remontuoto automobilio kvitÄ . Tuo metu įmonės vadovo M. P. nebuvo, todėl vyriÅ¡kis bendravo su V. P.. VyriÅ¡kis čekio prašė serviso patalpose, rodė V. P. kažkokius lapus. Po to V. P. ir vyriÅ¡kis išėjo į laukÄ . Vėliau jis iÅ¡girdo apie konfliktÄ , kad kažkas susistumdė, tačiau Å¡iuo įvykiu nesidomėjo (3 t., b. l. 8–9). 12. Liudytojas M.

P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra įmonės savininkas ir direktorius, o jo tėvas V. P. įmonėje dirba priėmėju-meistru. 2019 m. rugpjūčio 9 d. MB „V.“ jis (M. P.) nebuvo, apie įvykusį konfliktÄ sužinojo iÅ¡ darbuotojų, paskambinus darbuotojui V., pastarasis pasakė, kad įvyko kažkoks konfliktas, kurio jis (V.) nematė, sakė, kad kažkoks žmogus, atėjęs į servisÄ , jo tėvui V. P. reiÅ¡kė priekaiÅ¡tus. M. P. taip pat nurodė, kad dar iki įvykio vyriÅ¡kis buvo atėjęs į įmonę, rodė lapus ir reiÅ¡kė pretenzijas dėl blogai suremontuoto automobilio.

PaaiÅ¡kino, kad įmonės teritorijoje esančio namelio, kuriame tariamai įvyko įvykis, durys yra neaukÅ¡tos, siauros, aukÅ¡tesnis, platesnių pečių žmogus gali už jų kliÅ«ti (3 t., b. l. 4–6). 13. Liudytoja D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad po to, kai jos vyras nuvažiavo į autoservisÄ papraÅ¡yti čekio, patvirtinančio, kad jų automobilis buvo remontuotas Å¡ioje įmonėje, po kurio laiko jis paskambinęs pasakė, kad čekio geruoju negavo, jį iÅ¡metė. Ji patarė paskambinti advokatui ir pasitarti, kÄ tokiu atveju daryti, advokatas patarė kviesti policijÄ .

Po įvykio vyras jai pasakojo, kad jį suėmė ir iÅ¡metė – iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ konteinerio. Matė sužalojimus ant vyro rankų, prieÅ¡ tai Å¡ių sužalojimų nebuvo. Vyras sakė, kad skauda rankas, į medikus nesikreipė, sužalojimus nustatė ekspertai. Ji iÅ¡ vyro pasakojimo suprato, kad V. P. galėjo supykti dėl to, jog vyras dar kartÄ paprašė čekio, nėjo lauk, todėl jį tiesiog iÅ¡metė (3 t., b. l. 9–10). 14. Liudytojas R. U. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d., apie 12.05 val., gavus praneÅ¡imÄ ir atvykus prie kavinės „T. p.“, pranešėjas K.

S. paaiÅ¡kino, kad atvyko į MB „V.“ papraÅ¡yti mokėjimo kvito už anksčiau atliktus automobilio remonto darbus, tačiau darbuotojas V. P. Å¡io kvito nedavė, panaudodamas fizinę jėgÄ , iÅ¡stÅ«mė jį iÅ¡ įmonės teritorijoje esančio vagonėlio, ant K. S. rankų matėsi nubrozdinimai, paraudimai, jie buvo nufotografuoti (1 t., b. l. 121–124). Teisiamajame posėdyje liudytojas R. U. dar kartÄ patvirtino, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ prie „T. p.“ kavinės, nukentėjusysis parodė rankas, matėsi, kad yra paraudimai, nubrozdinimai, taip pat nurodė, kad nukentėjusysis buvo Å¡oke, iÅ¡sigandęs, pasimetęs. Telefonu buvo padarytos nukentėjusiojo sužalojimų nuotraukos (3 t., b. l. 6–7). 15. Liudytoja S. J. teisiamojo posėdžio metu perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. atvykus į MB „V.“ teritorijÄ pagal gautÄ nukentėjusiojo K. S. pareiÅ¡kimÄ , jog tarp jo ir įmonės darbuotojo įvyko konfliktas, įmonės teritorijos vartai buvo užrakinti, jai paskambinus V. P., pastarasis kalbėjo nemandagiai, pokalbį nutraukė (1 t., b. l. 126–130). Teisiamajame posėdyje S. J. taip pat patvirtino, kad jai paskambinus V. P. ir prisistačius, pastarasis su ja nebendravo, elgėsi nemandagiai (3 t., b. l. 7). 16. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R.

U. 2019 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad nuvykus pagal praneÅ¡imÄ prie kavinės „T. p.“, esančios (duomenys neskelbtini), pranešėjas K. S. paaiÅ¡kino, kad jam atvykus į MB „V.“, esančiÄ adresu: (duomenys neskelbtini), papraÅ¡yti mokėjimo kvito už atliktus darbus, įmonės darbuotojas V. P. kvito jam nedavė, panaudodamas fizinę jėgÄ , iÅ¡stÅ«mė jį iÅ¡ įmonės patalpų, sukeldamas jam (K. S.) fizinį skausmÄ . Ant K. S. kairės rankos dilbio vidinėje pusėje matėsi nubrozdinimas – kraujosruva, ant deÅ¡inės rankos žasto vidinėje pusėje taip pat matėsi kraujosruva, įbrėžimas.

Nukentėjusysis nurodė, kad visus Å¡iuos sužalojimus padarė V. P.. Nukentėjusiojo kÅ«ne esantys sužalojimai užfiksuoti juos nufotografuojant, nuotraukos pridėtos prie tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., b. l. 19, 22–25). 17. IÅ¡ patalpų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas vagonėlis, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu reikÅ¡mingų tyrimui objektų nerasta, be kitų vagonėlyje buvusių daiktų ir baldų, rastas aparatas, skirtas susimokėti banko kortele už suteiktÄ paslaugÄ (1 t., b. l. 79–80, 82–86). 18. 2019 m. rugpjūčio 12 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K.

S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas dešiniojo žasto vidiniame paviršiuje ir dešiniojo žasto užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešiniojo žasto vidiniame paviršiuje. K. S. nustatyti sužalojimai padaryti prieš 3–5 paras iki apžiūros, jie padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, 5 trauminių poveikių metu. K. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 57). 19. Specialisto T.

Å avyrovo paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jis 2019 m. rugsėjo 24 d. dalyvavo atliekant K. S. parodymų patikrinimÄ vietoje, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pagal pastarojo parodymus galėjo bÅ«ti padaryti 2019 m. rugpjūčio 12 d. apžiÅ«ros metu nustatyti sužalojimai, nurodyti specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad įvertinus visas aplinkybes, K. S. parodymus įvykio vietoje, kaip įtariamasis jį paėmė už abiejų rankų ir iÅ¡stÅ«mė pro duris, K. S. parodymus, kaip stÅ«mimo metu jis laikė rankas, kurias nusibrozdino į durų staktÄ , tai, kad durų stakta padaryta iÅ¡ metalinės konstrukcijos, darytina iÅ¡vada, jog sužalojimai, nurodyti specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo bÅ«ti padaryti ir 2019 m. rugsėjo 24 d.

K. S. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suimant jam už abiejų žastų ir suspaudžiant, bei, po pastÅ«mimo jam abejomis rankomis atsitrenkiant į minėtÄ durų staktÄ (2 t., b. l. 15–17). 20. Teisiamajame posėdyje ekspertas T. Å avyrovas patvirtino savo pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kinimų protokolÄ ir nurodė, kad teismas gali jais remtis. Ä® pateiktus klausimus atsakė, kad sužalojimai K. S. buvo padaryti penkiais trauminiais poveikiais, kuriuos galima grupuoti į vienÄ trauminį veiksmÄ .

PaaiÅ¡kino, kad vieno veiksmo metu gali bÅ«ti padaromi trys trauminiai sužalojimai, pavyzdžiui, suėmus rankÄ trimis skirtingais pirÅ¡tais skirtingose vietose. Taip pat nurodė, kad suspaudimas ir sudavimas yra tas pats veiksmas, jis palieka tokius pačius sužalojimus. Ar stipriai suspausi, ar suduosi į tÄ pačiÄ vietÄ , sužalojimas bus tas pats. Ä® V. P. gynėjo advokato padėjėjo V. M. klausimÄ dėl dalyvavimo parodymo patikrinimų vietoje metu, ekspertas atsakė, kad jis parodymo patikrinimų vietoje metu buvo Å¡alia nukentėjusiojo, stebėjo, kÄ aiÅ¡kina ir rodo nukentėjusysis, buvo namelyje, apžiÅ«rinėjo įvykio vietÄ .

Pažymėjo, kad stebėti galima ir iÅ¡ Å¡alies, jeigu viskas gerai matosi, galima bÅ«ti ir visiÅ¡kai prie pat, ir 10 cm atstumu (3 t., b. l. 42–43). 21. Įvertinus visumÄ byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir V. P. gynėjo pateiktÄ teismo medicinos konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog V. P., paimdamas K. S. už abiejų rankų ir jėga stumdamas pro vagonėlio patalpų duris, į durų staktÄ nubrozdino K.

S. abi rankas ir padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus deÅ¡iniojo žasto vidiniame pavirÅ¡iuje ir deÅ¡iniojo žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniojo žasto vidiniame pavirÅ¡iuje. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis, kreipęsis telefonų į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , nurodė, jog jam medikų pagalbos nereikia, o vėliau jau teigė jautęs stiprų skausmÄ , nors pats nurodė, kad nebuvo trunkamojo veiksmo – laikymo, nereiÅ¡kia, kad tarp V.

P. ir K. S. įvykusio konflikto metu pastarajam nebuvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Skundo argumentas, kad nukentėjusysis, bÅ«damas nepatenkintas automobilio remonto paslaugų kokybe, galėjo nepagrįstai apkaltinti V. P., taip pastarajam kerÅ¡ydamas, vertinamas kaip deklaratyvius ir atmetamas, nes jo nepatvirtina jokie bylos duomenys. 22. Atsakant į skundo argumentÄ , kad liudytojų, t. y. D. S., V. U., parodymai atspindi ne jų stebėto įvykio aplinkybės, o iÅ¡ esmės tik atkartoja nukentėjusiojo parodymus, nes Å¡ie liudytojai įvykio nematė, pažymima, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taigi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Be to, nors liudytojai D.

S. ir R. U. paties įvykio nematė, tačiau liudytoja D. S., be kita ko, nurodė, kad vyrui grįžus į namus, ji ant pastarojo rankų pamatė sužalojimus, kurių prieÅ¡ tai nebuvo, o liudytojas R. U. parodė, kad jis atvykęs į įvykio vietÄ matė ant K. S. rankų paraudimus, nubrozdinimus, K. S. buvo iÅ¡sigandęs, pasimetęs. 23. Liudytojos policijos pareigÅ«nės S. J. nurodyta aplinkybė, kad jai paskambinus V. P., pastarasis kalbėjo nemandagiai, reikÅ¡mės sprendžiant V. P. kaltės klausimÄ taip pat neturi, taigi teismui nebuvo jokio pagrindo byloje esantį 2019 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolÄ laikyti įrodymu ir juo remtis. 24. Nors įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (1 t., b. l. 79–86) ir nenurodyti vagonėlio durų iÅ¡matavimai, nenustatytas durų staktos pavirÅ¡ius, įvertinus visumÄ byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir liudytojo MB „V.“ direktoriaus M.

P. parodymus, kad namelio, kuriame tariamai įvyko įvykis, durys yra neaukÅ¡tos, siauros, aukÅ¡tesnis, platesnių pečių žmogus gali už jų kliÅ«ti, bei V. P. gynėjo pateiktas fotonuotraukas (3 t., b. l. 29–39), nekyla abejonių, kad K. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti suėmus jį už rankų ir stumiant pro metalines vagonėlio patalpų duris. 25. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas specialisto iÅ¡vadÄ ir eksperto paaiÅ¡kinimus vertino visumoje su kitais bylos įrodymais, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad specialisto paaiÅ¡kinimų vertinimas atliktas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakant į skundo argumentÄ , kad iÅ¡ to, kÄ jam parodymų patikrinimų vietoje metu parodė nukentėjusysis, ekspertas neturėjo pakankamai duomenų patvirtinti, kad nukentėjusiojo sužalojimai patirti bÅ«tent jo nurodytomis aplinkybėmis, atkreipiamas dėmesys, kad ekspertas T. Å avyrovas teisiamajame posėdyje atsakydamas į jam pateiktus klausimus nurodė, kad parodymo patikrinimų vietoje metu jis buvo Å¡alia nukentėjusiojo, stebėjo, kÄ nukentėjusysis aiÅ¡kina ir rodo, buvo namelyje, apžiÅ«rinėjo įvykio vietÄ .

Akcentavo, kad tuo atveju, jeigu viskas gerai matosi, galima stebėti ir iÅ¡ Å¡alies, tai nebÅ«tina daryti bÅ«nant „visiÅ¡kai prie pat“. 26. Remiantis tuo, kad iÅ¡dėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog tarp V. P. ir K. S. buvo fizinis kontaktas – V. P., paimdamas K. S. už abiejų rankų ir jėga stumdamas jį pro vagonėlio patalpų duris, į durų staktÄ nubrozdino K. S. abi rankas ir padarė jam nustatytus sužalojimus. Tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

P. turėjo tyčiÄ (tiesioginę ar netiesioginę) savo veiksmais sužaloti K. S.. Kaip minėta, V. P. nurodė, kad jis, autoserviso patalpose pasakęs, jog K. S. kvito neduos, išėjo iÅ¡ serviso patalpų, nuėjo į įmonės teritorijoje esantį vagonėlį, atsisėdo ir pamanė, kad „viskas tuo ir pasibaigė“, tačiau netrukus atėjęs K. S. vėl ėmė reikalauti kvito. Jam atsakius, kad kvito neduos, K. S. ėmė tiesti rankas į kasos aparatÄ , sakydamas, kad pats tÄ kvitÄ â€žiÅ¡simuš“.

Jam papraÅ¡ius K. S. iÅ¡eiti, pastarasis vis tiek nėjo iÅ¡ patalpos, jį provokavo, nuolat kartodamas žodžius „duok kvitÄ â€œ. Be to, K. S. kurį laikÄ telefonu filmavo, įraÅ¡inėjo, t. y. provokavo jį ir tokiu bÅ«du. Atkreipiamas dėmesys, kad K. S. teisiamajame posėdyje neneigė, jog V. P. daug kartų prašė jo iÅ¡eiti iÅ¡ įmonės patalpų, sakydamas: „Eik lauk, eik lauk“, sakė, kad jo nepažįsta, nervinosi, kad jis neina lauk, tačiau jis vis tiek nėjo, toliau prašė kvito, netgi pats pasisiÅ«lė atspausdinti kvitÄ .

Nurodė, kad V. P. netgi buvo jį trumpam užrakinęs vagonėlyje, manydamas, kad po to jis iÅ¡ patalpų iÅ¡eis, tačiau ir tuomet jis iÅ¡ patalpos nėjo. Tada V. P., sakydamas jam eiti lauk, suėmė už rankų ir iÅ¡stÅ«mė jį pro vagonėlio duris. Akivaizdu, kad Å¡iuos veiksmus V. P. atliko dėl to, kad K. S. nereagavo į jo praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ patalpos, nors jam buvo kelis kartus paaiÅ¡kinta, jog kvitas nebus iÅ¡duotas, gražiuoju iÅ¡ patalpos nėjo ir vis kartojo: „Duok kvitÄ â€œ.

Taigi, V. P. paėmė K. S. už rankų ir pastarÄ jį stÅ«mė pro duris ne norėdamas jį sužaloti, o siekdamas, kad K. S. nebebÅ«tų patalpoje. Akcentuotina, kad V. P. smÅ«gio K. S. nesudavė, pats nukentėjusysis nurodė, kad viskas įvyko ekspromtu, akimirksniu, nebuvo taip, kad V. P. jį laikė. V. P. tik paklausė jo: „Eini lauk? Neini?“ ir iÅ¡stÅ«mė lauk pro duris. Be to, K. S. nurodė negalintis paaiÅ¡kinti, kodėl persekiojo V. P. pastarajam atsisakius iÅ¡duoti kvitÄ , nurodė, kad provokacija galėjo pasireikÅ¡ti jo neišėjimu iÅ¡ įmonės patalpų, kai jis pirmÄ kartÄ buvo papraÅ¡ytas iÅ¡eiti lauk, tačiau nėjo, taip pat telefono rodymu darant garso įraÅ¡Ä .

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, jog rankos jam buvo nubrozdintos, kai stÅ«mimo pro duris, kurių staktos metalinės, metu jis iÅ¡plėtė rankas, kad iÅ¡laikytų pusiausvyrÄ . Parodymų patikrinimo vietoje metu K. S. parodė, kaip V. P. suėmė jį už abiejų rankų žastų, stÅ«mė pro palapos duris, parodė, kad jo (K. S.) rankos buvo sulenktos per alkÅ«nes, stumiant rėmėsi į metalinę durų staktÄ . Be to, iÅ¡ prie parodymų patikrinimo vietoje esančios fotolentelės matyti, kad K.

S. rankos pro duris į vagonėlio vidų buvo įkiÅ¡tos ir sulenktomis per alkÅ«nes, rankomis pastarasis į metalinę durų staktÄ rėmėsi pats jau bÅ«damas ne vagonėlio viduje, o lauke prie durų (2 t., b. l. 6). Dėl to kyla abejonių, ar K. S., jau bÅ«nant lauke už durų, buvo bÅ«tina kiÅ¡ti į vidų rankas ir jas sulenkti atsiremiant į durų staktÄ , siekiant, kaip jis pats nurodė, stÅ«mimo metu iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ , kad neiÅ¡kristų pro duris. Neatmetama, kad tuo atveju, jeigu K.

S., nesant tam jokio pagrindo, jau bÅ«damas lauke nebÅ«tų kišęs rankų pro duris į vidų, jis nebÅ«tų patyręs jokių sužalojimų. 27. Esant visumai nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog V. P. tyčia padarė K. S. nustatytus sužalojimus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad V. P. kėsinosi į K. S. sveikatÄ , suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad nuteistojo V.

P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, visos abejonės ir neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai. Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ , konstatuojama, kad jie neginčijamai nepatvirtina V. P. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Dėl to V. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 28. V.

P. paskirta kardomoji priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l.85–86) panaikintina. 29. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktiniai diskai ir USB laikmena – paliktini prie baudžiamosios bylos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti V. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktinius diskus ir USB laikmenÄ â€“ palikti prie baudžiamosios bylos. Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė