2020-09-16 Nr. AB-17215-3-62-3-00948-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1088-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00948-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.1; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Įstaiga) direktoriaus 2018 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. P-159 „Dėl V. K. nubaudimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta už tai, kad 2018 m. vasario 15 d. apie 6.45 val., vykdydamas tarnybą Apsaugos ir priežiūros tarnybos Budinčiojoje dalyje, nevykdė savo tiesioginių pareigų, t. y. nepranešė apie ypatingus įvykius įstaigoje – galimą pasikėsinimą į įstaigoje bausmę atliekančio G. D. gyvybę. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 2 dalį, 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-537 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.1, 7.6 ir 7.8 punktų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 3.1.4 ir 3.8.1 punktų nuostatas.

3. Pareiškėjas nesutiko su jam paskirta tarnybine nuobauda – pastaba. Nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, pagal kurias tarnybinis tyrimas turi būti atliekamas išsamiai ir nešališkai: tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai, o tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Be to, neatsižvelgta į kitas faktines aplinkybes, susijusias su jo tariamai padarytu tarnybiniu nusižengimu.

4. Pažymėjo, kad be gautos informacijos iš policijos pareigūnų, kuri iš esmės yra aktuali ikiteisminiam tyrimui, tarnybinio patikrinimo išvada nėra pagrįsta jokiais kitais įrodymais, taip pat nėra ištirtos visos su galimu tarnybiniu nusižengimu susijusios aplinkybės, pateiktos jo tarnybiniame pranešime. Išvada surašyta paviršutiniškai, iš esmės tik cituojant jo paaiškinimą bei gautą pranešimą apie galimai padarytą nusižengimą, taip pat nenurodyta, kokia kaltės forma padarytas nusižengimas bei kitos su tyrimu susijusios aplinkybės ir taip neįrodyta jo kaltė. Nebuvo apklaustas G. D., kurio parodymai šiuo atveju būtų buvę esminę įtaką dariusi prielaida įrodyti pareiškėjo galimus Pareigybės aprašyme numatytų nuostatų pažeidimus. Nebuvo surinkta informacija apie patį G. D., jo asmenybę ir asmenines savybes, kurios gali turėti įtakos jo veiksmų adekvatumui ir padėti juos vertinti. Taip pat nebuvo teirautasi informacijos iš policijos įstaigos dėl ikiteisminio tyrimo aplinkybių, svarbių tarnybinės atsakomybės vertinimui. Taip pat išvadoje visiškai nėra įvertinta galimo pasikėsinimo įtaka Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, jos kriminogeninei padėčiai ir būtinybė apie šiuos įvykius informuoti Pravieniškių PN-AK vadovybę, t. y. neaptarti tie aspektai, kurie iš esmės daro įtaką vertinant, ar išvada yra pagrįsta, o tarnybinė atsakomybė taikyta tinkamai.

5. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. kovo 8 d. Įstaigoje gautas 3-iojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko R. M. tarnybinis pranešimas Nr. 8-705 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, kuriame nurodoma, jog 2018 m. kovo 8 d. Pravieniškių PN-AK atliktas tarnybinis patikrinimas Nr. 36-12, kad 2018 m. vasario 15 d. apie 9.10 val. buvo gauta informacija apie Pravieniškių gyvenvietėje vykdomą policijos pajėgų operaciją „Skydas“. Pradėjus aiškintis situaciją, iš policijos pareigūnų gauta informacija, jog 6.45 val. galimai buvo pasikėsinta nužudyti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliekantį ir šalia jos teisę gyventi turintį nuteistąjį G. D.

7. 2018 m. kovo 12 d. Pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. 43/1-2173 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui V. K. pranešta, kad esama duomenų, jog jis galimai padaręs tarnybinį nusižengimą. Įstaigoje 2018 m. kovo 9 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl V. K. galimo tarnybinio nusižengimo. 2018 m. vasario 15 d. tarp 6.30 val. ir 7.00 val. V. K., įvertinęs nuteistojo G. D. pateiktą informaciją, pasiūlė pačiam nuteistajam kviesti policijos pareigūnus, nors pats teigia, kad, įvertinęs situaciją ir visus pateiktus duomenis, neturėjo pagrindo manyti, kad nuteistasis dėl galimo užpuolimo sako tiesą bei apie įvykį įstaigos vadovybei nepranešė, todėl šios jo nurodytos aplinkybės traktuotinos tik kaip siekimas išvengti tarnybinės atsakomybės.

8. Pareigybės aprašyme, patvirtintame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-537, su kuriuo 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas V. K. supažindintas 2017 m. gruodžio 1 d., nustatyta, kad vyriausiasis specialistas užtikrina tinkamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės režimo vykdymą, tiksliai ir nuosekliai laikosi Bausmių vykdymo kodekso ir kitų laisvės atėmimo vietų veiklą reglamentuojančių įstatymų bei poįstatyminių aktų, bei užtikrina jų vykdymą laiku pagal savo kompetenciją, vadovauja budinčiosios pamainos pareigūnams ir atsako už tikslų nuteistųjų dienotvarkės vykdymą (7.1 punktas); Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka informuoja reikiamas institucijas apie ypatingus įvykius įstaigoje, siekdamas užtikrinti tarnybos vykdymą (7.6 punktas); žino įstaigos struktūrinių padalinių funkcijas ir užduotis, įstaigos kriminogeninę būklę, apie jos pokyčius laiku praneša įstaigos vadovybei, jaunesniesiems specialistams bei kitiems pareigūnams, kurių veiksmai turi įtakos įstaigos kriminogeninei būklei tarnybos vietoje (7.8 punktas).

9. 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas V. K. dėl aplaidumo netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas, atlikdamas 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo pareigas: nuo 2018 m. vasario 14 d. 8.00 val. iki 2018 m. vasario 15 d. 8.00 val. V. K. tarnybos priėmimo–perdavimo metu apie galimą pasikėsinimą į nuteistąjį G. D. įstaigos vadovybės neinformavo. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-537, su kuriuo pasirašytinai supažindintas 2017 m. gruodžio 1 d., 7.1, 7.6 ir 7.8punktų nuostatas, Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.4 ir 3.8.1 punktų nuostatas. Už netinkamą pareigų vykdymą pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

10. Atsakovas manė, kad tarnybinė nuobauda yra paskirta teisėtai, ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, aiškiai nurodant, kokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjas pažeidė pataisos pareigūnų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. P-159 „Dėl V. K. nubaudimo“ pareiškėjui paskirtą nuobaudą.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. P-159 „Dėl V. K. nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

12. Teismas nustatė, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas ginčija paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tuo pagrindu, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, nes vykdydamas savo pareigas tarnybinio nusižengimo nepadarė, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jis nepranešė apie įvykį Pravieniškių PN-AK vadovybei, tačiau jo įsitikinimu ir padarytomis išvadomis, to nereikėjo daryti, nes jam atrodė, kad pasikėsinimas nebuvo realus.

14. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento statuto 25 straipsnio 2 dalį, 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-537, 7.1, 7.6 ir 7.8 punktų ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.4 ir 3.8.1 punktų nuostatas.

15. Išvadoje nurodoma, kad V. K. pažeidė Pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-537, su kuriuo pareiškėjas supažindintas 2017 m. gruodžio 1 d., kuriame nustatyta, jog vyriausiasis specialistas užtikrina tinkamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės režimo vykdymą, tiksliai ir nuosekliai laikosi Bausmių vykdymo kodekso ir kitų laisvės atėmimo vietų veiklą reglamentuojančių įstatymų bei poįstatyminių aktų, bei užtikrina jų vykdymą laiku pagal savo kompetenciją, vadovauja budinčiosios pamainos pareigūnams ir atsako už tikslų nuteistųjų dienotvarkės vykdymą (7.1 punktas), Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka informuoja reikiamas institucijas apie ypatingus įvykius įstaigoje, siekdamas užtikrinti tarnybos vykdymą (7.6 punktas) ir žino įstaigos struktūrinių padalinių funkcijas ir užduotis, įstaigos kriminogeninę būklę, apie jos pokyčius laiku praneša įstaigos vadovybei, jaunesniesiems specialistams bei kitiems pareigūnams, kurių veiksmai turi įtakos įstaigos kriminogeninei būklei tarnybos vietoje (7.8 punktas), nuostatas bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.4 ir 3.8.1 punktų nuostatas.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas pagal bendro pobūdžio teisės aktuose nustatytas normas. Tik viena norma – 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas konkrečiau apibrėžia pareiškėjo padarytus veiksmus, t. y. įpareigoja pranešti: Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka informuoti reikiamas institucijas apie ypatingus įvykius įstaigoje, siekiant užtikrinti tarnybos vykdymą (7.6 punktas) ir žino įstaigos struktūrinių padalinių funkcijas ir užduotis, įstaigos kriminogeninę būklę, apie jos pokyčius laiku praneša įstaigos vadovybei, jaunesniesiems specialistams bei kitiems pareigūnams, kurių veiksmai turi įtakos įstaigos kriminogeninei būklei tarnybos vietoje (7.8 punktas). Tačiau Išvadoje, kaip nurodė teismas, nėra konkretizuota, apie kuriuos konkrečius atvejus pareigūnas privalo pranešti. Byloje nėra duomenų, Išvadoje taip pat tokių nepateikta, kad pareiškėjas kažkokiais būdais (mokymai, instruktažai ar kt.) buvo informuotas apie tokius atvejus. Išvadoje tokių įvykių baigtinis sąrašas taip pat nėra pateiktas ir nenurodytas teisės aktas, apibrėžiantis tokį sąrašą, todėl pareigūnas situaciją vertino subjektyviai, pagal savo vidinį įsitikinimą. Taip pat byloje neištirta aplinkybė, kodėl pareiškėjas poste dirbo vienas, nes teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas tvirtino, jog praleidimo poste pareiškėjas negalėjo pasilikti vienas, ir ar ši aplinkybė, jog pareiškėjas poste dirbo vienas, turėjo įtakos, ar dėl darbo pobūdžio, jo kiekio ir atliekamų užduočių nurodytu laiku pareiškėjas turėjo realią galimybę atlikti ir šiuos veiksmus, t. y. apie įvykį informuoti vadovus bei institucijas. Tik tinkamai organizavus darbus ir jų paskirstymą, iš darbuotojo galima reikalauti tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas darbo funkcijas. Byloje visiškai nesiaiškinta, kokie veiksniai turėjo įtakos, jog pareiškėjas apie įvykį nepranešė vadovams, institucijoms, kitiems pareigūnams.

18. Pareiškėjas tvirtino, kad atvejai, kai nuteistieji tyčia klaidina pareigūnus, Įstaigoje yra dažni, todėl kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Pareiškėjas nurodė, jog užpuolimo, smurto žymių ant nukentėjusiojo nebuvo matyti, kalbėjo jis neaiškiai, buvo ramus, rankoje turėjo telefoną, į kurį buvo sutelkęs dėmesį, taigi, įvertinęs visas šias aplinkybes, jis padarė subjektyvią išvadą, jog pranešimas gali būti netikras, ir apie tai neinformavo vadovų. Nei objektyvioji, nei subjektyvioji pažeidimo pusės išvadoje nebuvo vertintos. Be to, teismas pažymėjo ir aplinkybę, jog dėl įvykio (pasikėsinimo sunkiai sužaloti G. D.) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07820-18, kuris nėra užbaigtas. Tyrimo rezultatai nežinomi net ir šiandien, gali paaiškėti, jog pranešimas iš tiesų buvo melagingas, tuomet pareiškėjas pagal vidinį įsitikinimą būtų buvęs įvertinęs situaciją teisingai, tačiau teismas nurodė, jog negali, priimdamas sprendimą, vadovautis prielaidomis ir situacijos modeliavimu, kaip tai galėjo būti, o visi neaiškumai ir neištirtos aplinkybės išvadą daro nepagrįstą.

19. Be to, teismas pažymėjo, kad išvadoje nekonkretizuotos pažeidimo padarymo aplinkybės, būtent nenurodyta, kaip pareiškėjas privalėjo padaryti pranešimus, t. y. ar apie įvykį vadovus ir institucijas turėjo nedelsdamas informuoti telefonu, ar apie tai atitinkamai registracijos žurnale padaryti įrašus, ar padaryti įrašus registre elektroninėje erdvėje ar dar kitais būdais, ir kokie teisės aktai numato tokius konkrečius veiksmus. Taip pat iš išvados neaiškūs tarnybinio nusižengimo padarymo motyvai ir kaltės forma. Nepakanka išvadoje parašyti, kad nusižengimą padarė dėl aplaidumo, nes iš išvados visiškai neaišku, kuo ir kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė pareiškėjo aplaidumas.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka juridinę reikšmę turinčio akto reikalavimų, yra nekonkreti, neaiškiai ir nekonkrečiai apibrėžtas tarnybinis nusižengimas, neapibrėžtos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nenurodoma kaltės forma.

III. 21. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą įsakymą palikti nepakeistą arba pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl padarytų proceso ir materialiosios teisės pažeidimų.

22. Atsakovas teigia, kad teismas bylą nagrinėjo formaliai, neįsigilindamas į bylos esmę, neteisingai įvertino įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, nepašalino prieštaravimų, buvo pasyvus proceso stebėtojas, nevykdė įstatymu nustatytos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, savo išvadas dėl tarnybinio nusižengimo sudėties privalomųjų požymių nebuvimo tarnybinio patikrinimo išvadoje teismas pagrindė ne ištirtais įrodymais, o vien tik hipotetiniais ir nelogiškais samprotavimais, tuo padarydamas esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų.

23. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka juridinę reikšmę turinčio akto reikalavimų, yra nekonkreti, neaiški ir nekonkrečiai apibrėžtas tarnybinis nusižengimas, neapibrėžtos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nenurodoma kaltės forma, ir padarė galutinę ir lemiamą išvadą, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas papildomai pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad prieš pradedant pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas Nr. 36-12, ir tai buvo pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą Nr. 36-16. Išvados rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad šios išvados priedas tyrimo, kurios priedas – dokumentinė medžiaga – 24 lapai, saugoma Įstaigos kriminalinės žvalgybos skyriuje, šios medžiagos kopijos buvo pateiktos teismui. Tarnybinio patikrinimo išvada, kaip vientisas juridinę reikšmę turintis aktas, ir jo turinį sudaro ne tik pats išvados tekstas, bet ir visi jo priedai, ir aiškinant tokio juridinio dokumento turinį bei esmę, privaloma vadovautis ir pridedamais priedais – dokumentais.

24. Atsakovas sutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvada, sudaranti Įstaigos direktoriaus įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, motyvuojamąją dalį, turi formalių trūkumų. Tačiau teismas privalėjo nustatyti, ar tie trūkumai esminiai, ar suvaržė pareiškėjo garantuojamas procesines teises, ar dėl tokių trūkumų pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas, ar jam paskirta neteisinga nuobauda. Tarnybinio patikrinimo išvados trūkumai savaime nešalina tarnybinės atsakomybės, nepaneigia tarnybinio nusižengimo fakto. Net ir nustačius, kad tarnybinio patikrinimo išvados trūkumai yra esminiai, teismas, turėdamas konstitucinę pareigą pačiam būti aktyviam ir aktyviai veikti nustatant tiesą, t. y. imtis aktyvių veiksmų tarnybinio patikrinimo išvados trūkumams ištaisyti ir pašalinti, tinkamai konstitucinę priedermę įvykdyti teisingumą, priimti teisėtą ir pagrįstą baigiamąjį aktą.

25. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas teisingai pastebėjo, jog vadovautis prielaidomis ir situacijos modeliavimu, kaip tai galėjo būti, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, negalima, todėl tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti išsamiai tiriamos visos reikšmingos aplinkybės ir jos išdėstomos Išvadoje. Atsakovo teiginys, kad „į nuteistojo G. D. pranešimą apie ginkluotą užpuolimą nedelsiant aktyviai sureagavo policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas, įvesta policijos priemonė „Skydas“ įrodo, kad nuteistojo G. D. informacija buvo pakankamai konkreti, aiški ir išsami“ nieko nepatvirtina, nes informacija, kuri buvo policijai ir kurios pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nei pareiškėjui, nei teismui, nei atsakovui nėra žinoma. Išvadoje turėjo būti nustatinėjamos aplinkybės dėl informacijos, kuri konkrečioje situacijoje buvo pateikta pareiškėjui, nes jo elgesys buvo nulemtas tuo metu buvusių aplinkybių subjektyvaus vertinimo. Pareiškėjas teigia, kad iš nuteistųjų išgirdo nerišlų ir nekonkretų įvykių dėstymą, kuris nesudarė prielaidų to vertinti kaip „ypatingos situacijos“, atitinkamai nesukėlė pareigos apie tai informuoti Įstaigos vadovus ir reikiamas institucijas.

27. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas nurodė, kad Išvadoje nėra ištirtos ir įrodytos visos būtinos aplinkybės, nenustatyti visi privalomi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai. Tokiu būdu, esant nepagrįstai ir neišsamiai Išvadai, jos pagrindu priimtas Įstaigos direktoriaus įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo teismo buvo pagrįstai panaikintas kaip neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas šioje byloje kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. P-159 „Dėl V. K. nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas šiam ginčui faktines aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jomis remiasi, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, turinčiomis reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui.

30. Išvadoje nurodoma, kad 2018 m. kovo 8 d. įstaigoje gautas 3-io sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko pranešimas „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, kuriame nurodoma, jog 2018 m. kovo 8 d. Pravieniškių PN-AK atliktas tarnybinis patikrinimas Nr. 36-12, 2018 m. vasario 15 d. apie 9.10 val. buvo gauta informacija apie Pravieniškių gyvenvietėje vykdomą policijos pajėgų operacija „Skydas“. Pradėjus aiškinti situaciją iš policijos pareigūnų gauta informacija, jog 6.45 val. galimai buvo pasikėsinta nužudyti laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje atliekantį ir šalia jo teisę gyventi turintį nuteistąjį G. D.. Tokiu būdu pareiškėjas nesilaikė Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 25 straipsnio 2 dalies (Pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais) nuostatos, 2-o sektoriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-537 su juo pareiškėjas supažindintas 2017 m. gruodžio 1 d., 7.1 punkto (užtikrina tinkamą paskirtos laisvės atėmimo režimo vykdymą, tiksliai ir nuosekliai laikosi Bausmių vykdymo kodekso ir kitų laisvės atėmimo vietų veiklą reglamentuojančių įstatymų bei poįstatyminių aktų, bei užtikrina jų vykdymą laiku pagal savo kompetenciją. Vadovauja budinčiosios pamainos pareigūnams ir atsako už tikslų nuteistųjų darbotvarkės vykdymą), 7. 6 punkto (Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka informuoja reikiamas institucijas apie ypatingus įvykius įstaigoje, siekdamas užtikrinti tarnybos vykdymą), 7.8 punkto (žino įstaigos struktūrinių padalinių funkcijas ir užduotis, įstaigos kriminogeninę būklę, apie jos pokyčius laiku praneša įstaigos vadovybei, jaunesniesiems specialistams bei kitiems pareigūnams, kurių veiksmai turi įtakos kriminogeninei būklei tarnybos veikloje) nuostatas. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas galimai pažeidė Kalėjimų departamento 2004 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 3.1.4 punkto (Pareigūnas privalo sąžiningai atlikti tarnybines pareigas) ir 3.8.1 punkto (Pareigūnas privalo savo pareigas atlikti laiku ir deramai) nuostatas.

31. Pravieniškių PN-AK ginčijamu 2018 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. P-159 „Dėl V. K. nubaudimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59, 81.1 punktu bei atsižvelgdamas į Išvadą ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2018 m. balandžio 10 d. raštą Nr. LR17-159(18) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nevykdė Aprašymo 7.1, 7.6 ir 7.8 punktuose nustatytų funkcijų, pažeidė Kalėjimų departamento 25 straipsnio 2 dalį, Etikos taisyklių 3.1.4 ir 3.8.1 punktų nuostatas. Pareiškėjas, gavęs iš nuteistojo informaciją, kad į jį galimai buvo kėsintasi, turėjo imtis visų būtinų priemonių išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes ir apie galimą pasikėsinimą į nuteistąjį G. D. informuoti vadovybę. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su aktu „Duomenų ir informacijos apie ypatingus įvykius, susijusius su Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų veikla, rinkimo, perdavimo bei reagavimo į ypatingus įvykius taisyklėse“ patvirtintose Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-36 ir jų priedais, ir turėjo apie galimą pasikėsinimą pranešti vadovybei.

33. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra įrodytas, nuobauda paskirta teisėtai bei pagrįstai atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį. Nuobaudos švelninti dėl kaltinimų apimties sumažinimo nėra pagrindo, kadangi nuobauda paskirta švelniausia iš numatytų Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalyje.

34. Pirmosios instancijos teismas panaikindamas paskirtą nuobaudą netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 147 straipsnis) ir priimtinas naujas sprendimas kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas