f78d3df6-40af-47db-bf52-962f0e2b886d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4118-644/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00534-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 25 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas H. Z. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. Pažymėjo, kad serga imunodeficito virusu (ŽIV), dėl to jam skiriami vaistai, kuriuos nuolat vartoja. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. Alytaus pataisos namuose jam nebuvo iÅ¡duoti gydytojo paskirti vaistai „Biseptol“.

PareiÅ¡kėjas pataisos namų administracijai pateikė skundÄ dėl neiÅ¡duotų vaistų, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokio vaisto pataisos namai neturi. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos pablogėjimÄ , pažeminimÄ . Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 11-13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų teikimu, todėl turėtų bÅ«ti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

Vaistas „Biseptol“ nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. pareiÅ¡kėjui nebuvo skirtas, todėl ir nebuvo iÅ¡duotas. PareiÅ¡kėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . Skundas atmestinas.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos (Alytaus PN) veiksmais - neaprÅ«pinus jo reikiamais medikamentais nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbÄ . Pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punktÄ , Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiÅ«rÄ . Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, o sprendžiant sveikatos priežiÅ«ros organizavimo klausimus – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiÅ«ros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.).

Viena iÅ¡ pagrindinių Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprÅ«pinti pataisos namuose gydomus pacientus vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 16 p.). Ä®staigoje laikomų asmenų sveikatos priežiÅ«ros klausimus spręsti yra įgaliotas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos vedėjas (Nuostatų 31 p.). Vedėjas organizuoja tarnybos darbÄ ir atsako už tarnybai priskirtų uždavinių įgyvendinimÄ (Nuostatų 32 p.). Ginčo laikotarpiu galiojusio Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitÄ laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d.

įsakymu Nr. V-538 (toliau – ApraÅ¡as), 4 punkte numatyta, jog įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sÄ matÄ , Å¡ioje sÄ matoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi bÅ«ti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems bÅ«tų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. ApraÅ¡o 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi bÅ«ti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi virÅ¡yti penkiolikos dienų poreikio.

Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, iÅ¡duodami vartoti vadovaujantis raÅ¡ytiniais reikalavimais, suraÅ¡ytais vadovaujantis suimtÄ jį arba nuteistÄ jį gydančio gydytojo įraÅ¡ais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a). Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pataisos namai turi pareigÄ aprÅ«pinti savo padalinį – Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ â€“ darbo priemonėmis ir iÅ¡tekliais pagal nustatytus sveikatos priežiÅ«ros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti bÅ«tinas sÄ lygas.

Taigi, administracinėje byloje turi bÅ«ti įvertinta, ar Alytaus pataisos namai tinkamai vykdė Å¡iÄ pareigÄ . Klausimas dėl žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimo nėra nagrinėtinas Å¡ioje administracinėje byloje. PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina teisė dėl netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismÄ (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis).

Atsakovo atstovo argumentai, kad pareiÅ¡kėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl turėtų bÅ«ti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme, atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tokio pobÅ«džio bylos, kuriose vertinama, ar įstaiga tinkamai vykdė pareigÄ aprÅ«pinti medicinos punktÄ darbo priemonėmis ir iÅ¡tekliais, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1557-624/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Henrikui Zamariui 2010 metais buvo diagnozuotas žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), jam skirta antiretrovirusinė terapija (paskirti antiretrovirusiniai vaistai) (b. l. 62). 2018 m. rugsėjo 14 d. dviejų mėnesių laikotarpiui pareiÅ¡kėjui buvo skirtas antibakterinis preparatas „Biseptol“ 960 mg. tabletėmis, po vienÄ tabletę per dienÄ . 2018 m. gruodžio 6 d. gydymas pratęstas skiriant po vienÄ tabletę kas dvi dienas, kiti tyrimai paskirti po 2 mėnesių (b. l. 24, 30, 63-64).

Iš bylos duomenų, t. y. pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ir medicininių dokumentų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. preparatas „Biseptol“ pareiškėjui nebuvo skirtas (b. l. 19-38, 55-56). Pareiškėjas atsikirtimu (b. l.

61) su atsakovo atstovo argumentais nesutiko ir pažymėjo, kad preparatas „Biseptol“ jam buvo skirtas, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylÄ nepateikė. Teismas pažymi, kad prie atsikirtimo pateiktos medicininių dokumentų kopijos nepatvirtina pareiÅ¡kėjo argumentų, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. jam buvo skirtas preparatas „Biseptol“ (b. l. 62-64). Kaip buvo minėta, preparatas „Biseptol“ pareiÅ¡kėjui buvo skirtas nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. dviejų mėnesių laikotarpiui ir nuo 2018 m. gruodžio 6 d. dviejų mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2019-02-20 ir 2019-02-27 skundais (b. l. 51, 53) kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių dėl jam neišduodamo preparato „Biseptol“, nesant duomenų, kad toks vaistas ginčo laikotarpiu gydytojų jam buvo skirtas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus neaprūpinant pareiškėjo reikiamais vaistais. Nors iš Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019-02-28 ir 2019-03-01 raštų (b. l. 52, 54) matyti, kad preparato „Biseptol“ Alytaus pataisos namai nuo 2019 m. vasario 10 d. neturėjo, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl šių aplinkybių pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes dėl neiÅ¡duodamų vaistų, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s teiginiai dėl vaistų neiÅ¡davimo negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atsirasti. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė sveikatos pablogėjimÄ , pažeminimÄ , tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo H. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis