f78c2aa7-cd9f-4a15-a990-210b9165ac88 · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. Nr. 2A-858-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02805-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.1.4.10.; 2.6.2.6.2.; 3.3.1.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 25 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.

P. ir atsakovo A. P. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl nekilnojamojo turto teisinio statuso pakeitimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas M. P. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1) pripažinti, kad santuokos sudarymo metu A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausė daugiau kaip pusė viso buto – 51 procentas, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti, kad A. P. būnant santuokoje su A. P. nuosavybės teise priklausė pusė visų naujos statybos pastatų – mūrinio namo bei mūrinio ūkinio pastato, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)– 50 procentų, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) nustatyti juridinį faktÄ , kad A. P. bÅ«dama santuokoje su A. P. pasistatė naujos statybos pastatus, mÅ«rinį namÄ bei mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini).Atsakovas A. P. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Dėl reikalavimo pakeisti ginčo buto teisinį statusÄ pažymėjo, kad su A. P. bendrÄ Å«kį vedė nuo 1966 metų, todėl jų lėšos buvo bendros ir įnaÅ¡us už kooperatinį butÄ darė iÅ¡ bendrų lėšų. Su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl mÅ«rinio namo ir mÅ«rinio Å«kinio pastato teisinio statuso pakeitimo taip pat nesutinka, nes atsakovui buvo padovanoti remiantis Visuotinio kolÅ«kiečių susirinkimo leidimu 1988-11-05, kai buvo duotas sutikimas S. V. dovanoti gyvenamÄ namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nėnui A.

P. ir skirti 0,10 ha žemės sklypÄ prie dovanojamų pastatų. Å iuo pagrindu 1989-05-31 buvo sudaryta iÅ¡vardinto turto dovanojimo sutartis, pagal kuriÄ nurodytÄ turtÄ S. V. padovanojo A. P..IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, nurodė, kad ginčas yra privataus pobÅ«džio, nesusijęs su vieÅ¡o intereso gynimu, todėl iÅ¡vados byloje neteikė, prašė nagrinėti bylÄ nedalyvaujant Å¡ios institucijos atstovui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad 51/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise, pripažino, kad 49/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. ir A. P. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priteisė iš atsakovo A.

P. 41,71 Eur žyminį mokestį ieÅ¡kovui M. P., likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, ieÅ¡kovo M. P. praÅ¡ymÄ skirti atsakovui A. P. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis atmetė. Teismas nurodė, kad A. P. iki santuokos su tėvu A. P. už butÄ buvo sumokėjusi 1593 rublius pagal pateiktÄ orderį ir buvo grÄ Å¾inusi 424,32 rublius paskolos, likusi buto dalis buvo iÅ¡pirkta A. P. gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis su A. P.. Nuo 1969-04-01 iki santuokos sudarymo dienos (duomenys neskelbtini) A.

P. turėjo sumokėti iÅ¡ viso 424,32 rublius, Å¡i suma sudaro apie 51 procentÄ visos tuo metu buvusios buto vertės (3980,06 rublių). Nustačius, kad iki santuokos sudarymo A. P. buvo sumokėjusi pajinius įnaÅ¡us, kurių bendra vertė siekia 51 procentÄ Ä¯sigyjamo buto vertės, pripažino, kad 51/100 dalis ginčo buto priklausė A. P. asmeninės nuosavybės teise.Dėl statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), teisinio režimo nurodė, kad ginčo statiniai nuosavybės teise įregistruoti atsakovo A.

P. vardu 1989-05-31 dovanojimo sutarties ir 1989-06-06 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tarp šalių bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl to, ar žemės sklype esantys pastatai, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, buvo rekonstruoti, ar tai yra nauji statiniai. Atlikus byloje statybos techninės veiklos ekspertizę, gautos išvados, kad žemės sklype esančių statinių (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) statybos rūšis – naujo statinio statyba ir senų statinių elementų nėra išlikę.

Atsakovas teismo posėdžio metu ginčijo ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , tačiau jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės iÅ¡vadų pagrįstumÄ nepateikė. Teismas nurodė, kad CK 4.253 straipsnio 1 dalies ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalie pagrindu ginčo pastatai – gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, kuriuos ieÅ¡kovas siekia pripažinti bendrÄ ja jungtine atsakovo M. P. ir jo mirusios sutuoktinės A. P. nuosavybe, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai, jų statyba yra neįteisinta, nėra suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, jie neįregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, Å¡ie pastatai negali bÅ«ti pripažįstami teisėtai sukurtais nuosavybės objektais.

Iki A. P. mirties ginčo objektai nebuvo suformuoti ir įregistruoti, todėl atsakovas ir A. P. negalėjo tapti pastatyto statinio bendraturčiais ir dėl to ginčo teisiniams santykiams netaikomos bendraturčių tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Atitinkamai ir ieškovas M. P., kaip A. P. turto paveldėtojas, neįgijo jokių teisių ir pareigų, susijusių su A. P. nuosavybės teisių į ginčo pastatus, įgyvendinimu. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad buvo atliekama ne atsakovui A.

P. dovanojimo sutarties pagrindu priklausančių pastatų rekonstrukcija, o atliekami naujų pastatų statybos darbai, sukurti nauji nekilnojamo turto objektai, kurių savininkai neįregistruoti, reikalavimas dėl minėtų pastatų teisinio statuso pakeitimo negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas. Nurodė, kad byloje negali bÅ«ti nagrinėjamas ir reikalavimas dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas M. P. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimÄ dalyje, kurioje apelianto ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kinį pilnai tenkinti ir nustatyti juridinį faktÄ , kad A.

P. bÅ«dama santuokoje su A. P. pasistatė naujos statybos pastatus, mÅ«rinį namÄ bei mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ , esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad A. P. neįgijo jokių teisių į ginčo statinius ir dėl to įpėdinis nepaveldėjo jokių su ginčo statiniais susijusių teisių. Tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad minėti statiniai statyti nuo 1991 iki 2014 m., A. ir A.

P. esant santuokoje, tarp Å¡alių kilo ginčas, ar atsakovo dovanojimo bÅ«du įgyti statiniai yra rekonstruoti, ar nauji statiniai. Teismas nustatė, kad ginčo statiniai yra nauji statiniai, pastatyti 1991-2014 m., A. ir A. P. esant santuokoje ir vedant bendrÄ Å«kį, todėl A. ir A. P. teisės į Å¡iuos statinius turi bÅ«ti vienodos. A. P. ir atsakovas A. P. buvo žemės sklypo, kuriame yra ginčo statiniai, bendraturčiai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ginčo statiniai pastatyti bendrame sklype santuokos metu, todėl jie abu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme galėjo bÅ«ti statytojai ir turėti teisę, įvykdę teisės aktų reikalavimus, įteisinti ginčo statinius.

Kol nenustatyta, kokiu bÅ«du pastatyti statiniai, apeliantas negali paveldėti A. P. statytojo teisių ir negali imtis priemonių įteisinti statybos rezultato. Neįteisinus statybos rezultato, teismas atsisako spręsti klausimÄ , ar teisė į statybos rezultatÄ asmeninio pobÅ«džio, ar bendrojo jungtinio.Ta aplinkybė, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių mirė iki statybos rezultato įteisinimo, negali bÅ«ti pagrindu atimti jo įpėdinių statytojo teisių į statybos rezultato įteisinimÄ ir nuosavybės teisių įregistravimÄ , bei priklausyti nuo pergyvenusiojo sutuoktinio pasirinkimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neįregistruota nuosavybės teisė negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Å iuo atveju ieÅ¡kovas to ir nesiekia, bet siekia paveldėti statytojo teises į 1/2 ginčo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir jas įgyvendindamas imtis priemonių įvykdyti teisės aktų leidžiamas procedÅ«ras įteisinti neteisėtos statybos rezultatÄ . Teismo argumentai nepaneigia aplinkybės, kad A. ir A. P. santuokos metu bendrame sklype bendromis lėšomis ir resursais sukÅ«rė materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ turinčius objektus, toks sukÅ«rimas yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės atsiradimo bÅ«dų, o klausimas dėl galimybės paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius yra antrinis, kuris bÅ«tų sprendžiamas tik paveldėjus A.

P. teises. Neteisėtos statybos įteisinimas reikalauja atlikti tam tikrus veiksmus, parengti dokumentacijÄ ir tik įvykdžius sÄ lygas galima kreiptis dėl statybos įteisinimo, todėl apeliantas siekia patvirtinimo, kad A. P. statytojo teises paveldėjo, kas leistų toliau vykdyti procedÅ«ras.Teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡nagrinėjo ne teismo priimtÄ patikslintÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o pradinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriame buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl turto teisinio statuso. 2014-05-28 pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo prašė teismo spręsti dėl statytojo teisių, tuo tarpu teismas ginčijamame sprendime kartojo pradinį ieÅ¡kinį teismui dėl nekilnojamojo turto teisinio statuso pakeitimo bei visiÅ¡kai nepasisakė dėl vykdant teismo nutartį pateiktame 2014-05-28 pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suformuluoto reikalavimo dėl statytojo teisių patvirtinimo. 2014-05-28 pareiÅ¡kimas buvo priimtas, įsiÅ«tas į bylÄ , tačiau teismas 2016-06-20 sprendime dėl jo visiÅ¡kai nepasisakė.

Nepaisant to, teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, kurias nepagrįstai apeliaciniu skundu ginčija atsakovas.Dėl teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nurodo, kad buvo patenkinta ir atmesta po vienÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , todėl kiekviena Å¡alis turėjo teisę į 50 proc. savo patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ bei privalėjo atlyginti 50 proc. kitos Å¡alies patirtų iÅ¡laidų. Teismas nei vienos Å¡alies atžvilgiu nenusprendė, kad Å¡alies patirtos iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti buvusios per didelės ar dėl kokių nors kitų priežasčių mažintinos, todėl ieÅ¡kovas turėjo atlyginti atsakovui 284,29 Eur, atsakovas turėjo atlyginti ieÅ¡kovui 434,43 Eur, t. y. teismo sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo turėjo bÅ«ti priteistas skirtumas 142,15 EUR.Apeliaciniu skundu atsakovas A.

P. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Iki santuokos sudarymo A. P. su atsakovu gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį ir A. P. iki santuokos sudarymo sumokėti pajiniai įnaÅ¡ai buvo mokami iÅ¡ bendrų A. P. ir atsakovo lėšų. Turtas laikomas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. Santuoka tarp atsakovo A. P. ir A. P. sudaryta (duomenys neskelbtini), sÅ«nus, ieÅ¡kovas gimė (duomenys neskelbtini).

Preziumuojama, kad dar iki santuokos sudarymo sutuoktiniai gyveno kartu nuo 1968 metų, dar iki įsigyjant kooperatini butÄ . A. P. suteikiant teisę apsigyventi ginčo bute ir priimant jÄ Ä¯ gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) narius buvo atsižvelgta į kartu gyvenusį atsakovÄ . 1969 metų galiojęs butų kodeksas numatė, kad orderis gyvenamajai patalpai iÅ¡duodamas vienam asmeniui, bei numatė gyvenamojo ploto normas (41 straipsnis), dvylika kvadratinių metrų vienam žmogui.

A. P. vardu iÅ¡duotas orderis dviejų kambarių butui, kurio gyvenamasis plotas sudaro 31,17 kv. m., o bendras plotas 44.51 kv. m., todėl akivaizdu, kad buvo atsižvelgta į asmenis, kurie kartu turėjo teisę apsigyventi kooperatiniame name, tai yra ir į atsakovÄ A. P..Ginčo buto įsigijimui panaudotÄ 2 387,06 rublių paskolÄ A. P. dengė bei mokėjo palÅ«kanas santuokos metu iÅ¡ A. P. ir atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų. A. P., gavusi paskolÄ iÅ¡ gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini), 2387,06 rublių sumai penkiolikai metų, jÄ mokėjo iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, nes su atsakovu jau tuo metu vedė bendrÄ Å«kį ir 1971 metais sudarė santuokÄ , bei mokėjo palÅ«kanas.

Å i suma sudaro daugiau kaip 60 procentų įnaÅ¡o už kooperatinį butÄ , bei buvo mokamos palÅ«kanos, kurios dar labiau padidino įnašų dydį ir tai pripažino teismas savo sprendimu, Å¡i suma buvo mokama iÅ¡ sutuoktinių lėšų, tai patvirtina byloje esantys mokėjimo dokumentai. Taigi, didesnė dalis kooperatinių įnašų (paskola su palÅ«kanomis) už butÄ buvo iÅ¡mokėta jau Å¡alims gyvenant santuokoje.Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad iki santuokos asmeninėmis A.

P. lėšomis buvo dengiama paskola, yra neįrodyta aplinkybė, kad kas mėnesį buvo dengiama po 13,26 rublių paskolos. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2001, kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta kooperatyvo narių ir pajinių įnašų dalyvių teisės nutraukiant santuokÄ , įgytas butas yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes, nutraukiant santuokÄ kitam sutuoktiniui iÅ¡lieka teisė gyventi bute.Su teismo rezoliucine dalimi, kuria atmesta dalis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų, sutinka, tačiau teismo motyvai yra naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Teismas prieÅ¡taraudamas ankstesnėmis iÅ¡vadomis dėl buto, dėl dovanoto turto atsakovui A. P., nenagrinėjo aplinkybių, dėl ko Å¡is turtas negali bÅ«ti pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Teismas nemotyvuotai, nesiremdamas byloje surinktais įrodymais nustatė, kad dėl santuokos metu atliktų statybos darbų, esminių dovanoto turto pagerinimų yra pagrindas pripažinti minėtÄ turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, vadovaujantis CK 3.90 straipsniu. Å ias įstatyme numatytas aplinkybes privalėjo įrodyti ieÅ¡kovas.

A. P. visiÅ¡kai neprisidėjo prie namo statybos, ji tik prižiÅ«rėjo savo žemės sklypÄ , augino gėles ir jas pardavusi gaudavo pelnÄ , kurio dalis jai ir priklausė jungtinės nuosavybės teisėmis, o kitus darbus atliko atsakovas savo rankomis, darbu ir senomis medžiagomis, teismas turėjo vertinti byloje surinktÄ medžiagÄ ir ieÅ¡kinį atmesti dėl neįrodytų aplinkybių, kad statiniai įgyti vieno iÅ¡ sutuoktinių dovanojimo pagrindu.Teismas, atmetęs atsakovo praÅ¡ymÄ vietoje apžiÅ«rėti statinius, kai buvo gauta faktinės padėties neatitinkanti ekspertizė, negalėjo tinkamai įvertinti statinių bÅ«klės, nes pastatų bÅ«klė niekaip negali bÅ«ti vertinama kaip nauja statyba, nes pastatuose durys, langai, grindys, lubos, pečiai, visiÅ¡kai seni, nes viskas sunaudota senų statinių.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad buvo atliekami naujų pastatų statybos darbai, o ne atsakovui A. P. dovanojimo sutarties pagrindu priklausančių statinių rekonstrukcija. Byloje buvo ieÅ¡kovo pateikti 2011-09-05 dienÄ , VÄ® Registrų centre, įregistruoti, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra pažymėti žemės sklype esančio gyvenamojo namo kerčių koordinatės: gyvenamojo namo koordinatė (duomenys neskelbtini), koordinatė (duomenys neskelbtini), ir sklype esantys statiniai, kurių statybos pradžios metai 1920, rekonstrukcijos metai 1991, statybos pabaigos laikas 2011 metai, bei užfiksuoti 2001 VÄ® Registrų centro statinių kadastrinėje byloje.Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius atlikęs patikrinimÄ nustatė, kad A.

P., turėdamas 1991-03-13 dienos iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinių projektÄ , nuosavame žemės sklype pasistatė nesudėtingÄ statinį, Å«kinį pastatÄ , ir pažeisdamas esminius projekto sprendinius rekonstravo viralinę į gyvenamÄ jį namÄ (neypatingas statinys). Å ie duomenys buvo gauti jau iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme, todėl teikiama medžiaga su apeliaciniu skundu.Teismas pažeidė CPK 218 straipsnį, kadangi nevertino 2016-02-12 dienos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis byloje esančiu VÄ® registrų centro Å iaulių filialo registruotais žemės sklypo kadastriniais matavimais (iÅ¡ kurių matyti sklype stovinčių statinių vieta ir koordinatės) bei nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos žemės sklypo su statiniais, kuri buvo suformuota remiantis LR Žemės Å«kio ministro įsakymu „Dėl kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių“ ir 17 punktu.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad statiniai yra nauja statyba, o ne rekonstrukcija. Pateiktu atsiliepimu ieÅ¡kovas M. P. praÅ¡o atsisakyti priimti atsakovo A. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus raÅ¡ytinius įrodymus (2014 10 28 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktÄ - kontrolinį klausimynÄ ); atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ , priteisti ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas į bylÄ nėra pateikęs jokių duomenų, kad bÅ«tų vedęs bendrÄ Å«kį, savo asmeninėmis lėšomis iki santuokos sudarymo bÅ«tų prisidėjęs prie įnaÅ¡o už kooperatinį butÄ mokėjimo, kas bÅ«tų reikÅ¡minga Å¡ioje byloje.

Tai, kad A. P. ir atsakovas iki jų santuokos sudarymo negyveno kartu ir nevedė bendro Å«kio, patvirtina byloje esantis 1970 m. sausio 30 d. teismo nuosprendis. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad A. P. suteikiant teisę apsigyventi ginčo bute, buvo atsižvelgta į kitus Å¡eimos narius, t. y. į atsakovÄ , iki santuokos sudarymo jis negalėjo bÅ«ti pripažintas A. P. Å¡eimos nariu, į jį negalėjo bÅ«ti atsižvelgta suteikiant A. P. teisę naudotis ginčo butu, tÄ patvirtina ir byloje esantis orderis.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad A. P. suteiktÄ didesnę paskolos dalį atsakovas ir A. P. mokėjo jų santuokos metu iÅ¡ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų, nes už ginčo butÄ 1593 rublių A. P. sumokėjo gerokai iki santuokos, iÅ¡ savo asmeninių lėšų, palÅ«kanos už suteiktÄ paskolÄ buvo mokamos ir iki atsakovo ir A. P. santuokos sudarymo ir Å¡ios palÅ«kanos buvo priskaičiuojamos didesnės, nuo negrÄ Å¾intos paskolos dalies. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad A.

P. valia nėra žinoma, nes valiÄ Ä¯rodo testamentai, kuriais visÄ butÄ ir žemės sklypus paliko ieÅ¡kovui. Apelianto (Atsakovo) apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, nėra tinkama Å¡ioje byloje, nes ginčo butas A. P. buvo suteiktas gerokai iki santuokos, ir didžioji dalis pajaus įnaÅ¡o buvo sumokėta iki santuokos iÅ¡ asmeninių A. P. lėšų.Dėl statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), teisinio režimo nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡nagrinėjo ne teismo priimtÄ patikslintÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o pradinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriame buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl turto teisinio statuso.

Nepaisant to, teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes. Teismas dėl A. P. atsakovo gyvenimo kartu, bendro Å«kio vedimo, bendrų lėšų panaudojimo statinių statybai, turėtų vadovautis sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-26-907/2016 tarp tų pačių Å¡alių. Å ioje byloje atsakovas laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos, kad jis su A. P. visa santuokos laikotarpį gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, jiems abiem buvo neÅ¡amos pensijos nurodytu adresu, jie kaupė bendras lėšas bei disponavo Å¡iomis lėšomis bendru sutarimu, o A.

P. gyveno ginčo statiniuose ir tik likus porai metų iki mirties dėl žymiai pablogėjusios sveikatos apsigyveno bute. Atsakovas teismui notarinės formos dovanojimo sutarties nepateikė, todėl Å¡i aplinkybė, kad statybinės medžiagos buvo įsigytos asmeninėmis atsakovo lėšomis yra laikytina neįrodyta, kaip neatitinkanti galiojusio CK 282 straipsnio, 58 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Dėl langų gamybos yra taikytinos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, pagal kurias bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, todėl namui sudėti langai yra laikytini bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Atsakovas nesutinka su byloje atlikta techninės veiklos ekspertizės iÅ¡vada, kuria yra nustatyta, kad ginčo statinių statybos rÅ«Å¡is yra naujų statinių statyba, nurodydamas, kad gyvenamasis namas pastatytas rekonstruojant buvusį statinį, viralinę.

Pateiktas Aktas buvo suraÅ¡ytas 2014-10-28, jis buvo suraÅ¡ytas kontrolinio klausimyno pagalba, kuriuo buvo užduodami klausimai atsakovui, jis teikė paaiÅ¡kinimus, atsakovui buvo žinoma apie suraÅ¡ytÄ AktÄ labai ilgÄ laikÄ , tačiau jis Å¡io akto dėl nežinomų priežasčių nepateikė teismui, nors tÄ galėjo padaryti. Atsakovas, manydamas, kad eksperto iÅ¡vada yra nepagrįsta, galėjo praÅ¡yti teismo skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti pakartotinę ekspertizę daryti kitam ekspertui.

Apie skundÄ ir patikrinimo rezultatus ieÅ¡kovas sužinojo tik gavęs skundÄ dėl teismo sprendimo ir pažymėjo, kad suraÅ¡ant AktÄ , Valstybinės teritorijų ir planavimo statybos inspekcijai buvo pateikta tik viena Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla (priedas prie Akto Nr. 7), suraÅ¡ant AktÄ nebuvo atliekami jokie matavimai, todėl AktÄ surašę Valstybinės teritorijų ir planavimo statybos inspekcijos pareigÅ«nai negalėjo nuspręsti, kad ginčo Statinių statybos vieta yra pakitusi.

Nustatyti, kokios rÅ«Å¡ies statyba (naujo statinio statyba ar rekonstrukcija) turi teisę tik specialių žinių ir atitinkamÄ kvalifikacijÄ turintis asmuo, įraÅ¡ytas į teismo statybos ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Atsakovas klaidina apeliacinės instancijos teismÄ dar ir tuo, kad, esÄ jam papraÅ¡ius, teismas neskyrė iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio, todėl buvo neteisingai įvertinta pastatų esama padėtis. Pabrėžia, kad ieÅ¡kovas dar anksčiau iki ekspertizės skyrimo, t. y. 2014-10-27 pirmosios instancijos teismui pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ surengti iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį ir nustatyti faktines aplinkybes vietoje, tačiau atsakovas kategoriÅ¡kai nesutiko su tuo.Atsakovas A.

P. pateiktu atsiliepimu praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nurodo, kad statiniai buvo įgyti kaip asmeninė nuosavybė, santuokos metu sudarius dovanojimo sutartį. Nors teisme ir buvo atlikta ekspertizė dėl statinių statybos, kuria teismas nepagrįstai vadovavosi, tačiau Å¡iuos duomenis paneigia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Å iaulių teritorinio planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus medžiagoje esanti eksplikacija, kuri visiÅ¡kai yra paneigia byloje atliktÄ ekspertizę.

Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, kuri yra įregistruota 2016-07-14 dienÄ VÄ® Registrų centre, matyti, kad pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo pradžia 1991 metai, rekonstravimo pabaiga 2016 metai. Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1370,00 Eur, iÅ¡ kurio galimai ieÅ¡kovui (įrodžius ieÅ¡kinį) priklausytų 228 Eur, kuriuos sutiktų įskaityti dalinant kitÄ paveldimÄ turtÄ , butÄ , ar sumokėti. Dėl konfliktiÅ¡kų santykių, dalinė nuosavybė nebÅ«tų galima ir turėtų bÅ«ti sprendžiamas kompensacijų klausimas, jei bÅ«tų nustatyti pagrindai, kurie iki Å¡ios dienos ieÅ¡kovo nebuvo įrodyti.

Sutuoktinė, bÅ«dama gyva, niekada neginčijo atsakovo asmeninės nuosavybės, iÅ¡ foto nuotraukų matyti, kad Å¡ie statiniai statyti iÅ¡ senų, iÅ¡ Å¡iukÅ¡lyno parsivežtų statybinių medžiagų, todėl tenkinant ieÅ¡kinį, bÅ«tų pažeidžiami bet kokie protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principai. IeÅ¡kovas yra tik turto paveldėtojas, vien faktas, kad garažas buvo pastatytas santuokoje, nesudaro pagrindo jo pripažinti bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe. Tiek Å iaulių apylinkės teismas savo sprendimu netinkamai vertino A.

P. vardu registruotų statinių statybos pobÅ«dį, tiek ieÅ¡kovas teisme nesiėmė savo pareigos įrodyti statinių statybos teisėtumo, pagrįsti bendrosios jungtinės nuosavybės turėtų lėšų įdėjimÄ statant ir rekonstruojant statinius, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti visiÅ¡kai atmestas. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu siekia paveldėti statytojo, tai yra atsakovo sutuoktinės A. P. teises į dalį statinių, tačiau neteikė įrodymų, nesiekė įregistruoti kadastrinių matavimų VÄ® Registrų centre.

Å ioje byloje yra paneigtas neteisėtų statybų faktas, ir statiniai įregistruoti vieÅ¡ame registre, nes statybos vyko pagal 1991 metų rajono architekto parengtÄ projektÄ .IeÅ¡kovo reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. P. ir A. P. santuokos metu bendrame sklype pasistatė du naujus statinius, negali bÅ«ti teismo tenkinamas, kadangi juridinis faktas teisme nustatomas tik tuo atveju, jei asmuo negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, kas Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo M. P. tėvai A. P. ir A. P. (iki santuokos sudarymo A.) susituokė (duomenys neskelbtini). A. P. (duomenys neskelbtini) mirus, (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto VI-ojo notarų biuro notaras iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ testamentiniam ir įstatyminiam įpėdiniui ieÅ¡kovui M.

P.. IÅ¡ pateikto (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro patvirtinto testamento matyti, kad A. P. jai nuosavybės teise priklausantį butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo sÅ«nui M. P.. 2013-05-22 testamentu A. P. jai nuosavybės teise priklausančiÄ visÄ Å¾emės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), taip pat paliko sÅ«nui M. P.. BÅ«tent Å¡iame žemės sklype yra įregistruoti ginčo pastatai.                                 Dėl dalies buto pripažinimo asmenine nuosavybe Teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, civilinio kodekso (toliau – CK) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). AnalogiÅ¡ka nuostata buvo įtvirtinta ir SÅ K 21 straipsnio 1, 3 dalyse. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ asmenine nuosavybe gali bÅ«ti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) 1969-01-15 orderio pagrindu A.

A. iÅ¡duotas orderis gyventi (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jos Å¡eima susideda iÅ¡ 1 asmens, pagal kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imÄ A. A. į statybos banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė 40 procentų – 1593 rublius. Buto, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kambarių skaičius – 2, gyvenamas plotas 31,15, naudingas plotas 44,51, kaina 3980,06 rubliai.Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtu laikotarpiu A. P. santuokos su A. P. nebuvo sudarę, kartu negyveno. Å iÄ sumÄ , sudarančiÄ 40 procentų visos buto vertės, A.

P. sumokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad A. P. 1969-03-28 buvo suteikta 2387,06 rublių paskola 15 metų laikotarpiui minėtam butui įsigyti. Paskola turėjo bÅ«ti pradėta grÄ Å¾inti 1969-04-01, kartu su paskolos grÄ Å¾inimo įmokomis ji įsipareigojo sumokėti 0,5 procentų metines palÅ«kanas už paskolÄ , o vėluojant mokėti įmokas – 3 procentų metines palÅ«kanas, prisiėmė kitus įsipareigojimus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad realiai buvo grÄ Å¾inama ne kasmėnesinėmis įmokomis, o kasketvirtinėmis įmokomis (kas mėnesį mokėtina suma bÅ«tų 13,26 rublių, o kas ketvirtį – 39,78 rublių). Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių ar paskola iki 1984-04-01 buvo grÄ Å¾inta teismas pagrįstai sprendė, kad iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) tinkamai vykdė pareigÄ mokėti įmokas pagal paskolos sutartį, nes pareiga grÄ Å¾inti paskolÄ A.

P. atsirado nuo 1969-04-01, paskola turėjo bÅ«ti mokama lygiomis dalimis, per 180 mėnesių, kas mėnesį sumokant po 13,26 rublių įmokÄ bei apskaičiuotas palÅ«kanas.Teismas turėjo pagrindo preliminariai iÅ¡vadai, kad per 32 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) iki santuokos sudarymo dienos (duomenys neskelbtini) A. P. turėjo sumokėti iÅ¡ viso 424,32 rublius, iÅ¡ viso 2017,32 rublių, kad sudaro apie 51 procentÄ visos tuo metu buvusios buto vertės (3980,06 rublių). Teisėjų kolegija laiko pagrįsta tokiÄ iÅ¡vadÄ , nes atsakovas konkrečios sumos, kuria galėjo prisidėti prie įmokų už butÄ mokėjimo iki santuokos sudarymo neįvardijo, aplinkybės, kad įmokos ar jų dalis buvo mokamos iÅ¡ jo asmeninių lėšų, neįrodinėjo (CPK 178 str.).

Kaip pagrįstai teigia ieÅ¡kovas, dėl labai ilgo laiko tarpo, t. y. daugiau kaip 40 metų, visi mokėjimus patvirtinantys raÅ¡ytiniai dokumentai galėjo neiÅ¡likti, todėl teismas vadovavosi preliminariu skaičiavimu ir teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į galiojusį Santuokos ir Å¡eimos kodeksÄ , kuriuo visos iki santuokos sudarymo gautos lėšos buvo laikomos asmenine nuosavybe (SÅ K 22 straipsnis). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, mokėjimo praneÅ¡imai, patvirtina, kad kooperatyvas A.

P. mokėjimo praneÅ¡imus paskolos dengimui ir palÅ«kanų mokėjimui pateikdavo ne kas mėnesį, o už ketvirtį (mokėjimo praneÅ¡imuose nurodytas ketvirtinis mokėjimas), o A. P. juos apmokėdavo. Taigi, Å¡alių susitarimu, kurį patvirtina paskolos sutarties Å¡alių (gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. P.) veiksmai, buvo pakeistas susitarimas dėl paskolos sutarties dalyko grÄ Å¾inimo tvarkos, t. y. paskola buvo mokama kasketvirtinėmis įmokomis. Todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodė, kokio dydžio periodinės įmokos buvo mokamos iki santuokos sudarymo ir kokio dydžio pajinis įnaÅ¡as buvo sumokėtas iki santuokos sudarymo.

Teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad A. P. iki santuokos sudarymo iÅ¡ savo asmeninių lėšų buvo sumokėjusi 51 procentÄ ginčo buto vertės. Taip pat byloje nustatyta, kad jau po santuokos sudarymo buvo atliekami kiti mokėjimai už ginčo butÄ , Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad nuosavybės teisė į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota A. P. vardu 1998-09-01 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 1998-09-28.             Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad palÅ«kanų mokėjimas padidina santuokoje sumokėto įnaÅ¡o procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , kadangi palÅ«kanos už suteiktÄ paskolÄ buvo mokamos ir iki atsakovo ir A.

P. santuokos sudarymo ir Å¡ios palÅ«kanos buvo priskaičiuojamos didesnės, atsižvelgiant į tai, jog palÅ«kanos buvo skaičiuojamos nuo negrÄ Å¾intos paskolos dalies, o mažėjant negrÄ Å¾intos paskolos sumai, proporcingai mažėjo ir priskaičiuojamos palÅ«kanos. IeÅ¡kovas pagrįstai nurodo, kad tokiu atvejų A. P., paskolos sutarties galiojimo pradžioje sumokėtos didesnės palÅ«kanos, turėjo sudaryti didesnę asmeninės nuosavybės teise įgytÄ buto dalį.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad faktinės aplinkybės - už ginčo butÄ pradėtas mokėti pajus iÅ¡ asmeninių lėšų iki santuokos sudarymo, testamento turinys, kuriuo butas paliktas ieÅ¡kovui, patvirtina buvusiÄ A.

P. valiÄ ir siekį ginčo butÄ Ä¯gyti asmeninės nuosavybės teise. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2001), kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta kooperatyvo narių ir pajinių įnašų dalyvių teisės nutraukiant santuokÄ , įgytas butas yra pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes, nutraukiant santuokÄ kitam sutuoktiniui iÅ¡lieka teisė gyventi bute, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ioje byloje nagrinėjamų aplinkybių.

Å ioje byloje egzistuoja kitos faktinės aplinkybės, nes ginčo butas A. P. buvo suteiktas gerokai iki santuokos sudarymo, todėl didžioji dalis pajinio įnaÅ¡o buvo sumokėta iki santuokos iÅ¡ asmeninių A. P. lėšų.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto argumentÄ , kad butas buvo įgytas butÄ privatizuojant lengvatine tvarka, pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad butas buvo suteiktas ne abiem sutuoktiniams, bet A. A., kuri santuokos tuo metu nebuvo sudariusi, kas ir buvo nurodoma buto orderyje, kad pajinio įnaÅ¡o sumokėjimo metu jos Å¡eimÄ sudaro 1 asmuo. 1990 m. spalio 16 d.

Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-680 ,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai, papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) normos, reglamentavusios kooperatyvo narių teises. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iki šių teisės normų priėmimo, kooperatyvo nario nuosavybė buvo pajiniai įnašai, o butas priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai).

Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys galėjo įgyti teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiÅ¡kai iÅ¡mokėjo pajų už butÄ . Teisės normos nereglamentavo nuosavybės teisės režimo (asmeninės ar bendrosios nuosavybės teisės) ir nuosavybės teisės rÅ«Å¡ies (jungtinės ar dalinės bendrosios nuosavybės teisės). Kaip ir cituoja ieÅ¡kovas, Butų kodekso 115 str. 1 d. numatė, kad priimtam į kooperatyvo narius asmeniui butas buvo suteikiamas, atsižvelgiant į Å¡eimos narių skaičių, jo pajaus įmokos sumÄ , todėl iÅ¡ asmeninių A.

P. lėšų ne santuokoje pradėtas mokėti pajus rodo, kad butÄ siekta įgyti asmeninės nuosavybės teise. Tai, kad atsakovas po santuokos sudarymo prisidėjo prie pajinių įnašų mokėjimo už butÄ reiÅ¡kia, kad buto dalis jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams (CK 121 straipsnis, SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, 23 ir 24 straipsniai).Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad iki santuokos sudarymo A. P. su atsakovu gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį ir A. P. iki santuokos sudarymo sumokėti pajiniai įnaÅ¡ai buvo mokami iÅ¡ bendrų lėšų.

Kaip ir aukščiau minėta, tai, kad A. P. ir iki jų santuokos sudarymo negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio patvirtina byloje esantis 1970 m. sausio 30 d. teismo nuosprendis, kuriame aiškiai įvardinama atsakovo gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini). Atsakovas negalėjo gyventi kartu su A. P. jos bute tuo laikotarpiu, nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Išrašas iš griežtos atskaitomybės namų knygos, kurioje nurodoma, kad atsakovas buvo priregistruotas ir gavo teisę gyventi su A. P. nurodytame bute tik po santuokos sudarymo, taip pat patvirtina aplinkybę, kad iki santuokos sudarymo negyveno kartu. 1983 m.

LR Ministrų tarybos nutarimu Nr. 75 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ patvirtinti pavyzdiniai nuostatai numatė, kad prie kooperatyvo nario Å¡eimos narių priskiriami: kooperatyvo nario sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai). Kiti giminaičiai ir nedarbingi iÅ¡laikytiniai gali bÅ«ti pripažįstami kooperatyvo nario Å¡eimos nariais, jeigu jie kartu su kooperatyvo nariu gyvena ir veda su juo bendrÄ Å«kį. Taigi, iki santuokos sudarymo atsakovas ir negalėjo bÅ«ti pripažintas A.

P. Å¡eimos nariu ir į jį negalėjo bÅ«ti atsižvelgta suteikiant A. P. teisę naudotis ginčo butu.Teisėjų kolegija pažymi, kad buto įregistravimas vieno iÅ¡ sutuoktinių, t. y. A. P. vardu, taip pat gali reikÅ¡ti buvus sutuoktinių susitarimÄ nelaikyti Å¡io turto bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Teismas nustatęs, kad iki santuokos sudarymo A. P. buvo sumokėjusi pajinius įnaÅ¡us, kurių bendra vertė siekė 51 procentÄ Ä¯sigyjamo buto vertės, turėjo teisinį pagrindÄ pripažinti, kad 51/100 dalis ginčo buto priklausė A.

P. asmeninės nuosavybės teise, o bendru sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal bylos duomenis laikytinos 49/100 buto dalys.                      Dėl pastatų pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe Byloje nustatyta, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti ginčo pastatai, nuosavybės teise įregistruoti atsakovo A. P. vardu 1989-05-31 dovanojimo sutarties ir 1989-06-06 apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Antstolio A. L. 2014-04-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas plytinis vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas, plytinis ūkinis pastatas, medinė malkinė (prastos būklės) ir šulinys, faktinių aplinkybių konstatavimo metu padaryta 14 foto nuotraukų (1 t., 71-76 b. l.). 1990-11-16 Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės (duomenys neskelbtini) kolūkio Visuotinio kolūkiečių įgaliotinių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodoma, kad buvo nutarta leisti A.

P. statyti priestatÄ prie Å«kinio pastato, nugriaunant senÄ gyvenamÄ namÄ . Byloje pateikta ieÅ¡kovo M. P. užsakymu UAB „Imposta“ atliktų kadastrinių matavimų byla, iÅ¡ kurios matyti, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1991, statybos pabaigos metai 2010, malkinė, statybos pradžios metai 1986, statybos pabaigos metai 1986, malkinė, statybos pradžios metai 1920, statybos pabaigos metai 1920, bei Å«kinis pastatas, statybos pradžios metai 1991, statybos pabaigos metai 2010.

Atsakovas A. P. pateikė į bylÄ Valstybės įmonės Registrų centro Å iaulių filialo nekilnojamojo daikto – žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje nurodyta, kad pagrindinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamas namas, statytas 1920 metais, pradėtas rekonstruoti 1991 metais ir baigtas rekonstruoti 2011 metais, pastatas – malkinė 1920 metų statybos, ir pastatas – Å«kinis pastatas, statybos pradžia 1991 – metai, pabaiga – 2011 metai, o pastatas malkinė, 1986 metų statybos, nugriautas.Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar žemės sklype esantys pastatai, gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, buvo rekonstruoti, ar tai yra nauji statiniai.

Byloje atlikta statybos techninės veiklos ekspertizė, gautos iÅ¡vados, kad žemės sklype esančių statinių (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini) statybos rÅ«Å¡is – naujo statinio statyba ir senų statinių elementų nėra iÅ¡likę. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas teismo posėdžio metu ginčijo ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , tačiau sugretinus eksperto iÅ¡vadÄ su byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, byloje pateiktomis Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylomis, 1990-11-16 Å iaulių rajono Å iaulių apylinkės (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio Visuotinio kolÅ«kiečių įgaliotinių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡u, konstatavo, kad neturi pagrindo nesutikti su eksperto iÅ¡vada.

Teismas Å¡ia apimtimi nenagrinėjo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės ir nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, kad ginčo pastatai – gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos ieÅ¡kovas siekia pripažinti bendrÄ ja jungtine atsakovo M. P. ir jo mirusios sutuoktinės A. P. nuosavybe, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai, jų statyba yra neįteisinta, statyba yra savavaliÅ¡ka, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė.Teismas nurodė, kad nustačius, jog gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, dėl kurių vyksta ginčas, nėra suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, jie neįregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, Å¡ie pastatai negali bÅ«ti pripažįstami teisėtai sukurtais nuosavybės objektais, joks asmuo negali bÅ«ti laikomas įgijusi nuosavybės teises į Å¡iuos pastatus.

Iki A. P. mirties ginčo objektai nebuvo suformuoti ir įregistruoti, todėl atsakovas ir A. P. negalėjo tapti pastatyto statinio bendraturčiais ir dėl to ginčo teisiniams santykiams netaikomos bendraturčių tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl šių normų taikymo. Ieškovas M. P., kaip A. P. turto paveldėtojas, neįgijo jokių teisių ir pareigų, susijusių su A. P. nuosavybės teisių į ginčo pastatus, įgyvendinimu.

PaaiÅ¡kėjus, kad buvo atliekama ne atsakovui A. P. dovanojimo sutarties pagrindu priklausančių pastatų rekonstrukcija, o atliekami naujų pastatų statybos darbai, sukurti nauji nekilnojamo turto objektai, kurių savininkai neįregistruoti, nuosavybės forma nenustatyta, reikalavimas dėl minėtų pastatų teisinio statuso pakeitimo negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas, ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas tokį reikalavimÄ , pasirinko netinkamÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ ir taikant netinkamÄ materialinės teisės normÄ .

Dėl to ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Taip pat teismas nurodė, kad nustačius, jog byloje negali bÅ«ti nagrinėjamas reikalavimas dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo pakeitimo, teismas nevertina Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir apklaustų liudytojų parodymų, susijusių su sutuoktinių gyvenimu kartu, jų turto tvarkymu ir dalyvavimu statybose, kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam byloje kilusio ginčo iÅ¡sprendimui (CPK 185 straipsnis).IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡nagrinėjo ne teismo priimtÄ patikslintÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o pradinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriame buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl turto teisinio statuso.

Teigia, kad teismas dėl A. P. ir atsakovo gyvenimo kartu, bendro Å«kio vedimo, bendrų lėšų panaudojimo statinių statybai, turėjo vadovautis ne tik Å¡ios bylos medžiaga, tačiau ir sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-26-907/2016 tarp tų pačių Å¡alių (LR CPK 179 str. 3 dalis). Å ioje byloje atsakovas laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos, kad jis su A. P. visÄ santuokos laikotarpį gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, jiems abiem buvo neÅ¡amos pensijos nurodytu adresu, jie kaupė bendras lėšas bei disponavo Å¡iomis lėšomis bendru sutarimu, o A.

P. gyveno ginčo statiniuose ir tik likus porai metų iki mirties dėl žymiai pablogėjusios sveikatos apsigyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas A. P. teigia, kad statiniai buvo įgyti kaip asmeninė nuosavybė, santuokos metu sudarius dovanojimo sutartį. Nors teisme ir buvo atlikta ekspertizė dėl statinių statybos (rekonstruoti ar naujai pastatyti), kuria teismas nepagrįstai vadovavosi, tačiau Å¡iuos duomenis paneigia prie apeliacinio skundo pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie buvo gauti iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ teisme.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Å iaulių teritorinio planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus medžiagoje esanti eksplikacija patvirtina, kad prie statinio Nr. 2 yra projektuojamas priestatas, taigi visiÅ¡kai yra paneigta byloje atlikta ekspertizė, kad gyvenamasis namas, kuris buvo rekonstruotas iÅ¡ Å«kinio pastato, yra naujas statinys. Taip pat po bylos iÅ¡nagrinėjimo pateikė teismui nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , žemės sklypo su statiniais, kuri yra įregistruota 2016-07-14 dienÄ VÄ® Registrų centre, iÅ¡ kurios matyti, kad pastatas, gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas, Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruoti.

Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovui įrodžius ieÅ¡kinį, priklausytų 228 Eur, kuriuos sutiktų įskaityti dalinant kitÄ paveldimÄ turtÄ , ar sumokėti. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. P. ir A. P. santuokos metu bendrame sklype pasistatė du naujus statinius, negali bÅ«ti teismo tenkinamas, kadangi juridinis faktas teisme nustatomas tik tuo atveju, jei asmuo negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų (LR CPK 445 str.), pastatų pastatymo, rekonstravimo ir nuosavybės teisės nustatymas nenumatytas ir LR CPK 444 str., todėl teismas jo negalėjo nustatinėti.Teisėjų kolegija pažymi, kad statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos bÅ«du ar kaip esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybÄ reglamentuojantys teisės aktai).

Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jei ginčo statiniai neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl to nėra galimybės į juos įgyti nuosavybės teisių, gali būti sprendžiama dėl įgijimo teisių į juos, kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009; 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-287-706/2016).

Ä®registravus 2016-07-14 VÄ® nekilnojamojo turto Registre pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės yra galimas. Pirmosios instancijos teismui ginčo Å¡ia apimtimi nenagrinėjus iÅ¡ esmės ir nurodžius, kad teismas nevertina Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir apklaustų liudytojų parodymų, susijusių su sutuoktinių gyvenimu kartu, jų turto tvarkymu ir dalyvavimu statybose, kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam byloje kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, konstatuotina, kad neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2punktas, 2 dalis).Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovo reikalavimų dalyje dėl ginčo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinio statuso ir juridinio fakto nustatymo, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir priėmė neteisingÄ procesinį sprendimÄ , kuris naikintinas perduodant bylÄ dalyje reikalavimų nagrinėti iÅ¡ naujo.

IÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovo procesinių dokumentų akivaizdu, kad buvo pareikÅ¡ti keli reikalavimai dėl ginčo pastatų - praÅ¡ant pripažinti, kad A. P. bÅ«nant santuokoje su A. P. nuosavybės teise priklausė pusė visų naujos statybos pastatų – mÅ«rinio namo bei mÅ«rinio Å«kinio pastato. Taip pat ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ Â ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir prašė nustatyti juridinį faktÄ , kad A. P. bÅ«dama santuokoje su A. P. pasistatė naujos statybos pastatus-mÅ«rinį namÄ bei mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ .

Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, Å¡is reikalavimas iÅ¡ viso neiÅ¡spręstas, nepriimtas procesinis sprendimas dėl jo, byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo Å¡io reikalavimo. Teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovo reikalavimų apimtį ir dėl jų priimti procesinį sprendimÄ .         Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje sprendimo dalyje neatskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, dalis reikalavimo nenagrinėta ir Å¡ių trÅ«kumų nėra galimybės paÅ¡alinti apeliacinėje instancijoje, nes abu reikalavimai dėl ginčo pastatų, praÅ¡ant pripažinti, kad A.

P. bÅ«nant santuokoje su A. P. nuosavybės teise priklausė pusė visų naujos statybos pastatų – mÅ«rinio namo bei mÅ«rinio Å«kinio pastato, ir praÅ¡ymas nustatyti juridinį faktÄ , kad A. P. bÅ«dama santuokoje su A. P. pasistatė naujos statybos pastatus-mÅ«rinį namÄ bei mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ , turi bÅ«ti tikslinami ir nagrinėjami kartu.Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimas dalyje reikalavimo panaikinamas ir gražinamas nagrinėti iÅ¡ naujo.          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teismas panaikina teismo sprendimo dalį ir bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje, nes gražinant bylÄ dėl dalies reikalavimų nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas spręstinas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ visų iÅ¡nagrinėtų reikalavimų apimtyje, dėl dalies reikalavimų apeliacinėje instancijoje Å¡is klausimas nespręstinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir pripažinta, kad 51/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise, pripažinta, kad 49/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A.

P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priteista iÅ¡ atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 41,71 Eur (keturiasdeÅ¡imt vieno euro 71 cento) žyminio mokesčio ieÅ¡kovui M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistÄ .KitÄ sprendimo dalį dėl atmesto ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti, kad A. P. bÅ«nant santuokoje su A. P. nuosavybės teise priklausė pusė visų naujos statybos pastatų – mÅ«rinio namo bei mÅ«rinio Å«kinio pastato, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – 50 procentų, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti juridinį faktÄ , kad A.

P. bÅ«dama santuokoje su A. P. pasistatė naujos statybos pastatus-mÅ«rinį namÄ bei mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.16, civilinė byla Nr.2-4785-901/2014), panaikinti ir gražinti civilinę bylÄ Å iaulių apylinkės teismui Å¡ioje dalyje nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                     Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                        Egidijus Mockevičius                                                                                                         Irena StasiÅ«nienė