f78bf264-ce17-4002-aeae-a17f8fa58d74 · Marijampolės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2YT-129-374/2020 Proceso Nr. 2-28-3-02208-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.3.5; 3.2.7.1.; 3.2.8.5. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja RÅ«ta Gustienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. L. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims P. A. S., E. Å ., Suvalkijos socialinės globos namams, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, A. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1993 m. rugpjūčio 16 d. mirusio J. S. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Suinteresuotas asmuo E. Å . pateikė pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais, teismo prašė atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ plikimo priėmimui. 2019 m. gruodžio 23 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjos A.L.

K. ir suinteresuoto asmens E. Å . pareiÅ¡kimas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo. PraÅ¡ymas tenkinamas. Å alys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylÄ taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taikos sutartis – Å¡alių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas. Teismui patvirtinus Å¡alių taikos sutartį ji įgyja res judicata galiÄ ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje M.

O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas tarp pareiÅ¡kėjos A. L. K. ir suinteresuoto asmens E. Å ., kuri pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus. Suinteresuotas asmuo E. Å . teismo prašė atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ plikimo priėmimui. Å alys ginÄÄ iÅ¡sprendė taikiai, teismui pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti taikos sutartį, kurioje aptarė iÅ¡kilusį ginÄÄ ir numatė sÄ lygas taikiam ginčo iÅ¡sprendimui. Aplinkybių, kad taikos sutarties sÄ lygos ir jos sudarymo aplinkybės prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia Å¡alių ar kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta.

Å alys supranta ir žino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio ir 6.985 straipsnio nuostatas taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje. Taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiÅ¡kia, kad, pirma, tarp Å¡alių yra kilęs konfliktas, antra, Å¡alys siekia jį iÅ¡spręsti. Å alys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos.

Dėl to savanoriÅ¡kas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiÅ¡kų nuolaidų bÅ«du. Tai reiÅ¡kia, kad gana dažnai Å¡alys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natÅ«ralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo bÅ«dų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikÅ¡mės, nes, minėta, Å¡ie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrÄ jÄ situacijÄ .

Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikÅ¡mę Å¡alių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančiÄ reikÅ¡mę. Ji įformina Å¡alių valiÄ suderinti skirtingas pozicijas ir bÅ«ti teisiÅ¡kai Å¡io suderinimo įpareigotomis. Tai reiÅ¡kia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama. Tas pats pažymėtina ir apie taikos sutartį ypatingÄ ja teisena nustatant juridinius faktus.

Nepaisant to, kad civilinis procesas tokiais atvejais buvo pradėtas siekiant nustatyti juridinį faktÄ , proceso metu kilęs ginčas gali bÅ«ti sureguliuotas tarpusavio susitarimu (jei, tik žinoma, Å¡is susitarimas nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso ir neegzistuoja CK įtvirtintų susitarimo negaliojimo pagrindų). Tokiu atveju pradėtas procesas dėl juridinio fakto nustatymo Å¡alių valia (CPK 13 straipsnis) pakinta: iÅ¡ faktų konstatuojamojo proceso pereinama tik į teises ir pareigas nustatantį procesÄ . Dėl to, jei ypatingÄ ja teisena nustatinėjant juridinius faktus, susijusius su nuosavybės atkÅ«rimo procesu, sudaroma taikos sutartis, ja nėra nustatomi buvusio valdymo nuosavybės teise faktai.

Atitinkamai naujai paaiÅ¡kėjusios faktinės aplinkybės susijusios su nustatinėjamu juridiniu faktu, esant sudarytai taikos sutarčiai, neturi reikÅ¡mės, nebent bÅ«tų įrodyta, kad taikos sutartis sudaryta pažeidžiant taikos sutarties galiojimÄ nustatančius civilinius ir civilinio proceso ar kitus įstatymus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnyje numatytos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės Å¡alims yra žinomos ir suprantamos.

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys laisva valia sutiko su taikos sutarties sÄ lygomis, kurios jas tenkina, nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso ir neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms Å¡alių taikos sutartis tvirtinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuota Å¡alis gali kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis). PareiÅ¡kėja teismui yra pateikusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – VGTP) 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ (2018 m. lapkričio 5 d. - patikslintas) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4342-16940, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjai suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų mokėjimo, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir iÅ¡laidas, susijusias su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu.

PareiÅ¡kėja A.L. K., teikdama teismui pareiÅ¡kimÄ , žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi yra atleista nuo Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, todėl praÅ¡ymas grÄ Å¾inti jai 75 proc. žyminio mokesčio netenkintinas (sutarties 3 p., CPK 87 str.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistina valstybės naudai 25,14 Eur teismo paÅ¡to iÅ¡laidų (sutarties 2 p., CPK 93, 96 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 295 straipsniu, teismas n u t a r i a :

PareiÅ¡kėjos A. L. K. ir suinteresuoto asmens E. Å . praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo priimti. Patvirtinti pareiÅ¡kėjos A. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos advokato E. R., 2019 m. gruodžio 23 d. taikos sutartį Å¡iomis sÄ lygomis: 1.1. Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėja siekia asmeninės nuosavybės teise įgyti likusias 112/336 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios liko kaip palikimas suinteresuotam asmeniui E. Å . po jos tėvo J.

S., gimusio(duomenys neskelbtini) mirusio 1993 m. rugpjūčio 16 d., mirties, taip pat į tai, kad suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, po jos tėvo J. S., mirusio 1993 m. rugpjūčio 16 d., mirties, ir kad palikimas susideda iÅ¡ 112/336 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 1.2. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, A.

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusio 1993 m. rugpjūčio 16 d., palikimÄ â€“ 112/336 dalis 3,36 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1.3. PareiÅ¡kėja A. L. K. per 5 (penkias) dienas nuo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, patvirtinimo dienos, E. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯sipareigoja sumokėti 1963 Eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų) kompensacijÄ . 1.4.

Asmuo, reiškiantis savarankiškus reikalavimus, reikalavimo dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo atsisako.

1. Taikos sutarties šalys susitaria, jog jų turėtos bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos kiekvienos iš šalių savarankiškai ir dėl jų kompensavimo šalys viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų neturi, o teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, jei tokios būtų nustatytos, įsipareigoja apmokėti pareiškėja.

2. Taikos sutarties Å¡alys praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo raÅ¡ytinio proceso tvarka patvirtinti Å¡iÄ taikos sutartį bei priimti nutartį, kuria pareiÅ¡kėjai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalies pagrindu bÅ«tų grÄ Å¾inta 75 (septyniasdeÅ¡imt penkių) procentų sumokėto žyminio mokesčio dalis.

3. Taikos sutarties Å¡alys pareiÅ¡kia, jog sudarius ir tinkamai įvykdžius taikos sutartį, yra iÅ¡sprendžiami visi ginčai tarp Å¡alių dėl civilinėje byloje 2YT-129-374/2020 (buvęs civilinės bylos Nr. 2YT-5474-374/2019), pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡to pareiÅ¡kimo ir jokių kitų iÅ¡ to kylančių reikalavimų Å¡alys viena kitai neturi. PareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, patvirtina, jog sudarant Å¡iÄ taikos sutartį yra atlyginti visi jos patirti nuostoliai, susiję su Å¡iuo įvykiu.

4. Taikos sutarties Å¡alys pareiÅ¡kia, jog joms suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje, tai yra įsiteisėjus Marijampolės apylinkės teismo nutarčiai, kuria patvirtinama Å¡i tarp Å¡alių sudaryta taikos sutartis, civilinė byla Nr. 2YT-129-374/2020 (buvęs civilinės bylos Nr. 2YT-5474-374/2019), yra nutraukiama. BylÄ nutraukus, kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

5. Å i taikos sutartis yra Å¡alių perskaityta, jų suprasta dėl turinio bei pasekmių, ir kaip atitinkanti jų valiÄ , priimta ir pasiraÅ¡yta. Civilinę bylÄ Nr. 2YT-129-374/2020 (buvęs civilinės bylos Nr. 2YT-5474-374/2019) pagal pareiÅ¡kėjos A. L. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims P. A. S., E. Å ., Suvalkijos socialinės globos namams, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, patvirtinus Å¡alių taikos sutartį, nutraukti.

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 25,14 Eur valstybei (dvideÅ¡imt penkis eurus 14 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus.

Teisėja Rūta Gustienė