2019-04-10 Nr. AB-9053-3-61-3-04550-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-96-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04550-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 3R-360(AG-299/04-2016) ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) kanclerio 2016 m. rugpjūčio 22 d. potvarkį Nr. 4D-137 (toliau – ir Potvarkis) dalyje dėl paramos neskyrimo T. M. paraiškai ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2016 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. S-KM-0191638, kuriuo nuspręsta pareiškėjo projektą priskirti augalininkystės veiklos sričiai bei taikyti 40 proc. projekto finansavimo intensyvumą (toliau – ir 2016 m. birželio 13 d. Sprendimas) bei įpareigoti atsakovus iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. Agentūrai pateikė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į nematerialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paraišką Nr. 17VM-KM-15-1-06022 (toliau – Paraiška). ŽŪM kancleris 2016 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. 4D-137 nusprendė neskirti pareiškėjui paramos, o Komisija šį sprendimą patvirtino. Nesutinka su Komisijos sprendimu, Potvarkiu ir 2016 m. birželio 13 d. Sprendimu, nes Paraiškoje prašoma paramos ūkio modernizavimui, kurio tikslas pradėti ekologinio paukštininkavimo veiklą. Pareiškėjas pateikė Paraišką Įgyvendinimo taisyklių 8.1 punkte numatytai remiamai veiklai – žemės ūkio produktų gamybai ir mano, kad Paraiška atitinka žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 5.1, 5.2, 6.1–6.3 ir 7.1 punktus.

3. Nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklėse nėra nustatyta, jog paramos dydis skiriamas žemės ūkio sektoriui, kuriame veikla jau vykdoma. Pareiškėjo pateiktame verslo plane atskleisti ūkio modernizavimo tikslai ir priemonės, taip pat apibūdintas projekto įgyvendinimo metu planuojamas sukurti ūkis. Įgyvendinus projektą, jis bus priskiriamas specializuotam gyvulininkystės (paukštininkystės) ūkiui, kuriam pagal Įgyvendinimo taisyklių 19.1.1 punktą taikomas 50 proc. finansavimo intensyvumas.

4. Pažymėjo, kad šiuo atveju yra pagrindas vertinti ginčijamų aktų atitikimą nacionalinėms taisyklėms ir atitiktį Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, nes, pasak pareiškėjo, jis yra diskriminuojamas kaip augalininkystės veiklą vykdęs asmuo, atitinkantis visus nustatytus paramos gavimo kriterijus. Paraiškoje aiškiai nurodyta, kad pagal finansuojamą projektą bus įgyvendinama veikla gyvulininkystės sektoriuje, todėl atsakovės Agentūros teisės aiškinimas pateiktas 2016 m. birželio 13 d. Sprendime, jog pareiškėjo projektui taikoma augalininkystės projektų finansavimo intensyvumą reglamentuojanti Įgyvendinimo taisyklių 19.1.2 punkto nuostata, yra diskriminacinis ir neobjektyvus.

5. Pareiškėjas teigė, kad skundžiami aktai nėra pagrįsti Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su projekto tikslais ir remiama veikla, todėl tiek ŽŪM kanclerio Potvarkis, tiek Agentūros Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų.

6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir yra tik tarpinis dokumentas. Nesutiko su pareiškėju, jog visos nuostatos, nustatyti kriterijai bei paramos intensyvumas nustatomi planuojamai vykdyti veiklai, nes iš Įgyvendinimo taisyklių nuostatų aišku, kad paramos intensyvumas nustatomas pagal esamą padėtį ir pagal dabartinę pareiškėjo vykdomą veiklą. Kadangi pareiškėjo tiek 2013 m., tiek 2014 m. vykdoma veikla buvo augalininkystės sektoriuje, iš kurio jis gavo 100 proc. visų savo pajamų, akivaizdu, jog 2015 m. Paraiškos pateikimo dienai pareiškėjo veikla buvo augalininkystė.

8. Pabrėžė, kad Įgyvendinimo taisyklės parengtos, vadovaujantis Europos Sąjungos priimtų teisės aktų nuostatomis ir jose nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja pareiškėjo skundo argumentams, todėl Agentūra, vertindama 2015 m. Paraišką ir pareiškėjo projektą, pagrįstai vadovavosi minėtomis taisyklėmis.

9. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsiliepime nurodė, kad siekiant nustatyti pareiškėjo ūkio specializaciją, buvo naudojamas faktiškai gautų pajamų praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais kriterijus (Įgyvendinimo taisyklių 9.1 p.). Pagal Įgyvendinimo taisykles pareiškėjams keliamas reikalavimas jų vykdomos žemės ūkio veikos tęstinumui. Vertinimo metu buvo nustatytas 40 proc. intensyvumas ir mažesnė paramos sumą, t. y. 242 756 Eur. Pareiškėjo sutikimas su nustatytu 40 proc. intensyvumu ir apskaičiuota 242 765 Eur paramos suma nebuvo gautas, todėl projektas buvo pripažintas netinkamu gauti paramą ir Paraiška buvo atmesta. Komisija pagrįstai konstatavo, kad Įgyvendinimo taisyklės, nustatant paramos dydį pareiškėjui, nebuvo pažeistos.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. Agentūrai pateikė Paraišką, nes ketina įgyvendinti projektą „Ūkio modernizavimas“ ir prašė 399 998 Eur paramos.

13. Agentūra 2016 m. birželio 13 d. Sprendimu pareiškėją informavo, kad jo ūkis priskiriamas specializuotam augalininkystės ūkiui, nes 2014 m. pajamos iš augalininkystės sudaro 100 proc. visų ūkio veiklos pajamų, todėl pareiškėjo projektui taikoma augalininkystės projektų finansavimo intensyvumą reglamentuojanti Įgyvendinimo taisyklių 19.1.2 p. nuostata, pagal kurią vykdoma veikla augalininkystės sektoriuje finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Taip pat Agentūra prašė informuoti, ar pareiškėjas sutinka įgyvendinti projektą visa apimtimi su nustatyto dydžio tinkamomis finansuoti 606 913,66 Eur išlaidomis ir mažesne 242 765 Eur paramos suma. Pareiškėjas 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. 5 nurodė Agentūrai, kad sutinka su bendra finansuoti tinkamų išlaidų suma 606 913,66 Eur, tačiau nesutinka su pritaikytu paramos intensyvumu, nustatant 242 765 Eur paramos sumą.

14. Agentūra 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. S-KM-0193327 nurodė, kad pareiškėjui skiriamas būtent 40 proc. paramos intensyvumas 242 765 Eur dėl to, kad jo vykdoma veikla yra augalininkystės sektoriuje (2014 m. pajamos iš augalininkystės – javų, rapsų, cukrinių runkelių auginimo – sudaro 100 proc. visų ūkio veiklos pajamų), o ne gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ar uogininkystės, todėl pareiškėjas neatitinka kitų kriterijų paramos intensyvumui didinti. Vadovaudamasis Agentūros pateiktomis išvadomis, ŽŪM kancleris skundžiamu Potvarkiu nusprendė paramos pareiškėjui pagal jo pateiktą projektą neskirti.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės keliamas ginčas dėl ŽŪM kanclerio 2016 m. rugpjūčio 22 d. potvarkio Nr. 4D-137, kuriuo T. M. projektui pagal jo pateiktą Paraišką yra neskiriama parama, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašo panaikinti Komisijos 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 3R-360(AG-299/04-2016) ir Agentūros 2016 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. S-KM-0191638, kuriuo nuspręsta pareiškėjo projektą priskirti augalininkystės veiklos sričiai bei taikyti 40 proc. projekto finansavimo intensyvumą.

16. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, nurodė, kad priemonė yra finansuojama tik tada, kai vykdoma veikla yra žemės ūkio produktų gamyba ir kartu nurodoma, koks paramos dydis skiriamas žemės ūkio sektoriui, kuriame veikla jau vykdoma. Iš teisės normų ir jose vartojamų sąvokų aiškiai matyti, kad Įgyvendinimo taisyklių nuostatos taikomos tuo metu vykdomai (esamai) veiklai. Todėl šiuo atveju sutiktina su atsakovo pozicija, kad paramos intensyvumas yra nustatomas pagal pareiškėjo jau vykdomą veiklą, kuriai keliamas reikalavimas veiklos tęstinumas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Įgyvendinimo taisyklėse nėra nustatyta, jog paramos dydis skiriamas žemės ūkio sektoriui, kuriame veikla jau vykdoma.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tiek 2013 m., tiek 2014 m. vykdoma veikla buvo augalininkystės sektoriuje, iš kurio jis gavo 100 proc. visų savo pajamų. Todėl akivaizdu, kad 2015 m. Paraiškos pateikimo dienai pareiškėjo veikla buvo augalininkystė. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija ir teigia, kad, įgyvendinus projektą, jo ūkis bus priskiriamas specializuotam gyvulininkystės (paukštininkystės) ūkiui, t. y. kad jis planuoja ateityje gyvulininkystės produktų gamybą. Teismas sprendė, kad Komisija skundžiamame sprendime priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo valdomose žemės ūkio valdose buvo vykdoma augalininkystės veikla ir paramos dydį lėmė ne tinkamo projekto veiklos pobūdis, o vykdomos žemės ūkio veiklos projekto pateikimo metu pobūdis. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo ūkis Paraiškos padavimo metu nebuvo priskirtas prie gyvulininkystės ūkio pagal vykdomą veiklą, nebuvo pagrindo svarstyti, ar pareiškėjui galėjo būti skiriama papildoma parama dėl to, kad jis planavo investuoti į ekologinį ūkį.

18. Dėl pareiškėjo argumento, jog Įgyvendinimo taisyklės prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, nes, pasak pareiškėjo, jis yra diskriminuojamas kaip augalininkystės veiklą vykdęs asmuo, atitinkantis visus nustatytus paramos gavimo kriterijus, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo skunde nurodytų Įgyvendinimo taisyklių nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl nėra pagrindo tikrinti Įgyvendinimo taisyklių nuostatų atitikimą Konstitucijai ar kitam įstatymui.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad tiek ŽŪM kanclerio Potvarkis, tiek Agentūros Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nurodė, jog VAĮ 8 straipsnio, kurio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

20. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu Agentūros 2016 m. birželio 13 d. Sprendimu, kaip ji pavadino pareiškėjas, atsakovas pareiškėjui tik pranešė apie nustatytą didžiausią galimų finansuoti išlaidų dydį ir skirtiną paramos sumą, pritaikius 40 proc. intensyvumą ir šis dokumentas nelaikytinas galutiniu ir sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjui. Tik sutikus arba nesutikus su siūloma paramos suma, priimamas sprendimas skirti arba neskirti paramą. Šiuo atveju pareiškėjas sutikimo įgyvendinti projektą visa apimtimi su mažesne 242 765 Eur paramos suma Agentūrai nepateikė, todėl Agentūros padarytų išvadų pagrindu buvo priimtas skundžiamas ŽŪM kanclerio Potvarkis. Įvertinus tai, teismas sprendė, kad skundžiamas Potvarkis, priimtas vadovaujantis Agentūros išvadų pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas, o institucijos, kurios nagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė sprendimus, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų nepažeidė. Kadangi jokių kitų argumentų dėl Komisijos Sprendimo nepagrįstumo pareiškėjas nepateikė, todėl jo skundą atmetė. Kadangi reikalavimas įpareigoti atsakovus iš naujo įvertinti pareiškėjo Paraišką yra išvestinis, netenkinus pagrindinių skundo reikalavimų, teismas atmetė ir išvestinį.

III. 21. Pareiškėjas T. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl paraiškos realumo, piktnaudžiavimo ar kitų panašių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje būtina apibrėžti bendrąsias sąlygas (pagrindus), kurioms esant tą pačią veiklą (projektus) įgyvendintiems asmenims yra suteikiamos skirtingos teisės gauti aptariamas išmokas (skirtingas finansavimo intensyvumas), kuris siejamas ne su įgyvendinamais projektais, jais siekiamais tikslais ir planuojamais rezultatais, bet su pareiškėjų prieš pateikiant paraiškas vykdyta veikla.

23. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo gyvulininkystės projektui atsisakyta skirti finansavimą EŽŪFKP lėšomis motyvuojant tuo, kad kompetentinga nacionalinė administracinė institucija, atsižvelgusi į faktą, jog pareiškėjas iki pateikdamas paraišką vykdė augalininkystės veiklą, finansavimo intensyvumą jo planuojamam įgyvendinti gyvulininkystės projektui vertino ne pagal gyvulininkystės, bet augalininkystės projektams nustatytus kriterijus. Teismas sprendė, kad Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo valdomose žemės ūkio valdose buvo vykdoma augalininkystės veikla ir paramos dydį lėmė netinkamo projekto veiklos pobūdis, o vykdomos žemės ūkio veiklos projekto pateikimo metu pobūdis. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ūkis Paraiškos padavimo metu nebuvo priskirtas prie gyvulininkystės ūkio pagal vykdomą veiklą, nebuvo pagrindo svarstyti, ar pareiškėjui galėjo būti skiriama papildoma parama dėl to, kad jis planavo investuoti į ekologinį ūkį. Teisme nurodė, kad jam nekyla abejonių dėl pareiškėjo argumento, jog Įgyvendinimo taisyklės prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui, tačiau teismas savo išvados nedetalizavo, skundžiamame sprendime nėra jokių argumentų, todėl tokia teismo išvada nemotyvuota.

24. Pareiškėjo įsitikinimu, toks teisės aiškinimas ir Taisyklių taikymas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1–3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą, pagal kurį valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, pažymi, kad įgyvendinant šią konstitucinę valstybės priedermę gali būti plėtojamos įvairios paramos formos. Šioje srityje įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia (be kita ko) valstybės materialines ir finansines galimybes, turi plačią diskreciją pasirinkti konkrečias apsaugos ir paramos priemones, kiek tai suderinama su konkurencijos ir ES teise (draudžiama valstybės pagalba).

25. Pažymi, kad 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 473/2009 (toliau - ir Reglamentas) 74 punktas nustato, jog valstybės narės kiekvienai kaimo plėtros programai paskiria tam tikras institucijas, inter alia valdymo instituciją, o 75 straipsnis nustato, jog valdymo institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir teisingą vadovavimą programai bei jos įgyvendinimą. Nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu vertina, jog Žemės ūkio ministerijos įgaliojimai nustatyti paraiškų pagal konkrečias programos priemones surinkimo terminus išplaukia iš minėtų jai, kaip paskirtai EŽŪFKP valdymo institucijai, priskirtų uždavinių - efektyviai, veiksmingai ir teisingai vadovauti programai bei ją įgyvendinti.

26. Pareiškėjas prašo įvertinti ginčijamų aktų atitikimą Taisyklių nuostatoms ir atitiktį inter alia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Pareiškėjo nuomone, ginčijamais aktais augalininkystės sektoriaus ūkininkui yra dirbtinai ir neteisėtai ribojama galimybė gauti paramą gyvulininkystės sektoriaus projekto įgyvendinimui, pagal tokiems projektams Taisyklėse numatytą paramos intensyvumą. Iš atsakovų sprendimų matyti, kad pretenduoti gauti 60 procentų intensyvumo paramą gyvulininkystės ūkio modernizavimui gali tik tie ūkininkai, kurie prieš paraiškos pateikimą vykdė gyvulininkystės veiklą, tuo tarpu visus reikalavimus atitinkantiems ūkininkams, kurie prieš tai specializavosi kituose žemės ūkio sektoriuose, yra taikomas mažesnis paramos teikimo intensyvumas. Nurodytais teisės taikymo aktais jis yra diskriminuojamas kaip augalininkystės veiklą vykdęs asmuo, atitinkantis visus Taisyklėse nustatytus paramos gavimo kriterijus, kadangi dėl skirtingo finansavimo intensyvumo jis faktiškai netenka galimybės siekti paramos (neįmanoma konkuruoti su ūkininku, kuris įgyvendins identišką projektą gaudamas 20 procentų didesnę paramą).

27. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, ne kartą yra pažymėjęs, jog konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai. Šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

28. Nurodo, kad NMA, atlikdama paraiškos vertinimą, 2016 m. birželio 13 d. raštu Nr. S-KM-0191638 informavo pareiškėją, jog jo ūkis yra priskiriamas specializuotam augalininkystės ūkiui, nes 2014 metais pajamos iš augalininkystės sudaro 100 proc. visų ūkio veiklos pajamų, todėl pareiškėjo projektui taikoma augalininkystės projektų finansavimo intensyvumą reglamentuojanti Įgyvendinimo taisyklių 19.1.2 punkto nuostata, pagal kurią vykdoma veikla augalininkystės sektoriuje finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, nors paraiškoje aiškiai nurodyta, kad pagal finansuojamą projektą bus įgyvendinama veikla gyvulininkystės sektoriuje.

29. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skundžiamas raštas nėra individualus administracinis aktas kaip tai apibrėžia VAĮ 8 straipsnis, kadangi nesukelia jam jokių teisinių padarinių. Skundžiamame rašte Agentūra nenurodo pareiškėjui jokių galutinių paramos dalies arba visiško nesuteikimo priežasčių ir motyvų, kadangi 2015 m. Paraiška tuo metu nebuvo baigta vertinti. Skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo iš pareiškėjo buvo prašoma papildomos informacijos, kuri buvo reikalinga išsamiai ir tinkamai įvertinti jo 2015 m. Paraišką, ir į kurį pareiškėjas turėjo teisę atsakyti arba ne per Skundžiamame rašte nustatytą terminą.

31. Komisija 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. 3R-290(AG-225/02-2016) konstatavo, kad skundžiamas raštas tėra tarpinis 2015 m. Paraiškos vertinimo metu surašytas dokumentas, kuris atskirai neskundžiamas. Komisijos sprendimas nebuvo apskųstas jame nustatyta tvarka, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Pareiškėjas neteisingai priskirią skundžiamą raštą prie individualaus teisės akto, kadangi skundžiamas raštas neturi individualiam teisės aktui būdingų požymių, jis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, yra tik informacinio pobūdžio. Komisijos sprendime nurodyta, kad skundžiamo rašto pagrįstumą pareiškėjas galės ginčyti priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Skundžiamu potvarkiu pareiškėjui buvo atsisakyta skirti paramą, todėl šis potvarkis yra galutinis ir sukeliantis teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas potvarkis visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, o skundžiamu raštu Agentūra pareiškėjui tik pranešė apie nustatytą didžiausių galimų finansuoti išlaidų dydį ir skirtiną paramos sumą, pritaikius 40 proc. intensyvumą ir šis dokumentas nelaikytinas galutiniu ir sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjui.

32. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl Įgyvendinimo taisyklių nuostatų aiškinimo, kadangi iš teisinio reglamentavimo ir vartojamų žodžių bei sąvokų akivaizdu, kad kalbama apie dabar vykdomą, o ne ateityje planuojamą vykdyti veiklą, nes priešingu atveju galimai būtų vartojamos kitos frazės, tokios kaip „bus vykdoma“, „planuojama vykdyti“ ar kt. Iš pateiktų pareiškėjo duomenų, 2015 m. Paraiškos, verslo plano ir kitų dokumentų matyti, kad tiek 2013 metais, tiek 2014 metais pareiškėjo veikla buvo augalininkystės sektoriuje iš kurios jis gavo 100 procentų savo pajamų. Taigi akivaizdu, kad 2015 m. Paraiškos pateikimo dienai pareiškėjo veikla buvo specializuojama kaip augalininkystė, todėl jam buvo nustatytas Įgyvendinimo taisyklių 19.1.2 papunktyje numatytas 40 proc. paramos intensyvumas nepriklausomai nuo to, kokia veikla jis ketina užsiimti ateityje.

33. Atkreipia dėmesį, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas sprendimuose visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Įgyvendinimo taisyklių nuostatos aiškiai parodo, jog priemonė yra finansuojama tik tada, kai vykdoma veikla yra žemės ūkio produktų gamyba ir kartu nurodoma, koks paramos dydis skiriamas žemės ūkio sektoriui, kuriame veikla jau vykdoma. Iš nurodytų teisės normų ir jose vartojamų sąvokų aiškiai matyti, kad Įgyvendinimo taisyklių nuostatos taikomos tuo metu vykdomai (esamai) veiklai. Tiek Komisija, tiek teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo valdomose žemės ūkio valdose buvo vykdoma augalininkystės veikla ir paramos dydį lėmė ne tinkamo projekto veiklos pobūdis, o vykdomos žemės ūkio veiklos projekto pateikimo metu pobūdis. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo ūkis Paraiškos padavimo metu nebuvo priskirtas prie gyvulininkystės ūkio pagal vykdomą veiklą, nebuvo pagrindo svarstyti, ar pareiškėjui galėjo būti skiriama papildoma parama dėl to, kad jis planavo investuoti į ekologinį ūkį.

34. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja eilę Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriais neva grindžia savo teises į tinkamą paramos paraiškos administravimą bei tinkamą jo, kaip ūkininko ir asmens vertinimą lygiateisiškumo prasme kartu su kitais pareiškėjais ir kitais ūkininkaujančiais asmenimis. Europos Sąjungos valstybės narės, tame tarpe ir Lietuvos valstybė, nustatydamos tam tikrą teisinį reglamentavimą ir reguliavimą privalo vadovautis ne tik nacionalinėmis teisės normomis, papročiais ir tradicijomis, tačiau jos turi perkelti į nacionalinius teisės aktus ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) priimtų teisės aktų nuostatas ir/ar jomis vadovautis administruojant ES paramos lėšas.

Įgyvendinimo taisyklės buvo parengtos vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL 2013 L 347, p. 487), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1378/2014 (OL 2014 L 367, p. 16), 2014 m. liepos 17 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 808/2014, nustatančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, taikymo taisykles (OL 2014 L 227, p. 18), 2014 m. kovo 11 d.

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 807/2014, nustatančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, pereinamojo laikotarpio nuostatas (OL 2014 L 227, p. 1), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 programos įgyvendinimą, paskyrimo“, Lietuvos kaimo plėtros 20014–2020 m. programa, patvirtinta 2015 m. vasario 13 d.

Europos Komisijos sprendimu Nr. C (2015) 842 (toliau – Programa), Administravimo taisyklėmis. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktiems išaiškinimams. Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja pareiškėjo dėstomoms mintims ir argumentams, todėl pareiškėjas jais remiasi nepagrįstai.

35. Atsakovas nurodo, kad Agentūra yra įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės bei Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones. Viena pagrindinių Agentūros funkcijų yra administruoti valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas, atlikti jų mokėjimą ir kontroliuoti tikslinį šių lėšų panaudojimą. Agentūra pagrįstai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis vertinant 2015 m. Paraišką ir pareiškėjo norimą įgyvendinti projektą. Agentūra taikė teisės aktų nuostatas, o ne aiškino jas pagrįstumo prasme ar kitaip interpretuodama nustatytą teisinį reglamentavimą, nes jai tokios teisės ir/ar funkcijos nėra suteiktos.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dviprasmiškai vertina Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą paramos intensyvumą priklausomai nuo vykdomos veiklos. Vienu atveju pareiškėjas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo nutarimais, nesupranta kodėl augalininkystės sektoriuje dirbusiems ūkininkams yra nustatytos blogesnės sąlygos ūkių modernizavimui negu gyvulininkystės sektoriuje dirbusiems ūkininkams ir dėl to skunde kelia problemą bei apeliuoja į galimą ne lygiateisiškumą, tačiau tuo pačiu nekelia jokio klausimo dėl lygiateisiškumo kai jis prašo didesnės paramos kaip ūkininkas, ketinantis vykdyti veiklą gyvulininkystės sektoriuje, o ne augalininkystės sektoriuje, t. y. tas faktas, kad jis galėtų gauti daugiau paramos negu kiti pareiškėjai jam nesukelia jokių abejonių dėl lygiateisiškumo tarp ūkininkaujančių asmenų, nors pats įrodinėja priešingai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai bei teiginiai dėl galimo ne lygiateisiškumo jo atžvilgiu ar visų asmenų atžvilgiu, dėl neva Agentūros ir ŽŪM taikomų diskriminacinių teisės normų, atmestini, nes visiškai neturi jokios reikšmės šiai bylai.

37. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 73 punktu, jei Mokėjimo Agentūra tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustato, kad projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir galimas didžiausias paramos dydis skiriasi nuo paramos paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir prašomos paramos dydžių, išskyrus atvejus, kai paramos suma mažėja dėl apvalinimo, iki sprendimo dėl paramos paraiškos atrankos priėmimo Mokėjimo agentūra turi informuoti pareiškėją apie vertinimo metu nustatytą didžiausią tinkamų finansuoti išlaidų dydį ir suderinti su juo, ar jis sutinka įgyvendinti projektą visa apimtimi su Mokėjimo agentūros nustatyto dydžio tinkamomis išlaidomis ir parama. Pareiškėjui nesutikus su Agentūros nustatytomis maksimalaus dydžio tinkamomis išlaidomis ir parama, paramos paraiška atmetama. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ŽŪM priėmė skundžiamą potvarkį, kuriuo parama pareiškėjui neskiriama ir 2015 m. Paraiška atmetama, kadangi jis nesutiko su nustatytu 40 proc. paramos intensyvumu ir apskaičiuota 242 765 Eur paramos suma.

38. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

39. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu kreipėsi į ŽŪM, prašydamas išaiškinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 19 punkto nuostatas. ŽŪM 2016 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 3JA-280 (8.14) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato Ministerijos įgaliojimų oficialiai aiškinti Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus ar šių teisės aktų taikymo tvarką, todėl tai, kas išdėstyta atsakant į pareiškėjo prašymą, tegali būti pateikta kaip Ministerijos valstybės tarnautojų nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas.

Ministerija paaiškino, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa, patvirtinta 2015 m. vasario 13 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C (2015) 842 (toliau - Programa), parengta vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL 2013 L 347, p. 487), nuostatomis ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programos tikslus bei į Nacionalinės 2014-2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1162, nuostatas.

Vadovaudamasi pirmiau nurodytų dokumentų nuostatomis ir siekdama sudaryti palankias sąlygas didinti gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių ūkių konkurencingumą, Ministerija Programoje šiuos sektorius priskyrė prioritetiniams. Šių sektorių pareiškėjams Programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramą numatyta teikti 10 procentinių punktų didesniu (t. y. iki 50 proc.) investicinės paramos intensyvumu. Jauniesiems ūkininkams, įsikūrusiems ne anksčiau kaip prieš 5 m. iki paraiškos pateikimo, pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, investicijoms į ekologinį ūkininkavimą (tik gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams), kolektyvinėms investicijoms paramos intensyvumą numatyta padidinti 20 procentinių punktų.

Didžiausias kompleksinės paramos lygis - iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

40. Augalininkystės sektoriaus pareiškėjams pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramą numatyta teikti finansuojant iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Tačiau šio sektoriaus pareiškėjams taip pat numatyta galimybė paramos intensyvumą padidinti 20 procentinių punktų šiais atvejais: jauniesiems ūkininkams, įsikūrusiems ne anksčiau kaip prieš 5 m. iki paraiškos pateikimo, pareiškėjams, ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, kolektyvinėms investicijoms. Didžiausias kompleksinės paramos lygis negali viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ teikiamos paramos sąlygos ir reikalavimai, kurie nurodyti Programoje, perkelti į Įgyvendinimo taisykles.

41. Pažymi, kad tiek Programoje, tiek ir Įgyvendinimo taisyklėse nurodytas paramos intensyvumo lygis pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ siejamas su penkiais veiklos sektoriais, t. y. su gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir augalininkystės veiklomis. Todėl siekiant nustatyti pareiškėjo ūkio specializaciją, naudojamas faktiškai gautų pajamų praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais kriterijus (Įgyvendinimo taisyklių 9.1 papunktis). Nustatyta ūkio specializacija yra pagrindas nustatyti investicinės paramos intensyvumo lygį (atitinkamai 40 arba 50 procentų), nurodytą Įgyvendinimo taisyklių 19 punkte, ir apskaičiuoti suteikiamos paramos dydį, atsižvelgiant į tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertę. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 9.1 papunkčio nuostata, tuo atveju, kai pareiškėjas praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais didžiausias pajamas gavo iš augalininkystės veiklos, tačiau pateiktoje paraiškoje numato vykdyti investicijas gyvulininkystės sektoriuje, paramos dydis tokiam pareiškėjui apskaičiuojamas pagal augalininkystės sektoriui nustatytą paramos intensyvumą. Pareiškėjui keičiant ūkio vykdomos veiklos kryptį į prioritetinę, atliekant projektų atrankos vertinimą, Įgyvendinimo taisyklių 41.1 papunktyje yra numatyta galimybė pareiškėjo projektui suteikti 10 atrankos balų, kai pareiškėjas įgyvendina gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriaus projektą, kuriame numatytos investicijos 100 proc. yra susijusios su prioritetine veikla.

42. Atkreipia dėmesį, kad Įgyvendinimo taisyklių 16.1.11 papunktis nustato reikalavimą, jog pareiškėjo ūkis (fizinio ar juridinio asmens) nebūtų naujai besikuriantis ir iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai veiktų (vykdoma žemės ūkio veikla ir gaunamos iš šios veiklos pajamos) ne trumpiau kaip 1 metus. Taigi pagal Įgyvendinimo taisykles pareiškėjams keliamas reikalavimas jų vykdomos žemės ūkio veiklos tęstinumui, kuris užtikrinamas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 9.1 papunkčiu, vertinant pareiškėjo praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais gautas pajamas iš kurio nors konkretaus jo vykdomos veiklos žemės ūkio sektoriaus. Nagrinėjamu atveju, praėjusiais ataskaitiniais bei ataskaitiniais metais pareiškėjo vienintelė vykdoma veikla bei ūkio specializacija buvo augalininkystė, todėl paramos intensyvumas gali būti nustatomas tik pagal Įgyvendinimo taisyklių 19.1.2 papunktį.

43. Administravimo taisyklių 73 punkte nustatyta, jei Mokėjimo agentūra tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustato, kad projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir galimas didžiausias paramos dydis skiriasi nuo paramos paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų ir prašomos paramos dydžių, išskyrus atvejus, kai paramos suma mažėja dėl apvalinimo, iki sprendimo dėl paramos paraiškos atrankos priėmimo Mokėjimo agentūra turi informuoti pareiškėją apie vertinimo metu nustatytą didžiausią tinkamų finansuoti išlaidų dydį ir suderinti su juo, ar jis sutinka įgyvendinti projektą visa apimtimi su Mokėjimo agentūros nustatyto dydžio tinkamomis išlaidomis ir parama. Pareiškėjui nesutikus su Mokėjimo agentūros nustatytomis maksimalaus dydžio tinkamomis išlaidomis ir parama, paramos paraiška atmetama.

44. Paraiškoje nurodyta, kad pareiškėjas planuoja investuoti į paukštininkystę, o prašomas paramos intensyvumas sudaro 65,90 proc. (50 proc. už gyvulininkystę, intensyvumas padidintas 20 proc. už ekologinį ūkininkavimą) ir prašoma paramos suma - 399 998 Eur. Vertinimo metu išnagrinėjus paraiškos duomenis ir gautus atsakymus į paklausimus, nustatyta, kad praėjusiais ataskaitiniais ir ataskaitiniais metais, t. y. 2013 ir 2014 metais, pajamos iš augalininkystės sudarė 100 proc. visų ūkio veiklos pajamų. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 9.1 papunktį, pareiškėjo ūkis priskiriamas prie specializuoto ūkio, kai pareiškėjo praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais gautos pajamos iš kurio nors konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos sudaro ne mažiau kaip 45 proc. visų ūkio veiklos pajamų. Įgyvendinimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais ataskaitiniais bei ataskaitiniais metais pareiškėjo vienintelė vykdoma veikla bei ūkio specializacija buvo augalininkystė, todėl paramos intensyvumas gali būti nustatomas tik pagal Įgyvendinimo taisyklių 19.1.2 papunktį. Intensyvumas pagal Įgyvendinimo taisyklių 19.1.1 papunktį (taikomą gyvulininkystei) galėtų būti nustatomas tik jei pajamos iš gyvulininkystės praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais sudarytų ne mažiau kaip 45 proc. visų ūkio veiklos pajamų (Įgyvendinimo taisyklių 9 punktas). Tokiu atveju ir būtų finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų bei paramos intensyvumas būtų padidinamas 20 proc. punktų investuojant į ekologinį ūkininkavimą (Įgyvendinimo taisyklių 19.1.1.3 papunktis).

45. Vertinimo metu, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 19.1.2 papunkčiu, buvo nustatytas 40 proc. intensyvumas bei mažesnė paramos suma, t. y. 242 765 Eur. Dėl šios priežasties pareiškėjui buvo siųstas 2016 m. birželio 13 d. paklausimas Nr. S-KM-0191638 „Dėl reikiamų dokumento pateikimo / duomenų tikslinimo“, kuriame buvo paprašyta pateikti informaciją, ar pareiškėjas sutinka įgyvendinti projektą visa apimtimi su nustatyto dydžio tinkamomis finansuoti išlaidomis - 606 913,66 Eur ir mažesne - 242 765 Eur paramos suma. Paklausime buvo nurodyta, jog nesutikus su Agentūros nustatyta paramos suma, paraiška bus atmesta. Į šį paklausimą atsakymas nebuvo gautas, todėl 2016 m. birželio 20 d. išsiųstas pakartotinis paklausimas Nr. KM-1182(10.6.1.E). Pareiškėjas 2016 m. birželio 23 d. gautame rašte Nr. 5 nurodė, kad sutinka su bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma - 606 913,66 Eur, tačiau nebuvo gauta sutikimo su pritaikytu paramos intensyvumu ir apskaičiuota paramos suma. Agentūra 2016 m. liepos 4 d. pareiškėjui išsiuntė raštą Nr. S-KM-0193327, kuriame nurodė visas priežastis, kodėl yra pritaikytas 40 proc. paramos intensyvumas ir apskaičiuota 242 765 Eur paramos suma. Pareiškėjas 2016 m. liepos 12 d. rašte prašė Agentūrą priimti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl 2015 m. Paraiškos bei jį atitinkamai pagrįsti, kadangi nesupranta, kodėl projektui yra taikomas mažesnis paramos intensyvumas. Kadangi nebuvo gautas pareiškėjo sutikimas su nustatytu 40 proc. paramos intensyvumu ir apskaičiuota 242 765 Eur paramos suma, vadovaujantis Administravimo taisyklių 73 punktu, projektas „Ūkio modernizavimas“ Nr. 17VM-KM-15-1-06022-PR001 pripažintas netinkamu gauti paramą, parama nebuvo skirta, o paraiška atmetama. Šis sprendimas įformintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2016 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. 4D-137 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašo patvirtinimo“.

46. Pareiškėjas dėl ŽŪM bei Agentūros sprendimų su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri skundą atmetė kaip nepagrįstą. ŽŪM nuomone, sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

48. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo gyvulininkystės projektui atsisakyta skirti finansavimą EŽŪFKP lėšomis motyvuojant tuo, kad kompetentinga nacionalinė administracinė institucija, atsižvelgusi į faktą, jog pareiškėjas iki pateikdamas paraišką vykdė augalininkystės veiklą, finansavimo intensyvumą jo planuojamam įgyvendinti gyvulininkystės projektui vertino ne pagal gyvulininkystės, bet augalininkystės projektams nustatytus kriterijus. Teismas taip pat nustatė, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo ūkis Paraiškos padavimo metu nebuvo priskirtas prie gyvulininkystės ūkio pagal vykdomą veiklą, nebuvo pagrindo svarstyti, ar pareiškėjui galėjo būti skiriama papildoma parama dėl to, kad jis planavo investuoti į gyvulininkystės šaką.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei sprendimo išvadomis, todėl iš naujo pilna apimtimi bylos įrodymų tirti neturi pagrindo. Teisėjų kolegija surinktų įrodymų pagrindu atsakydama į apeliacinio skundo argumentus tik papildo pirmosios instancijos teismo išvadas.

50. Pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. paramos paraiškos II dalyje teikdamas informaciją apie projektą, kuriam prašoma paramos, 2 punkte nurodė, kad pasirenka programos priemonės veiklos srities remiama veiklą - žemės ūkio produktų gamybą. Ten pat pateiktas paraiškos pildymo paaiškinimas nurodo, kad paraiška gali būti pateikta tik pagal vieną remiamą veiklą. Paraiškos IV dalyje pareiškėjas teikdamas informaciją apie projektą nurodė, kad planuoja investuoti į žemės ūkio produktų ūkio modernizavimą. Todėl pagal pateiktą paraišką atsakovas pagrįstai vertino pareiškėjo teisę į paramą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų 8.1 papunktyje numatytą priemonės veiklos sritį - žemės ūkio produktų gamyba, nustatant jos dydį remiantis Taisyklių 19.1.2 papunkčiu (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. kovo 31 d.).

51. Kitaip aiškinti minėtų teisės normų nėra pagrindo. Pareiškėjas pasirinko atitinkamą paramos programos priemonę bei remiamą veiklą, todėl paramos dydžiai bei remiama veikla yra aiškiai reglamentuota ir negali apimti kitų veiklos sričių. Šio ginčo apimtyje nevertinama šios programos įtaka kitoms veikloms bei šios programos priemonės ekonominis tikslingumas (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas, turėdamas ketinimą vystyti kitą ūkinę veiklą, gali pasirinkti jo ketinimus atitinkančią paramos programos priemonę.

52. Atsakovai įvertino paraišką toje apimtyje, kokia ji buvo pateikta ir negalėjo vertinti kitaip. Priėmė teisėtus bei pagrįstus aktus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistus.

53. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius