N-575-314-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-314/2012

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-07181-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimo J. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 14 d. J. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 19 d., apie 15.02 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro stovintį automobilį, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Tokiais veiksmais J. U. pažeidė KET 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimu J. U. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 Lt baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, J. U. galutinai paskyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta jo paties prisipažinimu rašant paaiškinimą ir teismo posėdžio metu, taip pat eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotolentele, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir paaiškinimais. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta J. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi), o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. U. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimą, paskiriant mažesnę nei įstatymo numatyta baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą. Pažymi, jog prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, tačiau teigia, kad iš įvykio vietos pasišalino dėl nesusipratimo. Nurodo, jog yra pensininkas, neturi jokių santaupų, serga hipertenzija, o jo žmona serga akmenlige ir jai bus daroma tulžies operacija, po ko bus reikalinga priežiūra. Taip pat atkreipia dėmesį, kad rūpinasi 90 metų amžiaus žmonos tėvu, kuris gyvena kaime, apie 170 km atstumu nuo Vilniaus, ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Be to, pabrėžia, jog nėra trauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jau apie 5 metus nėra baustas administracine tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. U. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.

Ginčo dėl minėtų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl J. U. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, jog ji yra per griežta.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju švelnesnė nuobauda apeliantui galėtų būti skiriama tik remiantis ATPK 301 straipsniu, kuriame nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pabrėžtina, jog tai, kad J. U. prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Minėta aplinkybė gali pagrįsti minimalių sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytų administracinių nuobaudų taikymą, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra pensininkas, nėra trauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jau apie 5 metus nėra baustas administracine tvarka, neturi jokių santaupų, serga hipertenzija, rūpinasi 90 metų amžiaus žmonos tėvu, o jo žmona serga akmenlige, be to, jai bus daroma tulžies operacija) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Minėtų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Juolab kad pareiškėjas nepateikė jokių jo sunkią materialinę padėtį ir kitas minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytus pažeidimus ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius