f787d4e5-c01d-476a-b117-db8fdd7abc85 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-454/2011                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00333-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.3.2.9.; 1.2.14.3.2. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),teisėjų:

Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡ui, gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams;- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimo bausme devyneriems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 9 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, įskaitant Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ T. J. priteista Å iaulių teritorinei ligonių kasai – 4776,59 Lt gydymo iÅ¡laidų.IÅ¡ T. J. priteista nukentėjusiajai J. Z. – 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ T. J. priteista Lietuvos teismo ekspertizės centrui – 2196,23 Lt proceso iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė : T. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. apie 16 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas apgaulę – nurodydamas nukentėjusiajai, kad pastaroji neteisingai užpildė laikraščio prenumeratos kvitÄ , įsibrovė į J.

Z. butÄ (duomenys neskelbtini), tikslu apiplėšti, bet nukentėjusiajai prieÅ¡inantis po grasinimo peiliu, tyčia smogė peiliu J. Z. ne mažiau 9 kartus: du kartus į kaklo priekį, vienÄ Ä¯ krÅ«tinės kairę pusę, du kartus į pilvÄ bei į kairį dilbį, plaÅ¡takas, padarydamas pjautinę gerklės srities žaizdÄ , dvi durtines-kiaurines žaizdas pilve su skrandžio ir didžiosios taukinės sužalojimu, durtines-pjautines žaizdas krÅ«tinės kairėje pusėje, dilbiuose, plaÅ¡takose, o nukentėjusiajai nugriuvus, spyrė į galvos sritį, ir taip panaudodamas fizinį smurtÄ ir peilį pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausančius 1000 litų ir dėl savanaudiÅ¡kų paskatų pasikėsino nužudyti J.

Z., tačiau nusikaltimų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – aktyvaus nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimo ir nulūžo peilio geležtė.Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti ir padarytÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ . Taip pat nuteistasis praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį ir nustatyti, kad pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai priklausančius 100 – 200 Lt, sumažinti galutinę bausmę bei sumažinti priteistÄ J.

Z. neturtinės žalos atlyginimo sumÄ iki 10000 Lt. Be to, nuteistasis T. J. praÅ¡o paskirti jam stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę dėl psichinės jo sveikatos bÅ«klės nustatymo nusikaltimo padarymo metu ir Å¡iuo metu.Nuteistasis T. J. nurodo, jog kaip ir paaiÅ¡kino ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nukentėjusiosios nužudyti nenorėjo, norėjo tik apiplėšti. NukentėjusiÄ jÄ sužalojo peiliu, nes pastaroji pradėjo Å¡aukti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

Nuteistasis T. J. teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad jis pasikėsino pavogti 1000 Lt. Nuteistasis tikėjosi rasti ir pavogti 100 – 200 Lt. Nukentėjusioji J. Z. neįrodė, kad nusikaltimo įvykdymo dienÄ ji turėjo 1000 Lt sumÄ . Atkreipia dėmesį, jog nuteistasis nusikaltimÄ padarė likus keturioms dienoms iki pensijos mokėjimo. Be to, nukentėjusiosios sÅ«nus A. Z. teisme paaiÅ¡kino, kad motina gauna apie 800 Lt pensijÄ . Nuteistasis T. J. mano, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, nes nukentėjusioji jokių realių iÅ¡laidų neturėjo, iÅ¡laidas už gydymÄ si 4776,59 Lt sumai apmokėjo Å iaulių teritorinė ligonių kasa.

Be to, nuteistojo darbo užmokestis yra nedidelis, jis neturi specialybės, teigia, kad priteista 20000 Lt moralinei žalai atlyginti suma beveik penkis kartus virÅ¡ija realiÄ Å¾alÄ . Be to, nuteistasis T. J. nurodo, jog specialistui nebuvo pateikta ligos istorija iÅ¡ VÅ¡Ä® Å iaulių ligoninės neurologinio skyriaus, Å¡ioje gydymo įstaigoje prieÅ¡ deÅ¡imt metų jis gydėsi galvos traumÄ , jam buvo skiriami vaistai. Specialistui taip pat nebuvo žinoma, kad jis turi apsunkintÄ paveldimumÄ , nes T. J. mamos teta sirgo psichine liga ir visÄ gyvenimÄ praleido psichiatrinėse ligoninėse.

Nuteistasis T. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. PraÅ¡o atsižvelgti į jaunÄ jo amžių, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir labai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti visas nusikaltimo aplinkybes, charakterizuojamas teigiamai. Be to, nusikaltimas nėra baigtas, nėra labai sunkių pasekmių, pasižada daugiau nenusikalsti, dirbti ir atlyginti civilinį ieÅ¡kinį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo T.

J. apeliacinis skundas atmetamas.Šiaulių apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam T. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėčių, jo kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, pagrįsta išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Kaip matyti iš T.

J. apeliacinio skundo turinio, jis neginčija smurto vartojimo aplinkybių (suduotų smÅ«gių peiliu J. Z. į įvairias kÅ«no vietas ir Å¡ių smÅ«gių skaičiaus), tačiau teigia, kad J. Z. nužudyti nenorėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, kvalifikuoti apelianto veikÄ pagal padarinius, t. y. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ nėra pagrindo. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai yra netiesioginė ar tiesioginė neapibrėžta tyčia. Tuo tarpu veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia.

Tiesioginės apibrėžtos tyčios požymiai T. J. veikoje yra įrodyti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. J. savo veikai pasirinko pavojingÄ , sunkiai kÅ«nÄ Å¾alojantį įrankį – peilį, nukentėjusiajai sudavė 9 ar daugiau smÅ«gių į gyvybiÅ¡kai svarbias žmogaus kÅ«no vietas – gerklę, krÅ«tinę, pilvÄ , veika nutrÅ«ko tik todėl, kad nulūžo peilio geležtė bei nukentėjusiajai aktyviai prieÅ¡inantis, apeliantas iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, palikdamas kraujuojančiÄ nukentėjusiÄ jÄ .

Å ios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad apeliantas, smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , siekė konkretaus rezultato – atimti jai gyvybę. Å ių aplinkybių nepaneigia ir paties nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog nukentėjusiÄ jÄ norėjo nutildyti durdamas peiliu, t. y. nužudyti (1 t., 167, 168, 179, 194 b. l.) bei parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad jei peilis bÅ«tų nenulūžęs, tai galėjo baigtis ir kitaip (2 t., 78 b. l.). Todėl tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti.Atmestinas, kaip nepagrįstas nuteistojo T.

J. apeliacinio skundo teiginys, jog jis tikėjosi rasti ir pagrobti 100 – 200 Lt. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nuteistasis parodė, jog jis žinojo, kur nukentėjusioji laiko piniginę, kuriÄ norėjo paimti. Jis nekonkretizavo, kiek pinigų ketino pagrobti. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad nusikaltimÄ padarė likus keturioms dienoms iki pensijos mokėjimo ir, kad nukentėjusioji gauna 800 Lt dydžio pensijÄ , nepaneigia nukentėjusiosios teiginio, jog namuose ji turėjo apie 1000 Lt. Be to, byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji duoda nenuoseklius ar neteisingus parodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Atmestinas ir nuteistojo T. J. prašymas paskirti jam stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę dėl psichinės jo sveikatos būklės nustatymo nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu. Traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui teismo psichiatrinė ir (ar) teismo psichologinė ekspertizė skiriama tada, kai iškyla pagrįstų abejonių dėl asmens psichikos sveikatos būklės iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ar po jos padarymo. Nagrinėjamoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nekilo abejonių dėl nuteistojo T.

J. psichikos sveikatos bÅ«klės. Byloje esančios pažymos iÅ¡ Å iaulių ligoninės psichiatrijos filialo ir Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro (2 t., 13, 15) patvirtina, kad T. J. Å¡iose įstaigose nesigydė, apie jį duomenų neturima. Å iaulių psichikos sveikatos centro medicininiame pažymėjime nurodyta, jog T. J. 2008-09-03 lankėsi pas psichologę (2 t., 14 b.l.). Nuteistasis, duodamas parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , motyvavo jos padarymÄ (iÅ¡ karto norėjo nukentėjusiÄ jÄ apiplėšti, tačiau kai ji pradėjo Å¡aukti ir prieÅ¡intis, norėjo jÄ nutildyti durdamas peiliu, t. y. nužudyti), nuosekliai ir pakankamai iÅ¡samiai (iÅ¡skyrus suduotų smÅ«gių skaičių) nurodė visas įvykio aplinkybes.

Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog jei bÅ«tų buvęs blaivus, nebÅ«tų kilusi mintis apiplėšti nukentėjusiÄ jÄ . BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja buvo apklausta apelianto motina R. J., kuri parodė, kad sÅ«nus buvo sužalotas autoįvykyje kai lankė trečiÄ klasę, po avarijos lankėsi pas psichiatrÄ , vartojo vaistus, kad ramiau miegotų. Pas psichologÄ kreipėsi tuo tikslu, kad sÅ«nų priimtų į ugdymo centrÄ , tačiau jokios negalios nebuvo nustatyta (2 t., 76-77 b. l.).

Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog remiantis pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir medicininiais dokumentais, T. J. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 17). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, priimtame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad įvykio metu T. J. nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje. O nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (vaikystėje turėjo galvos traumÄ , jam buvo skiriami vaistai, kad jis turi apsunkintÄ paveldimumÄ , nes jo mamos teta sirgo psichine liga) nėra tos aplinkybės, dėl kurių bÅ«tų tikslinga skirti nuteistajam teismo psichiatrinę ekspertizę.Skundžiamu nuosprendžiu teismas priteisė iÅ¡ nuteistojo 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J.

Z. bei 4776,59 Lt nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidų Å iaulių teritorinei ligonių kasai ir 2196,23 Lt proceso iÅ¡laidų Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ jo nepagrįstai priteisė 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes jo darbo užmokestis nėra didelis, jis neturi specialybės, be to, priteista suma beveik penkis kartus virÅ¡ija realiÄ Å¾alÄ , nes nukentėjusioji realių iÅ¡laidų neturėjo – iÅ¡laidas už gydymÄ si apmokėjo Å iaulių teritorinė ligonių kasa.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nusikalstama veika padaryta turtinė žala (Å¡iuo atveju gydymo iÅ¡laidos 4776,59 Lt sumai) negali bÅ«ti tapatinama su neturtinės žalos atlyginimo sÄ voka. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo T. J. priteisė 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus ir juos aptarė pagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų vertinti kitaip ir su jais sutinka.

Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad remiantis CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kai žala padaryta tyčia, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neturi atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiÅ¡kiai per didelė, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir nevirÅ¡ija teismų praktikoje už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas priteistinų neturtinės žalos atlyginimo ribų.

Be to, nustatant neturtinę žalÄ , įvertinamos ne tik aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje (pvz., žalÄ padaręs jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Tokios aplinkybės nustatytos ir Å¡ioje byloje. Nuteistasis T. J. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje iÅ¡ jo priteistÄ neturtinę žalÄ atlyginti turės galimybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajai J.

Z. priteisė 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Bausmės paskyrimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas gali koreguoti paskirtÄ bausmę tik tuo atveju, kai ji yra aiÅ¡kiai per Å¡velni arba aiÅ¡kiai per griežta.T.

J. padarė dvi nusikalstamas veikas, tame tarpe ir nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kuria sukelti sunkÅ«s padariniai – sunkiai sutrikdyta žmogui sveikata. Byloje nustatyta T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , T.

J. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte paskyrė bausmę, kurios dydį nustatė gerokai mažesnį bei BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, paskyrė bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. PraÅ¡ymÄ Å¡velninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę apeliantas grindžia tuo, jog prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir labai gailisi, padėjo iÅ¡siaÅ¡kinti visas nusikaltimo aplinkybes, charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, nusikaltimas nėra baigtas, nėra labai sunkių pasekmių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam T. J. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į kaltės formÄ , nusikaltimo pavojingumo laipsnį (BK 11 str. 5 ir 6 dalys), sunkius padarinius, nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbe charakterizuojamas teigiamai, Policijos komisariato Pietinės nuovados charakterizuojamas neigiamai) ir skirdamas nuteistajam bausmę, pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl pakartotinai vertinti Å¡ias aplinkybes ir Å¡velninti bausmę nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. J. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintÄ bausmę, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam T. J. paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, dar labiau jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Rūta Mickevičienė Teisėjai:                                                                                                                     Viktoras Kažys                                                                                                                                   Aloyzas Kruopys