2025-08-06 Nr. AB-12411-4-16-3-00358-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2482-502/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00358-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei I. I. (I. I.) ir jos atstovei advokatei E. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. Z.,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės I. I. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei I. I..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei I. I. (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. spalio 1 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje

2. Centras teigė, kad Užsienietė 2025 m. birželio 30 d. buvo grąžinta į Lietuvos Respubliką iš Švedijos Karalystės ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Siekiant tinkamai išnagrinėti minėtą prašymą, būtina užtikrinti Užsienietės buvimą Lietuvoje. Centro nuomone, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tikėtina, kad, nepritaikius judėjimo laisvės apribojimo, Užsienietė gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos ir kitų valstybių įstatymus, sutrukdydama priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

3. Užsienietė teismo posėdyje iš dalies sutiko su Centro teikimu, prašė apgyvendinti ją laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. liepos 2 d. nutartimi tenkino Centro teikimą, t. y. skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. spalio 1 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti sulaikymo pagrindai.

5. Teismas nustatė, kad Centro pareigūno 2025 m. birželio 30 d. sprendimu Užsienietė buvo sulaikyta Centre ne ilgiau kaip 48 val. Aiškinantis Užsienietės teisinę padėtį nustatyta, jog ji į Šengeno erdvę atvyko teisėtai – turėdama Šengeno „C“ tipo vizą, galiojusią nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 25 d. Užsienietė 2025 m. birželio 30 d. buvo perduota Lietuvos Respublikai iš Švedijos Karalystės, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, (toliau – ir Reglamentas „Dublinas III“). Užsienietė tą pačią dieną pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir šiuo metu turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą.

6. Teismas atsižvelgė į Užsienietės paaiškinimus, jog ji atvyko į Šengeno erdvę, siekdama gauti prieglobstį; ji iškart nepaprašė prieglobsčio, nes norėjo įsikurti, o vėliau negalėjo kreiptis, nes jos pasas buvo pavogtas. Iš Užsienietės 2025 m. birželio 30 d. prašymo matyti, kad Užsienietė, atvykusi į Švediją, susitarė dėl nelegalaus darbo, nes, jos teigimu, tuo metu jau neturėjo dokumentų.

7. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė, turėdama galimybę Švedijoje iškart paprašyti prieglobsčio, to nepadarė, iki vizos galiojimo termino pabaigos neišvyko iš Šengeno erdvės ir nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl jos teisinės padėties, bet neteisėtai gyveno bei dirbo, ir prieglobsčio pasiprašė tik būdama sulaikyta. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį priėmimą, galima manyti, jog Užsienietė gali bandyti neteisėtai išvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes, tuo trukdydama išsiaiškinti jos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Be to, Užsienietės tapatybė nepatvirtinta, nes ji nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Teismas konstatavo, kad formaliai yra Užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose.

8. Teismo vertinimu, Užsienietė iš esmės atitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Šiuo atveju nėra duomenų apie Užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau, kaip minėta, jos tapatybė nepatvirtinta, nėra duomenų apie tai, kad jos prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra priimtas. Taigi, siekiami tikslai – sprendimo dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį priėmimas ir jo įvykdymas, šiuo metu gali būti užtikrinti tik kontroliuojant jos judėjimo laisvę, nes yra tikimybė, kad šie tikslai nebūtų pasiekti paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

III. 9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. liepos 2 d. sprendimą ir skirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsienietė teigia, kad šiuo atveju nėra keliamas klausimas dėl jos tapatybės ir pilietybės, ji yra identifikuota sistemoje, fiksuojant tiek tai, kad ji į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, tiek tai, kad jos pasas galioja iki 2027 m. birželio 14 d. Užsienietė mano, kad jai pritaikyta judėjimo laisvės apribojimo priemonė prilygsta sulaikymui. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Užsienietei tokį griežtą asmens laisvės apribojimą, nes ji į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, paprašė prieglobsčio Švedijoje ir tuomet buvo grąžinta į Lietuvą. Užsienietė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui. Užsienietei pritaikyta priemonė negali būti laikoma proporcinga ir būtina Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsienietės apeliacinį skundą.

12. Centras, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (be kita ko, kad Užsienietė, atvykusi į Švediją, nepaprašė suteikti prieglobsčio, o susitarė dėl nelegalaus darbo, taip pat iki vizos galiojimo termino neišvyko iš Šengeno erdvės), tvirtina, kad Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingomis valstybės institucijomis, nenori laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos. Užsienietės tapatybė nėra patvirtinta, nes ji nėra pateikusi galiojančio dokumento, patvirtinančio jos asmens tapatybę ir pilietybę. Užsienietė Lietuvoje neturi šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, gyvenamosios vietos. Centras mano, kad Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį, siekdama sutrukdyti priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jos išsiuntimo. Užsienietės veiksmai yra vertintini kaip nenoras būti grąžintai į kilmės šalį ir siekimas bet kokiais būdais to išvengti. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ji, turėdama galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietės judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos apribojimo, t. y. pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. spalio 1 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti sulaikymo pagrindai.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

15. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietė šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą.

17. Pagrindai, kai prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, yra išvardyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas (duomenys neskelbtini) išdavė Užsienietei Šengeno „C“ tipo vizą, galiojusią nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 25 d. (išrašas iš Užsieniečių registro Vizų modulio, Asmens bylos l. 43–44). Šengeno viza buvo išduota pagal Užsienietės pateiktą (duomenys neskelbtini) pasą, galiojantį iki 2027 metų. Užsienietė paaiškino, kad jos pasas buvo pavogtas, kai ji buvo Švedijoje. Iš bylos medžiagos nematyti, kad kompetentingoms Švedijos Karalystės ir / ar Lietuvos Respublikos institucijoms kilo abejonių dėl Užsienietės nurodytos asmens tapatybės ir pilietybės ir kad Užsienietė nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir pilietybę.

19. Užsienietė buvo sulaikyta Švedijoje ir 2025 m. birželio 30 d. perduota Lietuvos Respublikai, vadovaujantis Reglamentu „Dublinas III“. Ji maršrutu Stokholmas–Varšuva–Vilnius vyko be palydos, nes Švedijos migracijos agentūra, atlikusi rizikos vertinimą, konstatavo, jog palyda nėra reikalinga (2025 m. birželio 30 d. deportacijos pranešimas, Asmens bylos l. 12). Be to, atsižvelgiant į tai, kad Reglamente „Dublinas III“ yra išdėstyti valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, taip pat į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo atveju buvo vykdoma valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo procedūra (žr., be kita ko, 2025 m. birželio 17 d. Laissez-Passer formą, Asmens bylos l. 8), laikytina, kad Užsienietė, dar būdama Švedijoje, pateikė prašymą suteikti prieglobstį.

20. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 25S155540 (Asmens bylos l. 55–56) priėmė Užsienietės prašymą sutekti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš esmės.

21. 2025 m. liepos 25 d. buvo atliktas Užsienietės specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimas. Specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimo anketoje (Asmens bylos l. 60–74), be kita ko, pažymėta, kad Užsienietė pateikė paaiškinimus apie patirtą fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje, nustatyta, kad Užsienietė patiria adaptacijos Centre sunkumų, išgyvena stiprų nerimą dėl ateities ir pan., Užsienietės pažeidžiamumo faktoriai dėl psichologinės būklės šiuo metu yra aukšti, sulaikymas nerekomenduojamas.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad Užsienietė neišvyko iš Šengeno erdvės iki vizos galiojimo termino pabaigos, bet toliau neteisėtai gyveno ir dirbo Švedijoje iki tol, kol buvo sulaikyta, bei ji šiuo metu Lietuvoje yra neteisėtai, taip pat nėra duomenų apie Užsienietės turimą gyvenamąją vietą Lietuvoje, sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas apriboti Užsienietės judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 ir 2 p.).

23. Teisėjų kolegija, vertindama Užsienietei pritaikytos judėjimo laisvės apribojimo priemonės – sulaikymo proporcingumą bei galimybę jai taikyti švelnesnę priemonę, pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

24. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apie tai, kad nekyla abejonių dėl Užsienietės asmens tapatybės ir pilietybės, Užsienietė į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, ji yra prieglobsčio prašytoja ir jos prašymas suteikti prieglobstį yra priimtas nagrinėti iš esmės, Užsienietė neatsisako bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, neteikia klaidinančios informacijos ar pan., taip pat į naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl jos pažeidžiamumo, prieina prie išvados, kad Įstatyme nustatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Be to, Užsienietė apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai paaiškino aplinkybes dėl savo fizinės sveikatos ir nurodė, jog jos netenkina Centre teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos (pvz., ji negauna reikiamų vaistų, jos patirti sužeidimai nėra tinkamai diagnozuoti, ir ji negali išvykti į už Centro ribų esančią sveikatos priežiūros įstaigą), ir teisėjų kolegija nenustatė, kad šie Užsienietės paaiškinimai yra nepatikimi.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl Užsienietės fizinės ir psichinės būklės (pažeidžiamumo), yra pagrindas skirti Užsienietei prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas, o tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės I. I. (I. I.) apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Paskirti (duomenys neskelbtini) pilietei I. I. (I. I.) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2025-10-01, bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti prieglobsčio prašytojos sulaikymo pagrindai.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė