2023-01-04 Nr. AB-322-3-62-3-01279-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-869-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01279-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė) direktoriaus 2021 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. P-53 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. J.“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 17 d. Įsakymas) ir 2021 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. P-55 „Dėl V. J. perkėlimo į žemesnes pareigas“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 18 d. Įsakymas, kartu – Įsakymai).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2020 m. lapkričio 9 d. patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) parengta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-19 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų, atliekant jiems nustatytas funkcijas, įvertinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, eidamas LAVL Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) viršininko pareigas elgėsi nerūpestingai (aplaidžiai) ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, t. y. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą: pats rengė ir pasirašė 2020 m. sausio 30 d.

LAVL SVS 2020 m. I pusmečio darbo planą Nr. BD-217 ir 18 priemone numatė – įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius skaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo (kad būtų įmanoma nuimti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius), tačiau ši priemonė iki 2020 m. birželio 30 d. nebuvo įgyvendinta ir neperkelta 2020 m. II pusmečiui. Nepaisant neįvykdytos priemonės, kartu su LAVL vadovybe priėmė sprendimą ligoninėje neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3 (nuteistojo J.

S. pabėgimo maršruto vieta) nuo 2020 m. gegužės 21 d., tokiu būdu sudarydamas sąlygas 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgti nuteistajam; nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų imtasi priemonių 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui, nors tai buvo žinoma nuo 2020 m. birželio 26 d. (iš protokolo Nr. 8-APS-1528, kad pasivaikščiojimų kiemelių pertvarų skardos reikalauja stipresnių tvirtinimų, nes matyti bandymai jas atlupti), kuriuos įgyvendinus 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgimas nebūtų įvykęs; 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 13 val. gavęs informaciją apie nuteistojo J.

S. keliamus reikalavimus bei neaiškius ketinimus, pats nesiėmė ir pavaldiems pareigūnams nepavedė išsiaiškinti šios situacijos; 2020 m. rugsėjo 9 d., net ir gavęs informaciją (iš pareigūnų ir nuteistojo), keliančią pagrįstų įtarimų, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo paimta galbūt narkotinė ar psichotropinė medžiaga ir galbūt padaryta nusikalstama veika, nesiėmė jokių veiksmų apie tai pranešti ar pavesti pavaldžiam pareigūnui pranešti Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams. Tokiais aplaidžiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Ligoninės direktoriaus 2019 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. V-13 patvirtintų LAVL SVS nuostatų (toliau – ir SVS nuostatai) 5.2, 6.1, 6.2 ir 6.5 papunkčių, taip pat Ligoninės direktoriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-133 patvirtinto LAVL SVS viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.1, 5.14 ir 5.17 papunkčių reikalavimus.

2.2. Jis įvykdė Pareigybės aprašyme ir SVS nuostatuose nustatytas funkcijas, o tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai, neobjektyviai ir šališkai, selektyviai vertinant surinktus duomenis, neatsižvelgiant į situaciją iš esmės, į aplinkybių visetą.

2.3. LAVL teritorijos, apsaugos ir priežiūros postų apžiūras ir trūkumų pašalinimą bei įstaigos strateginių tikslų įgyvendinimo priemones pareiškėjas vykdė suderinęs su įstaigos vadovybe ir Kalėjimų departamento vadovybe. SVS darbuotojų kontrolė buvo ir yra paskirstyta pagal kompetenciją, t. y. budinčiosioms pamainoms yra paskirti tiesioginiai vadovai – SVS vyriausieji specialistai, atliekantys direktoriaus budinčiojo padėjėjo funkcijas.

2.4. SVS darbas planuojamas pusmečiams ir kiekvienai parai. Apsaugos ir priežiūros priemonių pusmečio planą rengia pareiškėjas, kaip SVS viršininkas, ir šį planą, suderinęs su įstaigos direktoriaus pavaduotoju, kuriam priskirta administruoti apsaugos ir priežiūros sritį, teikia tvirtinti įstaigos direktoriui, kuris planą tvirtina. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, kuri neteko galios nuo 2020 m. balandžio 4 d. (toliau – ir Instrukcija), 18 punkte numatyta, kad įstaigos apsaugos ir priežiūros priemonių pusmečio plane numatoma apsaugos inžinerinių ir techninių priemonių priežiūra ir įdiegimas, apsaugos ir priežiūros rezultatų apibendrinimas ir analizė, asmenų, laikomų įstaigoje, pabėgimų ir kitų teisės pažeidimų užkardymas, kratų atlikimas, suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkės užtikrinimas, budinčiųjų pamainų pataisos pareigūnų profesionalumo tobulinimas ir jų tarnybos kontrolė.

2.5. Priešingai nei nurodyta Išvadoje, LAVL SVS 2020 m. I pusmečio darbo planas buvo vykdomas, duomenys rinkti, analizuoti pačiame skyriuje bei išsiųsti vertinti Kalėjimų departamentui, ir tai patvirtina daugybė raštų. Be to, 2020 m. I pusmečio darbo plano Priemonės perkėlimas į 2020 m. II pusmečio planus tiesiogiai niekaip negalėjo lemti nuteistojo J. S. pabėgimo, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp veiklos plane numatytos priemonės ir nuteistojo pabėgimo, taip pat akivaizdžiai nėra ir pareiškėjo kaltės.

2.6. Pagal LAVL Apsaugos ir priežiūros postų plano, patvirtinto 2019 m. vasario 1 d., II skirsnį „Apsaugos postų tabelis“, esant ypatingai situacijai ar tarnybiniam būtinumui, įstaigos apsaugos poste gali būti paskiriama fizinė, automatiniais ginklais arba pistoletais ginkluota, apsauga. Minėto skirsnio lentelėje (eil. Nr. 6) nurodyta, kad apsaugos bokštelyje Nr. 3 postas yra nenuolatinis. Pagal minėtą lentelę, apsaugos postai Nr. 4–Nr. 7 ir atitinkamai apsaugos bokšteliai Nr. 1–Nr. 4 yra nenuolatiniai postai, skiriami ypatingų įvykių metu ar esant tarnybiniam būtinumui, kaip papildoma įstaigos apsaugos priemonė, į postą skiriamas ne mažiau kaip vienas pataisos pareigūnas visą parą, nurodant skyrimą apsaugos postų žiniaraštyje. Minėtas planas buvo suderintas su Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoju ir su Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo ir kontrolės valdybos Priežiūros skyriaus viršininku, todėl fizinės apsaugos neskyrimas bokštelyje Nr. 3 negali būti vertinamas kaip tarnybinis nusižengimas, nes tyrime nenustatyti jokie neteisėti pareiškėjo veiksmai.

2.7. Pareiškėjas nepagrįstai kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą, susijusį su aktyvių veiksmų nesiėmimu dėl 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimo, kuriuos įgyvendinus nebūtų galimas nuteistojo pabėgimas. Pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimo, atnaujinimo, dalinio remonto darbai vyksta nuolat, didesnės apimties darbai ir paslaugos, kuriems reikia nemažų investicijų, įtraukiami į įstaigos, skyriaus veiklos ir pirkimų planus. Todėl skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą vien už bendrojo pobūdžio teisės normose įtvirtintų nuostatų pažeidimus nebuvo pagrindo, taip pat nėra nusižengimo faktą ir jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

2.8. Po pokalbio su nuteistuoju J. S. psichologė V. M. informavo pareiškėją apie neaiškius šio nuteistojo ketinimus, tačiau nebuvo gauta jokios papildomos informacijos apie jo konkrečius ketinimus ar veiksmus, todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis turi tikslą pabėgti iš Ligoninės.

2.9. Dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. gautos informacijos (iš pareigūnų ir nuteistojo), keliančios pagrįstų įtarimų, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo paimta galbūt narkotinė ar psichotropinė medžiaga ir galbūt padaryta nusikalstama veika, LAVL yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.01-0-00052-20, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Šiame tyrime iki šiol nėra įrodyta galimų pažeidimų, todėl komisija negalėjo to vertinti kaip vienos iš pažeidimo aplinkybių.

2.10. Išvadoje nurodytos teisės normos, kurias neva pažeidė pareiškėjas, yra bendrojo pobūdžio, jos įtvirtina principus ir bendrąsias taisykles, kurių valstybės tarnyboje privalo laikytis pareigūnas, vykdydamas jam pavestas konkrečias funkcijas. Išvadoje nėra nurodyta, kokių konkrečių teisės normų pažeidimas buvo padarytas, bendrojo pobūdžio normų pažeidimai savaime negali būti laikomi pareigūno netinkamu pareigų vykdymu ar jų nevykdymu. Nenustačius konkretaus tarnybinio nusižengimo fakto, nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą.

2.11. Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininkė J. M. tarnybinio patikrinimo metu buvo suinteresuota įrodinėti jos pačios tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, todėl galėjo turėti išankstinę nuomonę ir tarnybinį patikrinimą atliko neobjektyviai. Taip buvo pažeista valstybės tarnautojo teisė į objektyvų ir nešališką galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą.

3. Atsakovas Ligoninė atsiliepime į skundą prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Ligoninėje nuo 2020 m. rugsėjo10 d. iki 2020 m lapkričio 9 d. Kalėjimų departamentas atliko tarnybinį patikrinimą dėl Ligoninės pareigūnų veiksmų, atliekant jiems nustatytas funkcijas, įvertinimo. Tyrimas buvo atliekamas dėl LAVL direktoriaus R. Š., direktoriaus pavaduotojo T. B., Saugumo valdymo skyriaus viršininko V. J. tarnybinių nusižengimų, dėl ko Kalėjimo departamento 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymais Nr. P-211, Nr. P-212, Nr. P-210 minėti pareigūnai buvo nušalinti nuo pareigų.

3.2. Kalėjimų departamentas, priėmęs Išvadą, įpareigojo Ligoninę priimti sprendimus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo T. B. ir V. J., supažindinti juos su išvada, kreiptis į profesinę sąjungą gauti sutikimą (nesutikimą) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (dėl V. J.). Taigi ne Ligoninė atliko tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų.

3.3. Tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Ligoninės veiksmai ar neveikimas, o Kalėjimų departamento atliktas tyrimas, kurio išvadomis remiantis ir buvo paskirta nuobauda pareiškėjui.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą tenkino ir panaikino skundžiamus Įsakymus.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes SVS specialisto pareigas nuo 2021 m. gegužės 18 d. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta iš esmės dėl netinkamo pareigų atlikimo, nulėmusio nuteistojo J. S. 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgimą iš LAVL ir dėl nepranešimo Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams apie 2020 m. rugsėjo 8 d. iš nuteistojo paimtą galbūt narkotinę ar psichotropinę medžiagą ir galbūt padarytą nusikalstamą veiką.

6. Teismas pažymėjo, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl jo rengtos ir pasirašytos 2020 m. sausio 30 d. SVS 2020 m. I pusmečio darbo plane Nr. BD-217 numatytos priemonės (eil. Nr. 18) – įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius skaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo, kad būtų įmanoma panaikinti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius, neįgyvendinimo (įvykdymo terminas buvo iki 2020 m. birželio 30 d.) ir jos neperkėlimo į 2020 m. II pusmetį. Minėta Priemonė buvo pavesta įvykdyti trims SVS pareigūnams – R.

L., S. S. ir V. M. 2020 m. sausio 30 d. LAVL SVS 2020 m. I pusmečio darbo planas Nr. BD-217 buvo parengtas LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko ir 2020 m. sausio 24 d. patvirtintas ligoninės direktoriaus (toliau – ir Priemonių planas). Šiame Priemonių plane buvo numatyta viena iš daugelio numatytų prioritetinių SVS veiklos krypčių – įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius skaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo, kad būtų įmanoma panaikinti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius (Priemonių plano eil.

Nr. 18). Bylos duomenys patvirtino, jog LAVL 2020 m. kovo 3 d. raštu Nr. S-1035, kurį parengė už Priemonių plane numatytą Priemonės įvykdymą atsakingas pareigūnas R. L., Kalėjimų departamentą informavo, jog daugumoje Ligoninės korpusų bei įstaigos perimetro ruožuose būtina atnaujinti stipriai morališkai ir technologiškai pasenusias vaizdo stebėjimo sistemas. Atnaujinus ir įdiegus apsaugos perimetro inžinerines technines priemones būtų galima panaikinti fizinę apsaugą ir pareigūnus paskirti į priežiūros postus saugumui užtikrinti.

Esant galimybei buvo prašoma skirti reikalingas priemones arba finansines lėšas joms įsigyti. Tai, kad būtina iš esmės atnaujinti stipriai morališkai ir technologiškai pasenusias vaizdo stebėjimo sistemas daugumoje įstaigos korpusų ir perimetro ruožuose, būtina keisti vaizdo stebėjimo kameras dėl prastos jų būklės, prašant skirti reikalingas priemones arba finansines lėšas trūkumams pašalinti, buvo nurodyta LAVL 2020 m. balandžio 7 d. rašte Nr. S-1372, kurį parengė taip pat atsakingas už Priemonės įvykdymą pareigūnas R.

L. Duomenys apie ligoninei reikalingą lėšų poreikį perimetro apsaugos užtikrinimo priemonių įdiegimui ir jų įrengimui, nurodant konkrečios priemonės pavadinimą ir jai įdiegti reikalingą pinigų sumą, Kalėjimų departamentui buvo pateikti LAVL 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. S-3390.

7. Teismo vertinimu, Išvada, jog Priemonių plane numatyta Priemonė nebuvo įgyvendinta iki 2020 m. birželio 30 d. ir tai lėmė nuteistojo 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgimą, nepagrįsta jokiais pakankamais ir neginčijamais įrodymais ir duomenimis, pagrindžiančiais priežastinį ryšį tarp numatytos priemonės neįvykdymo ir nuteistojo pabėgimo. Įvertinęs minėtus raštus ir LAVL SVS Inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokolus (2020 m. sausio 28 d. protokolą Nr. 8-APS-652, 2020 m. birželio 26 d. protokolą Nr. 8-APS-1528, 2020 m. rugsėjo 3 d. protokolą Nr. 8-APS-2580), teismas darė išvadą, kad LAVL apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių būklė buvo nuolat stebima ir tikrinama, taip pat teikiami pasiūlymai Kalėjimų departamentui dėl šių priemonių atnaujinimo, prašymai dėl finansinių lėšų skyrimo. Priemonių plane nenustatyta, kokia forma turėjo būti vykdoma Priemonė, t. y. kaip turėjo būti teikiami vertinimai ir pasiūlymai dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo ir įdiegimo. Išvadoje nebuvo įvertinti ir detalizuoti pareiškėjo veiksmai, susiję su šios Priemonės įgyvendinimu, taip pat nepasisakyta dėl Priemonės įgyvendinimo formos. Be to, Priemonė bei nuteistojo J. S. 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgimas akivaizdžiai neturi jokio priežastinio ryšio. Priemonė yra prevencinė, iš esmės susijusi su apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių esamos būklės konstatavimu ir atnaujinimu, kurios tikslas – visiškai atsisakyti fizinės apsaugos bokšteliuose. Tokiam apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimui reikalingų lėšų apskaičiavimas nukreiptas į ateitį, atsisakant fizinės apsaugos bokšteliuose, o ne į operatyvius veiksmus, susijusius su galimu nuteistojo pabėgimu.

8. Atsižvelgus į tai, teismo įsitikinimu, Priemonės perkėlimas ar neperkėlimas į 2020 m. II pusmečio SVS planą, taip pat tiesiogiai niekaip negalėjo lemti nuteistojo J. S. pabėgimo 2020 m. rugpjūčio 30 d., kadangi tarp Priemonės ir nuteistojo J. S. pabėgimo neegzistavo priežastinis ryšys, nes Priemonės tikslas buvo susijęs su fizinės apsaugos pašalinimu apsaugos bokšteliuose.

9. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas, nepaisydamas neįvykdytos Priemonės, kartu su LAVL vadovybe priėmė sprendimą Ligoninėje nuo 2020 m. gegužės 21 d. neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3, būtent nuteistojo J. S. 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgimo maršruto vietoje, taip sudarydamas sąlygas pabėgti nuteistajam, kuriam prireikė apytiksliai 1 min. ir 10 s. įveikti Ligoninės apsaugines tvoras ir pabėgti iš įstaigos. Teismas atkreipė dėmesį, jog LAVL Apsaugos ir priežiūros postų plano, patvirtinto 2019 m. vasario 1 d. Ligoninės direktoriaus, II skirsnyje „Apsaugos postų tabelis“ esant ypatingai situacijai ar tarnybiniam būtinumui įstaigos apsaugos poste gali būti paskiriama fizinė, automatiniais ginklais arba pistoletais ginkluota, apsauga. Minėto skirsnio lentelėje (eil. Nr. 6) nurodyta, kad apsaugos bokštelyje Nr. 3 postas yra nenuolatinis. Pagal minėtą lentelę, apsaugos postai Nr. 4–Nr. 7 ir atitinkamai apsaugos bokšteliai Nr. 1–Nr. 4 yra nenuolatiniai postai, skiriami ypatingų įvykių metu ar esant tarnybiniam būtinumui kaip papildoma įstaigos apsaugos priemonė, į postą skiriamas ne mažiau kaip vienas pataisos pareigūnas visą parą, nurodant skyrimą apsaugos postų žiniaraštyje. LAVL Apsaugos ir priežiūros postų planas buvo suderintas su Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoju V. V. (suderinimo viza) ir su Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo ir kontrolės valdybos Priežiūros skyriaus viršininku E. G. (suderinimo viza). Kadangi minėtas planas buvo suderintas ir galiojantis, todėl teismas sprendė, kad fizinės apsaugos neskyrimas bokštelyje Nr. 3 negali būti vertinamas kaip tarnybinis nusižengimas, nes nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai. Be to, esant ypatingai situacijai ar tarnybiniam būtinumui, įstaigos apsaugos poste gali būti paskiriama fizinė, automatiniais ginklais arba pistoletais ginkluota, apsauga, tačiau Išvadoje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, jog LAVL nuteistojo J. S. pabėgimo 2020 m. rugpjūčio 30 d. metu egzistavo ypatingos sąlygos skirti bokštelyje fizinę apsaugą.

10. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, LAVL SVS viršininkas, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų imtasi priemonių 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui, nors tai jam žinoma nuo 2020 m. birželio 26 d. iš inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokolo Nr. 8-APS-1528, kuriame buvo nurodyta, jog reikia stipresnių pasivaikščiojimo kiemelių pertvarų skardų tvirtinimų, nes matyti bandymų jas atlupti. Išvadoje teigiama, jog, įgyvendinus pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimą, nebūtų įvykęs nuteistojo J.

S. 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgimas. Teismo vertinimu, tai, kad pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui buvo imtasi aktyvių veiksmų, patvirtina 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 LAVL direktoriaus pavaduotojo rezoliucija SVS skyriui informuoti ūkio skyrių ir esant galimybei organizuoti įrangos atnaujinimą bei įtraukti į strateginius, metinius planus, taip pat LAVL Turto valdymo skyriaus komendanto A. K. 2021 m. balandžio 2 d. tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ duomenys, jog minėta inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole LAVL direktoriaus pavaduotojo rezoliucija buvo vykdoma operatyviai.

Be to, minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nuteistieji nuolat atlupa skardas vidinėse pertvarų pusėse, tokio pobūdžio pertvarų sugadinimai nuolat taisomi, darbai, kuriems reikia didesnių investicijų, įtraukiami į įstaigos veiklos ir priemonių pirkimo planus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog tarnybinis kaltinimas pareiškėjui dėl pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų nesutvirtinimo nepagrįstas ir negalėjo būti nuteistojo J. S. pabėgimą lėmusia priežastimi. Be to, LAVL apsaugos perimetre įrengtos apsaugos signalizacijos, įrengta vaizdo stebėjimo sistema, numatyti stacionarūs apsaugos postai, t. y.

įrengta apsaugos priemonių sistema, turėjusi užtikrinti tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) priežiūrą Ligoninėje. Tai, kad šią apsaugos priemonių sistemą reikėjo atnaujinti ir keisti, kad buvo reikalingas konkretus lėšų poreikis šiems darbams įvykdyti, buvo nuolat informuojamas Kalėjimų departamentas. Taigi Išvados teiginiai, jog nuteistojo J. S. pabėgimą lėmė atlikti formalūs patikrinimai, nekreipta dėmesio į pačių tvorų ir pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų stiprinimą, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, jog pasivaikščiojimo kiemelių pertvaros būtų sustiprintos, nepagrįstos jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

Minėti Išvados teiginiai grindžiami tik prielaidomis, jog neformalūs patikrinimai ir skardų sutvirtinimas užkardintų nuteistojo J. S. pabėgimą.

11. Dėl gautos informacijos apie J. S. reikalavimus ir 2020 m. rugsėjo 8 d. paimtas draudžiamas medžiagas teismas atkreipė dėmesį, kad po pokalbio su nuteistuoju J. S. Ligoninės Resocializacijos skyriaus vyresnioji psichologė V. M. 2020 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 31-120 nurodė ir informavo pareiškėją apie neaiškius šio nuteistojo ketinimus dėl neteisėtų jo reikalavimų, tačiau nebuvo gauta jokios papildomos informacijos apie jo konkrečius ketinimus ir nebuvo pagrindo manyti, kad nuteistasis ketina pabėgti iš įstaigos.

Jokių kitų neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų J. S. realų ketinimą pabėgti nebuvo pateikta ir pareiškėjui nebuvo žinoma. Todėl Išvadoje nurodomi teiginiai, grindžiami prielaidomis ir nepatikrinta informacija. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 8.10 val., koridoriuje eidamas į rytinį budėtojų dalyje administracijos susirinkimą, gavo informaciją iš SVS jaunesniosios specialistės L. L. ir SVS specialisto V. B., kad 2020 m. rugsėjo 8 d. vakare, atlikdami ūkio būrio nuteistųjų gyvenamosiose patalpose kratą, budinčiosios pamainos pareigūnai rado ir išėmė palaido tabako, nepilną cigarečių pakelį, žiebtuvėlį, popierėlį ir pleistriuką, kuris galbūt gali būti psichotropinė ar narkotinė medžiaga.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2021 m. birželio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 228 straipsnio 1 dalies ir 229 straipsnio buvo nutrauktas. Nutarime, be kita ko, konstatuota, jog E. M., kaip atsakingas už pamainą pareigūnas, turėjo nedelsdamas 2020 m. rugsėjo 8 d. informuoti Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus tam, kad būtų imtasi neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimo. Be to, byloje nėra niekaip paneigtas pareiškėjo argumentas, jog jis po fizinio parengimo įskaitos, įdėmiau pasigilinęs į surinktą medžiagą apie nustatytus nuskalstamos veikos požymius, būtų pranešęs Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams.

Šias aplinkybes patvirtina tai, jog visi duomenys (visi daiktai ir medžiaga) buvo rasti pas jį kabinete ant stalo, jie nebuvo išmesti ar paslėpti. Kadangi dėl kitų BK straipsnių tyrimas dar vyksta, jame iki šiol nėra konstatuoti galimi pažeidimai, o kitų objektyvių ir neginčijamų duomenų byloje nėra, teismas laikė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui dėl nepranešimo Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriui apie LAVL paimtas galbūt narkotines ar psichotropines medžiagas taip pat nepagrįsta jokiais neabejotinais ir objektyviais įrodymais.

12. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog Išvadoje nenustatyta objektyvių, pagrįstų ir neginčijamų duomenų, jog nuteistojo J. S. pabėgimą bei nepranešimą Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriui apie LAVL galbūt narkotinių ar psichotropinių medžiagų paėmimą lėmė pareiškėjo nerūpestingas (aplaidus) pareigų, numatytų Pareigybės aprašymo 5.1, 5.14, 5,17 papunkčiuose ir SVS nuostatų 5.2, 6.1, 6.2, 6.5 papunkčiuose, atlikimas, kuris Išvadoje nedetalizuotas, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos nurodytos teisės normos.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes SVS specialisto pareigas, kadangi akivaizdžiai nepakanka duomenų teigti, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Atsakovas turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remdamasis teismas turėtų teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (perkėlimas į žemesnes pareigas) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas jo pareigybės aprašyme, ir SVS nuostatuose ar kituose teisės aktuose. Išvadoje nėra konkretizuojama, kokiu konkrečiu pareiškėjo elgesiu pasireiškė minėtų jam inkriminuotų veiksmų atlikimas (neatlikimas). Išvados turinys patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai vertinami kaip neveikimas.

14. Teismas pažymėjo, jog, atliekant tarnybinį patikrinimą, turėjo būti įvertinti ir Išvadoje konstatuoti konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriuos jis privalėjo atlikti tarnybos metu ir konkretūs veiksmai, kurių jis neatliko. Tokių veiksmų nenustačius, kaltė dėl neveikimu padaryto tarnybinio nusižengimo negali būti konstatuojama. Šiuo atveju Išvadoje nurodytas Pareigybės aprašymo 5.1, 5.14, 5,17 papunkčiuose ir SVS nuostatų 5.2, 6.1, 6.2, 6.5 papunkčiuose numatytų pareigų neatlikimas neatskleidžia tarnybinio nusižengimo sudėties, t. y. pareiškėjo neteisėto elgesio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda dėl šio galimo tarnybinio pažeidimo paskirta nepagrįstai, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės, t. y. pareiškėjo neteisėto elgesio, nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, susijusio su nuteistojo J. S. pabėgimu ir nepranešimu Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriui apie LAVL paimtas galimai narkotines ar psichotropines medžiagas.

III. 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

16. Kalėjimų departamento apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Faktines bylos aplinkybes teismas privalėjo vertinti kompleksiškai, neatsiejamai viena nuo kitos, kadangi jos tiesiogiai viena su kita susijusios. Pagal Priemonę ilgą laiką tik konstatuojant, kad Ligoninės korpusų bei įstaigos perimetro ruožuose būtina atnaujinti stipriai morališkai ir technologiškai pasenusias vaizdo stebėjimo sistemas, tačiau neužtikrinant, jog būtų imamasi realių veiksmų šiai problemai spręsti, Priemonės neįgyvendinus iki nustatyto termino (2020 m. birželio 30 d.) ir net jos neperkėlus į 2020 m. II pusmečio SVS planą, taip faktiškai visiškai eliminuojant galimybę pašalinti fizinę apsaugą apsaugos bokšteliuose, ir, nepaisant to, pareiškėjui priėmus sprendimą nuo 2020 m. gegužės 21 d. neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3, buvo sudarytos palankios sąlygos nuteistajam J. S. pabėgti iš Ligoninės 2020 m. rugpjūčio 30 d. Taigi Priemonės tinkamas neįgyvendinimas nepanaikino tarnybinio būtinumo apsaugos bokštelyje Nr. 3 skirti fizinę apsaugą.

16.2. SVS nuostatų 5.2, 6.1, 6.2, 6.5 papunkčiai nustato, kad SVS uždavinys yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų ligoninėje, apsaugą, užkirsti kelią ligoninėje laikomų asmenų pabėgimams, jiems leidžiamų daiktų sąraše nenumatytų daiktų patekimą (5.2. p.); SVS atlieka šias funkcijas: organizuoja ir vykdo ligoninės apsaugą (6.1 p.); atlieka ligoninės patalpų ir teritorijos priežiūrą, siekiant užkardyti pabėgimus, inžinierinių ir techninių apsaugos ir priežiūros įrenginių diegimo priežiūrą, ir jų būklės patikrinimus (6.2 p.); vykdo asmenų, laikomų ligoninėje, įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų prevenciją ir užkardymą (6.5 p.). Pareigybės aprašymo 5.1 papunktyje numatyta, jog skyriaus viršininkas vadovauja įstaigos SVS ir organizuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą; rengia SVS veiklos planus, teikia pasiūlymus į įstaigos metų veiklos planą, organizuoja ir užtikrina šiuose planuose SVS kompetencijai priskirtų priemonių savalaikį vykdymą bei daro atžymas apie priemonių vykdymą, analizuoja SVS darbo rezultatus, rengia ataskaitas bei teikia pasiūlymus įstaigos direktoriui arba jo pavaduotojui SVS darbo tobulinimo klausimais (5.14 p.); kartą per savaitę organizuoja įstaigos teritorijos, apsaugos ir priežiūros postų apžiūras bei apie apžiūrų rezultatus informuoja direktoriaus pavaduotoją. Teikia pasiūlymus įstaigos direktoriui arba jo pavaduotojui dėl pastebėtų trūkumų pašalinimo (5.17 p.). Taigi, akivaizdu, kad nurodyti pareiškėjo veiksmai (neveikimas) turėjo tiesioginę įtaką įstaigos apsaugos ir joje laikomų asmenų priežiūros tinkamam užtikrinimui. Todėl tokia pareiškėjo veika turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nuteistojo J. S. pabėgimu iš įstaigos 2020 m. rugpjūčio 30 d.

16.3. 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 Ligoninės direktoriaus pavaduotojo užrašyta rezoliucija SVS informuoti ūkio skyrių ir esant galimybei organizuoti įrangos atnaujinimą bei įtraukti į strateginius, metinius planus, visiškai nepatvirtina to, kad pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui buvo imtasi aktyvių veiksmų. Išvadoje nustatyta, kad LAVL SVS inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-2580 (surašytame jau po 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykusio pabėgimo) fiksuojama, jog „pasivaikščiojimo kiemelių pertvarų skardos yra silpnos, lengvai atlupamos. Būtina iš esmės jas sutvirtinti.“ Antra, to nepatvirtina ir Ligoninės Turto valdymo skyriaus komendanto A. K. tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“, kuris buvo surašytas 2021 m. balandžio 2 d., t. y. beveik po metų nuo problemos identifikavimo, duomenys, jog LAVL Saugumo valdybos 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 užrašyta Ligoninės direktoriaus pavaduotojo rezoliucija SVS buvo vykdoma operatyviai. Taigi, rezoliucijos 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 savalaikis nevykdymas ir visiškas nekontroliavimas ja nustatytų užduočių vykdymo, neginčijamai patvirtina pareiškėjo jam konkrečiai nustatytų pareigų netinkamą vykdymą (neatlikimą), turėjusį tiesioginę įtaką ir priežastinį ryšį su nuteistojo J. S. pabėgimu.

16.4. Teismas, spręsdamas pareiškėjo atsakomybės už Išvadoje nurodytus pažeidimus klausimą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo statuso specifiką, kaip jo atsakomybę lemiantį veiksnį. Pareiškėjas buvo ne eilinis statutinis pareigūnas, o LAVL SVS viršininkas, atsakingas už jo vadovaujamo padalinio uždavinių ir priskirtų funkcijų vykdymą. Tai suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už jam pavaldaus įstaigos padaliniui pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jo darbo organizavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjui išlieka pareiga nuolat kontroliuoti, kaip įgyvendinami pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos. Išvadoje pateikta pakankamai duomenų, kurie neginčijamai patvirtina pažeidimų faktus ir pagrindžia pareiškėjo kaltę dėl netinkamo jam pavaldaus įstaigos padalinio pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą bei jam pačiam nustatytų pareigų ir funkcijų netinkamą vykdymą.

17. Pareiškėjas V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

17.1. Teismas objektyviai ir tinkamai nustatė ir ištyrė visas aplinkybes, kad pareiškėjas įvykdė Pareigybės aprašyme ir Nuostatuose nustatytas funkcijas, o Išvada buvo atlikta formaliai, tendencingai, neobjektyviai ir šališkai, selektyviai vertinant visus surinktus duomenis, neatsižvelgiant į situaciją iš esmės ir į aplinkybių visumą.

17.2. Kaip nustatė teismas, bylos duomenys patvirtina, jog LAVL apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių būklė nuolat stebima ir tikrinama, taip pat reikiami pasiūlymai Kalėjimų departamentui dėl šių priemonių atnaujinimo, prašymai dėl finansinių lėšų skyrimo. Priemonių plane nebuvo nustatyta, kokia forma turėjo būti vykdoma Priemonė, t. y. kaip turėjo būti teikiami vertinimai ir pasiūlymai dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo ir įdiegimo. Išvadoje nebuvo įvertinti ir detalizuoti pareiškėjo veiksmai, susiję su šios Priemonės įgyvendinimu, taip pat nepasisakyta dėl nurodytos Priemonės įgyvendinimo formos. Priemonė yra prevencinė, iš esmės susijusi su apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių esamos būklės konstatavimu ir atnaujinimu, kurios tikslas – visiškai atsisakyti fizinės apsaugos bokšteliuose. Tokiam apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimui reikalingų lėšų apskaičiavimas nukreiptas į ateitį, atsisakant fizinės apsaugos bokšteliuose, o ne į operatyvius veiksmus, susijusius su galimu nuteistojo pabėgimu, todėl nuteistojo 2020 m. rugpjūčio 30 d. J. S. pabėgimas, nepagrįstas jokiais pakankamais ir neginčijamais įrodymais ir duomenimis, pagrindžiančiais priežastinį ryšį tarp numatytos priemonės neįvykdymo ir nuteistojo pabėgimo.

17.3. Byloje niekaip nėra paneigtas pareiškėjo argumentas, jog jis po fizinio parengimo įskaitos, įdėmiau pasigilinęs į surinktą medžiagą apie nustatytus nuskalstamos veikos požymius, būtų pranešęs Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams. Šias aplinkybes patvirtina tai, jog visi duomenys (visi daiktai ir medžiaga) buvo rasti pas jį kabinete ant stalo, jie nebuvo išmesti ar paslėpti. Šiame tyrime iki šiol nėra įrodyta galimų pažeidimų ir pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 229 straipsnį yra nutrauktas.

17.4. Pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimo, atnaujinimo, dalinio remonto darbai buvo vykdomi nuolat, didesnės apimties darbai ir paslaugos, kuriems reikia nemažų investicijų, įtraukiami į įstaigos, skyriaus veiklos ir pirkimų planus. Tai, kad pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui buvo imtasi aktyvių veiksmų, patvirtina 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528, LAVL direktoriaus pavaduotojo rezoliucija SVS informuoti ūkio skyrių ir esant galimybei organizuoti įrangos atnaujinimą bei įtraukti į strateginius, metinius planus, taip pat LAVL Turto valdymo skyriaus komendanto A. K. 2021 m. balandžio 2 d. tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ duomenys, jog minėta inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole LAVL direktoriaus pavaduotojo rezoliucija buvo vykdoma operatyviai. Be to, SVS pareigūnų taip pat ir SVS viršininko pareiga yra užfiksuoti trūkumus ir pažeidimus, o ne remontuoti ar skirti finansines lėšas šiems trūkumams šalinti, todėl pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą vien už bendrojo pobūdžio teisės normose įtvirtintų nuostatų pažeidimus nebuvo pagrindo. 2016 m., laikantis visų numatytų techninių reikalavimų, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo renovuoti, įrengti ir priduoti, laikantis visų numatytų techninių reikalavimų, kurių viešuosius pirkimus ir technines specifikacijas derino ir tvirtino Kalėjimo departamentas, kuris žinojo apie įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijas, techninę būklę ir specifikacijas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo LAVL direktoriaus 2021 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. P-53 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. J.“ ir 2021 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. P-55 „Dėl V. J. perkėlimo į žemesnes pareigas“, kuriais, vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 39 straipsnio 2 dalies 4 punktu, konstatavus, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas (t. y. iš Ligoninės SVS viršininko į šio skyriaus specialisto pareigas), teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, konstatavęs, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, už kurį jis patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Kalėjimų departamentas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog Įsakymai yra teisėti ir pagrįsti.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21. LVAT administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

22. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Klausimas, ar valstybės tarnautojas gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už veikas, padarytas ne tarnybos metu, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1627-556/2019). Taigi sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių procesinių dokumentų turinį prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl procedūrinių nuobaudos skyrimo aspektų, o šalys nesutaria tik dėl to, ar egzistavo pagrindai skirti nurodytą tarnybinę nuobaudą. Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių laikymosi pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą.

24. Iš Įsakymų ir Išvados matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas – skirta už tai, kad jis, eidamas Ligoninės SVS viršininko pareigas, elgėsi nerūpestingai (aplaidžiai) ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti įpareigotas teisės aktų, t. y. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį šiomis veikomis:

24.1. Jis pats rengė ir pasirašė 2020 m. sausio 30 d. Ligoninės SVS 2020 metų I pusmečio darbo planą Nr. BD-217 ir 18 priemone numatė „Įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius paskaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių – techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo (kad būtų įmanoma nuimti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius)“, tačiau ši priemonė iki 2020 m. birželio 30 d. nebuvo įgyvendinta ir neperkelta antrajam 2020 metų pusmečiui. Nepaisant neįvykdytos priemonės, kartu su LAVL vadovybe priėmė sprendimą Ligoninėje neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3 (nuteistojo J. S. pabėgimo maršruto vieta) nuo 2020 m. gegužės 21 d., tuo sudarydamas sąlygas 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgti nuteistajam. Dėl ko nuteistajam J. S. 2020 m. rugpjūčio 30 d. prireikė apytiksliai 1 minutės ir 10 sekundžių įveikti kaip kliūtis LAVL apsaugines tvoras ir pabėgti iš įstaigos (toliau – ir 1 epizodas);

24.2. Nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų imtasi priemonių 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui, nors tai buvo žinoma nuo 2020 m. birželio 26 d. (iš protokolo Nr. 8-APS-1528: <...> „Pasivaikščiojimų kiemelių pertvarų skardos reikalaujančios stipresnių tvirtinimų, nes matomi bandymai jas atlupti.“ <...>), kurias įgyvendinus nebūtų galimas 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykęs pabėgimas (toliau – ir 2 epizodas);

24.3. 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 13 val. gavęs informaciją apie nuteistojo J. S. keliamus reikalavimus bei neaiškius ketinimus, pats nesiėmė ir pavaldiems pareigūnams nepavedė išsiaiškinti šios situacijos (toliau – ir 3 epizodas);

24.4. 2020 m. rugsėjo 9 d. net ir gavęs informaciją (iš pareigūnų ir nuteistojo), keliančią pagrįstų įtarimų, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo paimta galimai narkotinė ar psichotropinė medžiaga ir galimai padaryta nusikalstama veika, nesiėmė jokių veiksmų pats pranešti ar pavesti pavaldžiam pareigūnui pranešti Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams apie tai (toliau – ir 4 epizodas).

25. Išvadoje konstatuota, kad paminėtais aplaidžiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus nuostatų 5.2, 6.1, 6.2 ir 6.5 papunkčių, taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.1, 5.14 ir 5.17 papunkčių reikalavimus.

26. Išvadoje konstatuota ir tai, kad pareiškėjo V. J. aplaidūs veiksmai sudarė sąlygas nuteistajam J. S. pabėgti iš pataisos įstaigos ir sukėlė sunkias pasekmes – buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 241 straipsnio „Kalinio pabėgimas“ 1 dalyje. Išvadoje pažymėta, kad pataisos įstaigos apsaugai ir joje laikomų asmenų priežiūrai teisės aktuose keliami griežti reikalavimai yra susiję ne tik su pataisos įstaigoje dirbančių asmenų, bet ir visuomenės saugumu, t. y. nuteisto asmens pabėgimas leido pasijusti visuomenei nesaugia, sukėlė neigiamą reakciją ir leido suabejoti visos bausmių vykdymo sistemos kompetencija ir pajėgumu apsaugoti visuomenę (diskreditavo visuomenės akyse). Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo V. J. teiginius, jog jie ėmėsi pakankamų priemonių, t. y. ne vieną kartą kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl lėšų įstaigos apsaugai stiprinti, paneigia Ligoninės 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. S-3838 pateikta informacija, kad „12 korpuso pasivaikščiojimo 7 kiemelių sienos sutvirtintos iš įstaigoje turimų metalinių kampuočių (darbai atlikti). <...> Įstaigos biudžetinės lėšos šiems darbams panaudotos nebuvo, darbus atlieka Ūkinio aptarnavimo būrio nuteistieji. <...> Suderinus su Vilniaus pataisos namų vadovybe, iš buvusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo nemokamai gauta apie 60 m dagilio ir sutvirtinimo vielos. Biudžetinės lėšos nepanaudotos. Medžiagoms parvežti išnuomotas Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ transportas – nuomos kaina 150 eurų. Dagilis ir viela bus panaudoti perimetro apsaugos ruožų sustiprinimui <...>“. Ši informacija patvirtina, kad įstaigos apsaugos priemonės galėjo būti ir buvo sustiprintos iš pačios įstaigos lėšų ir šių lėšų nereikėjo daug.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamus Įsakymus panaikino, konstatavęs, kad (i) tarnybinė nuobauda pareiškėjui dėl 1 epizodo yra nepagrįsta įrodymais bei nenustatytas priežastinis ryšys tarp šį epizodą sudarančios veikos ir nuteistojo J. S. pabėgimo, (ii) Išvadoje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, jog LAVL nuteistojo J. S. pabėgimo 2020 m. rugpjūčio 30 d. metu egzistavo ypatingos sąlygos skirti bokštelyje fizinę apsaugą, todėl dėl 2 epizodo nenustatyti pareiškėjo neteisėti veiksmai, (iii) tarnybinė nuobauda dėl 3 epizodo yra nepagrįsta, nes tarnybinis kaltinimas pareiškėjui dėl pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų nesutvirtinimo nepagrįstas ir negalėjo būti nuteistojo J. S. pabėgimą lėmusia priežastimi, (iv) Išvadoje nenustatyta objektyvių, pagrįstų ir neginčijamų duomenų, jog nuteistojo J. S. pabėgimą bei nepranešimą Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriui apie LAVL galimai narkotinių ar psichotropinių medžiagų paėmimą lėmė pareiškėjo nerūpestingas (aplaidus) pareigų, atlikimas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Teigia, kad faktines bylos aplinkybes teismas privalėjo vertinti kompleksiškai, neatsiejamai viena nuo kitos, kadangi jos tiesiogiai viena su kita susijusios. Pareiškėjo veiksmai (neveikimas) turėjo tiesioginę įtaką įstaigos apsaugos ir joje laikomų asmenų priežiūros tinkamam užtikrinimui. Todėl tokia pareiškėjo veika turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nuteistojo J. S. pabėgimu iš įstaigos 2020 m. rugpjūčio 30 d.

29. Vertinant, ar Išvadoje ir Įsakymuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas atliko 1–4 epizoduose nurodytas veikas ir ar pagrįstai jam už tai skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, pabrėžtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pastarosios veikos buvo padarytos. Tačiau bylos šalys nesutaria dėl to, ar šios veikos galėjo sudaryti sąlygas nuteistajam J. S. pabėgti iš pataisos įstaigos.

30. Šiuo aspektu paminėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

31. Pagal SVS nuostatų papunkčiuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, už kurio pažeidimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, Ligoninės SVS keliamas uždavinys užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Ligoninėje, apsaugą, užkirsti, kelią Ligoninėje laikomų asmenų pabėgimams, jiems leidžiamų daiktų sąraše nenumatytų daiktų patekimą (5.2 p.). Vykdydamas pavestus uždavinius, SVS, be kitų, atlieka šias funkcijas: organizuoja ir vykdo Ligoninės apsaugą (6.1 p.), atlieka Ligoninės patalpų ir teritorijos priežiūrą, siekiant užkardyti pabėgimus, inžinerinių ir techninių apsaugos ir priežiūros įrenginių diegimo priežiūrą ir jų būklės patikrinimus (6.2 p.), vykdo asmenų, laikomų Ligoninėje, įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų prevenciją ir užkardymą (6.5 p.).

32. Ginčui reikšminguose Pareigybės aprašymo papunkčiuose nustatyta, kad SVS viršininko pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: vadovauja įstaigos SVS ir organizuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą (5.1 p.); rengia SVS veiklos planus, teikia pasiūlymus į įstaigos metų veiklos planą, organizuoja ir užtikrina šiuose planuose SVS veiklos kompetencijai priskirtų priemonių savalaikį vykdymą, bei daro atžymas apie priemonių vykdymą, analizuoja SVS darbo rezultatus, rengia ataskaitas bei teikia pasiūlymus įstaigos direkroiui arba jo pavaduotojui SVS darbo tobulinimo klausimais (5.14 p.); kartą per savaitę organizuoja įstaigos teritorijos apsaugos ir priežiūros plotų apžiūras bei apie apžiūrų rezultatus informuoja direktoriaus pavaduotoją, teikia pasiūlymus įstaigos direktoriui arba jo pavaduotojui dėl pastebėtų trūkumų pašalinimo (5.17 p.).

33. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste įvertinusi paminėtas SVS nuostatuose ir Pareigybės aprašyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą pabrėžia, kad pagal jį (i) suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Ligoninėje, apsaugos užtikrinimas, kelią Ligoninėje laikomų asmenų pabėgimams ir jiems leidžiamų daiktų sąraše nenumatytų daiktų patekimo užkirtimas – pagrindinis Ligoninės SVS uždavinys; (ii) vykdant šį uždavinį šiam skyriui pavesta organizuoti ir vykdyti Ligoninės apsaugą, atlikti Ligoninės patalpų ir teritorijos priežiūrą, be kita ko, siekiant užkardyti pabėgimus, inžinerinių ir techninių apsaugos ir priežiūros įrenginių diegimo priežiūrą ir jų būklės patikrinimus, taip pavesta vykdyti asmenų, laikomų Ligoninėje, įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų prevenciją ir užkardymą; (iii) už paminėto skyriui pavesto uždavinio ir funkcijų įgyvendinimą atsako SVS viršininkas, kuris organizuodamas skyriaus darbą atitinkamai privalo imtis visų priemonių reikalingų šiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti, be kita ko, rengiant SVS veiklos planus, organizuojant ir užtikrinant šiuose planuose SVS veiklos kompetencijai priskirtų priemonių savalaikį vykdymą, kartą per savaitę organizuojant įstaigos teritorijos apsaugos ir priežiūros plotų apžiūras ir teikiant pasiūlymus įstaigos direktoriui arba jo pavaduotojui dėl pastebėtų trūkumų pašalinimo. Taigi būtent pareiškėjas (SVS viršininkas) tiek tuo metu, kai nuteistasis J. S. pabėgo iš įstaigos, tiek ir iki tos dienos buvo atsakingas už tinkamą įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugą ir efektyvią pabėgimo iš įstaigos prevenciją.

34. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 1–4 epizoduose konstatuotos pareiškėjo atliktos veikos, pažeidžiant SVS nuostatų 5.2, 6.1, 6.2 ir 6.5 papunkčius, taip pat Pareigybės aprašymo 5.1, 5.14 ir 5.17 papunkčius neturėjo (negalėjo turėti) įtakos nuteistojo J. S. pabėgimui iš įstaigos. Teisėjų kolegija, byloje surinktus įrodymus įvertinusi pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Išvadoje pagrįstai ir teisingai konstatuota, jog (i) pareiškėjui neįgyvendinus 2020 m. sausio 30 d. Ligoninės SVS 2020 metų I pusmečio darbo plano Nr. BD-217 ir 18 priemonės dėl apsaugos perimetro inžinerinių – techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo ir, nepaisant paminėtos aplinkybės, kartu su Ligoninės vadovybe priėmus sprendimą Ligoninėje neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3 (nuteistojo J. S. pabėgimo maršruto vieta) nuo 2020 m. gegužės 21 d., buvo sudarytos sąlygos 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgti nuteistajam (J. S. 2020 m. rugpjūčio 30 d. prireikė apytiksliai 1 minutės ir 10 sekundžių įveikti kaip kliūtis LAVL apsaugines tvoras ir pabėgti iš įstaigos) (1 epizodas); (ii) pareiškėjui nesiėmus aktyvių veiksmų, kad būtų imtasi priemonių 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui, ir, netinkamai įvykdžius SVS viršininkui priskirtas funkcijas (t. y. po to, kai 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 13 val. jis gavo informaciją apie nuteistojo J. S. keliamus reikalavimus bei neaiškius ketinimus, nesiėmus ir pavaldiems pareigūnams nepavedus išsiaiškinti šios situacijos; 2020 m. rugsėjo 9 d. net ir gavus informaciją (iš pareigūnų ir nuteistojo), keliančią pagrįstų įtarimų, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo paimta galimai narkotinė ar psichotropinė medžiaga ir galimai padaryta nusikalstama veika, nesiėmus jokių veiksmų pačiam pranešti ar pavesti pavaldžiam pareigūnui pranešti Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams), buvo inter alia (be kita ko) netinkamai užtikrinta įstaigoje laikomų nuteistųjų pabėgimų prevencija, ir tai sudarė prielaidas nuteistojo J. S. pabėgimui 2020 m. rugpjūčio 30 d. (2–4 epizodai).

35. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, tiriant pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (pažeidimo padarymo faktas (netinkamas 1–4 epizoduose nurodytų tarnybinių pareigų atlikimas), jį padaręs pareigūnas (pareiškėjas), pasekmės (be kita, ko, neužkardytas nuteistojo J. S. pabėgimas ir dėl to padaryti itin didelė žala įstaigos reputacijai), priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, pareigūno kaltė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad nagrinėjamu atveju nustatyti ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, atmetami kaip nepagrįsti.

36. Konstatavus, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą tarnybinį pažeidimą, kaip nepagrįsti ir neeliminuojantys jo tarnybinės atsakomybės vertintini pareiškėjo teiginiai, jog atskiras LAVL teritorijos, apsaugos ir priežiūros postų apžiūras ir trūkumų pašalinimą bei įstaigos strateginių tikslų įgyvendinimo priemones pareiškėjas vykdė suderinęs su įstaigos ir Kalėjimų departamento vadovybe, taip pat, kad budinčiosioms pamainoms yra paskiriami tiesioginiai vadovai.

37. Kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktiems duomenimis atmetami pareiškėjo teiginiai, kad Išvadoje nėra nurodyta, kokių konkrečių teisės normų pažeidimas buvo padarytas.

38. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Imuniteto skyriaus viršininkė J. M. tarnybinio patikrinimo metu buvo suinteresuota įrodinėti jos pačios tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, todėl galėjo turėti išankstinę nuomonę ir tarnybinį patikrinimą atliko neobjektyviai. Pastarąjį pareiškėjo argumentą atmesdama kaip teisiškai nereikšmingą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip patvirtina Išvados turinys, nors minėta pareigūnė Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-284 buvo paskirta į Išvadą rengusią komisiją, tačiau ji 2020 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-5371 nusišalino nuo šios komisijos veiklos.

39. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, teisėjų kolegija nenustatė, tarnybinis patikrinimas būtų atliktas tendencingai, neobjektyviai ar šališkai, kad atsakovas būtų selektyviai vertinęs surinktus duomenis.

40. Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas (Statuto 39 str. 2 d. 4 p.). Pakartotinai įvertinus byloje surinktus duomenis, nenustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta netinkamai atsižvelgus į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareiškėjo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įsakymais pareiškėjui paskirtoji tarnybinė nuobauda yra proporcinga ir pagrįsta.

41. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijami Įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

43. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. J. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė