f784f9e2-6cef-42e9-a3f5-23214a2c63bf · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4108-406/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00878-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 9 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas G. R. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 13 140 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunduose (b. l. 2-16, 24-27), atsikirtime (b. l. 142-147) nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) atliko nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. (kreipimosi į teismÄ dienos) netinkamomis bausmės atlikimo sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas teigė, jog atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje ginčo laikotarpį 2-ojo ir 3-ojo sektorių bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose jam trÅ«ko ploto. Gyvenamųjų patalpų plotÄ mažino ir patalpoje esantis inventorius. PareiÅ¡kėjo teigimu, patalpose trÅ«ko spintelių, užuolaidų, laikrodžių, termometrų, lentynų, knygoms, dėžių daiktams, 16 bÅ«rio 6 brigadoje bei 5 bÅ«rio 4 brigadoje nebuvo skalbimo maÅ¡inų, prausyklose trÅ«ko sanitarinių įrenginių, duÅ¡e neveikė tinkamai vandens maiÅ¡ytuvai, nebuvo guminių kilimėlių, prausimosi priemonių (Å¡ampÅ«no, kÅ«no prausiklio, skysto muilo), iÅ¡duodavo tik muilÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos skalbti bei džiovinti asmeninius drabužius. Minėjo, kad nebuvo įrengtas poilsio kambarys, batų-rÅ«bų džiovykla. Patalpos neremontuotos, baldai seni, suklypę, be detalių. Teigė, kad patalpose pilna parazitų, nėra įrengtų priemonių gaisro atveju. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl blogų kalinimo sÄ lygų, jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias, reputacijos pablogėjimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ . PareiÅ¡kėjas prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino arba esant bÅ«tinybei, atnaujinti praleistÄ terminÄ , nes pažeidimai buvo tęstiniai, taip pat neturėjo priėjimo prie teisės aktų, be to bijojo, kad jam pasikreipus į teismÄ , pareigÅ«nų bus nubaustas.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 38-47) nurodė, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo bÅ«do, apie kurį mini pareiÅ¡kėjas, t. y., kad baldų, esančių patalpoje, taip pat esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotÄ .

Teisės aktai įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamÄ sias patalpas. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas vėdintų, valytų), joje negalėtų bÅ«ti blogo kvapo, pelėsio. Jei pareiÅ¡kėjas teigia, kad taip buvo, vadinasi, nuteistieji netinkamai atliko savo pareigas. Dienotvarkėje numatytu bÅ«rio maudymosi metu rÅ«bus nuteistieji gali skalbti duÅ¡inėje, kur nuolat yra karÅ¡tas vanduo. Kadangi prausyklose sumontuoti vandens Å¡ildytuvai, nuteistieji galėjo skalbti asmeninius drabužius ir patys.

Džiovinimo vietos įrengtos džiovykloje ir bÅ«rių kiemuose. Teigė, jog gyvenamosios patalpos iki 2017 m. birželio 7 d. baldais ir inventoriumi buvo aprÅ«pintos vadovaujantis areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 reikalavimais, vėliau buvo aprÅ«pintos pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ .

PareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamų baldų ar inventoriaus trÅ«kumo į Ūkio skyrių nesikreipė, taip pat nesikreipė ir dėl to, kad nespėja nusiprausti duÅ¡e, ar tenka laukti eilėje. Pažymėjo, jog 2 ir 3 sektoriaus bÅ«riuose įrengti sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pataisos namuose atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Atsakovės atstovas neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrÄ ar pataisos namų administracijÄ su nusiskundimais dėl kalinimo sÄ lygų ar praÅ¡ymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose gyveno.

PareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių ir fizinių kančių, psichologinių iÅ¡gyvenimų, patirto streso ir kt. nesikreipė. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti ar įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nėra. PareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, kam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovės atstovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sÄ lygų pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos bÅ«klė.

Atsakovės atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė tik bendrÄ praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. (kreipimosi į teismÄ dienos), kai buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK 2 ir 3 sektoriuose bendrabučio tipo patalpose. Atsakovės atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 38-39).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. (b. l. 5).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2011 m. gruodžio 20 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN-AK, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ , taip pat nėra duomenų, jog pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjui bÅ«tų grasinę susidorojimu tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas kreipsis į teismÄ . Pats pareiÅ¡kėjas konkrečiau nedetalizuoja aplinkybių apie jam reikÅ¡tus grasinimus dėl kreipimosi į teismÄ nagrinėjamoje byloje (nenurodo konkrečių pareigÅ«nų pavardžių, konkretaus laiko kada jam buvo grasinama).

Todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad jis delsė kreiptis į teismÄ , nes bijojo, jog su juo bus susidorota, yra nepagrįsta. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2011 m. gruodžio 20 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. gegužės 3 d. (b. l. 19). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus. Nenurodė Å¡io termino praleidimo pagrįstų aplinkybių ar priežasčių. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. gegužės 2 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.). Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., atliko bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK (b. l. 43, 46). Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro bÅ«rio brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, poilsio kambariai arba bibliotekos.

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovės atstovas nepateikė. Kadangi duomenų apie PravieniÅ¡kių PN-AK konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ Pataisos įstaigos atsiliepime nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas vertinamu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 2-o sektoriaus bendrabučio tipo patalpas: nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. vasario 22 d. buvo paskirtas gyventi į 2 sektoriaus 16 bÅ«rį 6 brigadÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 51,76 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų; nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. į 13 bÅ«rį, 7 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 17,99 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos; nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 23 d.

į 7 bÅ«rį, 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 66,66 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. į 7 bÅ«rį, 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 66,29 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų, nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. vasario 22 d. į 5 bÅ«rį, 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 26,69 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. į 5 bÅ«rį, 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 26,69 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos (b. l. 48, 51, 53).

PareiÅ¡kėjas atsikirsdamas į atsakovės atstovo pateiktus duomenimis nesutinka su kai kuriais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir juos ginčija, nurodo, jog nuo 2015 m. gegužės 3 d. (vertinamo laikotarpio pradžia) iki 2016 m. vasario 15 d. buvo paskirtas gyventi į 2-o sektoriaus 16 bÅ«rį 6 brigadÄ , kurios gyvenamasis plotas yra 51,76 kv. m, joje gyveno 22 nuteistieji, o ne 16 nuteistųjų kaip nurodo PravieniÅ¡kių PN-AK, todėl jam teko 2,3 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. gyveno 13 bÅ«rio, 7 brigadoje, kurios plotas – 17,99 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl jam teko 5,9 kv. m; nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 23 d. gyveno 7 bÅ«rio, 2 brigadoje, kurios plotas – 66,66 kv. m, joje gyveno 21 nuteistasis, todėl jam teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. gyveno 7 bÅ«rio, 1 brigadoje, kurios plotas – 66,29 kv. m, joje gyveno 21 asmuo, todėl jam teko 3,1 kv. m, nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki gegužės 3 d. gyveno 5 bÅ«rio, 4 brigadoje, kurios plotas – 26,69 kv. m, joje gyveno 8 žmonės ir jam teko 3,3 kv. m (b. l. 144).

Atsižvelgiant į tai, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. birželio 20 d. rašte Nr. 7-2558, pateikdamas duomenis pareiškėjui dėl jo apgyvendinimo ginčo laikotarpiu, be kita ko nurodė, jog duomenų apie tai, kiek asmenų pareiškėjo bausmės atlikimo metu gyveno Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami, į tai, kad informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra pateikta remiantis atsakymo parengimo dienos duomenimis, teismo nuomone, atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad jam atliekant bausmę nuo 2015 m. gegužės 3 d. (vertinamo laikotarpio pradžia) iki 2016 m. vasario 15 d. 2-o sektoriaus 16 būrio 6 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 51,76 kv. m, joje gyveno 22 nuteistieji, todėl pareiškėjui teko 2,3 kv. m gyvenamojo ploto.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui vertinamu laikotarpiu (nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. vasario 15 d.) nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas jam kalint PravieniÅ¡kių PN-AK 16 bÅ«rio 16 brigadoje nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. vasario 15 d. iÅ¡skyrus laikotarpius nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. spalio 14 d., nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 27 d. kai pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į kitas kalinimo įstaigas (b. l. 49, 49a). Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pažymėtina, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡Â LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ Â D. prieÅ¡Â RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Â A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi bÅ«ti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį.

Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trÅ«kumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Tačiau Å¡io pažeidimo prezumpcijÄ galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trÅ«kumÄ . 3 straipsnio pažeidimo prezumpcijÄ paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai:

1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis;

2) vienam asmeniui tekusio ploto trÅ«kumÄ kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų;

3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sÄ lygas bloginančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui 265 dienas PravieniÅ¡kių PN-AK bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis kaip 3,1 kv. m. PareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpis, kurį pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali bÅ«ti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovės atstovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotÄ pareiÅ¡kėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmestini (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimÄ Â S. ir D. prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 71024/13, 71974/13)).

Iš byloje esančių duomenų, t. y. iš 2016 m. birželio 29 d. Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. liepos 2 d. pažymos Nr. 73(2)-692 (b. l.

50) nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo psichinei sveikatai bÅ«tų kilusi žala dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai (b. l. 45). Taip pat, nenustatyta, kad atsakovės atstovas sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyręs jį iÅ¡ kitų subjektų. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Å¡ie laikymo sÄ lygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge trÅ«ko tualetų, praustuvių, pisuarų. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir AprÅ«pinimo normos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų. Vėliau Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245, nustatyta, kad prausykloje, tualete turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę penkiolikai asmenų, tualete - po klozetÄ (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras penkiolikai asmenų. Nors pareiÅ¡kėjas nesutiko su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis dėl sanitarinio mazgo įrengimo bei savo teiginiams patvirtinti pateikė 2018 m. birželio 20 d. PravieniÅ¡kių PN-AK raÅ¡tÄ Nr. 7-2558 adresuotÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡ kurio matyti, kad 13 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai bei 3 praustuvės (b. l. 149-150), taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. 13 bÅ«ryje buvo 20 nuteistųjų (b. l. 48), todėl konstatuotina, jog tai atitiko normose numatytus reikalavimus.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų atsakovės atstovo duomenų matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 7 bÅ«ryje. Pažymėtina, jog iÅ¡ minėtos pareiÅ¡kėjo pateiktos pažymos matyti, kad 7 bÅ«rio sanitariniame mazge buvo įrengta 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 5 unitazai bei 3 pisuarai (b. l. 149-150). Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiais, kuriais pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 7 bÅ«ryje gyveno 52 ir 57 nuteistieji, todėl normose numatytų reikalavimų atsakovės atstovas nepažeidė.

Pareiškėjas vertinamu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. taip pat gyveno 5 būryje, kur buvo kalinami 63 nuteistieji. 2018 m. birželio 20 d. Pravieniškių PN-AK rašte Nr. 7-2558 nurodyta, jog minėto būrio sanitariniame mazge buvo įrengta 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 5 unitazai bei 3 pisuarai (b. l. 149-150) ir tai atitiko normose numatytus reikalavimus. Nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. vasario 15 d. pareiškėjas buvo kalinamas 16 būryje. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad 16 būryje šiuo laikotarpiu gyveno 110 nuteistųjų, tačiau nepateikė duomenų apie minėtu laikotarpiu 15 būryje buvusį nuteistųjų skaičių, o 15 ir 16 būrių sanitarinis mazgas buvo bendras.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra konstatavęs, kad Å¡io pobÅ«džio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principÄ , nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigÄ prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03), todėl pareiÅ¡kėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 4171/04, 20 paragrafas).

Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Kadangi nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio AprÅ«pinimo normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus trÅ«kumo nuo 2015 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. vasario 15 d. Nors pareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl to, kad jis gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamai aprÅ«pintas kietuoju inventoriumi bei baldais, tačiau Å¡iems pareiÅ¡kėjo teiginiams paneigti PravieniÅ¡kių PN-AK į bylÄ pateikė 2018 m. liepos 2 d. pažymÄ , kurioje nurodyta, kad patalpos, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintos pagal AprÅ«pinimo normų reikalavimus (b. l. 47-50).

Pats pareiÅ¡kėjas įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, nepateikė, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti. Atmestini ir pareiÅ¡kėjo argumentai dėl skalbimo maÅ¡inos nebuvimo 5 bÅ«ryje, 16 bÅ«ryje taip pat dėl lentynų knygoms ir dėžių daiktams susidėti nebuvimo, kadangi teisės aktai imperatyvo kalinimo įstaigoms aprÅ«pinti minėtu inventoriumi nenumato. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 43 punktas numato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta galimybė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. Tai patvirtina ir PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-216 „Dėl patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriame numatyta galimybė ir sÄ lygos naudotis asmeninės patalynės, drabužių skalbimo ar dezinfekcijos paslaugomis (b. l. 132-133). Ä® bylÄ pateiktoje PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. liepos 9 d. pažymoje Nr. 88-413 nurodyta, kad 2-ojo ir 3-ojo sektoriaus veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius drabužius bei virÅ¡utinius drabužius.

Savo nuosavus drabužius nuteistieji gali skalbti ir džiovinti kartÄ per savaitę – dienotvarkėje nustatytu bÅ«rio maudymosi laiku (b. l. 53—56). PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl jam nesudarytų sÄ lygų naudotis asmeninių drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugomis yra bendro pobÅ«džio, jis nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su galimu jo teisių pažeidimu nesuteikiant galimybės skalbti ir džiovinti rÅ«bus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus ar administracijÄ dėl minėtos paslaugos suteikimo, o Å¡i jo praÅ¡ymo netenkino, todėl abstrakčių, įrodymais nepagrįstų aplinkybių pagrindu negalimas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nesuteikiant asmeninių drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugų pareiÅ¡kėjui konstatavimas.

PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad dėl didelio nuteistųjų skaičiaus, nebuvo galimybės tinkamai nusiprausti po duÅ¡u, taip pat normaliai neveikė vandens maiÅ¡ytuvai, nebuvo guminių kilimėlių bei prausimosi priemonių. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteikta galimybė nusiprausti po duÅ¡u, tačiau pažymi, kad dėl didelio nutiestųjų skaičiaus ne visada spėdavo pasinaudoti sanitariniais įrenginiais bei laukdavo eilėse. Bylos duomenimis pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakovės atstovÄ dėl nepatogumų naudojantis duÅ¡u. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laikÄ atsakovės atstovas neturėjo pagrindo, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kėlęs pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų, dėl netinkamai veikiančių vandens maiÅ¡ytuvų, nesureguliuotos vandens temperatÅ«ros.  PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo aplinkybių dėl duÅ¡inėje netinkamai veikiančių vandens maiÅ¡ytuvų, t. y. nenurodė konkrečių gedimų (pažeidimų) atvejų, nenurodė, ar dėl maiÅ¡ytuvų gedimų kreipėsi į atsakovės atstovÄ ir pan., o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų neteisėtumÄ .

Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiÅ¡kėjo Å¡ie argumentai atmetami.

Byloje esanti PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. liepos 9 d. pažyma Nr. 88-413 paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, kad duÅ¡inėse prie dušų nėra kilimėlių bei skysto muilo dozatorių (b. l. 53-56). Atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam nebuvo iÅ¡duodamas Å¡ampÅ«nas bei kÅ«no prausiklis, kadangi teisės aktai Å¡ių higienos priemonių iÅ¡davimo nenumato. PareiÅ¡kėjas minėjo, kad baldai seni, suklypę, be detalių, patalpos neremontuotos, nėra gesinimo priemonių gaisro metu. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamų naudojimui baldų, neremontuotų patalpų.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokios konkrečios patalpos buvo neremontuotos, kokiose konkrečiose gyvenamosiose patalpose baldai buvo netinkamos kokybės. Nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas nesiejo su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais, nepagrindė jų jokiais galimais pateikti įrodymais, taip pat nepagrindė nurodytų pažeidimų jam padarytų neigiamų pasekmių jo sveikatai (t. y. nepateikė kreipimųsi į medikus dėl sveikatos negalavimų ir pan.), byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo keltas pretenzijas dėl minėtų pažeidimų atsakovės atstovui, kreipimųsi į Visuomenės sveikatos centrÄ ar kitas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad pataisos namuose nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų (nėra gesinimo priemonių). PareiÅ¡kėjui tik darant prielaidÄ , kad prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas galėjo sukelti jam nepatogumus ir neindividualizavus, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų galimo nesilaikymo jam sukelta žala, nepateikus žalos fakto galimybę patvirtinančių įrodymų, teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad nurodytos aplinkybės sukėlė jam perteklinius nepatogumus, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai, nesant duomenų apie patį žalos faktÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad neįrengtas poilsio kambarys, neįrengtos rūbų, batų džiovyklos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.9 p.). Atsakovės atstovas pateikė duomenis iš kurių matyti, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nebuvo įrengti (b. l. 53-56), atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nėra įrengta avalynės džiovykla, todėl šie pažeidimai pripažintini nustatytais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog patalpose buvo netinkama ventiliacija. Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Å ios higienos normos 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Santykinės oro drėgmės koeficientas Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti 35-60 %, Å¡iltuoju – 35-65 % (26 p.). Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 p.). Patalpos, kuriose neįrengta mechaninė ventiliacija, vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus (24 p.). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki reikalavimai.

Byloje pateikta PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkui skyriaus 2018 m. liepos 9 d. pažyma Nr. 88-413 patvirtina, kad 2-o sektoriaus bendrabučio tipo patalpos vėdinamos per langus (b. l. 53-56). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per atidarÄ langÄ , taip iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant drėgmės bei pelėsio ar grybelio veisimosi patalpose, pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia. Savo argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, todėl netikėti atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintame PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o 6 punkte nurodyta, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ atlieka visi toje patalpoje gyvenantys nuteistieji (b. l. 44).

Taigi, Å¡varios aplinkos gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. PravieniÅ¡kių PN-AK negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl drėgmės bei pelėsio veisimosi atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose buvimu.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 60 punktÄ , laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 (galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 20 punkte.

Ä® bylÄ pateikti duomenys Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų kopijos, darbų atlikimo aktas Nr. 11-43 patvirtina, jog PravieniÅ¡kių PN-AK vykdomas buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimas (b. l. 73-92, 94-115). Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis siejamomis su antisanitarinėmis sÄ lygomis dėl parazitų buvimo, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nedezinfekuojamų patalpų bei parazitų buvimo atmestini kaip neįrodyti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų jam teko patirti dvasines kančias, papildomus nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, jautė pažeminimÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , tačiau įrodymų, jog bÅ«damas PravieniÅ¡kių PN-AK jis kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nepateikė. Byloje nėra duomenų patvirtinančių faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo sukelti ar įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos.

Pats pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 50). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, dėl poilsio kambario, avalynės džiovyklos nebuvimo, dėl prausyklose trÅ«kusio inventoriaus pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y.

G. R. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, teismas, iÅ¡analizavęs reikÅ¡mingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiÅ¡kėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę (nenustatyta, kad dėl laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo sveikatai bÅ«tų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, teismų panaÅ¡iose ir analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2434-492/2017), kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 2 000 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo G. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui G. R. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas